Te švedai išeina iš savo kiauto ir suvokia integracijos viziją Baltijos regionui
TEMOS: Baltijos regiono vizija – Perlo radimas švediškoje austrėje – Lygybės neįmanoma pasiekti per vienodumą
Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2011 spalio 22 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas pasiuntiniui važiuojant automobiliu per pietų Švediją, artėjant prie Öresund sąsaurio ir Helsingborg miesto.
AŠ ESU Sen Žermenas ir priimu šią galimybę pasinaudoti savo Budos statusu, įtvirtinant akceleruojantį Šviesos impulsą konkrečiam tikslui, konkrečiai misijai. Tai yra 7-ojo Laisvės Spindulio ir 8-ojo Integracijos Spindulio suliejimas. Nes iš tiesų, turiu intenciją įtvirtinti, savo dviejų pasiuntinių kelionės metu, Šviesą, kuri apsuptų Baltijos jūrą ir tuo būdu galėtų statyti ant laisvės, kurią pasiekė su šia Baltijos jūra besiribojančios šalys – ir paskatinti jas pakilti į aukštesnę viziją, kaip jos galėtų integruotis į ekonominį, ir galimai, ilgalaikėje perspektyvoje, į politinį regioną. Tad šitai gali pradėti procesą, apie kurį jau anksčiau kalbėjau, apie tautinių valstybių transcendavimą ir daugelio problemų, karų ir konfliktų, kurie buvo sugeneruoti tautinių valstybių istorijos bėgyje, transcendavimą.
Tad tai yra šviesos Švedijos šalyje įtvirtinimas, tačiau ypač pietinėje dalyje, kurioje egzistuoja didesnė integracijos galimybė, nes čia, palei Öresund sąsiaurį jau buvo pradėtas integracijos procesas tarp Danijos ir Švedijos. Ir jau yra pradėjęs vykti nacionalinių sienų blukimas, per šį tilto ir tunelio pastatymą, kurie gali būti papildyti kitu tiltu, šitaip sukuriant išbaigtą ratą šiam regionui. Ir tai tuomet gali tapti pradžios tašku, kuris gali dar labiau plėstis ir apimti ne tik didesnę Švedijos dalį, visą Daniją, bet pasklisti į Vokietiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Galbūt kažkada ateityje tai galės pradėti apimti net ir Sankt Peterburgą, kadangi jis taip pat ribojasi su labiausiai į rytus nutolusiu Baltijos jūros kraštu.
Baltijos regiono vizija
Prieš šimtus metų, kai kelionės sausuma buvo daug sunkesnės nei šiandien, Baltijos jūra buvo svarbi jungiančioji grandis tarp su ja besiribojančių šalių. Na o dabar, kai kelionės sausuma ir kelionės oru yra tapusios daug lengvesnės, jūra, tam tikru laipsniu, yra atskiriantis veiksnys. Ir vis dėlto, žvelgiant iš dvasinio lygmens, visada egzistuoja galimybė, kad tam tikri geografiniai ypatumai – tokie kaip slėnis ar jūra, ar kiti regionų ypatingumai – gali pasitarnauti toje vietovėje gyvenančių žmonių suvienijimui. Vandenynas, žinoma, visada apjungia per emocijų elementą. O tai, žinoma, turi potencialą nueiti į negatyvias emocijas arba transcenduotis į aukštesnes pozityvias emocijas.
Tad vizija, kurią duodu, iš tiesų yra tokia, kad su Baltijos jūra besiribojančios šalys įgijo ir pasiekė tam tikrą statusą, kuriame per savo pasišventimą laisvei jos padarė didelį progresą įveikdamos žemesnes emocijas. Ir todėl, Baltijos jūra turi galimybę tapti jungiančiąja grandimi aukštesnėms pozityvioms emocijoms, grįstoms laisvės pojūčiu ir troškimu integruotis su tais, kurie, šiaip ar taip, yra panašaus mąstymo, nors ir kalba kitokia kalba ar yra kilę iš šiek tiek kitokios kultūros.
Ir, žinoma, mes ypač norime pamatyti integraciją tarp Rytų ir Vakarų, kuomet buvusios Sovietų Sąjungos narės galėtų tapti svarbia grandimi, nutiesiančia tiltą per prarają tarp Rytų ir Vakarų, kuri taip ilgai buvo padalijusi Europą. Ir jeigu ši praraja Europoje galėtų būti transcenduota, tuomet tai galėtų atverti potencialą panaikinti prarają tarp Rytų ir Vakarų visos planetos mastu. Ir šitaip būtų sukurta dar didesnė integracija nei matote šiandien, kuomet pagrindinė grandis tarp Rytų ir Vakarų yra pigios prekės, kurios yra gaminamos Kinijoje ir eksportuojamos į Vakarus, o Vakarų kapitalas plaukia į priešingą pusę.
