Vadžrasatva

Vadžrasatva reprezentuoja Penkių Dhjani Budų, penkių neistorinių dangiškųjų Budų, kurie yra vizualizuojami meditacijos metu, sintezę. Juos reikėtų skirti nuo istorinių Budų, tokių kaip Gautama Buda arba Padma Sambhava.

Kartu su Vadžrasatva, Penki Dhjani Budos yra ezoterinio budizmo centrinės dievybės. Jie reprezentuoja skirtingus nušvitusios sąmonės aspektus ir rodo kelią į mūsų dvasinę transformaciją. Tibeto budizme medituojantys mokiniai yra supažindinami su Penkių Dhjani Budų meditacine patirtimi per „šeštąjį Dhjani Budą“ – Vadžrasatvą.

Meditacijų į šias dangiškas būtybes tikslas yra padėti mums nubusti savo pačių Budos prigimties potencialui ir atrasti vienovę su Budomis. Šie Budos taip pat mums atspindi tai, kaip mūsų sąmonės komponentai gali būti transformuoti į išmintį.

Vadžrasatvos vardas reiškia „Deimanto prigimties,“ kadangi jis reprezentuoja mūsų pačią tyriausią, deimantinės prigimties esenciją. Jis yra idealas, kurio siekia pasišventusieji, ir kad taptumėme panašiais į jį, turime įsisavinti visų Penkių Dhjani Budų išmintį, nes Vadžrasatva turi visų penkių pasiekimus.

Vadžrasatva yra kviečiamas daugelio tibetietiškų iniciacijų pradžioje. Kandidatai medituoja į jį, kartodami jo mantrą, tuo būdu valydami save ir ruošdamiesi tolesniam progresui savo kelyje į nušvitimą. Galiausiai, pasišventusieji turi suvokti, kad Vadžrasatvą reikia atrasti pačiame savo esybės centre, sėdintį lotuso soste slaptajame savo širdies kambarėlyje.

Galite vizualizuoti Vadžrasatvą kaip auksinį Budą – švytintį, lyg apšviestą akinančių saulės spindulių. Jis sėdi pilnoje lotuso pozoje ir laiko vadžra skeptrą savo dešinėje rankoje širdies lygmenyje. Kairėje savo rankoje jis laiko varpą.

Vadžra simbolizuoja jo užuojautą, o varpas simbolizuoja jo didelę išmintį. Užuojauta ir išmintis yra dvi dorybės, be kurių neįmanoma pasiekti savirealizacijos. Kitame lygmenyje, vadžra ir varpas simbolizuoja Budos nušvitusį protą ir kūną, apsijungusius palaimoje su aukščiausia Realybe.

Aplink Vadžrasatvos širdį yra išgraviruotos jo bidža mantros – Hum, raidės. Budos bidža yra šventasis garsas, šventasis skiemuo, reprezentuojantis jo esenciją. Mes medituojame į Budos esenciją per jo bidža mantrą. Raidės H-U-M yra baltos ir jos sukasi pagal laikrodžio rodyklę aplink Vadžrasatvos širdį, spinduliuodamos žėrinčios baltos šviesos spindulius.

Vadžrasatva sėdi soste, sudarytame iš didelio, balto, tūkstantalapio lotuso. Jis šypsosi savo didžios užuojautos šypsena, ir žvelgia į mus su švelnia meile. Jo širdyje besisukančioms raidėms imant suktis vis greičiau ir greičiau, visas jo kūnas ima balti ir darosi vis ryškesnis, kol galiausiai ima atrodyti visas sukurtas iš šviesos. Jo kūnas tampa perregimas. Jo formos nebesugebate įžiūrėti. Matote tik šviesą, šviesą, šviesą.

Vadžrasatvos šešių skiemenų mantra yra Om Vadžrasatva Hum. Ši mantra yra priešnuodis bevališkumo ir nenoro būti dvasiniam nuodui.

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.