Komunizmas buvo mėginimas sunaikinti aštuoniukės tėkmę tarp Rytų ir Vakarų

TEMOS: Planas suvienyti Rytus ir Vakarus – Informacijos trūkumas sukuria baimę – Budiškoji trejybė – Religija kaip opiumas liaudžiai – Ateities Utopija – Ryšys su aukštesne realybe – Jėzus niekada nestatė bažnyčios – Venkite stabmeldiško pasiuntinio garbinimo – Vakarai turi ko pasimokyti iš Rusijos

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2010 birželio 13 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Sankt Peterburge, Rusijoje.


Planas suvienyti Rytus ir Vakarus

Buda, Dharma, Sangha – valstybė, gamyba, komunizmas. Tai, ką matėte sovietiniame komunizme – ką matėte kiniečių komunizme – buvo mėginimas iškreipti esminius budizmo principus – tris pagrindinius ramsčius – Budą, Dharmą, Sanghą. Tai buvo mėginimas sustabdyti tėkmę tarp Rytų ir Vakarų, kuri suvienytų rytų ir vakarų pusrutulius ir jų atitinkamas sąmonės būsenas, kaip kalbėjo Motina Marija apie vyriškumo ir moteriškumo suvienijimą tobulame poliariškume.

Tad iš mano žodžių galite padaryti išvadą, kad jau ilgą laiką pakylėtieji mokytojai turėjo planą suvienyti Rytus su Vakarais, sukuriant sinergiją – aukštesnę vienybę – tarp rytietiškos ir vakarietiškos minties, tarp rytietiškos ir vakarietiškos sąmonės būsenų. Ir puolusios būtybės, netikri mokytojai, bent iš dalies žinojo apie šį planą. Ir todėl komunizmas, žvelgiant iš aukštesnės perspektyvos, buvo mėginimas sukliudyti šiam planui ir sukurti barjerą, trukdantį atkurti tėkmę tarp Rytų ir Vakarų, Vakarų ir Rytų. Akivaizdžiausiai tai matėte įkūnyta Europoje, su taip vadinama Geležine Uždanga, atskyrusia Rytus nuo Vakarų. Ši uždanga simbolizavo ne tik tai, kad nebuvo jokio fizinio keliavimo tarp Rytų ir Vakarų, bet gilesniame lygmenyje nebuvo jokių minčių mainų, jokių idėjinių mainų, jokių informacijos mainų.

Informacijos trūkumas sukuria baimę

Ir ką tuomet sukuria toks padalijimas? Na, kaip žinote, bet kokia baimė kyla iš nežinomybės. Tad, kai viena Geležinės Uždangos pusė nežino, kas vyksta kitoje pusėje, pradeda augti baimė. O baimė, žinoma, yra pats efektyviausias būdas užblokuoti natūralų tekėjimą iš vieno poliaus į kitą. Baimė yra labai tampriai susijusi su atskirtimi. Galėtume sakyti, kad baimė kyla iš atskirties, tačiau taip pat galėtume sakyti, kad atskirtis kyla iš baimės.

Tad matėte šį pasidalijimą Europoje, kuris trukdė aštuoniukės tekėjimui tarp rytų ir vakarų Europos, galiausiai apimdamas ir aštuoniukės tekėjimą tarp Azijos ir Amerikų. Tad iš tiesų matote Sen Žermeno atgimusios Rusijos viziją, kuri būtų Europos dalimi, idant galėtų atsirasti tas aštuoniukės tekėjimas tarp Rusijos ir Vakarų Europos – kuris jau seniai turėjo atsirasti, tačiau jam atsirasti sutrukdė bolševikų revoliucija ir visa tai, kas po to sekė.

Budiškoji trejybė

Buda, Dharma, Sangha. Ši trejybė reprezentuoja būdą įkūnyti Dievo karalystę Žemėje. Pirmiausia Buda – ir tai nebūtinai reiškia tą Budą, kuriuo aš esu dažnai vaizduojamas Rytuose – Buda čia simbolizuoja aukštesnę realybę, tą aukštesnę realybę, kuri yra virš visų žmonių sukurtų įvaizdžių, doktrinų ir sistemų. Buda simbolizuoja aukštesnę realybę, virš visų struktūrų esančią realybę, ir todėl, kai žmonės, kurie paklūsta sistemai, garbina Budą, jie garbina kažką, kas peržengia formą, kažką, ko neįmanoma paversti sistema. Ir todėl budizmo judėjimas, jeigu jis būtų išsaugojęs pirminį savo pavidalą – nebūtų galėjęs būti paverstas tomis įmantriomis sistemomis, kurias šiandien matote įvairiuose budizmo aspektuose.

