Tik gailestingumas gali iš tiesų transformuoti Rusiją
TEMOS: Kodėl Rusijai reikalingas gailestingumas – Ryžkitės pažvelgti į Rusijos istoriją – Kodėl žlugo Sovietų Sąjunga – Skirtingi požiūriai į Sovietų Sąjungą – Rusus pavergęs valdžios elitas – Apie sovietinę istoriją skleidžiami melai – Kaip dvasingi žmonės gali padėti Rusijai – Tie, kurie neigia praeitį, negali virš jos pakilti – Gailestingumo dispensacija – Būtinybė apnuoginti tai, kas paslėpta – Tie, kurie ignoruoja laipsnišką apreiškimą
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin per Kim Michaels, 2013 metų birželio 12 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.
Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra! Vadžra!
Aš, Kuan Jin, apgaubiu Rusiją Gailestingumo Liepsna. Tačiau kam perduosiu šį gailestingumą? Pagal Laisvos Valios Įstatymą, negaliu jam leisti laisvai lyti ant visų, nes yra daug tokių, kurie nenori gauti gailestingumo. Tai yra tie, kurie yra išdidūs, arogantiški; tie, kurie nenori pripažinti, kad jiems reikalingas gailestingumas. Kodėl jie nenori pripažinti, kad jiems reikalingas gailestingumas? Nes nenori pripažinti, kad jiems reikalingas atleidimas, nenori pripažinti, kad yra padarę kažką, už ką jiems reikia atleisti. Jie tiki darę tik tai, kas yra teisinga, pagal jų pačių susikurtą tikėjimo sistemą.
Kodėl Rusijai reikalingas gailestingumas
Galbūt esate girdėję pasakymą, kad praeitis yra prologas, kad istorija kartojasi, ir kad tiems, kurie neišmoksta istorijos pamokų, yra lemta jas pakartoti. Ir visa tai yra tiesa. Kaip Motina Marija šiandien anksčiau sakė, kai Materijos šviesa yra įtraukiama į dualistinį sūkurį, ji negali pati iš jo ištrūkti. Jai reikalinga Tėvo šviesa, kad galėtų būti iš jo išpurtyta, tačiau Tėvo šviesa gali ateiti tik per individų širdies liepsną.
Jeigu būtų tik vienas dalykas, kurį norėtumėte padaryti dėl Motinos Rusijos, tuomet kvieskite gailestingumą jos vardu ir ryžkitės priimti šį gailestingumą. Sakau jums, kad, jeigu norite, jog ši Rusijos šalis, čia įsikūnijantys žmonės, pakiltų virš praeities tendencijų, jiems reikalingas gailestingumas. Turiu jo su kaupu ir esu pasiruošusi jį su kaupu perduoti tiems, kurie tik atvers jam savo širdis.
Kaip jums atverti savo širdis gailestingumui? Galite galvoti, kad esate dvasingas žmogus ir jūsų širdis tikrai yra atvira pakylėtiesiems mokytojams, ir todėl jūsų širdis yra atvira gailestingumui. Ir netgi galite būti visiškai teisūs savo asmeninio kelio atžvilgiu, tačiau aš prašau tuos iš jūsų, kurie to norite, būti atviromis durimis gailestingumui Rusijos šalies vardu, Rusijos žmonių vardu.
Sakau jums, jeigu norite, kad ši šalis išpildytų aukso amžiaus potencialą, ji privalo pakilti virš savo praeities. Nes kaip gi galime neštis šias praeities dualistines tendencijas į Aukso Amžių? Ne, mano mylimieji, to negalima padaryti. Tai neįmanoma.
Ryžkitės pažvelgti į Rusijos istoriją
Aš prašau tuos iš jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, kurie esate pasiryžę kažką padaryti, kad padėtumėte atnešti aukso amžių į Rusiją – prašau tuos iš jūsų, kurie jaučiate šį vidinį norą – ryžkitės pažvelgti į Rusijos praeitį. Čia, žinoma, pirmiausia turiu omenyje sovietinės eros praeitį, tačiau net ir dar tolesnę praeitį, siekiančią carų laikus ir dar senesnius laikus.
Puikiai suprantu, kad tie iš jūsų, kurie būsite atviri šiam prašymui, asmeniškai nevykdėte šios šalies praeityje įvykdytų žiaurumų. Todėl galite jausti: „Kodėl turėčiau tai prisiimti, jeigu nesu asmeniškai už tai atsakingas?“ Nesakau, kad turėtumėte tai prisiimti, jeigu nejaučiate vidinio impulso tai daryti. Prašau jūsų pamąstyti, kodėl jūs pasirinkote – pasirinkote, mano mylimieji – įsikūnyti Rusijoje šiame įsikūnijime. Argi tai padarėte ne dėl to, kad troškote padėti atnešti Sen Žermeno Aukso Amžių į Rusiją? Tuomet turėtumėte pamąstyti apie tai, kad, norint, jog šis aukso amžius ateitų, kas nors privalo ryžtis pažvelgti į Rusijos praeitį, pripažinti padarytas klaidas, ir nuoširdžiai ir atvirai paprašyti Dievo atleidimo už įvykdytus žiaurumus komunizmo ir Sovietų Sąjungos vardan.
