Budizmas, mirtis ir išorinis kelias
Klausimas: Turiu svarbų klausimą. Budistai yra kažkiek panašūs į krikščionis, kurie klaidingai galvoja, jog bus išganyti, jeigu priims Jėzų savo Viešpačiu ir Išganytoju. Tad man yra labai svarbu tiesiogiai išgirsti iš pakylėtųjų mokytojų, kad jie tai išaiškintų. Pakylėtieji mokytojai moko, kad mūsų sąmonės lygmuo apsprendžia, kur pateksime po mirties. Ar tai yra vienintelis veiksnys, o gal įtakos čia taip pat turi mūsų sukaupta pozityvi/negatyvi karma? Budistų sutrose taip pat yra mokymų, kuriuose sąmonė nėra laikoma veiksniu, lemiančiu tai, ar atgimsite Budašektroje, atgimsite deva, ar išvengsite nuėjimo į žemesnes karalijas. Pavyzdžiui, tenai yra mokoma, jog tai galima pasiekti, jeigu pats asmuo arba to mirusio asmens giminaičiai aukoja tam tikroms budoms/bodhisatvoms, kalba sutras arba mantras, kopijuoja sutras, arba kartoja savo prote budos vardą. Prašau padėti man tai suprasti.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Gautama Budos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. Velykų vebinare.
Egzistuoja įvairūs mokymai budizme, kurie nuklydo nuo pirminių mano perduotų mokymų, ir tai įvyko dėl to, kaip mes dabar paaiškinome, kaip labai giliai paaiškino Jėzus ir Maitrėja, kad net kai mokymas yra duodamas iš vieno proto, žmonės, kurie yra įstrigę konceptualioje savastyje ir atskirtyje, primeta savo koncepcijas tam mokymui ir tiki, kad mokymas patvirtino jų koncepcijas.
Nėra nė vieno mokymo, kuris būtų galėjęs to išvengti, ir niekada nebus tokio mokymo. Buvo žmonių, kurie buvo ganėtinai žemame sąmonės lygyje, ir kai sakau, „žemame sąmonės lygyje“, turiu omenyje, kad jie tikėjo išorinio išganytojo ir išorinio kelio į išganymą iliuzija. Štai kodėl iki pat šių dienų daugelis budistų tiki, kad šių išorinių priemonių naudojimas, atliekant aukojimus ar kalbant sutras, ar sukant maldų malūnėlius, užtikrins jiems geresnę vietą pomirtiniame gyvenime, kad ir kaip jie jį įsivaizduotų. Ir tai iš tiesų yra panašu į krikščionis, kurie tiki, jog paskelbę Jėzų savo Viešpačiu ir Išganytoju, ar eidami išpažinties, ar uždegdami žvakę, ar kalbėdami maldas ar rožinius, jie automatiškai pateks į dangų. Tai yra išorinis kelias, automatiško kelio svajonė. Ir, žinoma, tai nėra tai, ko aš mokiau prieš 2500 metų, ar ko kada nors mokė bet kuris tikras dvasinis mokytojas.
Tačiau čia mes susiduriame su tokiu dalyku, kad prieš 2500 metų kolektyvinė sąmonė buvo daug žemesnė, žmonių pasaulio supratimas buvo daug žemesnis, ir ypač žmonių supratimas apie psichiką arba sąmonę buvo daug žemesnis nei šiandien. Egzistavo limitas, kokie mokymai galėjo būti tuo laiku perduoti. Lygiai taip pat matėte, kad ir Jėzus, nors jis netiesiogiai kalbėjo apie sąmonės keitimą ir psichologijos keitimą, iš tiesų negalėjo perduoti tokių mokymų, kuriuos mes perduodame šiandien.
Tad, ne, tai nėra tiesa, kad šių išorinių priemonių darymas padės jums pasiekti geresnį pomirtinį gyvenimą. Jūsų pomirtinį gyvenimą apsprendžia būtent jūsų sąmonės lygmuo, o tai nėra išorinis mechaniškas dalykas. Kaip sąmonė yra susijusi su karma, su sukaupta pozityvia arba negatyvia karma? Na, kaip mes dabar paaiškinome keliuose kontekstuose, karma yra jūsų sąmonės išraiška, ta prasme, kad kas priverčia jus padaryti tam tikrą karmą sukuriantį veiksmą, yra sąmonės lygmuo, kurį jūs turite, nes jis nulemia tai, kaip jūs reaguojate į situacijas Žemėje. Jeigu kažką nužudote, tai sukuria karmą, taip, tačiau kodėl jūs kažką nužudėte? Todėl, kad buvote tam tikrame labai stipriai į save sukoncentruotame sąmonės lygyje. Kaip paaiškinome, jeigu nepakeisite savo sąmonės iki to laiko, kai paliksite fizinį kūną, šis sąmonės lygmuo apspręs, kur jūs nueisite, ir jis taip pat apspręs, kas jums sugrįš ateities gyvenimuose.
Tačiau jeigu pakeisite savo sąmonę per savo likusį gyvenimą, tuomet galėsite pereiti į aukštesnį lygmenį po mirties, ir jūs taip pat galėsite, kai grįšite į įsikūnijimą, išvengti pilno fizinės karmos nusileidimo, kadangi, kaip paaiškinome, jūsų identiteto, mentaliniame ir emociniame kūnuose nebus nieko, kas galėtų sustiprinti karminį impulsą, jam pas jus grįžus. Kitaip tariant, karmos paskirtis yra išmokyti jus pamoką. Jeigu jau išmokote šią pamoką, nėra jokios prasmės nusileisti karmai, o tai reiškia, kad pakylėtasis mokytojas gali atidėti arba ištirpdyti tą karmą, ar bent jau laikinai ją atidėti, kol pasieksite aukštesnį sąmonės lygį, kuriame galėsite lengviau ją ištirpdyti.
Yra tikra tiesa, kad kiekvienoje religijoje ir dvasinėje tradicijoje randate žmonių, kurie vis dar tebėra tame išorinio kelio lygmenyje, ir kad ir koks būtų mokymas, kad ir ką mokytojas sakytų, kad ir ką aš sakiau, kai buvau įsikūnijime, kad ir ko mokė Jėzus savo mokinius, kai buvo įsikūnijime, žmonės paima mokymą ir naudojasi juo išoriniam keliui patvirtinti.
Mes padarėme viską, kas įmanoma, kad kuo labiau tai apsunkintume šioje dispensacijoje, ir, žinoma, toliau tai darysime. Tačiau kai nebeturime pasiuntinio įsikūnijime, tuomet iš tiesų tampa įmanoma, kad tam tikrame sąmonės lygyje esantys žmonės gali paimti išorinį mokymą ir uždėti ant jo atskirtimi ir dualizmu paremtas koncepcijas, ir pasinaudoti juo kaip patvirtinimu išoriniam, mechaniškam, automatiškam keliui į išganymą. Tai daryti, žinoma, bus vis sunkiau, mums judant į aukso amžių, tačiau kol planetoje bus žmonių, kurie yra žemiau tam tikro sąmonės lygmens, to nebus įmanoma visiškai išvengti.
Kol turime pasiuntinį, kuris gali kalbėti žodį, mes galime tai neutralizuoti. Tačiau net ir šiandien, net ir su visais tais gausybe perduotų mokymų, yra žmonių, kurie vis dar tebėra tame išorinio kelio lygmenyje, kuomet jie atrado mokymus, jie tariamai juos studijuoja ir praktikuoja šaukinius bei invokacijas, tačiau iš tiesų dar nepraregėjo iš išorinio automatinio išganymo melo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com