Ir tai simbolizuoja faktą, kad egzistuoja pasišventimas kažkam, kas peržengia formos ribas – ir jeigu žmonės suvokia, kad jie yra beformės būtybės – tuomet jokia sistema, jokia struktūra, jokia filosofija, joks judėjimas niekada netaps pats sau tikslu. Jis liks tuo, kuo turėjo būti – priemone tikslui pasiekti, žmonių sąmonei kelti ir Žemės vibracijoms pakelti į Aukso Amžiaus vibracijas.

Religija kaip opiumas liaudžiai

Tad matote, kaip komunistinėje sistemoje egzistavo visiškas Dievo neigimas – neigimas, kad už materialios visatos ribų egzistuoja kažkas daugiau; kad yra kažkas daugiau, nei žmogus gali apibrėžti ar kontroliuoti. Tad matote šį taip dažnai cituojamą Karlo Markso pasakymą, kad „religija yra opiumas liaudžiai“. Žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, tai yra visiškai teisingas pastebėjimas. Netikra religija – religija, kurioje struktūra yra tapusi pati sau tikslu – iš tiesų yra opiumas liaudžiai.

Tačiau taip pat matote, kad Marksas ir marksizmas neturėjo tikslo išlaisvinti žmones. Tikslas buvo iš vienos kontrolės formos pervesti juos į kitą kontrolės formą. Tad vietoj religijos Marksas iškėlė valstybę. Valstybę, kaip žmonių sukurtą darinį, žmonių sukurtą struktūrą, žmonių sukurtą sistemą, už savęs nieko daugiau nepripažįstančią, nepripažįstančią jokio aukštesnio autoriteto. Valstybė yra viršiausia. Valstybė visada yra viršesnė už individą.

Tai, žinoma, ne taip jau labai skiriasi nuo daugumos formalių religijų. Kaip kalbėjome Romoje, katalikų bažnyčia nuo pat pradžių buvo sukurta užgniaužti individualumą, ypač individualų Kristiškumą. Ir todėl matote, kad marksizmo ir komunizmo sukurta būsena buvo tiesiog dar viena vergovinės sistemos forma, kuri neišlaisvino žmonių nuo religijos, bet dar stipriau juos pavergė nei kad jie buvo pavergti religinės sistemos. Nes dabar nebeliko net menkiausio už žmogų viršesnio autoriteto pripažinimo.

Mes taip pat, žinoma, galime sakyti, kad toks pripažinimas neegzistuoja ir katalikų bažnyčioje. Nes nors joje yra kalbama apie Dievą, šis Dievo įvaizdis yra visiškai žmonių sukurtas įvaizdis. Ir tuomet ar iš tiesų yra skirtumas, ar Dievas yra pripažįstamas ar neigiamas? Abi sistemos neigia Gyvąjį Dievą. Tad marksizmas ir komunizmas buvo grindžiami valstybės kaip pranašesnio darinio įtvirtinimu, pranašesnės sistemos įtvirtinimu, kuriai joks individas negalėtų pasipriešinti, nes būtų sutrintas į miltus šios sistemos aparato.

Ateities Utopija

O tuomet yra Dharma. Ir vėlgi, turite tradicinių religijų iškreipimą, kuomet žmonės jose dažnai tiki, kad Dharma yra vykdyti Dievo valią, tarsi būtumėte kažkoks robotas, tampomas šen ir ten, šokantis pagal galingos rankos danguje traukomų virvelių judesius. Ir tai tuomet buvo paversta – komunizmo įtakoje – piliečių pareiga dirbti valstybei, išsaugoti valstybę, išsaugoti sistemą, ir dirbti dėl kažkokios pažadėtosios utopijos ateityje. Tad ar matote, kad žadėtoji komunistinė sistema, tariamai turėjusi atsirasti valstybei suvaidinus savo vaidmenį, kaip tai buvo aprašyta Markso – nelabai daug kuo skiriasi nuo rojaus, kuris žmonėms yra žadamas, kai jie paliks Žemę, – kaip apie tai yra kalbama katalikų bažnyčioje ir kitose religijose.