Ir kas galėtų tai padaryti? Žinoma, kad ne tie, kurie yra išdidūs, kurie surengė šiuos žiaurumus, ne tie, kurie jiems vadovavo, ne tie, kurie juos vykdė; daugelis jų vis dar tebėra įsikūnijime, nors neigtų tai, jeigu jų paklaustumėte, kadangi mano galintys nuslėpti savo praeitį. Tačiau nieko negalite nuslėpti nuo pakylėtųjų mokytojų. Mes viską matome. Mes žiūrime ne tam, kad pasmerktume; mes žiūrime vien tam, kad atskirtume. Galite paimti žmogų, įvykdžiusį daugybę žiaurumų; galite galvoti, kad šiam žmogui jau nebeįmanoma parodyti gailestingumo, tačiau, jeigu šis žmogus nuoširdžiai paprašytų gailestingumo, duočiau jo tiek, kiek jis būtų pasiryžęs transcenduoti sąmonę, paskatinusią jį įvykdyti šiuos žiaurumus, dažnai jaučiantis teisiu, vykdant šiuos žiaurumus.
Mano mylimieji, labai gerai žinau – nes galiu skaityti jūsų širdis – labai gerai žinau, kad jūs verčiau žiūrėtumėte į Rusijos ateitį negu į praeitį. Žinau, kad daugelis jūsų, kurie esate dvasingi žmonės – ypač jaunesnėje kartoje, kurios net nebuvo įsikūnijime sovietiniais laikais – žinau, kad verčiau jau nežiūrėtumėte atgal, nes jaučiate, jog jūs tikrai nesate už tai atsakingi. Tačiau vėlgi, kodėl jūs esate čia Rusijoje šiuo metu?
Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad kažkas turi ryžtis pripažinti tai, ką pernelyg mažai žmonių Rusijoje ryžosi pripažinti, tai yra, kad šiai šaliai labai reikalingas gailestingumas, norint, kad ji daugiau nebekartotų praeities tendencijų ir iš tiesų įžengtų į negrįžtamai aukštyn kylančią spiralę.
Kodėl žlugo Sovietų Sąjunga
Mano mylimieji, iš tiesų galite matyti iš išorinių įvykių, kad jau vien faktas, jog Sovietų Sąjungos nebėra, rodo, kad Rusijoje įvyko pokyčiai. Kas atnešė šiuos pokyčius? Juos atnešė tai, kad daug žmonių Vakarų pasaulyje, ypač Jungtinėse Valstijose, atsiliepė į Sen Žermeno šauksmą. Ištisus dešimtmečius jie rinkdavosi grupelėse kiekvieną šeštadienio vakarą, po keturias valandas kalbėdami šaukinius, prašydami pasaulinio komunizmo ir didesniosios kapitalistinės-komunistinės konspiracijos likvidavimo.
Šie daugybė žmonių kvietė Laisvės Liepsną Rusijos žmonių vardu, kurie nesugebėjo to daryti patys dėl jiems primesto sunkaus komunizmo jungo ir paskui jį sekusių grėsmių. Jeigu jie nebūtų to darę, tuomet iš tiesų būtų įvykę taip, kaip daugelis žmonių, gyvenusių sovietiniais laikais tikėjo, kad įvyks, tikėdami, kad Sovietų Sąjunga gyvuos dar labai ilgą laiką.
Žinoma, Omega aspektas yra tai, kad, nepaisant laisvės ir informacijos slopinimo, Rusijoje atsirado pakankamas skaičius žmonių, kurie vidiniuose lygmenyse, kartais sąmoningai to netgi nesuvokdami, atsiliepė į šį Laisvės Liepsnos kvietimą. Jie nešiojosi ją savo širdyse, jie priėmė ją į savo širdis, dalelę šios liepsnos, kuri buvo iškviesta. Ir štai jums dalykas, apie kurį turėtumėte pamąstyti. Sovietiniais laikais jums buvo diegiama Jungtines Valstijas laikyti dideliu priešu. Tačiau būtent Junginėse Valstijose buvę mokiniai suteikė tą dvasinį impulsą, laikė dvasinę pusiausvyrą, dėl kurios Rusijai tapo įmanoma nusimesti bent jau tam tikrą sovietinės eros jungo dalį.
Ir kaip jau anksčiau sakėme, ne visas šis jungas buvo nusimestas, nes vis dar tebėra žmonių, kurie laikosi jo įsikibę, nes vis dar tebetiki komunistine utopija arba ilgisi senų gerų laikų, kuomet turėjo tam tikrą saugumą, žinodami, kad, nors situacija ir yra bloga, ji bent jau negali tapti dar blogesnė. Egzistavo tam tikras saugumas, kad turėsite darbą ir gausite tam tikrą atlyginimą, leidusį jums išsaugoti materialaus egzistavimo ir pragyvenimo lygio minimumą.
