Pakylėtieji mokytojai myli Rusijos žmones
TEMOS: Iššūkis, su kuriuo susiduria Pakylėtieji Mokytojai – Situacijos Rusijoje įvertinimas – Kai nenormalumas yra laikomas normalumu – Augimo potencialas Rusijai – Į Vakarus žiūrinti Rusija – Skaitlinis pranašumas prieš tikrąjį pranašumą – Individualaus kūrybiškumo stygius – Dvasingi žmonės sprendžia Rusijos ateitį – Visų pakylėtųjų mokytojų mokinių pagerbimas Rusijoje – Nacionalinis Rusijos drakonas
Pakylėtasis Mokytojas Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2013 metų birželio 13 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.
Ko reikia, norint tapti Pakylėtojo Mokytojo MOR mokiniu? Reikalingas jūsų pasiryžimas tapti daugiau. Kaip tampate daugiau? Tiktai pažvelgdami į save ir įvertindami: gyvenimas yra daugiau negu šiuo metu įkūniju. Galima patirti daugiau. Galima išreikšti daugiau. Galima kažką daugiau materializuoti. Ir šiame procese, mano mylimieji, iš pradžių nebuvo jokio kaltės jausmo, baimės, savęs smerkimo, pykčio, kritikos, teisimo. Nieko tokio tame nebuvo.
Iššūkis, su kuriuo susiduria Pakylėtieji Mokytojai
Kai pirmą kartą nusileidžiate į įsikūnijimą kaip naujas gyvybės srautas, nesate slegiami šios sąmonės, kuri iš tiesų tegali ateiti iš puolusių būtybių ir jų projekcijų. Jūs nemanote, kad jums ko nors stinga jūsų dabartiniame pasiekimų lygmenyje. Kaip kad matote kūdikį Žemėje, kuris nemano, kad jam kažko stinga dėl to, kad nesugeba gražiai į burną įsidėti avižinės košės neišsiterliodamas viso veido, ir jis taip pat nemano, kad jam ko nors stinga dėl to, kad nesugeba pirmu mėginimu atsistoti ir eiti.
Aš esu Pirmojo Spindulio Mokytojas, Pirmojo Spindulio Čohanas. Mano Esybėje nėra nė menkiausių smerkimo pėdsakų. Visiškai netrokštu priversti savo mokinius jaustis neadekvačiais ar kaltais, ar manančiais, kad nėra pakankamai geri.
Mes negyvename idealioje planetoje. Šitai, tikiuosi, jūs visi sugebate suprasti. Jeigu ne, tuomet dar kartą perklausykite vakarykštį Kuan Jin diktavimą. Dėl to, kad puolusioms būtybėms buvo leista įsikūnyti Žemėje, jūs dabar turite situaciją, kurioje daugelis žmonių nusileido žemiau savo sąmonėje nei buvo tuo metu, kai pradėjo savo įsikūnijimų Žemėje seriją. Turite situaciją, kurioje visa planeta nusileido daug žemiau to lygmens, kuriame ji buvo sukurta Elohimų.
Tai man, kaip Pirmojo Spindulio Čohanui, kelia subtilų iššūkį. Norėdamas išmokyti mokinius, kaip tapti daugiau, pirmiausia dažnai man tenka mokiniui atverti akis, kad jis pamatytų potencialą tapti daugiau. Daugumoje atvejų tai paskatins mokinį žiūrėti į save per tuos puolusios sąmonės elementus, kuriuos jis sugėrė į savo esybę, į savo žemesnįjį indą, savo sielos indą, per daugelį gyvenimų.
Daugelis mokinių, kai pirmą kartą ateina į pakylėtųjų mokytojų kelią, susiduria su mūsų šviesa, kaip ji yra perduodama per pasiuntinius įsikūnijime. Jie iš karto pajaučia, kad šviesa, kuri yra išreiškiama per diktavimą, yra aukštesnė už energijas, kurias jie turi savo energetiniame lauke. Tai dažnai gali šokiruoti, nes staiga atsiranda naujas atskaitos taškas, kuomet jūs dabar galite jaustis netyri, lygindamiesi su iš mūsų ateinančiomis energijomis. Ar matote iššūkį, su kuriuo čia susiduriame?
Jeigu neduosime jums šviesos, negalėsime jūsų pažadinti. Jeigu duosime jums šviesą, tuomet jūs žiūrėsite į save per tuos puolusios sąmonės elementus, kuriuos turite savo esybėje. Tai gali paskatinti mokinius jaustis kaltais, neadekvačiais, netyrais, netobulais, ir jausti bet kuriuos kitus Dievo savybių iškraipymus. Mes visiškai nenorime, kad mokiniai šitaip jaustųsi, tačiau yra neišvengiama, kad visi pereina periodą, per kurį jie turi įveikti šiuos puolusios sąmonės elementus, egzistuojančius jų pačių esybėje.