O tuomet yra Sangha. Vėlgi, tiek religijoje, tiek komunizme tai yra pirminės budizmo koncepcijos iškreipimas, kuomet bendruomenė yra kažkas, kas reikalauja nekvestionuojamo individo paklusnumo. Nes abiejose sistemose egzistuoja pamatinė subtili idėja, kad individas negali pasiekti išganymo kaip individas, bet tiktai būdamas bendruomenės dalimi arba per kažkokį išorinį išganytoją. Tačiau abiem atvejais neturite galios savyje.

Tad mano mokymų, kuriuos perdaviau prieš tiek daug šimtmečių, realybė, yra tokia, kad dharma iš tiesų nėra jūsų išoriniai veiksmai. Dharma, savo aukščiausiame pavidale, yra pakilti virš dualizmo. Ir kaip kiti mokytojai kalbėjo prieš mane: įkūnyti savo Dangiškąją Esatį tebebūnant įsikūnijime, ir tuo būdu suteikti žmonėms atskaitos tašką, idant jie matytų, kad Buda nėra kažkokia tolima koncepcija aukštai danguje. Tačiau Buda gali būti matomas, gali materializuotis formoje ir per formą.

Ir tai tuomet yra pripažinimas, kad individas turi dharmą įkūnyti Budą. Ir šis pripažinimas atveda prie tikros bendruomenės sukūrimo, kurioje individas nėra ištrinamas ir nėra pavaldus visumai. Nes šis individas išsaugo savo vidinį ryšį su Buda, su aukštesniuoju aš, su pakylėtąja karalija, ir visgi – dėka šio vidinio ryšio, kurį kiekvienas turi individualiai – jie gali susiburti drauge tikroje bendruomenėje, įžengdami į vienovę be individualumo ištrynimo.

Ryšys su aukštesne realybe

Pakylėtųjų mokytojų planas buvo sukurti judėjimą – pradedant mano mokymais ir pratęsiant Jėzaus mokymais, kuris taip pat perdavė panašų mokymą – sakydamas, kad kiekvienas žmogus turi potencialą įkūnyti Kristiškumą, užmegzdamas ryšį su Gyvuoju Kristumi, esančiu už bet kokių žmonių sukurtos struktūros ribų. Ir todėl kiekvieno individo Dharma yra pasiekti šį Kristiškumą ir tuomet leisti savo šviesai taip šviesti žmonėms, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir žinotų, kad šie darbai gali ateiti tik iš Tėvo viduje. O tuomet, kai būsite tai įtvirtinę individualiai, galėsite susiburti drauge ir suformuoti tikrųjų krikščionių kelią, būdami „Kelio“ pasekėjais ir demonstruodami šį kelią kitiems.

Šis tikslas, žinoma, vis dar tebėra pakylėtųjų mokytojų tikslas – jis vis dar tebėra pasiekiamas. Ir kaip matėte, antrasis termodinamikos dėsnis iš tiesų sugriovė komunistines struktūras ir sistemas. Ir dabar išaušo nauja diena ir nauja galimybė dvasingiems žmonėms grįžti ir atrasti tikrąjį Budos kelią ir tikrąjį Kristaus kelią, ir tikrąjį visų dvasinių mokytojų ir mokymų kelią. Tą kelią, kuriame siekiate aukštesnės sąmonės būsenos ir tuomet demonstruojate šią sąmonę, ir demonstruojate aštuoniukės tekėjimą iš aukštai į žemai ir iš žemai į aukštai.

Ir kuomet yra įtvirtinama ši vertikali aštuoniukės tėkmė, ji tampa pagrindu įtvirtinti horizontalią aštuoniukės tėkmę tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų ir viso pasaulio, kol visas pasaulis pavirs viena milžiniška aštuoniukės tėkme; kuomet energijos ir idėjos tekės iš širdies į širdį ir aplink visą pasaulį. Ir kuomet žmonės save visų pirma laikys individais, turinčiais ryšį su dvasine karalija, bet taip pat save laikys vieninga dvasine bendruomene, Sangha, peržengiančia nacionalines sienas, rasę, lytį, etniškumą ir bet kokius susiskaldymus. Ir jie visi matys, kad yra šio didžio judėjimo dalis, siekiančio kelti Žemę aukštyn ir įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių šioje planetoje – atnešdami idėjas, dalindamiesi šiomis idėjomis ir dirbdami kartu, kad paverstų šias idėjas ir vizijas įkūnyta realybe.