Skirtingi požiūriai į Sovietų Sąjungą
Tad koks yra pagrindinis dalykas, kurio reikia Rusijai, kad ji galėtų pakilti į sekantį lygį? Tai iš tiesų yra gailestingumo iškvietimas, gailestingumo srautas, ne tik per ištartus prašymus, bet taip pat per jūsų širdis, kuomet paverčiate save atviromis durimis šiam gailestingumui. Kad tai galėtų įvykti, privalote ryžtis paprašyti atleidimo, paprašyti gailestingumo. Jums reikia ryžtis sąžiningai pažvelgti į praeitį, ir neatrasite šios praeities istorijos knygose, kurios šiandien yra naudojamos Rusijoje, nes visa Rusija šalis neturėjo noro pažvelgti į praeitį. Rusijos šalis neturėjo noro išsilaisvinti nuo praeities. Ji siekia tai pakelti neigdama ir ignoruodama praeitį, tad kai kurie turi ryžtis tai padaryti, kai kurie turi ryžtis pažvelgti į tai, į ką praktiškai niekas nenorėjo pažvelgti.
Privalote ryžtis pripažinti, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp požiūrio, su kuriuo jums nuo vaikystės buvo diegiama žiūrėti į Sovietų Sąjungą, ir tai kaip visas likęs pasaulis žiūri į Sovietų Sąjungą. Labai gerai žinau, kad pasaulyje šiandien nėra daug žmonių, kurie atvirai kalbėtų apie tai, ką Sovietų Sąjunga reiškė pasauliui ar jų šaliai ir jų individualiems gyvenimams. Taip yra dėl to, kad pasaulyje egzistuoja tam tikra baimė, jog Rusija gali vėl nuslysti į panašų totalitarinį režimą kaip tas, kuris egzistavo Sovietų Sąjungoje. Visi, taip sakant, jaučia palengvėjimą, kad Rusijos lokys vėl miega, ar bent išoriškai atrodo sukalbamas, ir todėl niekas nenori sugrąžinti tos šmėklos, kuomet karo grėsmė, net ir atominio karo grėsmė, atrodė daug realesnė nei šiandien – nesvarbu, ar šis suvokimas buvo teisingas ar ne.
Jums reikia pripažinti, kad Rusijos šalis ir Rusijos žmonės turi tendenciją – kaip vienas iš jūsų pakankamai sąžiningai tai pripažino per anksčiau šiandien vykusias prezentacijas – turi polinkį į tam tikrą puikybę, dėl kurios nenori pripažinti savo klaidų. Šis polinkis nėra Sovietų Sąjungos palikimas, ir jis taip pat nėra caristinės Rusijos palikimas. Jo šaknys siekia labai tolimus laikus, kuomet daugelis, tikrai ne visi, tačiau daugelis žmonių, kurie buvo įsikūnijime Sovietų Sąjungoje, taip pat buvo įsikūniję Atlantidoje ir priklausė vienai iš kariaujančių frakcijų, sukėlusių šio žemyno nuskendimą.
Rusus pavergęs valdžios elitas
Šie žmonės yra labai stipriai įleidę šaknis į mąstymą, kuriame nori savo šalį matyti didžia šalimi. Jie mano, kad jiems nereikia laikytis tokio paties standarto kaip kitoms šalims, lyginti save su kitomis šalimis ir sąžiningai įvertinti, ar jų šalis neatsilieka, tiek materialaus išsivystymo lygiu, tiek demokratijos, kultūros ir kitų institucijų išsivystymu, ar netgi dvasinio šalies gyvenimo lygio išsivystymu.
Turite suprasti, kad svetimi valdovai atėjo pavergti tikrųjų Rusijos žmonių. Jie yra tie, kurie save laiko elitu. Jų nėra dauguma, tačiau jie sugebėjo laikyti Rusiją pavergtą tiek carų laikais, kai jie buvo elitas, tiek komunistiniais laikais, kai daugelis jų vėlgi priklausė elitui.
Jie visiškai negerbia tikrųjų Rusijos žmonių, negerbia nei pačios Rusijos šalies, nei jos potencialo. Kai komunizmas buvo viešpataujanti sistema, jie sugebėjo jo padedami tapti privilegijuotu elitu, o dabar, kai į priekį išėjo kapitalizmas, jie daro lygiai tą patį dalyką, per korupciją, per paslaugų vienas kitam teikimą užkulisiuose, kur visuomenė to nemato. Jie mano, kad ši šalis, jos gamtiniai ištekliai ir jos žmonės priklauso jiems, ir šios šalies žmonės tėra bitės darbininkės, skruzdėlės skruzdėlyne, privalančios suteikti jiems privilegijuotą gyvenimo būdą, kuris, jų įsitikinimu, yra jiems priklausanti teisė.
Mano mylimieji, argi nematote, kad net ir šis pastatas, kuriame vyksta konferencija, nebuvo pastatytas dirbančiosioms masėms; jis buvo pastatytas elitui. Net jeigu pažvelgtumėte į kambarius – ir pamatytumėte, kaip kai kurie iš šių kambarių yra maži ir skurdūs, kai tuo tarpu kiti yra dideli ir prašmatnūs – ir čia matote, kad net ir tarp paties elito egzistuoja dar mažesnis elitas, ir tai yra skiriamasis puolusio mąstymo bruožas. Ir jie ne tik laiko save privilegijuotu elitu, tačiau net ir savo pačių tarpe turi susiskirstymus, kuomet kai kurie yra aukštesni už kitus. Ir šis mąstymas vis dar tebevaldo Rusiją. Tai yra mąstymas, paskatinęs tokią daugybę žmonių vykdyti žiaurumus sovietiniais laikais, už kuriuos jie nenori prašyti atleidimo – nes mano, kad atleidimas jiems nėra reikalingas. Jie mano buvę teisūs, darydami tai, ką darė, nes jie netgi nelaiko tikrųjų Rusijos žmonių tikromis žmogiškomis būtybėms, ar bent jau nemano, kad tie žmonės yra toje pačioje kategorijoje kaip jie patys.