Mes trokštame, kad visi šį periodą įveiktų kaip įmanoma greičiau. Trokštame dirbti su šalimis ir padėti šalims kuo greičiau pereiti šį periodą. Iš tiesų yra neišvengiama, kad privalote pasiekti šį grubaus nubudimo tašką, kuriame susiduriate su šviesa, pamatote, kad yra kažkas daugiau, ir matote, kad egzistuoja atstumas tarp to daugiau ir ten, kur jūs šiuo metu esate. Suvokiate, kad nesate ten, kur galėtumėte būti, nesate ten, kur norite būti, nepildote savo aukščiausio potencialo. Pasiekę šį suvokimą, negalite akimirksniu išmesti puolusios sąmonės elementų, kurie jums trukdė palypėti aukščiau. Todėl jūs žiūrite į savo situaciją per filtrą, neišvengiamai smerkdami save pagal tuos elementus, kuriuos turite savo esybėje.
Situacijos Rusijoje įvertinimas
Ar suvokiate, mano mylimieji? Tos sąlygos, kurios neleidžia jums pakilti aukščiau – būtent per jas jūs žiūrite į save, kai suvokiate, jog jums yra būtina ir jūs norite pakilti aukščiau. Tai galioja individams. Tai galioja šalims. Aš labai myliu, jūs sakytumėte, Rusiją, bet aš sakyčiau, žmones, kurie gyvena šalies, kuri, taip jau nutiko, yra vadinama Rusija, sienų ribose.
Ar suvokiate, kad nors mes, pakylėtieji mokytojai, turime tam tikrus planus ir matome, kad tam tikros šalys turi potencialą suvaidinti tam tikrus vaidmenis šiuose planuose, mums, pakylėtiesiems mokytojams, šalys iš tiesų nerūpi? Mums rūpi individualūs gyvybės srautai ir gyvybės srautų grupės. Mūsų užduotis nėra priversti Rusiją ar Jungtines Valstijas pakilti. Mūsų užduotis yra padėti pakilti JUMS. Žinoma, užsitarnaudami savo pakylėjimą jūs būsite grupės dalimi, kuri iš tiesų gali būti asocijuojama su tam tikra šalimi.
Viskas rišasi tarpusavyje šiame labai sudėtingame šokyje, kuriame pasaulio šalys tampa tam tikrų gyvybės srautų grupių simboliais. Todėl dabartiniame sąmonės lygmenyje yra praktiška kalbėti apie tam tikras šalis ir tam tikrų šalių gyventojus, ir iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Leiskite man pateikti jums dabartinės Rusijos ir Rusijos žmonių situacijos įvertinimą. Jeigu pažvelgtumėte atgal į istoriją, pamatytumėte, kad buvo momentas, kai Petras Didysis nusprendė perkelti Rusijos sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą ir pastatyti visiškai naują miestą. Tai jis padarė dėl to, kad dalinai sėmėsi įkvėpimo iš pakylėtųjų mokytojų. O taip pat ir dėl to, kad pats ryžosi pereiti procesą, kurį aprašiau, tai yra, ryžosi pripažinti, kad yra kažkas daugiau, ką jis gali įkūnyti savyje ir Rusijos šalyje.
Jis ryžosi įvertinti tuometinę Rusijos valstybę, žmonių sąmonę, valstybės, jos valdžios, jos infrastruktūros išsivystymo lygį. Jis ryžosi pažvelgti į Vakarus, į Europą, kurioje tuo metu egzistavo aukštesnis išsivystymo lygis negu buvo Rusijoje. Jis ryžosi atlikti sąžiningą palyginimą ir tarti: „Mes atsiliekame. Mes turime trūkumų. Galėtume viską daryti geriau. Ko reikės, kad viską darytume geriau? Privalome transcenduoti senąją sąmonės būseną.“
Tad jis mėgino pastatyti naują Sostinę, ir tikroji jo vizija buvo tokia, kad tai taps taure, kuri galės gauti naujas idėjas ir vizijas apie tai, kaip pakelti Rusiją į aukštesnį lygmenį. Šis procesas iš tiesų buvo labai sėkmingai pradėtas Petro, tačiau po jo sekę imperatoriai ir carai nesugebėjo išlaikyti šio momentumo. Jie pradėjo slysti atgal į senąją sąmonę. Ir tai tuomet sukėlė tą nevykusią padėtį, kurioje paskutinis caras buvo taip stipriai atitrūkęs nuo pakylėtųjų mokytojų ir žmonių sąmonės, kad nesugebėjo atlikti reformų, kurios jau seniai buvo pribrendusios.
