Ieva ir Žaltys

Klausimas iš Kimo: Jėzau, padėk man suprasti, kas nutiko tarp Ievos ir Žalčio. Žinau, kad sakei, jog Rojaus Sodo istorija simbolizuoja kas nutiko kiekvienai sielai. Kitaip tariant, tai iš tiesų nereiškia, kad moterys yra atsakingos už Nuopolį. Ieva simbolizuoja moteriškąjį mūsų esybių pradą, mūsų Sąmoningąjį AŠ, kai tuo tarpu AŠ ESU Esatis simbolizuoja vyriškąjį pradą. Norėčiau suprasti, ką iš tiesų reiškia, kad Ieva buvo gundoma Žalčio, ir ką simbolizuoja Žaltys.


Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Ieva prieš nuopolį simbolizuoja besivystantį gyvybės srautą, kuris dar nėra pasiekęs Kristaus sąmonės, bet aktyviai – ir be jokių vidinių skilimų – auga link tos Dievo sąmonės būsenos. Žaltys simbolizuoja antikristo sąmonę įkūnijantį gyvybės srautą, kuris aktyviai stengiasi įrodyti, kad Dievas suklydo, ir daro tai įkalindamas kitus gyvybės srautus antikristo mąstyme. Ieva po nuopolio simbolizuoja antikristo proto – reliatyvaus gėrio ir blogio pažinimo vaisiaus – paragavusį gyvybės srautą, kuris yra suskilęs namas.

Kai pirmą kartą nusileidžiate į materialią karaliją, jūs – reiškia, Sąmoningasis JŪS – turite ribotą patyrimą ir savimonę. Galėtume sakyti, kad esate, kaip Paulius tai vadino, „kūdikis Kristuje“. Dievas puikiai tai supranta, ir todėl suteikia naujai nusileidusiems gyvybės srautams saugią aplinką ir dvasinį mokytoją. Rojaus Sodas reprezentuoja tokią dvasinę mokyklą evoliucionuojantiems gyvybės srautams, o „Dievas“ sode buvo pakylėtųjų mokytojų bendruomenės narys, tarnavęs mokytoju, vedliu, guru.

Senas ir laiko patikrintas metodas padėti evoliucionuojantiems gyvybės srautams pasiekti pilną Kristaus sąmonę yra Mokytojo-mokinio, arba Guru-čelos ryšys. Kas yra šio ryšio pagrindas? Tai yra tai, kad Mokytojas žino daugiau apie visatą ir Dievo įstatymus už mokinį, tai reiškia, kad jis/ji turi aukštesnį Kristaus sąmonės laipsnį. Jeigu mokinys turėtų tuos pačius dvasinius pasiekimus kaip ir Mokytojas, mokiniui Mokytojas nebūtų reikalingas, nes jis pats būtų Mokytoju. Tačiau, jeigu mokinys būtų Mokytoju, jis nebūtų įsikūnijime Žemėje, ir todėl galime saugiai sakyti, kad kiekvienam žmogui Žemėje yra reikalingas Mokytojas (vidinis arba išorinis) Kristaus sąmonei pasiekti.

Vienas iš mano Mokytojų buvo Jonas Krikštytojas, padėjęs man suvokti savo tikrąją misiją. Be jo nebūčiau pasiekęs lūžio, kuris buvo reikalingas mano misijai pradėti. Jis taip pat man padėjo ir kitais būdais, kurie nėra užrašyti evangelijose. Tad tuo noriu pasakyti, kad nė vienas tikras dvasios ieškotojas niekada neturėtų daryti prielaidos, kad jam Mokytojas nėra reikalingas, ar kad jis galės pasiekti Kristaus sąmonę be Mokytojo. Toks galvojimas veda į puikybę, kurios pasekmė yra dvasinis aklumas.

Tad Mokytojo-mokinio ryšio esmė yra ta, kad Mokytojas turi aukštesnį Kristaus sąmonės laipsnį už mokinį. Todėl Mokytojas duoda mokiniui instrukcijas, ir jeigu mokinys laikysis šių instrukcijų, jis augs link Kristaus sąmonės. Tačiau, kad galėtų sekti Mokytoju, mokinys privalo pasitikėti mokytoju ir augimo procesu.

Tai reiškia, kad mokinys privalo ryžtis sekti Mokytojo instrukcijomis pilnai nežinodamas, kodėl jos buvo duotos. Mokytojo-mokinio ryšys yra grįstas pasitikėjimu, Mokytojo duotu pažadu ir tarpusavyje sudaryta sandora, kuri teigia, kad, jeigu mokinys liks ištikimas Mokytojui, mokinys pasieks tą patį sąmonės lygį kaip ir Mokytojas. Mokytojo pareiga yra perduoti savo sąmonės lygį mokiniui, o mokinio pareiga yra išsaugoti tikėjimą augimo procesu, savitranscendencijos procesu.

Yra labai svarbu suvokti, kad Mokytojo instrukcijos yra graduotos ir rūpestingai pritaikytos prie mokinio turimo sąmonės lygmens. Kaip matote Žemėje egzistuojančiose ugdymo sistemose, nedėstote universitetinio lygmens kursų darželinukams. Kitaip tariant, instrukcijos, kurias bet kuriuo metu gaunate, visada yra šiek tiek aukštesniame lygmenyje už jūsų dabartinę sąmonę. Galite suvokti instrukcijas, tačiau turite įtempti protą, kad šias instrukcijas pritaikytumėte.