Apie sovietinę istoriją skleidžiami melai
Ir ar nematote ironijos? Net ir tai, kas pasauliui buvo pristatoma kaip klasių neturinti visuomenė, iš tiesų turėjo klases. Tad buvo žmonės, kurie komunizmu tiesiog pasinaudojo tam, kad taptų elitu. Jie naudojosi komunizmu, kad neleistų žmonėms prieš juos pasisakyti.
Ar daugeliui jūsų, mano mylimieji, kurie užaugote Rusijoje, buvo pasakojama, kad per Stalino režimą daugiau žmonių mirė Rusijos koncentracijos stovyklose nei šių žmonių mirė nacių koncentracijos stovyklose? Kiek iš jūsų tai žinojote? Tačiau tai yra faktas, mano mylimieji. Aš galiu skaityti Akašos kronikas. Galėčiau jums pasakyti tikslų skaičių, kadangi rodžiau gailestingumą visiems gyvybės srautams, kurie buvo pažadinti anksti ryte, ištempti iš lovos kartu su savo vaikais ir antrosiomis pusėmis, suvaryti į gyvulinius vagonus, vežami traukiniu kelias dienas be jokio maisto, o tuomet išleisti vienoje ar kitoje koncentracijos stovykloje, kurioje jie buvo marinami badu ir priverstiniu darbu, be jokio pasigailėjimo iš tų, kurie valdė šią sistemą.
Aš, Kuan Jin, kartu su kitomis dangiškosios motinos atstovėmis, girdėjau jų aimanas. Į kiekvieną iš jų atsakiau vidiniuose lygmenyse. Nebuvo nė vienos sielos, šaukusios agonijoje, kuriai aš nebūčiau patarnavusi vidiniuose lygmenyse. Kai kurie tai netgi žinojo sąmoningai, ir nors nebuvo nieko, ką būtų buvę galima padaryti, idant jie galėtų būti išlaisvinti fiziškai, kai kurie iš tiesų buvo išlaisvinti dvasiškai ir mirė ramybėje, žinodami, jog prisidėjo prie šios sistemos teismo, nerodžiusios jokio pasigailėjimo tiems, kuriuos ji laikė tik pusiau žmonėmis.
Ar žinote – ar jums kas nors sakė, mano mylimieji – kad kai kuriose buvusiose Sovietinėse respublikose, dvidešimt procentų visuomenės tiesiog dingo sovietiniais laikais, ypač Stalino valdymo metais? Kiek iš jūsų tai žinojote? Tačiau vėlgi, tai yra faktas. Kiek iš jūsų žinote, kiek dingo žmonių pačioje Rusijoje, drįsusių pasisakyti prieš komunizmą, prieš smurtą ir neteisybę? Nežinote to, ir pasaulis to nežino, kadangi tie, kurie turėjo absoliučią kontrolę, turėjo galią paslėpti visus pėdsakus. Vienintelė priežastis, dėl kurios pasaulis žino apie nacių stovyklas, yra ta, kad naciai pralaimėjo karą ir nespėjo paslėpti savo pėdsakų, nes kitu atveju jie taip pat būtų paslėpę savo įvykdytus žiaurumus.
Galėčiau jums pasakyti šį skaičių, tačiau dauguma jūsų tiesiog negalėtumėte manimi patikėti, jeigu pasakyčiau, kiek milijonų žmonių pradingo pačioje Rusijoje. Ar žinote, ką reiškia stovėti šaltą pilką žiemos rytą priešais iškastą duobę ir girdėti šūvius, matant, kaip kažkas eina ir iš eilės pistoletu šaudo jūsų draugams ir šeimos nariams į kaklą. Ir galiausiai jie prieina prie jūsų. Pajaučiate plieną prie odos. Nepaisant šalčio, ginklo vamzdis nėra šaltas, iš dalies dėl to, kad lietėsi prie tokios daugybės kitų žmonių odos, o iš dalies ir dėl to, kad įkaito nuo tokios daugybės šūvių. Ir tai yra paskutinis dalykas, kurį pajaučiate, prieš kulkai praskrodžiant jūsų smegenis ir jas ištaškant, o jūsų bežadžiui kūnui įkrentant į duobę, kurioje jis yra palaidojamas be jokios garbės, ceremonijų ar pagarbos tam, kas nėra laikoma pagarbos verta žmogiška gyvybe.