Tad egzistavo pažeidžiamumas, kuriuo pasinaudojo Leninas ir bolševikai, pažadėję žmonėms, kad galės duoti jiems tai, ką žmonės žinojo esant reikalinga. Tai, žinoma, nebuvo tikras pažadas, kaip manau visi, kurie save vadina pakylėtųjų mokytojų mokiniais, sugeba matyti. Tad mano mintis yra tokia, jog po bolševikų revoliucijos Rusija įžengė į žemyn traukiantį sūkurį, kuriame žmonės iš tiesų prarado prieš revoliuciją pasiektą išsivystymo lygį.
Daugelį žmonių Rusijoje tai paskatino įpulti į nusivylimą, taip įprasti prie kovos, kad jie net nebesugeba įsivaizduoti, kad gyvenime galėtų būti kažkas daugiau. Jeigu sąžiningai pažvelgsite į už komunizmo slypinčią filosofiją, pamatysite, kad joje tarp eilučių iš tiesų yra sakoma, jog paprasti žmonės, darbininkai, gali turėti tik tam tikrą pragyvenimo lygį. Aukštesnis pragyvenimo lygis ne tik kad nėra įmanomas, bet ir nėra pageidaujamas, pasak tos sistemos ir jos filosofijos.
Kai nenormalumas yra laikomas normalumu
Mano mylimieji, jeigu pamąstysite apie šį dažną gyvenimo patyrimą, galite gauti įžvalgą į svarbų žmogiškos psichologijos aspektą. Ar kada būdami vaikais sėdėjote ir žiūrėjote į laikrodį, norėdami pamatyti, ar sugebėsite pastebėti minutes skaičiuojančios rodyklės judėjimą? Šis judėjimas yra toks lėtas, kad jūsų akims nėra pakankamai kontrasto pastebėti šio judėjimo. Tik jeigu atitrauksite žvilgsnį nuo laikrodžio ir pažvelgsite į jį po kelių minučių, pamatysite, kad laikrodis pakeitė poziciją, kad rodyklė pakeitė poziciją skaičių atžvilgiu, tačiau pats judėjimas yra toks lėtas, kad jį yra sunku pastebėti. Tad taip pat ir žmogaus protui reikalingas tam tikras kontrastas, kad galėtų aptikti pokytį.
Jeigu pokyčiai yra labai lėti ir laipsniški, protas ne visada sugebės juos aptikti, nes jūs prie to įprantate. Įprantate prie to, kad situacija yra bloga, ir beveik pradedate priimti, jog yra normalu, kad viskas šitaip yra, ir jums nebeatrodo, kad tai yra blogai, nebeatrodo, kad čia kažko stinga. Na, būtent taip nutiko su Rusijos žmonėmis sovietinėje eroje. Jie palaipsniui įprato prie tiek daug dalykų, kad pradėjo priimti juos kaip normalius. „Taip tiesiog viskas yra ir nieko mes čia negalime pakeisti.“
Mano mylimieji, jeigu priimsite stygiaus būseną kaip normalią, kaip kada nors galėsite tapti daugiau? Tai, tam tikra prasme, yra esminis klausimas, su kuriuo šiandien filosofiniame ir dvasiniame lygmenyje susiduria Rusija. Įsikūnijime vis dar tebėra tiek daug žmonių, kurie užaugo sovietiniais laikais ir buvo įpratę prie tam tikro pragyvenimo lygio, ir šie žmonės dar iš to neišėjo, ir šitaip jie iš tiesų stabdo progresą Rusijoje.
Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, jūs, žinoma, nesate šioje kategorijoje, nes jūs sąmoningai pripažinote potencialą augti dvasiškai, o taip pat potencialą augti ir Rusijai, netgi visais aspektais. Tačiau sakau jums, kad daugelis jūsų vis dar tebeturite šios sąmonės liekanų, kadangi jūs su tuo užaugote ir manote, kad tai yra normalu. Nėra lengva, mano mylimieji, atsitraukti nuo kažko, ką jūs laikote normaliais dalykais, ir pamatyti, jog tai iš tiesų yra mažiau, tai iš tiesų yra stygius, ir egzistuoja aukštesnis potencialas.