Ir svarbi pasekmė čia yra tokia, kad mokinys, ypač pradedantysis mokinys, neturi pakankamai pasiekimų suprasti, kodėl yra duodamos Mokytojo instrukcijos, arba kodėl jos yra pateikiamos tam tikra forma. Taip yra ne dėl to, kad Mokytojas ką nors nuo mokinio slėptų, taip yra dėl to, kad, jeigu mokinys turėtų pasiekimus suprasti, kodėl yra duodama ši pamoka, mokiniui ši pamoka nebūtų reikalinga. Tad egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp mokinio pasiekimų ir sąmoningumo, kurie yra reikalingi išlaikyti už instrukcijų paslėptą testą. Ir tik įveikęs šį atotrūkį mokinys išlaiko testą ir paauga savo pasiekimuose. Tačiau tam, kad mokinys galėtų įveikti šį atotrūkį, jis privalo sekti Mokytojo instrukcijomis, neturėdamas pilno supratimo, kodėl šios instrukcijos buvo duotos.

Taip pat yra būtina suprasti, kad dvasinėje mokykloje suteikiamas mokymas nėra pasyvus mokymasis. Tai yra aktyvus, praktinis mokymasis, reikalaujantis iš mokinio integruoti pamoką savo pastangomis, išradingumu ir kūrybiškumu. Dalis šio mokymosi proceso yra ta, kad mokinys, ypač toliau pažengęs mokinys, yra testuojamas, tai reiškia, kad mokiniui yra duodamos tam tikros instrukcijos, ir nors instrukcijos nėra klaidingos, mokinys negali išlaikyti testo priimdamas jas paraidžiui. Tad pats mokinys privalo išsiaiškinti, ką tiksliai šios instrukcijos reiškia. Būtent dėl to dvasinė mokykla dažnai dar yra vadinama „Misterijų Mokykla“.

Kitaip tariant, mokinys auga suvokdamas gilesnę prasmę, kuri slypi už Mokytojo instrukcijų. Tai yra labai svarbi koncepcija, nes tai paaiškina, kodėl negalite aklai arba mechaniškai sekti Mokytojo instrukcijomis. Turite jomis sekti kūrybiškai, siekdami aukštesnio Kristaus sąmonės laipsnio – ir tai yra jūsų talentų dauginimas. Tai yra procesas, kurį galite atrasti dzenbudizme, kuomet mokiniui yra duodamas koanas – pati sau prieštaraujanti mįslė, kurios neįmanoma išspręsti pažodžiui.

Ir vis dėlto, mokinys privalo laikytis instrukcijų dvasios ir negali apibrėžti instrukcijų savaip, taip kaip jam patinka ar yra patogu. Kitaip tariant, mokinys privalo siekti aukštesnės sąmonės būsenos, kuri yra reikalinga testui išlaikyti, užuot interpretavęs Mokytojo instrukcijas taip, kad jos atitiktų mokinio dabartinį sąmonės lygį. Jeigu mokinys nenorės pakilti į aukštesnį sąmoningumo lygį, jis privalės nutempti Mokytojo instrukcijas žemyn ir neaugs. Tad tuo noriu pasakyti, jog norėdamas augti, mokinys privalo pasitikėti Mokytoju ir augimo procesu. Tačiau tai negali būti aklas pasitikėjimas; tai privalo būti pasitikėjimas, grįstas troškimu įgyti aukštesnį supratimą. Štai kodėl Biblija sako: „Už visus savo turtus įsigykite supratimą“ (Patarlių 4,7), ir būtent dėl to sakiau: „Ieškokite ir rasite“ (Mato 7,7).

Dar kartą pažvelkime į Rojaus Sodą. Ievai, kuri simbolizuoja besivystantį mokinį, Mokytojas davė labai specifines instrukcijas: vengti gėrio ir blogio pažinimo vaisiaus. Uždraustasis vaisius simbolizuoja antikristo sąmonę, atskirties nuo Dievo sąmonę ir dualistinį mąstymą bei reliatyvią tiesą. Ieva iki galo nesuvokė priežasties, dėl kurios buvo duotas šis nurodymas, nes kitaip testas nebūtų buvęs įmanomas.

Ieva būtų galėjusi išlaikyti testą, laikydamasi instrukcijų, ir tuo pat metu siekdama aukštesnio supratimo, kodėl šios instrukcijos buvo duotos. Tačiau, užuot sekusi savo Mokytojo instrukcijomis, Ieva paklausė Žalčio gundymų. Biblijinėje istorijoje tai buvo specifinė būtybė, kuri įkūnijo antikristo sąmonę ir buvo pilnai su ja susitapatinusi. Šiai būtybei buvo leista būti Sode, kadangi tikrasis testas, slypėjęs už Mokytojo instrukcijų, liečiančių uždraustąjį vaisių, buvo tas, kad mokiniui reikėjo įveikti pagundą nepaklusti Dievo įstatymams.

Kai Dievas gyvybės srautams suteikė laisvą valią, jie neišvengiamai gavo potencialą eiti prieš Dievo įstatymus ir kūrybinę intenciją. Nėra jokių garantijų ar būtinybės gyvybės srautui, pasinaudojant savo laisva valia, eiti prieš Dievo įstatymus, tačiau potencialas tai daryti vis tiek išlieka, ir besivystančiam mokiniui tai yra nuolatinė pagunda. Ši pagunda nebus pilnai įveikta tol, kol mokinys neįkūnys pilnos Kristaus sąmonės, visam laikui palikdamas antikristo sąmonę. Tam, kad tai galėtų įvykti, Mokytojas privalo leisti mokiniui būti išbandomam antikristo sąmonės, kaip aš buvau gundomas velnio po savo pabuvimo dykumoje.