Ir vis dėlto, net ir tai pradėjo integracijos procesą, nes matote, kad kai pradeda vykti žinių, prekių ir pinigų mainai, tai ima ardyti senuosius šablonus – senuosius mąstymo šablonus, senuosius emocinius šablonus, – kurie turi tendenciją skaldyti žmones, nes jie mano, kad jų kultūra yra pranašesnė ar kad jai kelia grėsmę kita kultūra.
Perlo radimas švediškoje austrėje
Tad matysite, jog iš tiesų egzistuoja potencialas, kad, pradedant nuo šio Öresund regiono, gali atsirasti didesnė integracija. Ir tai tuomet galėtų tapti svarbiu impulsu, ištraukiančiu Švedijos šalį iš kiauto, savo pačių susikurto kiauto, kuriame ji tiek ilgai lindėjo.
Nes, mano mylimieji, jūros dugne matote tam tikrą moliuską, vadinamą austre. Ji turi labai kietą ir šiurkštų kiautą, kurį visada mėgina laikyti uždarytą. Tačiau jeigu atvertumėte tą kiautą, gali būti, kad austrės viduje rastumėte perlą. Ir jūs iš tiesų turite perlą Švedijos šalyje, tačiau jis yra pernelyg stipriai dengiamas sukietinto kiauto, kurį Švedijos žmonės kūrėsi ištisus šimtmečius.
Tai savo šaknimis siekia ne iki paties vikingų amžiaus, kuomet egzistavo didesnis atvirumas ir prekyba. Tačiau ypač tai prasidėjo nuo Švedijos karalių viduramžiais, kurie, kadangi Švedija saugo Tėvo Liepsną Skandinavijai, įžengė į Tėvo Liepsnos iškreipimą ir manė, kad jų potencialas ir teisė yra sukurti didelę imperiją, jėga užkariaujant kitas šalis aplink Baltijos jūrą. Ir tai tęsėsi net iki šiuolaikinių laikų, kuomet Švedija išsaugojo savo neutralitetą, netgi ekonomine prasme, ir mėgino sukurti labai patogią visuomenę, kurioje saugumas – trygghet – iš tiesų yra tapęs priežodžiu.
Tačiau, kai žinote tai, ko mes, pakylėtieji mokytojai, mokėme, tai yra, kad transcendencija yra pati gyvenimo jėga, galite matyti, jog intencija sukurti labai patogią socialinės gerovės visuomenę tiesiogiai prieštarauja pačiai gyvybinei jėgai. Ir todėl čia ims veikti antrasis termodinamikos dėsnis, nebent šalis ryšis transcenduoti.
Iki šiol švedai balansavo ant labai plono lyno tarp pasiryžimo transcenduoti ir mėginimo susikurti savo individualų mažytį rojų Žemėje. Tačiau sakau jums, kad ateinančiais dešimtmečiais švedai galės išpildyti savo aukščiausią potencialą tiktai labiau atsiverdami kitoms šalis. Tai, žinoma, gali prasidėti nuo Danijos, su kuria jie visada turėjo artimus ryšius; kai kurios pietinės Švedijos dalys netgi priklausė Danijos karaliams. Ir vis dėlto, Švedija taip pat turi potencialą ištiesti ranką tiek Norvegijai, tiek Suomijai, bet ypač Baltijos respublikoms.
Yra nepaprastai svarbu, kad švedai įveiktų ne tik savo troškimą būti savo pačių šeimininkais savo šalyje, bet taip pat ir kitą Tėvo Liepsnos iškreipimą, kuris yra pranašumo jausmas. Iš tiesų yra daug švedų, kurie nustebtų šitai išgirdę, nes jie taip užsisvajojo šia idėja sukurti lygybę turinčią visuomenę, kad nėra labai atviri pripažinti, jog Švedijos šalis ir Švedijos žmonės turi labai subtilų ir nesuvoktą pranašumo jausmą.
Lygybės neįmanoma pasiekti per vienodumą
Švedija, žinoma, yra didžiausia ir gyventojų skaičiumi skaitlingiausia šalis Skandinavijoje. Švedija turi didžiausius gamtinius išteklius ir todėl turi ganėtinai neblogai klestinčią ekonomiką. Švedija buvo paskelbusi neutralitetą, ir nebuvo užkariauta nei nacistinės Vokietijos nei sovietinės Rusijos. Ir vis dėlto, jeigu švedai sąžiningai pripažintų turintys pranašumo jausmą, ir jeigu jie nuspręstų šitai transcenduoti, tuomet Švedija turėtų didžiulį potencialą ištiesti ranką kitoms šalims, ypač Baltijos valstybėms, linkusioms žiūrėti į Vakarus savo troškime integruotis su šalimis, kurios būtų kaip įmanoma labiau atitolusios nuo sovietinės kultūros. Tos kultūros, kurios pati Rusija, žinoma, dar net nepradėjo rimtai transcenduoti.