Augimo potencialas Rusijai
Kaip sakė Kuan Jin, galite pažvelgti į kitas šalis ir matyti tą patį mechanizmą, nes jis yra universalus. Bet dabar mano rūpestis nėra kitos šalys, mano rūpestis yra Rusija. Tad norėčiau čia atkreipti jūsų dėmesį, kad Rusija šiandien eina per procesą, kuris yra labai panašus į tai, kas vyko valdant Petrui Didžiajam. Tik šiandien per šį procesą eina ne keletas žmonių, o daug daugiau žmonių, kurie turi galimybes ir finansinius išteklius keliauti į užsienį. Ir kai keliaujate į užsienį, pamatote dalykus, kurie kitose šalyse yra kitokie. Jeigu sąžiningai pažvelgsite, pamatysite, kad yra šalių, kurios turi aukštesnį pragyvenimo lygį, jų pastatai yra gražesni, geriau prižiūrimi, daugelis dalykų funkcionuoja daug sklandžiau, su daug mažesnėmis pastangomis, ir net ir kasdienis gyvenimas nėra tokia didelė kova.
Tai yra augimo potencialas, nes jeigu tai pasieks kritinę masę, egzistuoja potencialas, kad žmonės galės pažvelgti į Rusiją ir sakyti: „Kodėl mes nesame taip toli pažengę kaip kitos šalys? Ką turime padaryti, kad jas pasivytume ar netgi kai kuriais atžvilgiais pralenktume?“ Prisiminkite, ką kalbėjau pradžioje. Kai imate suvokti, jog jums kažko stinga, kad galėtumėte gyventi geriau, neišvengiamai turėsite susidurti su tais puolusios sąmonės elementais, kuriuos turite savo esybėje.
Tai reiškia, kad Rusija turės susidurti su puolusios sąmonės elementais, kurių ji netranscendavo nacionalinėje psichikoje. Vienas iš šių elementų iš tiesų yra troškimas vienu ar kitu būdu būti pranašesniems už kitas šalis, jausti, kad Rusija yra ypatinga, kad ji turi galią pasaulyje, kad yra gerbiama ir visi jos bijo. Sovietiniais laikais daug žmonių žinojo, kad yra visiškai bejėgiai paveikti sistemą. Tačiau sąmoningame lygmenyje jie nesijautė tokiais bejėgiais, nes priėmė gyvenimą kaip normalų. Sistema jiems teikė jausmą, jog dėl to, kad jie yra Sovietų Sąjungos dalis, jie yra galingos šalies dalis. Tai jiems leido kompensuoti savo asmeninį galios stygių. Jie savo galios jausmą ėmė iš šalies, iš sistemos, o ne iš individualaus galios pajautimo.
Kaip tai būtų galima išspręsti? Komunizmas slopino individus ir individualų kūrybiškumą, pakeisdamas juos nacionaliniu, sisteminiu tapatumu, kuriame žmonės savęs iš tiesų net nelaikė individais, jie save pirmiausia laikė šalies, sistemos, armijos, ar kad ir kas tai būtų, dalimi. Vienintelis dvasinis sprendimas iš tiesų yra asmeninio dvasinio pakankamumo liepsna, dvasinio pakankamumo šviesa, kurią ketinu įtvirtinti Rusijoje šios konferencijos dėka. Jūs dar iki galo nesukūrėte reikiamo momentumo, kad tai galėtų būti įtvirtinta fizinėje plotmėje, tačiau iš tiesų padarėte gerą pradžią ir tikiuosi, kad tai bus užbaigta iki konferencijos pabaigos.
Dvasinis pakankamumas reiškia, jog jums nereikia jausti, kad esate šalies, kurios visi bijo, dalimi. Įgyjate galios jausmą iš savo vidaus, žinodami, jog esate dvasinė būtybė, esate savo AŠ ESU Esaties tąsa, esate pakylėtųjų mokytojų tąsa. Ir kai pajaučiate per jus tekančią Dievo galią, kaip galite tai jausti kalbėdami šaukinius ar rožinį, žinote, jog tai yra tikra galia, o visos šio pasaulio galios struktūros tėra dulkės palyginus su Dievo galia. Jos tėra miražai. Jos tėra fasadas. Jos atrodo impozantiškos tik todėl, kad niekas nepasakė: „Bet partijos pirmininkas nuogas.“
Į Vakarus žiūrinti Rusija
Kai pradedate kažką laikyti normaliais dalykais, kaip galite pamatyti, kad tai yra netikra? Kaip galite pamatyti, kad tai tiesiog yra žemesnis pasireiškimas, kuris gali būti transformuotas šviesos? Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, galite padėti pakylėtiesiems mokytojams padaryti tai, apie ką vakar kalbėjo Kuan Jin, bet nebūtinai tik pažvelgdami į praeityje įvykdytus žiaurumus. Kai kurie iš jūsų jausite, kad jums yra artimiau pažvelgti į tai, kodėl praeitis buvo tokia, kokia buvo.