Štai kaip dirba Dvasia, kai egzistuoja pasišventimas aukštesniam principui, kai egzistuoja individualios Dharmos vizija ir pasiryžimas susiburti tikroje Budos Sanghoje. Viskas tiesiog teka iš vidaus – be jokių įmantrių iš anksto nustatytų struktūrų. Be jokių penkmečio planų, be jokių popiežiaus ir kardinolų nustatytų doktrinų ir dogmų. Nereikalinga jokia iš anksto apibrėžta struktūra, kai Dvasiai yra leidžiama nevaržomai tekėti.

Jėzus niekada nestatė bažnyčios

Pažvelkite į nuostabų Jėzaus parodytą pavyzdį. Ar Jėzus įkūrė centrinę būstinę? Ne, jo centrinė būstinė buvo viduje, ir jis nešiojosi ją su savimi visur, kur beėjo. Ar jis siekė kur nors pastatyti ištaigingą katedrą, į kurią galėtų rinktis žmonės? Ne, jis ėjo pas žmones ten, kur jie buvo, fizinėje plotmėje ar savo sąmonėje. Ir šitaip jis iš tiesų pademonstravo pasiryžimą tekėti su Dvasia visiškai be jokios struktūros. Jis vaikščiojo dulkėtais Galilėjos keliais, apsiavęs vien sandalais ir drabužiais, ir retkarčiais nešdamasis kepalėlį duonos.

Tačiau net ir tai nebuvo reikalinga, nes matėte, kaip jis galėjo pasikviesti penkis tūkstančius žmonių į kalvas be jokio išankstinio plano, kaip juos visus reikės pamaitinti. O tuomet, kai pajautė jų fizinius poreikius, jis tiesiog paprašė parodyti, ką jie turi, ir duona su žuvimi buvo padauginti, ir šitaip buvo pamaitinti visi penki tūkstančiai. Ir tai yra aukščiausias pasiryžimas tekėti su Dvasia, tekėti ten, kur Dvasia jus veda.

Tuo nenoriu pasakyti, kad negalite sukurti kažkokios struktūros – nes iš tiesų galite. Yra būtinybė sukurti kažką, kas galėtų būti pakartojama, būtinybė sukurti kažką, kas galėtų suteikti kažkokį tęstinumo jausmą. Bet koks judėjimas – kad galėtų būti judėjimu – privalo turėti bent minimalią struktūrą. Tačiau esmė yra ta, kad visada privalote siekti išsaugoti viziją ir pasišventimą Budos, Dharmos ir Sanghos principams, kad turėtumėte teisingus prioritetus. Ir žinote, kad aukščiausias principas yra tasai, kurį atstovauja Buda, ir tai yra kažkas, kas egzistuoja už formos ribų. Ir todėl forma niekada neturėtų tapti pati sau tikslu – niekada neturėtų tapti sistema, užgniaužiančia Dvasios reiškimąsi, kad ir per ką Dvasia pasirinktų tuo metu tekėti.

Venkite stabmeldiško pasiuntinio garbinimo

Jeigu pažvelgsite realistiškai, jūs, žinoma, suvoksite, kad, nors turite internetą, kuriame galite sukurti svetainę, kurią žmonės iš bet kurios pasaulio vietos gali atrasti, nėra realistiška manyti, jog Aukso Amžius galės būti atneštas per vieno žmogaus protą, ar kad matrica, Aukso Amžiaus idėjos galės būti atneštos per vieno žmogaus protą. Ir todėl jums visų pirma reikia vengti stabmeldiškai garbinti tą, kuris tarnauja atviromis durimis Budai – nes tai nėra Buda. Tol, kol esate formoje, negalite būti Budos ar Budos atstovaujamo beformiškumo visuma.

Ir todėl niekada – niekada – neturėtumėte paversti šio pasiuntinio stabu, manydami, kad jis vienintelis gali būti atviromis durimis pakylėtiesiems mokytojams perduoti mokymus, idėjas, koncepcijas ir vizijas. Šis pasiuntinys visiškai netrokšta įsiterpti tarp jūsų ir Dievo, tarp jūsų ir pakylėtųjų mokytojų, tarp jūsų ir jūsų aukštesniojo aš. Šis pasiuntinys visiškai netrokšta išskirtinumo. Jis nori, kad jūs visi išvystytumėte savo aukščiausią dvasinį potencialą. Ir nori, kad kiekvienas iš jūsų save laikytumėte Gyvuoju Kristumi veikime, laikytumėte save atviromis durimis pakylėtiesiems mokytojams perduoti tai, ką Dvasia trokšta per jus perduoti – kad ir kas tai galėtų būti. Ir todėl turėtumėte pasisemti įkvėpimo iš jo pasiryžimo ne vienerius metus kontempliuoti, kaip jis ribojo Dievo reiškimąsi per save, ir galite pasimokyti iš jo troškimo pasiekti tą tašką, kuriame neliktų jokių tokių ribojimų. Ir jis vis dar eina per šį procesą, nors artėja prie jo užbaigimo, kuomet nebeliks jokių apribojimų tam, ką norime per jį perduoti.