Aš, Kuan Jin, buvau tiek daug kartų tenai, kai tai vyko. Buvau ten tarnauti sieloms tų, kurie buvo nužudyti. Sakau jums, AŠ ESU Gailestingumo Deivė. Mano gebėjimas tarnauti sieloms yra beribis. AŠ ESU Pakylėtoji Būtybė. Turiu pasiekusi Budos lygmenį. Todėl sugebu išlikti neprisirišusi ir nenusileisti į žmogiškas emocijas. Tačiau sakau jums, kad tarnauti sieloms Žemėje, kurios buvo brutaliai arba neteisingai nužudytos, nėra ta užduotis, kurios nors vienas iš jūsų galėtumėte man pavydėti. Drįstu sakyti, kad nė vienas iš jūsų, esančių fiziniame įsikūnijime, negalėtumėte pakelti šios užduoties, nes tai jums būtų pernelyg didelė našta emociškai, su kuria tiesiog nepajėgtumėte susidoroti. Aš, žinoma, galiu su tuo susidoroti, tačiau noriu, kad žinotumėte, ką jautė tie jūsų broliai ir seserys dvasioje, o kartais jūsų broliai ir seserys ir šeimos nariai fizinėje plotmėje, kurie tai patyrė.
Kaip dvasingi žmonės gali padėti Rusijai
Ar matote, kad egzistuoja žmonių klasė Rusijoje, kurie nerodė visiškai jokio pasigailėjimo? Juos, žinoma, galima atrasti daugelyje šalių – ne visose šalyse, tačiau iš tiesų daugelyje šalių, ypač didesniosiose šalyse. Puikiai žinau, kad jūsų reakcija, tai išgirdus, bus mėginti nusimesti tai nuo savęs, kad mano žodžiai nebūtų tokie intensyvūs. Žinau, kad kai kurie iš jūsų galvos: „Taip, bet pažvelkite į tas kitas šalis, kurios taip pat vykdė žiaurumus. O kaip dėl nacistinės Vokietijos, kaip dėl to, kaip dėl ano?“
Taip, mano mylimieji, jokiais būdais neneigiu, kad žiaurumai vyko ir kitose šalyse. Aš taip pat ten buvau. Tačiau kalbu Rusijoje. Mano rūpestis šiuo metu nėra tos kitos šalys, kurioms aš taip pat siekiu padėti. Mano rūpestis šiuo metu yra Motina Rusija ir aš suteikiau jums būdą padėti Motinai Rusijai atlikti milžinišką šuolį į priekį, į Sen Žermeno Aukso Amžiaus įkūnijimą.
Neprašau jūsų jaustis kaltais, jausti baimę, jausti naštą. Tačiau prašau jūsų ryžtis pažvelgti į praeitį ir į tai, kokius jausmus jaučiate praeičiai, pripažįstant savo jausmus. Leidžiant sau juos jausti, jeigu tai jums padės atkurti ryšį su tuo, kas iš tiesų įvyko. Tik tuomet, kai iš tiesų atkursite su tuo ryšį, galėsite visa tai pereiti, galėsite pereiti per visas žmogiškas emocijas ir paprašyti atleidimo bei gailestingumo. Negalite transcenduoti tokios situacijos kaip ši, žiūrėdami į ją iš išorės, žvelgdami į ją per atstumą. Jausmai, kurie yra tokie intensyvūs, sukuria sūkurį, kuomet privalo atsirasti žmonių, kurie ryžtųsi į tai pažvelgti, kurie ryžtųsi patirti jo dalį, ir tuomet leistų Gailestingumo Liepsnai tekėti per jų širdis ir sąmonę, ir visa tai sudeginti.
Nesakau, kad turėtumėte tai daryti, jeigu jaučiate, kad jums viso to būtų per daug, jeigu jaučiate, kad tai jus paskandintų. Aš tik sakau, kad iš tiesų yra pakankamai dvasingų žmonių Rusijoje, kurie daugelį metų kalbėjo dvasinės apsaugos šaukinius, kurie kalbėjo šaukinius juose esančiai substancijai transformuoti, ir kurie kalbėjo mūsų naujus rožinius ir invokacijas, ir todėl jūs esate išvalę savo asmeninį energetinį lauką, ir todėl jums yra įmanoma atlikti šią užduotį, joje nepaskęstant. Nenoriu, kad tai jus paskandintų, tačiau iš tiesų noriu, kad atvirai patirtumėte tai, apie ką kalbu. Ir tik tuomet galėsite būti atviromis durimis mano Gailestingumo Liepsnai.
Mano Mylimieji, Vakarų Europa perėjo periodą po nacių žiaurumų atskleidimo, kuomet beveik kiekvienoje šalyje buvo žmonių, kurie tai perleido per save. Vokietija vis dar nepabaigė šio proceso, tačiau Vokietija šioje vietoje yra pasistūmėjusi daug toliau už Rusiją, nes jau prieš daugelį metų Vokietija atvirai ir viešai pripažino, jog privalo dėti pastangas, kad toks režimas, su tokia nepagarba žmonių gyvybėms, niekada daugiau nepasikartotų Vokietijoje. Rusija viešai nežengė šio žingsnio, ir taip yra dėl to, kaip jau paaiškinau, kad elitas niekada to nepadarys.
Patys žmonės to negali padaryti, nes, jeigu pažvelgtų į praeitį, paskęstų juos užgriuvusioje jausmų bangoje, tačiau jūs, kurie esate dvasingi žmonės, tie iš jūsų, kurie jaučiate savo širdyse, kad esate pasirengę, galite atlikti didžiulę tarnystę Sen Žermeno tikslui, iškviesdami Gailestingumo Liepsną į šiuos sovietiniais laikais vykdytus žiaurumus. Galite grįžti net į dar ankstesnius žiaurumus, tačiau aš jūsų prašau iš pradžių susikoncentruoti į pačius artimiausius jūsų laikams žiaurumus, grįžtant į Stalino valdymo laikmetį, į to individo, kuris iš tiesų nejautė absoliučiai jokios pagarbos kitiems, negerbė tų, kuriuos laikė potencialiai paaukoti galimais žmonėmis – o tai buvo beveik visi kiti žmonės.