Tad dabar, kad šiek tiek atsitolintume, grįžkime į Petro Didžiojo laikus. Tais laikais buvo didikų, didikų iš Rusijos, kurie keliavo į Vakarus ir patyrė, koks tenai yra gyvenimas, kokia tenai yra kultūra. Jie matė, kad Rusija atsilieka. Dauguma šių didikų tarė: „Mes taip pat norime to, ką jie turi Vakaruose.“ Tad jie ėmė mėginti įgyvendinti šiuos išorinius rezultatus.
Pats Petras Didysis matė aukštesnę viziją. Jis matė, jog norint, kad Rusija iš tiesų materializuotų aukštesnį fizinio gyvenimo būvį, ji privalo pasiekti aukštesnę sąmonės būseną. Jis matė, kad tais laikais Europoje iš tiesų egzistavo aukštesnė sąmonės būsena nei Rusijoje. Jis norėjo atnešti tą aukštesnę sąmonės būseną. Tačiau tais laikais nebuvo pakankamai žmonių, kurie būtų gebėję suvokti šią viziją, ir būtent dėl to tai netapo tvariu aukštyn kylančiu momentumu. Su tolesniais carais nutiko taip, ir netgi dar stipriau tai vyko su Sovietinės Rusijos lyderiais, kad jie taip pat pažvelgė į tam tikrus dalykus Vakaruose ir tarė: „Mes taip pat to norime.“
Pavyzdžiui, Stalinas norėjo karinės galios, dėl kurios visi pasaulyje bijotų Sovietų Sąjungos, nes jis norėjo pajausti tą asmeninę galią, tą jausmą, kad vadovauja tokiam galingam aparatui. Tačiau jis nenorėjo transcenduoti savo sąmonės, nes, mano mylimieji, nuo pat bolševikų revoliucijos akimirkos sąmonės transcendavimui buvo užkirstas kelias vadovybės lygmenyje. Paprasčiausiai nebebuvo įmanoma, kad komunistinės sistemos lyderiai kada nors galėtų transcenduoti sąmonę, kuri buvo įdiegta į komunistinę filosofiją, ir tai galėjo tęstis tik iki tam tikros ribos. Ir koks buvo rezultatas?
Skaitlinis pranašumas prieš tikrąjį pranašumą
Jie nesugebėjo įgyti karinės galios per kūrybiškumą, tad turėjo ją užgrobti jėga. Esmė čia nebuvo sukurti geresnį tanką, esmė buvo sukurti didesnį tanką, pagaminti daugiau šių tankų. Ir tai yra mąstymas, kad jeigu turite skaitlinį pranašumą, taip pat turite ir tikrą pranašumą, manydami, kad jeigu turėsite daugiau kareivių, taip pat turėsite ir pranašumą. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad jeigu būtų įvykęs karas su Vakarais, Sovietų Sąjunga būtų pralaimėjusi. Ji būtų sukėlusi dideles netektis abiejose pusėse ir rimtai pristabdžiusi civilizacijos augimą, tačiau sovietinė karo mašina būtų užstrigusi, rimtai užstrigusi, nepaisant jos tariamo pranašumo.
Tad šiuo pavyzdžiu noriu jums parodyti, kad šiandien Rusija yra atsidūrusi kryžkelėje. Jūs galite, vėlgi, pažvelgti į Vakarus ir sakyti: „Jie turi puikesnius automobilius, didesnius namus, geriau organizuoja tą ir aną, mes taip pat to norime.“ Tačiau jeigu netranscenduosite senosios sąmonės, ir toliau sieksite įgyti tai jėga, ir todėl ir toliau atsilikinėsite. O priežastis yra ta, kad senoji sąmonė, kuri buvo taip sutvirtinta sovietiniais laikais, negali suteikti erdvės individualiam kūrybiškumui, ir būtent tai yra varomoji inovacijų jėga kitose pasaulio dalyse. Didžiausias stygius Rusijoje yra individualaus kūrybiškumo stygius. Nesakau, kad šio kūrybiškumo visiškai nėra. Sakau, kad būtent šioje srityje Rusija labiausiai atsilieka dėl sovietų vykdyto individualaus kūrybiškumo užgniaužimo.
Individualaus kūrybiškumo stygius
Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, galite atlikti didžiulę tarnystę Sen Žermenui, pažvelgdami į tai, pripažindami, kaip buvo slopinamas kūrybiškumas. Net ir tie iš jūsų, kurie gimėte po Sovietų Sąjungos žlugimo, jūs buvote auklėjimai užgniaužti savo kūrybiškumą, nes vis dar tebeegzistuoja senosios sąmonės liekanos, kurios veikia švietimo sistemą ir visą visuomenę. Individualus kūrybiškumas yra išreiškiamas per individą, tačiau jis neateina iš individo. Jis neateina iš ego ir išorinio proto, jis ateina iš AŠ ESU Esaties ir pakylėtųjų mokytojų.