Kaip Ieva buvo gundoma antikristo sąmonės? Mokinys buvo gundomas, nes Žaltys atliko sąmoningą ir apskaičiuotą puolimą, užpuldamas pačią Mokytojo-mokinio ryšio esmę. Kaip sakiau, šio ryšio esmė yra mokinio pasitikėjimas Mokytoju, ir todėl Žaltys užpuolė šį pasitikėjimą, pasėdamas abejonės sėklą mokinio prote. Tą jis padarė žodžiais: „Tu tikrai nemirsi“. Šis vienas žodis, „tikrai“, buvo abejonės strėlė, privertusį mokinį suabejoti Mokytojo instrukcijomis.

Leisdamas savo protui apie tai mąstyti ir priimti šią abejonę, mokinys pavirto „suskilusiu namu“, ir todėl nebegalėjo išbūti Mokytojo akivaizdoje. Mokinys siekė pasislėpti nuo Mokytojo, ir tai darydamas, dar labiau pagilino atskirties nuo Mokytojo jausmą. Mokinys galiausiai taip giliai nusileido į atskirties/dualizmo/reliatyvumo sąmonę – antikristo sąmonę, – jog prarado ryšį su Mokytoju ir net prisiminimus apie Mokytoją. Jam teliko šis subtilus vidinis ilgesys, ilgėjimasis kažko už šio pasaulio ribų, ilgesys, kurio niekada nebus įmanoma pilnai užgniaužti, tačiau yra įmanoma paslėpti.

Kimas: Ar galėtum man padėti suprasti antikristo sąmonę? Turiu omenyje, iš kur ji atsirado ir kokia yra jos esmė?

Jėzus: Ji atsirado kaip laisvos valios palydovė. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, Dievas sukūrė tam tikrus kūrybinius principus, arba įstatymus, kurių paskirtis yra užtikrinti, kad visata augtų tvariu būdu ir nesusinaikintų. Jūs buvote sukurti būti bendrakūrėjais su Dievu ir padėti atnešti Dievo karalystę į Žemę, naudodamiesi savo kūrybiniais gebėjimais Dievo įstatymų ribose. Šių įstatymų paskirtis yra išsaugoti tobulą harmoniją tarp individualių bendrakūrėjų ir visumos, idant vienas bendrakūrėjas negalėtų, naudodamasis savo kūrybiniais gebėjimais, sunaikinti kitų gyvybės srautų ar visumos.

Dievas nori, kad augtų visa visuma, o ne tik vienas kažkuris gyvybės srautas. Kai pasiliekate Dievo įstatymų ribose, tarp jūsų individualaus kūrybiškumo ir visumos egzistuoja harmonija, tai reiškia, kad jūsų kūrybinės pastangos išdidina tiek jus pačius, tiek visumą. Jeigu peržengiate Dievo įstatymų ribas, elgiatės taip, tarsi visa likusi visata nebūtų svarbi arba būtų žemiau už jus. Todėl viskas, ką darote, riboja tiek jus pačius, tiek visumą.

Akivaizdu, kad tai nėra Dievo intencija, todėl, kaip saugumo mechanizmą, Dievas sukūrė materialią visatą kaip veidrodį. Viską, ką darote kitiems, visata išdidina ir atspindi jums atgal, o tai, savo ruožtu, apriboja jūsų kūrybines galias. Tai neleidžia jums sunaikinti visos visatos, kadangi savo kūrybines galias sumažinsite iki nulio, dar nespėję per daug sunaikinti savo aplinkos.

Tačiau šis saugumo mechanizmas yra tik dėl tų bendrakūrėjų, kurie iš tiesų piktnaudžiauja savo laisva valia. Nėra jokios būtinybės jums tai daryti. Yra visiškai įmanoma naudotis savo beribiu kūrybiškumu jus pačius ir visumą išdidinančiais būdais. Norėdamas išmokyti jus subalansuoti savo individualumą su visuma, Dievas sukūrė dvasines mokyklas, misterijų mokyklas, ir davė nepatyrusiems bendrakūrėjams didesnę patirtį turinčius mokytojus.

Jums atsiskyrus nuo tikrojo dvasinio mokytojo, jūsų mokytoju tampa karmos dėsnis, veiksmo-atoveiksmio dėsnis. Akivaizdu, kad Mokytojo-mokinio ryšys yra sukurtas padėti jums išlikti saugioje Dievo įstatymų užuovėjoje. Tačiau tai veikia tik tol, kol pasitikite Mokytoju, o aukščiausias Mokytojas yra jūsų Kūrėjas, kuris sukūrė visatą dėl jūsų augimo, o savo įstatymus – dėl jūsų apsaugos. Jeigu atsiskiriate nuo jums paskirto Mokytojo, jūsų mokytoju tampa veiksmo-atoveiksmio dėsnis, sugrąžindamas jums prie slenksčio viską, ką išsiunčiate. Tad reikia tikėtis, jog vieną dieną suprasite, kad, jeigu nepaliausite siųsti į visatą neapykantą, kosminis veidrodis nepaliaus ją jums atspindėti atgal, tad, jeigu nenorite, kad neapykanta grįžtų jums atgal, vietoj jos pradėkite siųsti meilę.