Tie, kurie neigia praeitį, negali virš jos pakilti
Mano mylimieji, paminėsiu čia, kad yra tokių, kurie perskaitė per šį pasiuntinį perduotus diktavimus, ir pradėjo įrodinėti bei samprotauti, jog dėl šio ar ano prieštaravimo, prieštaraujančio tam, kuo jiems nuo vaikystės buvo diegiama tikėti apie sovietinius laikus ir Rusiją – ir kuo jie yra labiau linkę tikėti – tai negalėtų būti tikras diktavimas, perduotas tikrų pakylėtųjų mokytojų. Nereikia būti pranašu, kad matytumėte, jog šie žmonės tą patį padarys ir su šiuo diktavimu.
Tegul bus taip kaip bus, nes AŠ ESU Kuan Jin. Gerbiu laisvą valią, tačiau taip pat žinau, kad tarp jūsų yra pakankamai žmonių, kurie pripažins šį vieną paprastą faktą. Mes, pakylėtieji mokytojai, jaučiame vien meilę Rusijos žmonėms. Jaučiame vien meilę Rusijos šaliai. Mes tenorime, kad Rusija pakiltų ir įkūnytų aukso amžių. Tačiau mes neturime žmogiškų sentimentų Rusijai, ir todėl labai gerai matome, ko reikės, kad Motina Rusija įkūnytų aukso amžių, ir būtent dėl to daviau jums šį mokymą.
Ar suvokiate, mano mylimieji, kad vos prieš kelis dešimtmečius, toks susirinkimas kaip šis būtų buvęs neįmanomas? Tie iš jūsų, kurie būtumėte atvirai apie tai kalbėję arba atvirai praktikavę savo dvasingumą, būtumėte buvę įkalinti, o potencialiai ir nužudyti už antisovietinę ir antikomunistinę veiklą.
Ar suvokiate, kad kai kurie iš jūsų, kurie sėdite šioje palapinėje ir kurie esate ganėtinai jauni, ar suvokiate, kad kai kurie iš jūsų iš tiesų buvote negailestingai nužudyti sovietiniais laikais? Tačiau dėl savo meilės Rusijai, jūs pasirinkote čia įsikūnyti, nors daugeliui iš jūsų Karmos Įstatymas nereikalavo čia vėl įsikūnyti. Tai buvo pasirinkimas. Galėjote pasirinkti įsikūnyti kitoje šalyje, kurioje gyvenimas būtų buvęs lengvesnis, tačiau iš meilės jūs pasirinkote įsikūnyti čia.
Noriu paraginti jus sugerti Veneros vibraciją ir atkurti ryšį su Meilės Liepsna. Suvokite, kad esate čia iš meilės, ir dėl šios meilės esate pasirengę pažvelgti į viską, kas galėtų padėti Motinai Rusijai transcenduoti. Esate pasiryžę pažvelgti į praeitį, kad ir kokia skausminga ji bebūtų. Esate pasirengę peržengti oficialiąsias iliuzijas, skleidžiamas elito narių, kurie iki pat šiol perrašinėja istoriją.
Gailestingumo dispensacija
Duosiu jums dispensaciją, kad, jeigu nuoširdžiai kreipsitės į mano širdį, duosiu jums vedimą, ir Motina Marija duos jums vedimą, atrasti jums reikalingą informaciją apie tai, kas įvyko sovietiniais laikais, idant galėtumėte iškviesti gailestingumą į tai. Jeigu iš tiesų norite padaryti kažką, kas iš tiesų akceleruotų Rusiją, tuomet užmegzkite ryšį su Meilės Liepsna, jus čia atnešusia. Per šią meilę, pažvelkite į praeitį ir tuomet užmegzkite ryšį su Gailestingumo Liepsna, kuri aš esu, ir leiskite jai tekėti per savo širdis ir protus į praeitį, matydami, kaip ši visa deginanti Gailestingumo Liepsna sudegina energiją, kuri vis dar tebekaba kaip sunkus debesis virš Rusijos. Daugelyje vietų, kuriose buvo koncentracijos stovyklos arba vyko mūšiai, buvo sukurti žemyn traukiantys sūkuriai, kurie vis dar tebeslegia žmones. Matykite, kaip Gailestingumo Liepsna gali sudeginti šią energiją, o tuomet, po kurio laiko, ji gali sudeginti net ir įrašus, akašos įrašus apie šiuos žiaurumus. Aš tenoriu, kad Rusija būtų išlaisvinta nuo savo praeities, tačiau kas nors turi pasiryžti į ją pažvelgti, kad tai galėtų tapti fiziškai įkūnyta realybe.