Jūs visi turite potencialą atrakinti savo individualų kūrybiškumą. Būtent dėl šio tikslo siekiame jums perduoti savo įrankius, ypač su tomis knygomis, su ta knygų serija, kuri prasideda nuo Maha Čohano knygos ir mano pirmosios knygos apie Pirmąjį Spindulį, po kurios seks kitų Čohanų knygos, kad galėtumėte pereiti iniciacijas tarp 48 ir 96 sąmonės lygmenų, kurios yra sukurtos atrakinti jūsų individualų kūrybiškumą.
Jūs taip pat galite pažvelgti į Rusijos šalį ir išsakyti prašymus, kalbėti rožinius, kad tai būtų atrakinta nacionaliniu mastu ir kad būtų sudeginta senoji sąmonė, kuri vis dar tebesiekia slopinti individualų kūrybiškumą. Galite ryžtis pažvelgti į Rusiją ir paklausti: „Kodėl tebeturime duobėtus kelius? Kodėl turime griūvančius pastatus? Kodėl turime priimti, kad tai yra normalu?“
Jums nereikia būti kritiškais. Tiesiog turite pripažinti, kad tai nėra normalu, tai nėra aukščiausias Rusijos potencialas, ir jūs jau dabar galėtumėte pradėti gyventi geriau su tuo, ką turite, jeigu tai būtų naudojama. Neprašau, ir mes, pakylėtieji mokytojai, niekada nė vieno neprašėme gaminti plytas be šiaudų. Mes niekada jūsų neprašome daryti tai, ko neįmanoma pasiekti su tuo, ką jūs jau turite, jei tik geriau tai pritaikytumėte, sąmoningiau, su didesniu kūrybiškumu ir su didesniu ryžtu bei vizija.
AŠ ESU Mokytojas MOR. Aš myliu Rusijos žmones. Noriu, kad jie turėtų daugiau, tiek materialiai, tiek dvasiškai. Ko mes mokėme pakylėtųjų mokytojų mokymuose dabar jau beveik šimtą metų? Mes mokėme, kad materialus pasaulis yra žemiausias pasireiškimo lygmuo, ir kad viskas, ką čia matote, yra aukštesnių sąmonės lygmenų išraiška. Tad tikrieji pokyčiai privalo prasidėti nuo pokyčių sąmonėje. Mano mylimieji, jeigu jūs, kurie esate dvasingi žmonės, nesiryšite pakeisti savo sąmonės, tai kaip tuomet Rusijos šalis galės pakeisti savo sąmonę? Kas gi kitas tuomet galės būti pokyčių sąmonėje pionieriais jeigu ne jūs?
Dvasingi žmonės sprendžia Rusijos ateitį
Jūs esate tie, kurie lemiate Rusijos ateitį. Jūs ją nulemiate pasiryžimu pažvelgti į tai, ką turite savo sąmonėje, savo gyvenimo patyrime, pažvelgti į tai, ką matote savo šalyje ir ką galite sužinoti apie praeitį, apie kurią jūsų niekas nemokė. Ir jūs tuomet nusprendžiate, kaip ryšitės transcenduoti šią sąmonę savyje, tuo būdu nulemdami Rusijos ateitį.
Tikiuosi, jog jaučiate, kad nors kalbu tiesiai, neturiu jokio smerkimo. Visiškai netrokštu, kad jaustumėtės kalti ar neadekvatūs. Aš myliu jus. Jūs esate mano mokiniai. Jūs esate mano geriausi mokiniai, tačiau prašau jūsų neužriesti nosies, nes noriu dar daug ką įdėti jums į galvas ir širdis, įdėti viziją, kokia galėtų būti Rusija.
Matote, mano mylimieji, Sen Žermenas turi aukso amžiaus viziją ir jis turi viziją beveik kiekvienai šaliai. Jis iš tiesų turi viziją, koks aukso amžius galėtų būti Rusijoje. Bet matote, Sen Žermeno aukso amžiaus Rusijoje vizijoje nėra numatyta, kad Rusija pamėgdžiotų Vakarus, nes Sen Žermenas mato unikalų kūrybinį Rusijos žmonių potencialą.
Tai nereiškia, kad Rusijos žmonės galėtų gyventi geriau už kitus žmones, nes geriau ir blogiau yra dualistiniai terminai. Tai reiškia, kad Rusijos žmonės turi unikalias savybes kaip grupė ir todėl gali materializuoti unikalią aukso amžiaus principų ir sąmonės išraišką. Būtent tai Sen Žermenas ir aš norime pamatyti Rusijai. Ne tai, kad žiūrėtumėte į Vakarus ir sakytumėte, jog turime viską daryti taip pat, bet kad pažvelgtumėte į Vakarus ir sakytumėte: „Kaip galėtume daryti tuos dalykus savaip, tačiau tokiu būdu, kad tai būtų geriau nei buvo daroma praeityje?“
Visų pakylėtųjų mokytojų mokinių pagerbimas Rusijoje
Leiskite man jums pateikti tam tikrą įvertinimą. Norėčiau pagerbti visus žmones Rusijoje, kurie buvo atviri dvasinei gyvenimo pusei. Kai kurie iš jų jai buvo atviri net ir sovietiniais laikais, kai mėgino tai laikyti labai privačiu dalyku, tačiau savo širdyje jie kažkokia forma buvo atviri dvasinei gyvenimo pusei. Norėčiau pagerbti tuos, kurie, net ir sovietiniais laikais, gyveno kitose šalyse ir atrado pakylėtųjų mokytojų mokymus, ir jie tuomet naudojosi mūsų šaukiniais, išsakydami prašymus dėl Rusijos. Norėčiau pagerbti tuos, kurie, atsiradus didesnei laisvei, atrado pakylėtųjų mokytojų mokymus, pradėjo kurti pakylėtųjų mokytojų grupes Rusijoje, pradėjo labai stropiai kalbėti šaukinius.
Visi šie žmonės – net ir daugelis žmonių pasibaigus sovietiniams laikams, kurie priklausė kitiems dvasiniams judėjimams ir mokymams – visi šie žmonės prisidėjo prie įvykusio pokyčio. Norėčiau, kad suvoktumėte ir pripažintumėte, jog Rusija perėjo kritinį tašką, kuriame puolusioms būtybėms būtų labai sunku sugrąžinti Rusiją atgal ir paversti ją tokia, kokia ji buvo praeityje. Tai nereiškia, kad Rusija negali patirti nuosmukių, kaip tai jau tam tikru laipsniu matote vykstant. Tačiau žvelgiant grynai iš dvasinio lygmens, buvo tiek daug išvalyta eterinėje ir identiteto karalijose, kad praktiškai būtų neįmanoma puolusioms būtybėms sugrąžinti viską taip, kaip buvo.
Daug kas buvo išvalyta mentalinėje karalijoje. Vyko tam tikras valymas ir emocinėje karalijoje. Tačiau, kaip vakar sakė Kuan Jin, emocinis lygmuo nebuvo išvalytas pakankamai, kadangi intensyvios emocijos, kurios buvo sugeneruotos sovietiniais laikais, vis dar tenai nebėra kaip šie žemyn traukiantys sūkuriai ir spiralės, traukiantys nacionalinę sąmonę. Tačiau tam tikra išvalymas iš tiesų įvyko. Prie to prisidėjo visi dvasingi žmonės, tačiau norėčiau, kad pripažintumėte, jog nuo to laiko, kai Arkangelas Mykolas perdavė savo diktavimą, kuriame ragino kalbėti savo rožinį už Rusiją, įvyko pokytis, nes daug žmonių pradėjo naudotis rožiniais ir šaukiniais, kuriuos mes perdavėme šiam naujam amžiui. Ir tai labai paspartino progresą. Tai nereiškia, kad jūs tai sukūrėte vieni; tačiau, kaip sakiau, jūs akceleravote procesą, pradėtą daugelio kitų žmonių.
Nuo Sankt Peterburgo konferencijos buvo padarytas reikšmingas progresas. Neturiu intencijos pateikti jums skaičių, kadangi, tam tikra prasme, jie neturi reikšmės, tačiau noriu, kad pripažintumėte, jog buvo padarytas reikšmingas progresas ir reikšmingas progresas taip pat yra daromas ir šios konferencijos metu.
Nacionalinis Rusijos drakonas
Kaip sakė šis pasiuntinys, jis pajautė akivaizdų energijų skirtumą tarp Vakarinės Rusijos dalies ir Rytinės dalies. Matote, kai žiūrite į istoriją, tenai vyko žiaurūs mūšiai per jūsų taip vadinamą Didįjį Patriotinį Karą, kurį likęs pasaulis vadina Antruoju Pasauliniu karu. Ir matote, kad būtent tenai buvo valdžios centrai, tenai buvo komunistinio aparato centras, ir iš tenai jis skleidė savo įtaką. Ir ten taip pat matote didžiausią žmonių koncentraciją. Ir visur pasaulyje yra taip, kad vietovės, kuriose egzistuoja didžiausia žmonių koncentracija, paprastai turi žemesnę vibraciją. Yra išimčių, tačiau paprastai yra taip.
Tad tuo remdamiesi galite matyti, pažvelgę į Rusijos žemėlapį, galite matyti, kad Rytinė dalis turi mažesnę populiaciją, joje egzistuoja didžiuliai plotai, kuriuose gyvena labai mažai žmonių. Tad iš to galite matyti, jog egzistuoja potencialas, kad rytinė Rusijos dalis galės gauti dvasinės šviesos išliejimą, kuri tuomet galėtų suformuoti horizontalią aštuoniukę, galinčią pradėti tekėti per Vakarus, kur šį srautą tuomet sustiprins mokiniai Vakarinėje Rusijos dalyje, pasiųs jį atgal į Rytus ir jis sugrįš padaugintas, kaip mes jums davėme viziją apie tai Rytų Vakarų rožinyje ir Aukso Amžiaus Rytų Vakarų rožinyje. Tą patį procesą galite vizualizuoti ir Rusijai.
Egzistuoja minčių vaizdinys, kurį norėčiau jums perduoti, ir tai yra, kad emocinėje karalijoje vis dar tebėra tiek daug negatyvios energijos, tiek daug dvasių, kad kartu jos sudaro konglomeratą, struktūrą, kuri primena gigantišką drakoną. Šis drakonas turi kūną su keturiomis kojomis ir jo kūnas yra užgulęs Vakarinę Rusijos dalį. Drakono širdis yra virš Maskvos, o drakono galva yra pasukta į viršų ir padėta virš Sankt Peterburgo. Drakono uodega yra apsivijusi rytinę Rusijos dalį, ir šios uodegos galas baigiasi čia, Novosibirske. Žinote, kad drakono uodega vis dar gali būti pavojinga, jis ja gali su tam tikra jėga švaistytis pirmyn ir atgal. Tačiau taip pat žinote, kad uodega yra silpnesnė už kūną.
Jūs turite potencialą – per likusią šią konferenciją, o mokinių grupė Rytinėje Rusijos dalyje net ir po šios konferencijos, ir net ir žmonės Vakarinėje dalyje – vizualizuoti, kad jūsų šaukiniai siunčia šviesos energiją per drakono uodegą, kuri keliauja beveik aštuoniuke per uodegą, į kūną, į širdį, o tuomet į galvą. Ir tuomet ji grįžta padauginta, ją padaugina pakylėtieji mokytojai, ir savo kelyje ji degina drakoną palaikančias energijas.
Šiuo metu šis drakonas miega. Jis buvo taip nuramintas, pagrinde pakylėtųjų mokytojų išsakomų šaukinių, kad vos geba judėti, tačiau ir toliau čia guli, visus spausdamas savo didžiuliu svoriu. Tai yra minčių vaizdinys, kurį norėčiau, kad laikytumėte savo prote, idant jūsų šaukiniai tekėtų tais kanalais, kuriuos jums parodžiau, tekėtų drakono nugara nuo uodegos į galvą, išspinduliuodama energijas į keturias kojas, šitaip galiausiai sudegindama tą drakoną ir energijas, iš kurių drakonas yra sukurtas.
Na ir dabar, suprantu, kad turite daug ką suvirškinti. Leisiu jums pailsėti, nes nors kai kurie iš jūsų nesupratote žodžių, jūs iš tiesų, pagal savo norą, priėmėte šviesą, kurią paleidau. Aš, Mokytojas MOR, paleidau didelį šviesos impulsą per jūsų čakras, kuri jau pradėjo judėti aukštyn ta uodega ir drakono nugara.
Man tariant šiuos žodžius, šviesa, kurią paleidau, pasiekia drakono širdį virš Maskvos. Ji paleidžia šviesos sprogimą, ir tai yra šaukiniams ir rožiniams, sukalbėtiems Rusijoje, mano suteikiamas padauginimas, ir tai yra precendento neturintis šviesos paleidimas šioje šalyje labai didelės tamsos, kurios nereikia įvardinti, išvalymui. Jums tereikia žinoti, kad įvyko išvalymas virš tos Raudonosios Aikštės, kuri simbolizavo komunizmą.
Tad dabar sakau: „Dužk! Dužk! Dužk Dužk tamsioji matrica – ir jos nebėra.“ Tad, AŠ ESU DAUGIAU, ir ištariau savo ramybę. Savo ramybę palieku jums.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com