Tikrojo Mokytojo vaidmuo yra padėti jums išmokti šią pamoką, nepatiriant savo veiksmų pasekmių. Tačiau tai veikia tik tuomet, jeigu pasitikite Mokytojo instrukcijomis, pavyzdžiui, Mokytojo pasakymu nevalgyti tam tikro vaisiaus, nes jį suvalgę tikrai mirsite.

Yra svarbu suprasti, kad dėl veiksmo-atoveiksmio dėsnio, Dievui nėra didelio rūpesčio, kad pažeidinėjate jo įstatymus. Jums yra leidžiama eksperimentuoti ir yra leidžiama daryti klaidas. Kitaip tariant, galite mokytis tiek laikydamiesi Dievo įstatymų, tiek eidami prieš šiuos įstatymus. Problema kyla tuomet, kai einate prieš Dievo įstatymus ir tuomet atsisakote pripažinti, kad padarėte klaidą, kuri jus riboja (ir taip pat riboja kitas gyvybės dalis).

Esmė ta, kad gyvenimo tikslas yra augimas, tačiau, kadangi egzistuoja laisva valia, niekas negali priversti jūsų augti. Augti galite tik vienu būdu – per savęs taisymą, per savitranscendenciją. Tad kas nutinka, kai mokinys padaro klaidą ir atsisako suprasti arba pripažinti, kad tai buvo klaida – atsisako pažvelgti mokytojui į akis? Akivaizdu, kad toks gyvybės srautas negalės, nenorės savęs taisyti, o tai reiškia – negalės augti. Tai yra priešinga pačiai kūrybinei intencijai, ir jeigu gyvybės srautas toliau į tai kabinsis, galiausiai susinaikins. Nereikia nė sakyti, kad Dievui daug labiau patiktų, jog jo sūnūs ir dukterys nepapultų į šiuos spąstus.

Norėdamas užkirsti tam kelią, Dievas sukūrė Kristaus sąmonę, kuri tarnauja kaip saugumo mechanizmas. Visuotinis Kristaus protas yra viengimis Dievo Sūnus, ir kaip sakiau, tik Sūnus pažįsta Tėvą (Mato 11,27), ir niekas nenueina pas Tėvą kitaip kaip tik per Sūnų (Jono 14,6). Tai reiškia, kad Kristaus protas yra viena su Dievu ir Dievo įstatymu. Kristaus sąmonę pasiekęs bendrakūrėjas save mato vienovėje su Dievu ir su Dievo Kūnu. Todėl tokia būtybė supranta, kad laikytis Dievo įstatymų yra naudinga tiek jai pačiai, tiek visumai, kuri yra jo didesnės Savasties dalis. Tad Kristaus būtybė niekada nepažeidinėja Dievo įstatymų, kadangi tokia būtybė turi absoliutų standartą, kurio dėka gali žinoti, kas yra harmonijoje su Dievo įstatymais, o kas nėra.

Tačiau bendrakūrėjas nėra sukuriamas su pilna Kristaus sąmone. Jis yra sukuriamas kaip kūdikis Kristuje su potencialu pasiekti pilną Dievo sąmonę. Tai turi būti pasiekiama per pasirinkimus, kuomet Kristaus tiesa yra pilnai integruojama į jūsų esybę. Jūs aklai nebesekate Dievo įstatymais, nes žinote, kodėl jų laikytis yra jums patiems naudingiausia. Bendrakūrėjas auga rinkdamasis absoliučią Kristaus tiesą vietoj reliatyvios antikristo tiesos.

Antikristo protas yra gimęs iš atskirties nuo Dievo ir Dievo įstatymo, ir šis potencialas yra įmanomas dėl laisvos valios. Ši atskirtis veda į fundamentalų dualizmą, tai reiškia, kad save matote egzistuojančius čionai, o Dievas yra kažkur kitur. Atsiskiriate nuo Dievo ir savęs nebelaikote egzistuojančiais vienovėje su Dievo Kūnu. Prarandate gebėjimą subalansuoti savo individualumą su didesne visuma, ir siekiate išaukštinti individualųjį aš vietoj didesniojo AŠ. Būtent dėl to šioje proto būsenoje esantys žmonės darosi vis labiau egoistiški, kol tampa nepasiekiami nei kitiems žmonėms, nei dvasiniam mokytojui.

Dualizmas pagimdo visiškai naują sąmonės būseną, kurioje absoliuti tiesa, egzistuojanti Kristaus prote, Dievo įstatymais grįsta tiesa yra visiškai nebevertinama. „Tiesa“ tampa reliatyvia koncepcija, kurią apibrėžia antikristo prote įstrigusi būtybė. Tai yra reliatyvaus gėrio ir blogio pažinimo vaisius, kuomet neturite jokio absoliutaus būdo apibrėžti tiesą, nes viskas tampa reliatyvu ir yra apibrėžiama taip, kaip jūs tai norite apibrėžti. Visada galite pateisinti individualaus aš aukštinimą, tuo pat metu ignoruodami visumą.

Esminė mintis čia yra ta, kad antikristo prote nėra absoliučiai jokios tiesos. Tad kuo giliau jame yra įstrigusi būtybė, kuo labiau ji yra susitapatinusi su šia sąmone, tuo sunkiau jai yra suvokti ir pripažinti, kad padarė klaidą. Juk, jeigu absoliuti tiesa neegzistuoja, kaip tuomet galite sakyti, kad tam tikras veiksmas buvo klaida? Kai tiesa yra reliatyvi, visada yra įmanoma apibrėžti „tiesą“ taip, kad atrodytų, jog klaidos nepadarėte ir todėl jums nėra būtina pasitaisyti. Kai apibrėžiate „tiesą“, visada galite susikurti regimybę, kad jūs esate teisūs, o visi kiti – įskaitant ir Dievą – klysta.