Neribokite to galvodami, kad tai turi būti daroma taip, kaip matote darant šį pasiuntinį. Jūsų dangiškasis planas yra jūsų dangiškasis planas, ir neturėtumėte jo modeliuoti pagal kažką kitą. Ir įkvėpimas, kurį raginu jus atrasti, yra pasiryžti pereiti periodą, per kurį išrautumėte elementus savo esybėje – vizijas, įsitikinimus ir struktūras, kurie riboja Dievo reiškimąsi per jus – ir tuomet ir jūs galėtumėte atrasti tai, kas yra jūsų individuali išraiška, kas yra jūsų dangiškasis planas – kas tuomet įgalins jus kuo geriau pasitarnauti.

Ir būtent to trūko tokioje daugybėje dvasinių organizacijų. Nes žmonės nenorėjo pažvelgti už lyderio arba pasiuntinio ir pripažinti devizo, kurį mes, pakylėtieji mokytojai, perdavėme: Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Nes ką vienas padarė, buvo padaryta ne išorinio žmogaus, o per tą žmogų tekančios Dvasios. Ir ta pati Dvasia gali tekėti per kiekvieną iš jūsų. Ir štai tuomet sukursite tikrąją Sanghą.

Tikroji Sangha nėra toji, kurioje Buda sėdi piramidės viršūnėje ir jis vienintelis yra atviros durys. O visi kiti tiesiog sėdi meditacijoje ir gauna Budos išmintį, jam be paliovos kalbant. Tai nėra tikroji Sangha. Tikroji Sangha yra tokia, kurioje visi vienokiu ar kitokiu laipsniu yra atviros durys, ir kiekvienas gali kažką atnešti, kas padės Sanghai judėti į priekį ir įkūnyti tai, ką Sanghai yra skirta įkūnyti.

Tad jūs visi turite tą potencialą – apie kurį kalbėjo Jėzus – eiti ir dalintis savo Esatimi, dalintis savo šviesa ir tuo būdu pažadinti kitus – idant šis nubudimas galėtų sklisti tarsi ratilai kolektyvinės sąmonės vandenyje. Kol visi bus paliesti ir bus gavę galimybę pasirinkti tarp netikrovės ir tikrovės, tikrovės, kurią jie patyrė per jus ar ką nors kitą, kuris užmezgė kontaktą su jumis ir išsinešė su savimi tą tikrovės kibirkštį.

Vakarai turi ko pasimokyti iš Rusijos

Tad iš tiesų matote artimoje perspektyvoje potencialą įvykti dvasiniam nubudimui Rusijoje, kuomet Rusija nubustų būtinybei ištiesti ranką Vakarams, atsiverti Vakarams. Ir tuomet būtų suvokta, kad ne tik Rusija gali kažko pasimokyti iš Vakarų, bet ir Vakarai gali kažko pasimokyti iš Rusijos žmonių – iš jų pasišventimo, jų entuziazmo, jų nuoširdumo, jų pasiryžimo visą save atiduoti tai veiklai, į kurią įsitraukė.

Ir to dažnai stinga vakarų Europai, kurioje daugelis žmonių taip lengvabūdiškai žiūri į gyvenimą, kad iš tiesų niekam nepasišvenčia; ir jie tiesiog plaukia per gyvenimą neturėdami jokio pasišventimo plėsti savo įgūdžius, savo žinias ar supratimą. Jie mano, kad gyvenimas yra toks lengvas – arba turėtų būti lengvas – kad jiems iš tiesų nėra būtina pasišvęsti praktinio įgūdžio mokymuisi ar savo sąmonės plėtimui. Tad matote, kad abi pusės galėtų gauti daug naudos, įžengdamos į didesnę vienovę, į idėjų, vibracijų, sąmonės mainus.