Iš tiesų, AŠ ESU Kuan Jin. Mano Gailestingumo Liepsna yra beribė. Mano meilė yra beribė, nežinanti ribų, nežinanti apribojimų. Ji, kaip sakė Venera, prasiskverbia visur. Ji netgi prasiskverbia pro energiją ir iliuzijas, kuriose yra įkalinti tokios daugybės žmonių šioje šalyje protai ir širdys, kurie turi tokią didelę baimę pažvelgti į praeitį, kad tai jiems trukdo virš jos pakilti.
Jeigu pakankamas skaičius tų, kurie gerbia pakylėtuosius mokytojus, ryžtųsi naudotis mūsų šaukiniais, invokacijomis ir rožiniais, tarp jų dėkingumo rožiniu, praeities įveikimo rožiniu, širdies išvalymo rožiniu ir meilės sau rožiniu, o taip pat kalbėtų ir kitas invokacijas; jeigu pakankamas skaičius tų, kurie gerbia pakylėtuosius mokytojus, imtų naudotis šiais įrankiais, naują Rusiją išvystumėte jau po kelerių metų, o ne po kelių dešimtmečių.
Būtinybė apnuoginti tai, kas paslėpta
Užtikrinu jus, kad daug kas gali įvykti per trumpą laiką, Gailestingumo Liepsnai pradėjus apnuoginti tuos dalykus, kurie vis dar tebevyksta Rusijoje ir kurie taip pat yra išraiška sąmonės, nerodančios jokio gailestingumo, ir todėl leidžiančios korupcijai toliau vešėti ar netgi dar labiau augti, leidžiančiai tokiai daugybei žmonių būti įstrigusiems situacijoje, kuomet, net ir po visą gyvenimą trukusio darbo, jie vos pajėgia sudurti galą su galu iš savo pensijos, kuomet žmonės dirba darbus, vedančius į niekur, kuomet žmonės neturi jokių galimybių. Ir argi tai taip pat nėra gailestingumo trūkumas? Tai iš tiesų yra gailestingumo trūkumas, nors ir mažesnio laipsnio nei tuomet, kai žmonės yra suvaromi į koncentracijos stovyklas. Ir visgi tai yra to paties elito darbai, kuris nerodo jokio gailestingumo žmonių patiriamoms kančioms.
Daug kas privalo būti apnuoginta. Daug kas gali būti apnuoginta nuo dabar iki to momento, kai pasaulio dėmesys nukryps į Rusijoje vyksiančią 2014 metų olimpiadą. Jeigu jūs, kurie esate dvasingi Rusijos žmonės, labiau sustiprinsite savo prašymus nuo dabar iki tuomet, tuomet pamatysite, kad per šį laikotarpį ir po olimpiados bus apnuoginta daug dalykų. Daug kas gali pasikeisti, ir net ir tie, kurie mano tvirta ranka laikantys valdžią Rusijoje, gali pamatyti staiga jiems iš po kojų išslystančią žemę. Net ir tas, kuris save laiko pagrindiniu lyderiu, gali netverti tiek ilgai kiek galvoja tame poste, ir todėl pamatysite didžiulį pokyčių potencialą.
Tie, kurie ignoruoja laipsnišką apreiškimą
Sakyčiau, kad yra pakankamas skaičius žmonių Rusijoje, kurie gerbia pakylėtuosius mokytojus, kad būtų galima atnešti šiuos pokyčius, tačiau nėra pakankamo skaičiaus tų, kurie pripažintų efektyvesnius įrankius, kuriuos mes perdavėme per šį pasiuntinį. Todėl duodu jums du potencialus: pirmasis potencialas yra tai, kad tie, kurie pripažįsta pakylėtuosius mokytojus, tačiau iš aukšto žiūri į Motinos Marijos rožinius ir invokacijas, ir toliau darys tai, ką jie daro. Tai turės pozityvų efektą, nes iš tiesų gerbiu tuos daugybę žmonių, kurie naudojosi mūsų šaukiniais iš ankstesnių dispensacijų, ir tai yra dalis jų nuopelno, kad Rusija buvo įvesta į aukštyn kylančią spiralę. Tačiau antrasis potencialas yra tai, kad didesnis šių žmonių skaičius pripažins, kad įrankiai, kuriuos perdavėme per šį pasiuntinį, yra labiau efektyvūs šiame amžiuje. Ir tuo atveju pasieksite žymiai daugiau, negu toliau tęsdami savo dabartinę būseną.
„Skaldyk ir valdyk“ visada buvo puolusių būtybių strategija, kurią jie naudojo prieš šviesos žmones. Tačiau ne puolusios būtybės jus suskaldė; jūs patys save susiskaldėte. Vėlgi, lenkiuosi laisvai valiai, tačiau duodu jums viziją, kad galima pasiekti žymiai daugiau, suvienijant jėgas, kaip matote tai čia, šiame mieste, kuomet žmonės naudojasi tiek tuo, kas buvo perduota seniau, tiek ir tuo, kas yra perduodama naujai. O tai, kaip sakė šis pasiuntinys, yra visiškai priimtina, tai yra visiškoje harmonijoje su mūsų vizija.
Nes kodėl gi negerbtumėte praeities? Tačiau, mano mylimieji, kodėl taip pat negerbiate ir dabarties, negerbiate to, kur mes, pakylėtieji mokytojai, esame šiandien, kur mes tekame, kur teka šviesa? Kodėl žiūrite į upelį, kuris išseko, kai ne taip toli yra pasirodžiusi nauja versmė, plukdanti krištolinio tyrumo vandenis, nes jų reikšmingai netemdo pasiuntinių sąmonė?