Ir todėl, nors kai kurie Švedijos bankai supirko kitus bankus Baltijos šalyse, net ir čia galite matyti, kad nebuvo noro iš švedų pusės pripažinti, kad kai einate į kitas šalis, negalite tikėtis, jog kitos šalys mąstys taip, kaip mąstote jūs, kad jos elgsis taip, kaip elgiatės jūs, kad jos kalbės taip, kaip kalbate jūs. Ir todėl, jeigu norite išlipti iš savo kiauto, turite ryžtis suvokti, kad jums taip pat reikia kažko išmokti iš tų kitų šalių. Užuot turėjus lūkestį, kad jos visada turėtų taikytis prie jūsų.
Tai nėra integracija, nes integracija nereikalauja vienodumo. Ir būtent čia Švedijos žmonės turi išmokti svarbią pamoką. Nes jie savo šalyje mėgino sukurti socialinės gerovės visuomenę su didele lygybe. Ir vis dėlto, jie mėgino tai pasiekti tam tikru laipsniu varžydami individualumą ir individualų kūrybinį reiškimąsi, kurdami žmones, kurie mąsto tuo pačiu būdu, nes jie buvo auginami žiūrėti tuo pačiu būdu į save, į gyvenimą, į savo šalį ir netgi į istoriją.
Tad matote, kad Švedijos šalyje egzistuoja didelis pasipriešinimas tikrai integracijai su kitomis šalimis, integracijai su kitomis šalimis kaip su sau lygiais. Švedai tiki, jog yra pasiruošę bendradarbiauti, tačiau jie nemato – nes nenori to pripažinti, – kad tikro bendradarbiavimo neįmanoma pasiekti, jeigu tikitės, kad kiti bendradarbiaus pagal jūsų nustatytas sąlygas ir pagal jūsų kultūrą bei viziją.
Tuo nenoriu pasakyti, kad kažkas yra labai blogai su Švedijos kultūra ir vizija. Tačiau kaip ir visur, tai turi būti transcenduojama, nes kitaip pradės vykti susinaikinimas. Ir transcenduoti save ji galės tik integruodamasi su kitomis kultūromis, kaip, žinoma, yra ir visų kitų šalių atveju. Ir būtent dėl to švedams yra būtina pradėti pripažinti, kad jie turi išmokti kai ką svarbaus iš kitų šalių ir kitų kultūrų.
Ir jeigu galėtų įvykti šis pokytis suvokime, šis pokytis savivaizdyje ir savimonėje, tuomet švedai galėtų suvaidinti labai svarbų vaidmenį Baltijos jūros integracijoje, ir tai turėtų labai svarbias pasekmes, kuriant tikresnę, aukštesnę Europos bendruomenės integraciją, o galiausiai, kaip sakiau, aukštesnę integraciją ir visos planetos mastu.
Tačiau, kad tai galėtų įvykti, švedai turi būti išpurtyti iš savo pasitenkinimo, savo patogumo. Ir todėl prognozuoju, kad jeigu švedai nesiryš į save pažvelgti, tuomet tam tikri įvykiai ateinančiais metais iš tiesų supurtys švedus taip pat stipriai, kaip šaudynės Norvegijoje supurtė Norvegijos žmones. Žinoma, dar pamatysime, kaip Jėzus taip puikiai paaiškino, ar Norvegijos žmonės iš tiesų pažvelgs į save, o gal turės įvykti dar ir kitų įvykių, kad jie pradėtų sąžiningą savęs ištyrimo procesą.
Tad įtvirtinau šviesos impulsą, kurį troškau įtvirtinti čia, pietų Švedijoje. Įtvirtinu jį čia dėl to, kad potencialas integruotis čia yra didesnis nei sostinėje Stokholme, kur vis dar matote didesniu laipsniu įtvirtintą senąją Švedijos izoliacionistų mentalitetą. Tad turime pradėti nuo ten, kur atvirumas sąmonėje yra didžiausias.
Ir todėl, aš, Sen Žermenas, pasakiau tai, ką norėjau pasakyti šioje Öresund sąsiaurio pusėje. Tad tai yra atlikta, ir Šviesa laimės. Nes perlas austrėje iš tiesų yra Sen Žermeno šviesa. Nes be Šviesos iš aukščiau, kaip gi nors viena šalis galėtų transcenduoti tai, kas sena. Tad saugokite perlą, nes tai yra Didžiai Brangus Perlas, dėl kurio verta parduoti viską, ką turite.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com