Tad man yra didelė privilegija ir didelis džiaugsmas užsklęsti šį renginį šiame nuostabiame Sankt Peterburgo mieste, užsklęsti tai, ką jūs visi atsinešėte iš tolimiausių Rusijos kampelių ir iš buvusių sovietinių respublikų. Ar suvokiate, kad tai, ką jūs čia pademonstravote, yra tikrosios Sanghos įtvirtinimas, kurią sukūrėte susirinkdami drauge į fizinį artimumą? Ir šiuo susibūrimu Budos Dvasioje jūs sudaužėte netikros Sanghos struktūrą, kuri buvo jėga primesta per komunistinę sistemą.

Pažvelkite į Sovietų Sąjungą: milžiniška teritorija, milžiniški atstumai erdvėje, tačiau netgi dar didesni atstumai tarp žmonių sąmonės ir kilmės – tačiau jie visi buvo prievarta suvaryti į vieną sistemą. Ir vis dėlto, kai kurios šalys vis dar tebėra labai stipriai paveiktos šio mąstymo, kaip ir pati Rusija. Tačiau tai buvo prievarta paremta sąjunga, ir todėl ji negalėjo išlikti. Ir vis dėlto, matote keistą fenomeną – kad dėl šios prievarta sukurtos sąjungos buvo įtvirtintas ir atsirado ryšys tarp šių skirtingų žmonių. Ir nors komunistinės sistemos struktūra nyksta, egzistuoja potencialas vystyti šį ryšį ir iškelti jį iki tikro dvasinio ryšio.

Rusija ir komunistinė sistema tuomet galės tapti – kai sena mirs ir atgims iš naujo – įrankiu didesnei vienybei ir didesnei aštuoniukės tėkmei tarp Rytų ir Vakarų įtvirtinti. Tad nors netikra hierarchija mėgino pasinaudoti Rusija ir komunizmu sienai tarp Rytų ir Vakarų pastatyti, jų pastangas iš tiesų yra įmanoma apgręžti – apversti aukštyn kojomis. Ir tai tuomet galės tapti instrumentu šiai vienybei nukalti. Tad nors, tam tikru būdu, netikros hierarchijos veiksmai atitolino Rytų ir Vakarų vienybę, mes galime greitai pasivyti tą vietą, kurioje būtų buvęs pasaulis, jeigu nebūtų įvykusi bolševikų revoliucija.

Buda sako: „Laiko nėra.“ Nes Buda į viską žvelgia iš ilgalaikės perspektyvos ir žino, kad niekas – jokios žmonių sukurtos struktūros – negali tverti amžinai. Ir todėl kiekviena tokia struktūra galiausiai pasitarnaus tikslui, didžiajam amžinajam tikslui, pažadinti žmoniją dualistinės sąmonės tuštybei ir kvailybei, ir non-dualizmo realybei.

Non-dualizmo realybė. Tai galėtų tapti priežodžiu, kurį galite prisiminti. Kai susiduriate su sunkia situacija gyvenime – ar tai savo asmeniniame gyvenime ar visuomenėje – tiesiog prisiminkite šį kvailutį rimą: Non-dualizmo realybė. Ir tuomet susiderinkite su šia realybe, pažvelgdami už situacijos, su kuria susiduriate, dualizmo. Tai jums gali būti įrankis prisiminti, kad, nors susiduriate su sunkia situacija, ši situacija tėra formoje. O jūs esate už formos ribų. Tad, kai atkuriate ryšį su beformiu, tai, kas turi formą, iš tiesų nebevaržo jūsų Dvasios ir jos reiškimosi formoje.

Tad pasiimkite šią paprastutę mintį su savimi. Įsileiskite ją širdin ir galvon, ir leiskite jai plėstis, leiskite jai augti ir dauginkite ją savo dėmesiu. Ir galbūt pamatysite, kad, kitą kartą susitikę, susitiksite aukštesniame lygmenyje, aukštesnėje Budiškumo integracijoje. Ir todėl mes iš tiesų galėsime perduoti aukštesnį mokymą aukštesniam sąmonės lygiui. Nes iš tiesų turiu intenciją pasinaudoti šiuo pasiuntiniu Budiškumo mokymams Aukso Amžiui perduoti, tiek Rytams, tiek Vakarams skirtiems Budiškumo mokymams perduoti. Ir tie, kurie ryšis susiderinti, galės būti šio perdavimo dalimi, galės būti šios aukso amžiaus Sanghos dalimi. Tad su dideliu džiaugsmu – su Budos palaima, transcenduojančia žmogišką laimę ir nelaimingumą – užsklendžiu jus begalinėje, besąlyginėje savo širdies palaimoje; palaimoje, kuria AŠ ESU. Tebūnie taip. Tai atlikta!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels