Gilesnis supratimas apie sielą

Kim Michaels

Egzistuoja tam tikri žodžiai, kurie, skirtingų žmonių vartojami, reiškia tiek daug skirtingų dalykų, kad šie žodžiai beveik visiškai prarado savo vertę. Ir vienas iš tokių žodžių yra žodis „siela“. Šimtmečiais skirtingi religiniai ir dvasiniai mokymai naudojo šį žodį įvairiausiems skirtingiems dalykams pavadinti. Ir šis žodis dažnai buvo naudojamas aiškiai jo neapibrėžiant, darant prielaidą, kad žmonės žino, ką jis reiškia.

Ankstesniuose mokymuose pakylėtieji mokytojai naudojo žodį „siela“ panašiai kaip ir dauguma kitų mokymų, t. y. aiškiai jo neapibrėždami. Tačiau šiandien jie mums siūlo subtilesnį supratimą, išskaidydami sielą, arba žemesniąją esybę, į skirtingus komponentus.

Daugelis dvasingų žmonių priima reinkarnacijos koncepciją, ir yra priimta manyti, kad siela ir yra tai, kas reinkarnuojasi. Tai taip pat veda prie dažniausiai daromos prielaidos, kad siela buvo sukurta aukštesnėje karalijoje, o po to nusileido į materijos karaliją. O tai reiškia, kad siela yra ta, kuri pakyla atgal į dvasinę karaliją.

Tai mus atveda prie dviejų dažniausiai sutinkamų idėjų apie tai, ką turite padaryti, kad jūsų siela užsitarnautų teisę įžengti į dvasinę karaliją:

  • Siela „nupuolė“ arba nusileido į žemesnę būseną ir nebeturi teisės grįžti į dangų. Jums reikia atlyginti už padarytas klaidas ir nuskaistinti arba pakylėti sielą. .
  • Siela privalo būti ištobulinta, todėl jūsų užduotis yra pakelti savo sielą į tobulumo būseną (kad ir kaip ji būtų apibrėžiama).

Šį sielos supratimą iš pagrindų gali pakeisti Sąmoningojo AŠ koncepcija. Esmė ta, kad būtent Sąmoningasis AŠ buvo tasai, kuris iš pradžių nusileido ir pradėjo jūsų įsikūnijimų materialiame pasaulyje procesą. Tad būtent Sąmoningasis AŠ turi potencialą pakilti atgal į dvasinę karaliją.

Tačiau šis pakilimo procesas vyksta ne per Sąmoningojo AŠ mėginimus kompensuoti netobulą būseną, ir ne per mėginimus pasiekti tobulumo būseną, grįstą žemiškais arba žmonių sukurtais kriterijais. Priešingai, Sąmoningasis AŠ gali pakilti TIKTAI pasiekęs aukščiausią savo potencialą – grynosios sąmonės būseną, kurioje jis gali būti atviromis durimis savo Esačiai.

Tame yra du aspektai. Pirma, Esatis gali išreikšti save per atviras Sąmoningojo AŠ duris, leisdama savo šviesai tekėti į materijos karaliją. Antra, Esatis gali patirti materialų pasaulį per skaidrų Sąmoningojo AŠ stiklą.

Kitaip tariant, aukščiausiame savo būvyje Sąmoningasis AŠ neturi individualumo ir nesijaučia esantis atskira būtybė. Jis save mato ne daugiau ir ne mažiau kaip atviromis durimis Esačiai reikštis šiame pasaulyje ir skaidriu stiklu Esačiai patirti šį pasaulį. Šiame būvyje Sąmoningasis AŠ mato save kaip AŠ ESU Esaties AŠ BŪSIU aspektą.

Sąmoningasis AŠ aukščiausiame savo būvyje neturi jokio suvokimo filtro. Todėl jis neblokuoja ir nestabdo jokio Esaties pasireiškimo ir neblokuoja nieko, ką patiria, kad tai pasiektų Esatį. Sąmoningasis AŠ neteisia pagal išorę, bet leidžia Esačiai įvertinti savo patirtis, pasimokant iš jų ir išsaugant rezultatus kauzaliniame kūne. Palyginkite tai su tuo, kaip dažnai mes vertiname savo intuityvias įžvalgas pagal tai, ar jos atitinka žemišką standartą, ir kaip dažnai stengiamės kažką nuslėpti nuo Dievo.

Dabar svarbu suprasti, kad Sąmoningasis AŠ iš pradžių nenusileido į šią būseną. Pažvelkime kodėl.

Kaip Sąmoningasis AŠ nusileido

Materialus pasaulis yra sukurtas iš dvasinės šviesos, kurios vibracijos buvo pažemintos pagal redukcinius koeficientus, kuriuos atitinka septyni spinduliai. Tai reiškia, kad materialus pasaulis iš pradžių buvo sukurtas tam tikrame vibracijų lygyje, tai yra, jis buvo sukurtas iš didesnio tankio energijų nei dvasinė karalija. Tai paaiškina faktą, kodėl tiesiogiai nesuvokiame dvasinės karalijos savo fiziniais pojūčiais. Mūsų pojūčiai yra suderinti su materialių vibracijų spektru, kurios šiuo metu yra daug žemesnės už dvasines vibracijas, todėl mūsų pojūčiai nepajėgia įveikti šio skirtumo ir „pamatyti“ dvasinės karalijos (daugelis dvasingų žmonių sugeba jausti dvasines energijas intuityviai, tačiau tai dažniausiai vyksta ne per fizinius pojūčius).

Didesnį tankumą turinčios materialios karalijos sukūrimo tikslas yra sudaryti sąlygas augti sąmoningoms būtybėms – mums. Nusileisdami į karaliją, kurioje negalime tiesiogiai suvokti dvasinės karalijos, turime galimybę palaipsniui kelti savo sąmonę, kol galėsime tapti atviromis durimis tarp dvasinės ir materialios karalijos. Pereidami šį procesą mes taip pat padedame kelti materialios karalijos vibracijas, kol ji pradės vibruoti dvasinės karalijos dažniais.

Kas liečia dabartinę diskusiją, svarbiausias dalykas yra tai, kad Sąmoningasis AŠ nenusileidžia aukščiausiame savęs suvokimo lygmenyje. Sąmoningasis AŠ yra sukuriamas su į vieną tašką sukoncentruota savastimi, kurią jis turi galimybę kelti aukštyn per daugybę lygmenų, kol pasieks tokį patį visą apimantį savęs suvokimo jausmą kaip ir Kūrėjas.

Kad galėtų nusileisti į tankesnes materialios visatos vibracijas, Sąmoningajam AŠ reikalingas indas, tai yra, savastis, kuri būtų sukurta iš tų pačių vibracijų kaip ir materiali karalija. Čia yra svarbu suvokti vieną dalyką: Sąmoningasis AŠ įsikūnija į šį indą, jis NETAMPA šiuo indu. Sąmoningojo AŠ šis procesas nepakeičia, pakinta tik jo savastis – jo suvokimas. Vėlgi, jis yra tarsi aktorius, kuris apsivelka kostiumą ir nusigrimuoja prieš išeidamas į teatro sceną – tai reiškia, kad aktorius gali nusivilkti kostiumą taip pat lengvai kaip jį apsivilko.

Iš pradžių Sąmoningasis AŠ nusileido į savastį, kuri buvo sukurta iš tų pačių bazinių vibracijų, iš kurių buvo sukurta ir materiali visata. Būtent ši savastis, šis indas, yra tai, ką mes – iš aukštesnės perspektyvos – galėtume vadinti siela.

Tačiau atkreipkite dėmesį, ši siela NEBUVO sukurta dvasinėje karalijoje, ir ji taip pat nebuvo sukurta iš dvasinės karalijos vibracijų. Ji buvo sukurta, kaip sako Biblija, iš dulkių, tai reiškia, iš materialių energijų. Taigi siela – pagal šį apibrėžimą – nenusileido, dėl tos priežasties ji negali ir pakilti. Pakilti gali tik Sąmoningasis AŠ, tačiau tik tuomet, kai nustos tapatinti save su siela ir vietoj to pasieks aukščiausią savo potencialą – grynosios sąmonės būseną, kurioje jis save matys vienovėje su Esatimi.

Tačiau čia reikėtų padaryti subtilų pastebėjimą. Siela turi tai, ką dauguma žmonių vadina individualumu arba asmenybe. Tačiau tai buvo sukurta, remiantis materialiame pasaulyje egzistavusiomis sąlygomis, kai Sąmoningasis AŠ pirmą kartą nusileido. Jūsų šiandien turima asmenybė ir individualybė yra patirčių, kurias įgijote per savo keliones materialiame pasaulyje, rezultatas. Tad tikėtina, kad į tą pirminę sielą, į kurią Sąmoningasis AŠ nusileido, buvo pridėta daug naujų elementų.

Tačiau visa šita išorinė asmenybė ir individualybė NĖRA tai, kas jūs esate. Jūs iš tiesų esate individualumas, įtvirtintas jūsų AŠ ESU Esatyje. Šis individualumas potencialiai gali būti išreikštas per Sąmoningąjį AŠ, tačiau išorinė asmenybė, kurią susikūrėte reaguodami į materialaus pasaulio aplinkybes, blokuos arba iškreips jos reiškimąsi.

Todėl tikslas NĖRA ištobulinti išorinę asmenybę, tikslas yra ją transcenduoti. Tai reiškia du dalykus. Siela yra sukurta iš tam tikrų įsitikinimų, kurie pakeičia dvasines energijas žemesnėmis vibracijomis. Galima sakyti, kad jūsų sielą apibrėžiančios idėjos ir įsitikinimai sukuria matricą arba formą, o energijos, kurias pakeičiate per šiuos įsitikinimus, užpildo „narvą“ vis didesniu tankiu. Kuo tankesnės tampa energijos, tuo labiau Sąmoningasis AŠ tapatinasi su siela, ir tuo sunkiau jums bus išsilaisvinti iš šio susitapatinimo.

Todėl raktas į dvasinį augimą yra pradėti kelti sieloje laikomų energijų vibracijas, o dvasinių įrankių skiltyje duoti įrankiai kaip tik ir yra sukurti tą daryti. Mažėjant tankiui, Sąmoningasis AŠ pradės patirti trumpus grynosios sąmonės blyksnius. Iš pradžių tai bus intuityvūs blyksniai arba jausmas, kad gyvenime turi būti kažkas didingesnio. Po to pajusite ryšį su kažkuo didesniu. Ir galiausiai pradėsite patirti grynosios sąmonės blyksnius, per kuriuos tiesiogiai patirsite, kad Sąmoningasis AŠ yra DAUGIAU nei jūsų žemesnioji individualybė.

Tuomet prasidės etapas, kuriame galėsite pradėti rimtai kvestionuoti įsitikinimus, iš kurių sudaryta jūsų siela, palaipsniui keldami savo savasties jausmą kol pasieksite vienovę su savo Esatimi. Tai darydami taip pat padėsite kelti materialios visatos vibracijas ir padėsite kvestionuoti įsitikinimus masinėje sąmonėje, palengvindami kitiems žmonės sąmonės kėlimo procesą. Galiausiai, kai pakankamai žmonių tai darys, visa planeta bus pakelta į aukštesnį lygį, kuriame daugumai taps akivaizdu, jog gyvenimas turi dvasinę pusę.

Tačiau dabar grįžkime prie centrinės idėjos. Išorinė asmenybė ir individualybė – išorinė savastis – kurią šiuo metu turite, buvo sukurta per daugybę gyvenimų, reaguojant į netobulas materialaus pasaulio sąlygas. Todėl ji NIEKADA negalės būti ištobulinta, kad galėtų pakilti į dvasinę karaliją. Pakilti gali tik Sąmoningasis AŠ, kuris iš pradžių nusileido. Tačiau Sąmoningasis AŠ gali pakilti tik nustodamas tapatintis su išorine savastimi.

Tai pasiekti jis gali transcenduodamas ribotus įsitikinimus ir keldamas energijas, iš kurių yra sudaryta siela. Todėl, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, galėtume sakyti, kad keliama yra siela, tačiau ji nėra keliama kaip atskira savastis. Riboti įsitikinimai yra ištrinami, o žemesnės energijos akceleruojamos į aukštesnes vibracijas. Jeigu užstatysite vandens puodą ant viryklės ir leisite vandeniui virti tol, kol jis visas išgaruos, ar galėsite sakyti, kad vandens puodas pakilo į aukštesnę karaliją? Akivaizdu, kad ne, nes pakilo tik vanduo, o puodas liko.

Esmė ta, kad dauguma mūsų buvome suklaidinti eiti išoriniu keliu, kuriuo eidami mėginame naudotis dvasiniu mokymu sielai tobulinti, kad ji atitiktų kažkokį standartą. Tačiau siela niekada negalės būti ištobulinta, jai turi būti leidžiama palaipsniui numirti. Šventasis Paulius sakė: „Aš mirštu kiekvieną dieną“, tai reiškia, jog dalelė jo sielos mirdavo, jam atsikratant ribotų įsitikinimų. Pats Jėzus leidosi nukryžiuojamas, kad iliustruotų, kaip Sąmoningąjį AŠ nukryžiuoja (suparalyžiuoja) jo tapatinimasis su išorine savastimi arba siela. Paskutinis Jėzaus veiksmas ant kryžiaus buvo „atiduoti dvasią“, kaip savo sielos / išorinės savasties liekanų simbolį.

Taigi, kaip sakė Jėzus: „Niekas negali pakilti atgal į dangų, kaip tik tas, kuris nusileido iš dangaus“. O nusileido Sąmoningasis AŠ, ir jis pakyla, kai atranda savo tikrąjį tapatumą – AŠ BŪSIU aspektą AŠ ESU Esatyje. Kitaip tariant, „siela“ NENUSILEIDO į pirmąjį įsikūnijimą. Ji buvo kuriama ir keičiama per daugelį gyvenimų. Tad reinkarnuojasi Sąmoningasis AŠ kartu su siela. Tačiau pirminė inkarnacija buvo tik Sąmoningojo AŠ inkarnacija.

Tolesniuose puslapiuose apžvelgsime kai kuriuos kitus jūsų žemesniosios esybės aspektus, kurių kai kurios dalys priklauso sielai.

Toliau: Jūsų savasties indas ir keturi žemesnieji kūnai

Versta iš www.transcendencetoolbox.com

Visos teisės saugomos © 2012 Kim Michaels