Sekite šviesa! Sekite šviesa, kuri teka išorėje, tačiau labiausiai sekite ta šviesa, kuri teka viduje. Kai atkursite ryšį su šviesa viduje, taip pat matysite, kur ji teka per visus kitus žmones, ir prisitrauksite prie tų kitų žmonių, galėdami suformuoti grupę, kuri tuomet galės padaryti maksimalų transformuojantį poveikį šiai Rusijos šaliai ir kitoms šalims.
Žinoma, aš, Kuan Jin, dirbsiu su kiekvienu, turinčiu pagarbą pakylėtiesiems mokytojams ir kviečiantiems gailestingumą. Žinoma, aš dirbsiu net ir su tais, kurie nežino apie pakylėtuosius mokytojus, bet dainuoja man dainas ir kalba mano mantras, kaip girdėjote anksčiau šiuose įrašuose. Nemėginu jums pasakyti, kad tėra tik vienas būdas iškviesti Gailestingumo Liepsną, kad yra tik vienas būdas tarnauti pakylėtiesiems mokytojams, tačiau, jeigu jūs iš tiesų pripažįstate pakylėtuosius mokytojus, tuomet pripažinkite, kad laipsniškas apreiškimas nesiliaus tol, kol nors vienas žmogus nebus pakilęs iš Žemės. Tam vis dar prireiks nemažai laiko, tad jums nereikia jaudintis, kad šis įvykis įvyks per keletą artimiausių metų, mano mylimieji. Tad raskite mus ten, kur mes tekame. Naudokitės įrankiais, kuriuos mes duodame šiandien, nes tik mes iš pakylėtosios karalijos galime žinoti, kokie įrankiai yra patys efektyviausi.
Saugokitės puikybės spąstų. Kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas. Kažkuriuo metu, kiekvienas žmogus, pagerbęs pakylėtuosius mokytojus per bet kurią mūsų perduotą dispensaciją arba organizaciją, iš tiesų buvo pasirengęs, kad jiems pasirodytume per tą dispensaciją. Tačiau būti pasirengusiu nereiškia, kad esate pasirengę tik kartą, o dabar, kai jau esate atradę išorinę organizaciją, galvojate, kad būsite pasirengę visą savo likusį gyvenimą. Būti pasirengusiu yra nuolatinė savitranscendencijos būsena, kuomet suvokiate, kad tol, kol būsite įsikūnijime, neturėsite pilno pakylėtųjų mokytojų ir mūsų mokymų supratimo ir patirties. Todėl, jeigu norite nesiliaudami transcenduoti save, privalote sekti mumis ten, kur mes tekame, kol pasieksite tašką, kuomet mes galėsime tekėti per jus, per jūsų širdį.
Kalbu tai į eterį, kalbu tai į keturis žemesniuosius kūnus visų žmonių, kurie kada nors buvo pagerbę pakylėtuosius mokytojus per tą ar aną dispensaciją. Galbūt jie to niekada nepripažins savo sąmoningu protu, tačiau tai buvo ištarta, įrašas buvo padarytas. Galimybė buvo suteikta. Mano ranka buvo ištiesta, ir todėl, vėlgi, lenkiuosi kiekvieno individo laisvai valiai, nes sieksiu padėti transcenduoti save kiekvienam, kuris to norės. Tačiau, kaip sakiau, galėsiu jums padėti tik pagal jūsų parodytą norą.
Ar suvokiate situaciją, mano mylimieji? Išstudijuokite Jėzaus palyginimą apie tris tarnus ir talentus, ir tuomet ryžkitės pažvelgti į veidrodį ir pažiūrėti, ar jūs padauginote talentus, būdami ten, kur teka šviesa, ar neužkasėte jų į žemę, manydami, kad vakarykštis pasiekimų lygmuo privalo būti pakankamas šiandienai ir sekančiai dienai.
Argi Didysis Dieviškasis Vedlys nesakė: „Vakarykštis pasiekimų lygmuo nėra pakankamas šiandienai.“ Argi El Morija, kuris dabar yra Mokytojas MOR, nesakė: „Atlygis už tarnystę yra dar didesnė tarnystė?“ Tai nereiškia, kad visą laiką turite daryti daugiau ir visada bėgti, iškišę liežuvį, niekada nejausdami, kad darote pakankamai. Tai reiškia, kad mes jums duodame efektyvesnius įrankius, efektyvesnius mokymus, idant galėtumėte atlikti didesnę tarnystę mažesnėmis pastangomis, kol galiausiai jūsų tarnavimas vyks be jokių pastangų ir jums nebereikės kovoti. Būsite įveikę kovos sąmonę ir galėsite būti atviromis durimis visą laiką. Net ir jums nekalbant šaukinių, rožinių ar invokacijų, mūsų šviesa galės tekėti per jūsų širdį ir čakras, ir jūs vis dar tebebūsite atviromis durimis.
AŠ ESU Kuan Jin. AŠ ESU atviros durys gailestingumui. Ar būsite atviromis durimis gailestingumui įsikūnijime?
Versta iš www.ascendedmasterlight.com