Žinoma, šią iliuziją galite išsaugoti tik ignoruodami tai, ką sako tikrieji dvasiniai mokytojai, ir ignoruodami tai, ką jums atspindi visata. Kitaip tariant, privalote ignoruoti savo veiksmų pasekmes, ir tai tampa vis sunkesne kova. Jeigu siųsite neapykantą, visata atspindės ją jums atgal, ir kuo daugiau neapykantos siųsite, tuo daugiau jos jums grįš atgal, ir todėl bus sunkiau tai ignoruoti arba paneigti. Norėdami toliau ignoruoti, kad patys esate atsakingi už tai, kas jums grįžta iš visatos, privalote įžengti į absoliučios puikybės ir arogancijos būseną, kurioje būnant atrodo, kad tai, kas jums grįžta atgal, nebuvo sukelta jūsų pačių. Tai yra kitų žmonių kaltė arba neteisingo Dievo kaltė. Todėl jūs esate teisūs, o visi kiti, net ir Dievas, klysta. Iš esmės įsitraukiate į kovą dėl visatos kontrolės, manydami, kad, jeigu viskas atitiks jūsų susikurtą pasaulėžiūrą, būsite galutinai įrodę, kad jūs, su savo reliatyviu tiesos apibrėžimu, esate teisūs.

Kai jūsų tiesos apibrėžimas yra reliatyvus, o jūsų puikybė yra absoliuti, galite išsaugoti šią iliuziją tol, kol susidursite su išmėginimu ugnimi, einančiu prieš antrąją mirtį (Apreiškimo 20,14 ir 21,8). Tą akimirką siela daugiau nebegali ignoruoti tiesos, tačiau ji vis dar gali laikytis įsikibusi puikybės, dėl kurios atsisako taisytis, net ir absoliučios tiesos akivaizdoje. Tad galėtume sakyti, kad pamatinis žaltiško proto elementas yra reliatyvus „tiesos“ apibrėžimas, tačiau tikroji problema yra atsisakymas taisytis.

Šis atsisakymas kyla iš abejojimo Dievo pažadu, kurį išreiškiau savo palyginime apie talentus: „Gerai, gerasis ir ištikimasis tarne, buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą“ (Mato 25,21). Mokinys arba abejoja šio pažado tikrumu, arba nenori būti „ištikimu mažuose dalykuose“, tai reiškia, nenori dauginti savo talentų ir kuo geriau išnaudoti, ką šiuo metu turi, idant įrodytų šio pažado tikrumą.

Kimas: Man tai yra labai įdomu, kadangi tai galėtų paaiškinti, kodėl tam tikri žmonės taip agresyviai puola bet kokias į jų pasaulėžiūrą netelpančias idėjas. Niekada negalėjau suprasti, kodėl šie žmonės tiesiog negali leisti kitiems žmonėms turėti savus įsitikinimus. Turiu omenyje, kodėl jie jaučia tokią didelę grėsmę dėl to, kad kiti žmonės išpažįsta kitokią religiją, kodėl jie taip agresyviai mėgina juos atversti į savo tikėjimą? Ar taip yra dėl to, kad šie žmonės yra įstrigę žaltiškame prote?

Jėzus: Tiesa. Jų gyvenimas, tiesą sakant, visas jų kaip būtybių, kuriomis jos šiandien yra, egzistavimas yra paremtas iliuzija, kurią jie susikūrė iš savo pačių reliatyvaus tiesos apibrėžimo. Jeigu šiai iliuzijai būtų mestas iššūkis arba būtų įrodyta, kad ji yra klaidinga, jie turėtų pripažinti, kad tai buvo Babelio bokštas – ir todėl privalėtų pasikeisti. Absoliutus šių žmonių nusistatymas yra toks, kad niekas niekada neturi įrodyti, jog jie klysta, ir todėl jie iš visų jėgų stengiasi neleisti, kad jų reliatyviai „tiesai“ būtų mestas iššūkis arba būtų įrodytas jos klaidingumas. Tai automatiškai juos supriešina su žmonėmis, kurie nuoširdžiai siekia įkūnyti Kristaus tiesą. Jie jaučia grėsmę iš tokių žmonių, o ypač iš Kristiškumą demonstruojančių žmonių.

Žmonės, kurie yra visiškai įstrigę šiame baimės ir puikybės derinyje, yra pasiruošę nužudyti tuos, kurie, pasak jų, išpažįsta netikrą religiją. Tai yra visų šioje planetoje regėtų religinių karų priežastis. Kai kurie žmonės nėra pasiruošę žudyti dėl savo iliuzijos išsaugojimo, tačiau dažniausiai taip yra dėl to, kad mano, jog jiems nepavyks su tuo išsisukti. Tačiau jie be jokių skrupulų nužudys jūsų įsitikinimus, o tai galima pavadinti tam tikra psichinio žudymo forma. Štai kaip kreipiausi į šiuos žmones: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jono 8,44). Pagrindinis velnio rūpestis yra nužudyti jūsų tikėjimą Dievu ir atskirti jus nuo tikrojo mokytojo.

Galėtume sakyti, kad šie žmonės yra netikri mokytojai arba netikri pranašai, apie kuriuos perspėjau žmones. Galėjote pastebėti, jog sakiau, kad jie ateina avių kailyje, bet viduje yra plėšrūs vilkai (Mato 7,15). Tai reiškia, kad šie žmonės dažnai atrodo esantys religingi arba dvasingi. Tiesą sakant, tam tikra jų rūšis jaučia trauką dvasinėms organizacijoms, ir būdami tikrais dvasios ieškotojais turėtumėte tikėtis su kai kuriais iš jų susidurti.

Kimas: Gerai, manau, kad šis teiginys priblokš daugelį žmonių. Tiesą sakant, manau, kad daugelis žmonių atsisakys tuo patikėti. Mačiau daug žmonių, kurie nori tikėti, kad jų bažnyčia yra geresnė už visas kitas, ar kad ji yra vienintelė tikra. Todėl ji tikrai negali būti paveikta antikristo mąstymo.

Jėzus: Na, jums tereikia pažvelgti į istoriją ir pamatysite, kad praktiškai visos religijos ir bažnyčios palaipsniui nugrimzdo į sustabarėjimą ir dogmatizmą, šitaip prarasdamos ir iškraipydamos pirminius mokymus. Krikščionybė yra tobulas pavyzdys, kaip paaiškinu šioje svetainėje. Manau, kad visi, kurie yra atviri šiai svetainei, bus atviri šiam faktui.

Esmė ta, kad, augdami dvasiniame brandume, paliksite savo ankstesnius įsitikinimus, tarp jų ir naivų tikėjimą, kad tam tikra organizacija negali būti paveikta antikristo mąstymo. Kaip sakė Paulius: „Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška“ (I korintiečiams 13,11).

Tai yra pamatinis faktas, jog po Nuopolio visi gyvenimo šioje planetoje aspektai daugiau ar mažiau buvo paveikti antikristo mąstymo. Augdami link Kristiškumo, palaipsniui pradėsite įgyti įžvalgumą, kuris jums leis atskirti absoliučią Kristaus tiesą nuo reliatyvios antikristo tiesos, tačiau privalote norėti sąmoningai naudotis šiuo gebėjimu. Jeigu manote galintys dvasiškai progresuoti, nesivargindami atskirti tiesą nuo reliatyvios tiesos, vis dar tebesate įstrigę reliatyvios tiesos sąmonėje.

Todėl, būdami brandesniu ieškotoju, turėtumėte tikėtis ir laukti gundymų ir susidūrimo su antikristo mąstyme įstrigusiais žmonėmis. Kaip sakiau, tai tiesiog yra neišvengiama dabartinėje Žemės situacijoje, tačiau tai taip pat yra leidžiama Dievo kaip būtinas žingsnis į jūsų atpirkimą ir atsiskyrimą nuo mąstymo, privertusio jus palikti Mokytojo-mokinio ryšį. Privalote atsiskirti nuo netikrų mokytojų, ir tik tuomet galėsite sugrįžti į vienovę su savo tikruoju mokytoju.

Tad noriu pasakyti, jog turite žinoti, kad netikri mokytojai egzistuoja ir privalote jų saugotis. Kuo geriau pradėsite atpažinti juos ir jų naudojamus metodus, tuo mažesnė bus tikimybė būti jų suklaidintais, išvestais iš kelio. Ir dalis šio proceso yra būtinybė įsisąmoninti, kad pakylėtieji mokytojai sudaro dvasinių mokytojų hierarchiją, kurios tikslas yra padėti jums augti link asmeninio Kristiškumo. Mūsų vaidmuo yra išlaisvinti žmones nuo antikristo sąmonės, ir kiekvienas tikras mokytojas dirba mūsų šviesos hierarchijos tradicijoje.

Tačiau taip pat egzistuoja ir tamsos hierarchija, kurią galėtume pavadinti netikra hierarchija, ir jie yra labai agresyvūs ir gerai organizuoti. Aukščiausias jų tikslas yra įrodyti, kad Dievas suklydo suteikdamas bendrakūrėjams laisvą valią, ir jie siekia priversti visus Žemės gyventojus piktnaudžiauti savo laisva valia per antikristo sąmonę. Daugelis šių būtybių egzistuoja kaip išsikūnijusios būtybės žemesnėse karalijose, tarp jų mentalinėje ir emocinėje karalijose, kaip yra paaiškinama kitur. Tačiau įsikūnijime yra daug žmonių, kurie veikia kaip sąmoningi arba nesąmoningi šios netikros hierarchijos atstovai.

Kaip sakiau, jie darys viską, kas įmanoma, siekdami sunaikinti jūsų tikėjimą tikru mokytoju ir visu atpirkimo procesu. Esminė problema Žemėje yra ta, kad žmonės yra įstrigę dualistinėje sąmonėje. Nuo pat pradžių Dievas sukūrė procesą, leidžiantį bet kuriai būtybei – kad ir kaip giliai ji būtų nugrimzdusi į antikristo sąmonę – save atpirkti. Šis procesas yra dvasinis kelias, kuriame sekate tikru mokytoju, kol pasiekiate Kristaus sąmonę ir pradedate žinoti Dievo tiesą iš vidaus. Netikra hierarchija darys viską, ką gali, kad sukliudytų jums sužinoti apie šį kelią ir juo eiti.

Pirmiausia jie siekia sutrukdyti žmonėms ką nors sužinoti apie tikrąjį kelią ir jo tikslą, palikdami žmones įstrigusius neišmanyme. Kai pakylate virš šio neišmanymo, jie siekia sunaikinti jūsų tikėjimą atpirkimo procesu arba specifiniu mokytoju ar mokymu, kurie atstovauja pakylėtuosius mokytojus. Arba jie siekia sunaikinti jūsų tikėjimą, kad turite gebėjimą arba esate verti būti mokiniu. Jeigu tai nesuveikia, jie siekia sugundyti jus eiti vienu iš daugybės netikrų kelių, siekia sugundyti jus eiti keliu, kuris žmogui atrodo teisingas, nes yra apibrėžtas dualistinės sąmonės.

Turite žinote, kad egzistuoja ištisa žmonių grupė, kurie yra vadinami žlugdytojais, ir jie aktyviai siekia aukščiau išvardintų tikslų, žlugdydami dvasinius mokytojus, mokymus ir organizacijas. Atsiradus naujai dvasinei iniciatyvai, netikra hierarchija pasiunčia pas lyderį savo atstovus (nesvarbu, sąmoningus ar nesąmoningus atstovus), kad šie jį sunaikintų, ar bent jau paimtų į savo kontrolę. Tai, visų pirma, reiškia, kad jie siekia sunaikinti lyderio tikėjimą savo misija arba gebėjimu šią misiją įvykdyti, tačiau tai taip pat gali reikšti šio žmogaus nužudymą, kaip tą aiškiai demonstruoja mano patirtis. Jeigu tai nesuveikia, jie tuomet siekia sunaikinti visus mokytojo pasekėjus, vėliau pereidami ir prie mokymo diskreditavimo.

Jeigu judėjimas išgyvena šiuos pirmuosius antpuolius, yra griebiamasi plano B, ir šis planas iš esmės yra paremtas filosofija: „Jeigu negali jų nugalėti, prisijunk prie jų.“ Netikros hierarchijos atstovai dabar prisijungia prie organizacijos (kai kurie iš jų joje galėjo būti nuo pat pradžių) ir siekia iškreipti pirminį jos tikslą. Galite tai labai aiškiai matyti krikščionybėje. Romos imperija iš pradžių mėgino nužudyti visus krikščionius, bet po to krikščionybė buvo paversta oficialia valstybine religija. Tuo būdu aš buvau paverstas stabu, kurį reikia garbinti, vietoj pavyzdžio, kuriuo reikia sekti, ir dėl to pirminė mano misija buvo iškreipta – ar bent jau taip atrodė netikrai hierarchijai.

Kimas: Kaip galime apsiginti nuo šių atakų, kurios, kaip suprantu, gali būti labai subtilios?

Pirmoji gynybos linija visada yra plėsti savo sąmonę. Turite turėti bazinį supratimą, kad žlugdytojai egzistuoja ir jie visada naudoja tą pačią strategiją. Jie siekia „skaldyti ir valdyti“, tai reiškia, jog jie siekia pasėti abejonę jūsų prote, idant taptumėte suskilusiu namu. Kad ir kokia būtų organizacija, jie siekia suskaldyti lyderius ir pasekėjus, vėlgi, sėdami abejones.

Tačiau tikroji gynyba yra tvirtas supratimas, kokia yra dvasinio kelio esmė. Tikrasis kelio tikslas yra suteikti jums galimybę save atpirkti ir sugrįžti į vienovę su savo tikruoju mokytoju (idant nebebūtumėte suskilę savo esybėje). Ir tuomet galite sugrįžti į vienovę su Dievu ir su Dievo Kūnu Žemėje ir Danguje, kuri yra tikrasis gausingas gyvenimas.

Kaip galite tai padaryti? Ryždamiesi taisytis, ryždamiesi transcenduoti save. Ar suvokiate mano mintį? Kad ir kokias klaidas būtumėte padarę, visada galite sugrįžti pas mokytoją. Tačiau, kad galėtumėte tai padaryti, privalote pasiryžti pripažinti, kad padarėte klaidą, ir tuomet turite pakilti virš sąmonės būsenos, kuri jus privertė padaryti klaidą – privalote ryžtis pasitaisyti.

Tai yra esminė tiesa, kurios netikri mokytojai nenori, kad žinotumėte, suprastumėte arba priimtumėte. Jie nori, kad manytumėte, jog padarėte tokią didelę klaidą, kad negalėsite sugrįžti pas mokytoją, negalėsite sugrįžti į Dievo karalystę. Ir jie pasinaudos visomis įmanomomis pinklėmis, kad sunaikintų jūsų tikėjimą galimybe save išpirkti, arba kad sukliudytų jums eiti keliu į atpirkimą. Jų pastangų tikslas yra sustabdyti jus tam tikroje dvasinio kelio pakopoje ir neleisti žengti sekančio žingsnio.

Kaip galite įveikti šias pinkles? Visada – ir aš iš tiesų sakau VISADA – ryždamiesi žengti sekantį žingsnį. NIEKADA neleiskite jokioms jėgoms – ar tai būtų netikras jūsų išorėje esantis mokytojas, ar netikras jūsų pačių ego mokytojas – sutrukdyti jums žengti sekančio žingsnio kelyje. NIEKADA neleiskite, kad kas nors sutrukdytų jums transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį ir žengti sekantį žingsnį link Kristaus sąmonės. Tol, kol save transcenduosite, judėsite link Kristaus sąmonės, ir joks netikras mokytojas negalės sustabdyti jūsų progreso, nebent leistumėtės įtikinami nežengti sekančio žingsnio. Jūsų šūkis privalo būti: „Nuo šios akimirkos tik pirmyn!“

Kimas: Tai tu sakai, kad šiandien pasaulyje yra žmonių – kai kurie jų yra dvasinėse/religinėse organizacijose – kurie yra netikri mokytojai, ir jie – sąmoningai arba nesąmoningai – veikia kaip netikros antikristo hierarchijos atstovai?

Jėzus: Tikrai taip. Visi, kurie agresyviai skleidžia antikristo sąmone grįstus mokymus arba skleidžia netikrą kelią, aktyviai prisideda prie netikros hierarchijos tikslų įgyvendinimo. Iš esmės, visi tie, kurie siekia sunaikinti kitų žmonių tikėjimą dvasiniu keliu, tarnauja netikros hierarchijos tikslui, kuris yra atskirti mokinį nuo mokytojo. Šiandien įsikūnijime taip pat yra žmonių, kurie ankstesniuose gyvenimuose buvo lyderiais, nuvedusiais daugelį žmonių klystkeliais, privertusiais juos įpulti į dualizmo sąmonę arba sutrukdžiusiais jiems sekti tikru mokytoju.

Kaip sakiau, žaltiškos sąmonės bruožas yra tai, kad ji nenori pripažinti padarytos klaidos, nenori taisytis. Šiandieniniame pasaulyje yra žmonių, kurie šioje sąmonės būsenoje buvo labai ilgą laiką. Jie labai nagingai moka naudotis dualistine „tiesa“, įtikindami kitus savo teisumu. Jie dažnai gali atrodyti labai nuoširdūs, daug žinantys ir mokantys įtikinėti. Štai kodėl jie net ir šiandien klystkeliais nuveda daugelį žmonių.

Kimas: Ar būtų galima sakyti, kad tokie žmonės neša dalinę atsakomybę už žmonių Žemėje klaidinimą? Turiu omenyje, kartą girdėjau išsireiškimą, kad žmogus gali „nešti Ievos karmą“. Ar tai galioja mūsų čia aptariamiems dalykams?

Jėzus: Taip, galioja, ta prasme, kad „Ieva“ simbolizuoja tai, kas nutiko daugiau nei vienam gyvybės srautui. Ievos karma turi du aspektus. Mokinio padaryta karma yra nepaklusimo Mokytojui karma, ir ši karma yra individuali. Dauguma žmonių neša individualią Ievos karmą. Jūs visada esate atsakingi už savo daromus pasirinkimus, net jeigu leidžiate netikram mokytojui paveikti jūsų pasirinkimus.

Tačiau Ieva buvo gundoma, tad kitas aspektas yra karma, kurią susikūrė netikras mokytojas, išvedęs Ievą iš kelio. Galėtume sakyti, kad tikroji Ievos karma yra agresyvus ir piktavališkas mokinio atskyrimas nuo Mokytojo. Tai yra kolektyvinė karma, tai reiškia, kad netikras mokytojas neša tam tikrą karmą už kiekvieną iš kelio išvestą žmogų. Žaltys yra pagrindinė Ievos karmą nešanti būtybė. Tačiau visi, kurie įkūnija Žalčio sąmonę, prisideda prie žmonių klaidinimo. Šiandien Žemėje yra daug žmonių, kurie praeituose gyvenimuose išvedė daug žmonių iš kelio, ir todėl galėtume sakyti, kad jie neša Ievos karmą.

Kimas: Kaip šie žmonės galėtų išpirkti šią karmą?

Jėzus: Išpildydami vieną neišvengiamą sąlygą, tai yra, jie privalo palikti Žalčio sąmonę, o tai reiškia, jog turi pasiryžti pripažinti savo praeities klaidas ir taisytis. Jie privalo pakilti virš reliatyvios tiesos, kurią patys buvo apsibrėžę, ir pripažinti absoliučią Kristaus tiesą, kurioje jų ankstesnės klaidos tampa akivaizdžios ir nebėra įsuptos į dualizmo šydą. Norėdamas subalansuoti karmą, kurią susikūrė vesdamas kitus žmones iš kelio, žmogus privalo ryžtis pademonstruoti tikrąjį kelią. O tai įmanoma padaryti, tiktai visiškai paliekant antikristo sąmonę.

Tai gali būti labai sunku gyvybės srautui, kuris dualizme buvo įstrigęs daugelį gyvenimų. Kaip toks žmogus gali pripažinti susikūręs pasaulėžiūrą, kuri visa yra grįsta dualizmu – namu, pastatytu ant smėlio? Tokie žmonės dažnai mano žinantys geriau už kitus, ir todėl jie negali/nenori matyti, kad jiems reikia palikti savo „tobulą“ pasaulėžiūrą ir nuolankiai priimti tikrąjį mokytoją, kol pasieks tikrą Kristaus įžvalgumą.

Tokie žmonės dažnai labai nenoriai pripažįsta Kristaus tiesą, mėginami ją kaip nors paneigti arba paversti reliatyvia tiesa. Jie dažnai siekia pažeminti tikrą mokytoją, galvodami, jog žino geriau už šį mokytoją. O kadangi jų pasaulėžiūra yra grįsta reliatyvia „tiesa“, jie visada gali surasti argumentų, kurie atrodys įtikinami žmonėms, nesugebantiems pažvelgti už dualizmo šydo.

Todėl yra nepaprastai svarbu dvasios ieškotojams išmokti atpažinti žaltišką mąstymą, kad galėtų išvengti šioje proto būsenoje įstrigusių žmonių.

Versta iš www.askrealjesus.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels