Jokia koncepcija nėra absoliuti
Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja per Kim Michaels, 2024 metų kovo 30 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Velykų vebinare: „Kristaus išlaisvinimas“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja. Toliau pratęsiu perdavimą, kurį pradėjo Jėzus, nes mes, žinoma, esame visiškoje harmonijoje, sinchroniškume ir vienovėje, perduodami šiuos mokymus, kurie iš tiesų sudaro progresiją, nes jie stato vienas ant kito ir, žinoma, jie stato ant visko, ką mes davėme anksčiau.
Gyvenimo Upė yra mūsų dvasinės ištakos
Jėzus jums paaiškino, kad jūs, kaip individuali būtybė, esate sukurti iš pakylėtųjų mokytojų esybės aukštesniame lygmenyje, nei tas lygmuo, kuriame gimstate. Jūsų atveju, jūs esate septintojoje sferoje ir jūs gimėte šioje sferoje. Kai kurie iš jūsų gimėte kaip pirminiai Žemės gyventojai, kol dar Žemė nebuvo tapusi nenatūralia planeta. Kai kurie iš jūsų gimėte kitose planetose, kurios tuo metu buvo natūralios ir kurios vis dar tebėra natūralios.
Kad ir kur būtumėte gimę, jūsų AŠ ESU Esatis buvo sukurta iš pakylėtųjų mokytojų esybių mūsų taip vadinamoje dvasinėje karalijoje, kuri yra lygmuo, esantis tiesiai virš keturių šios nepakilusios sferos lygmenų. Žinoma, tie pakylėtieji mokytojai gimė iš kitų pakylėtųjų mokytojų esybių, ir tai vyko per visas šešias pakilusias sferas iki pat Alfos ir Omegos kaip aukščiausių būtybių šiame formų pasaulyje, o už jų iki Kūrėjo, o už jo net iki Viseto, iš kurio išėjo Kūrėjas prieš pradėdamas kurti jūsų formų pasaulį.
Viskas gyvenime yra susiję, viskas yra iš šios vienos tėkmės, kurią mes taip pat dar vadiname Gyvenimo Upe. Kodėl tai yra svarbu? Na, svarbu tai yra, kai suvokiate, kaip yra sakoma sename posakyje, kad nė vienas žmogus nėra sala, nė viena būtybė nėra sala, nė viena būtybė iš tiesų negalėtų egzistuoti kaip atskira būtybė, nėra tokio dalyko kaip atskira būtybė. Galite tai palyginti su dviem žuvimis, kurios plaukioja vandenyne ir neigia, kad yra šlapios. Būtent tai matote puolusiose būtybėse, kurios neigia, kad yra viena su visa gyvybe.
Atskirties mįslė
Jos primygtinai teigia, kad yra atskiros būtybės, kadangi yra pasinėrusios į šį siekį išaukštinti atskirąjį aš į kažkokį aukščiausią statusą, ir todėl jos yra kaip ta žuvis, kuri neigia, kad yra šlapia, nors, žinoma, yra panirusi į vandenyną. Šis įvaizdis, žinoma, yra naudingas dėl to, kad jeigu pažvelgtumėte į žuvies protą, ji netgi negali suvokti, kad yra šlapia, nes niekada nepatyrė alternatyvos vandenyno šlapumui, ir tas pats galioja būtybėms, kurios yra dualistinėje sąmonėje, nes jos nepatiria alternatyvos dualistinei sąmonei ir iliuzijai, kad yra atskiros būtybės.
Tuo nenoriu pasakyti, kad jos negali to patirti, bet jos to nepatiria, nes, kaip Jėzus sakė, tokių būtybių Sąmoningasis AŠ patiria pasaulį per šių atskirųjų savasčių suvokimo filtrą. Ar tai, ką mes vadiname atskirąja savastimi, iš tiesų yra atskira? Ne, kadangi atskiroji savastis neturi jokio tapatumo Kristuje. Kaip Jėzus paaiškino, be Kristaus sąmonės nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Viena iš mįslių, su kuria susiduriate kelyje, kai pradedate apie tai mąstyti, yra, kaip kažkas gali būti sukurta iš Kristaus sąmonės ir nebūti Kristaus sąmonė? Realybėje, niekas negali būti sukurta iš Kristaus sąmonės ir nebūti Kristaus sąmonė. Tai ką tuomet sakau? Ar sakau, kad atskiroji savastis yra Kristaus sąmonė? Na, ji yra iš Kristaus sąmonės, tačiau ji atrodo atskirta nuo Kristaus sąmonės. Realybėje, atskiroji savastis nėra atskirta.
Kaip sakiau, jūs nieko negalite sukurti, kas būtų iš tiesų atskirta nuo visumos, tačiau kadangi egzistuoja laisva valia, jūs galite kažką sukurti, kas atrodo atskirta nuo visumos. Tačiau iš kokios perspektyvos tai atrodo atskirta? Ne iš Kristaus proto perspektyvos, o tik iš individualios, savimonę turinčios būtybės perspektyvos, pasirinkusios įžengti į šį suvokimo filtrą, kuris slepia Kristaus protą, slepia faktą, kad viskas yra susiję, viskas yra viena.
Nevisagalio Dievo dovanos: laisva valia, savimonė ir vaizduotė
Šitai, galėtume sakyti, yra centrinė nepakilusios nenatūralios planetos misterija, ir jums visiems reikia giliai apie tai pamąstyti iš skirtingų perspektyvų. Kaip gi tai, kas yra Kristaus sąmonė, gali atrodyti, kad nėra Kristaus sąmonė? Ir atsakymas iš tiesų yra Jėzaus mokyme, bet pamąstykime apie tai iš skirtingų perspektyvų. Laisva valia yra, kaip sakėme, aukščiausias šios visatos įstatymas. Jums buvo duota savimonė ir jums buvo duota vaizduotė įsivaizduoti koncepcijas, ką norite bendrakurti formų pasaulyje. Ir jums buvo duota galia įspausti šias koncepcijas ant Materijos šviesos ir sukurti formas keturiuose šios nepakilusios sferos lygmenyse.
Kaip šiai laisvai valiai gali būti leidžiama reikštis? Na, šito daugelis žmonių pasaulyje nesugeba suvokti, kai pirmą kartą išgirsta apie šias koncepcijas. Ir taip yra dėl to, kad jiems nuo vaikystės buvo diegiamos tam tikros idėjos apie Dievą, kurios buvo sukurtos ir paskleistos puolusių būtybių. Visų pirma, turite idėją, kad Dievas tariamai yra visagalis. Bet matote, Kūrėjas, nors yra visagalis, pasirinko atsisakyti savo visagalystės nepakilusioje sferoje. Taip yra dėl to, kad Kūrėjas nesiekia specifinio galutinio rezultato ir jis nesiekia priversti individualių savo tąsų eiti keliu, kuris veda atgal į vienovę su Kūrėju. Kūrėjas nesiekia išauginti robotų armijos. Kūrėjas siekia išauginti savimonę turinčius bendrakūrėjus, kurie galiausiai taptų Kūrėjais. Ir to neįmanoma pasiekti jėga, to neįmanoma pasiekti automatiškai.
Tad Kūrėjas pasakė: „Aš sukursiu nepakilusią sferą, ir toje sferoje nebūsiu visagalis, bent jau kurį laiką, idant mano paties savimonę turinčios tąsos turėtų galimybę, galimybę po galimybės – daugybę galimybių, ištyrinėti, ką jos gali nuveikti su savo laisva valia ir savo konceptualiais protais.“ Kitaip tariant, jums buvo suteikta laisvė tyrinėti viską, ką galite veikti su savo laisva valia, tačiau tai, ką galite veikti su savo laisva valia, yra ribojama jūsų vaizduotės, jūsų gebėjimo konceptualizuoti. Jūs galite bendrakurti tiktai tai, ką galite konceptualizuoti. Nepakilusios būtybės turi šią laisvę.
Kitas melas, paskleistas puolusių būtybių, yra tai, kad Dievas yra visažinis, ir todėl Dievas iš anksto žino, koks bus pasaulio likimas, ir jis netgi žino specifinį pasaulio dizainą, kokios bus materializuotos specifinės formos. Tačiau realybė yra tokia, kad nepakilusioje sferoje Dievas nežino, nes laisva valia negali būti nuspėjama.
O tuomet trečia klaidinga koncepcija yra, kad Dievas yra visiškai geras ir todėl, galiausiai, Dievas neleis, kad nutiktų kažkas labai blogo. Na ir dabar, šitai yra ypatingai pavojinga iliuzija tokioje planetoje kaip Žemė, kurioje daug žmonių buvo auginami su šia idėja, kad Dievas yra visiškai geras, bet jie mato visą tą blogį, kuris vyksta Žemėje, ir negali suprasti, kaip geras Dievas galėtų tai leisti. Ir tai tikriausiai sukūrė daugiau sumaišties už bet kurią kitą vieną idėją. Tačiau priežastis, vėlgi, yra ta, kad Dievas pasakė: „Aš suteikiu šioms būtybėms laisvą valią ir jos turi laisvę eksperimentuoti su šia laisva valia nepakilusioje sferoje, kurioje niekas negali tapti amžina.“ Tam tikra prasme, Dievas atidėjo į šalį savo „absoliutų gerumą“ šioje nepakilusioje sferoje. Dievas atidėjo į šalį savo visagalybę, savo visažiniškumą ir savo absoliutų gerumą, kad leistų reikštis laisvai valiai.
Aukštyn ar žemyn?
Na ir dabar, mes paaiškinome, kad nauja būtybė nusileidžia į 48 sąmonės lygį, bent jau Žemėje. Ir jūs turite du pasirinkimus, galite vystyti savo susietumo jausmą su kažkuo už savo proto ribų ir kilti aukštyn link 144 lygmens. Arba galite įžengti į atskirties iliuziją ir nusileisti žemiau 48 lygmens. Ir jūs turite teisę nusileisti ganėtinai žemai nuo šio lygmens, tačiau, žinoma, egzistuoja limitas Žemėje, kurį nustato kolektyvinė sąmonė.
Kas įvyksta, kai įžengiate į atskirtį? Na, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad jūs tiesiog eksperimentuojate su savo laisva valia ir savo vaizduote. Čia mes turime būtybę, kuri turi tam tikrą pojūtį, jog yra susijusi su kažkuo savo išorėje, ir jūs galite pamanyti, jeigu pažvelgtumėte į tai, kaip mes paprastai tai paaiškiname, kad tie žmonės, kurie įžengė į atskirtį, tai padarė iš 48 lygmens, nepakildami virš 48 lygmens. Tačiau iš tiesų tai įvyksta retai. Su dauguma būtybių, kurios įžengė į atskirtį, iš tiesų įvyko taip, kad jos pradėjo naudotis savo susietumo jausmu eksperimentuodamos su tuo, ką galite padaryti tokioje aplinkoje kaip Žemė su savo vaizduote ir laisva valia. O tai reiškia, kad tame modelyje, kurį mes jums čia davėme ir kuris, žinoma, yra skirtingas skirtingose planetose, jie palaipsniui kilo link 96 sąmonės lygmens.
Priežastis, kodėl tai yra svarbu, yra ta, kad kai nauja būtybė pradeda savo kelionę, ji neturi labai tvirto tapatumo jausmo. Ji, kaip Jėzus paaiškino, prisiėmė tam tikras iliuzijas nuo 144 lygmens iki 48 lygmens, tačiau šios iliuzijos yra susijusios su keturiais materialios visatos lygmenimis, su Žemės planeta, ir tai reiškia, kad būtybė 48 lygmenyje yra, kaip apie tai sakė Jėzus: „Jeigu netapsite kaip maži vaikai, negalėsite įžengti į karalystę.“ Jie yra ganėtinai nekalti ir neturi stiprios išorinės asmenybės, stipraus pojūčio, kas jie yra.
Tad nutinka taip, kad kai nauja būtybių grupė ateina į tokią planetą kaip Žemė, jie pradeda eksperimentuoti, tačiau kai kurie turi didesnį norą tai daryti už kitus. Kai kurie susikoncentruoja į mėgavimąsi gyvenimu Žemėje, ir kai Žemė tebebuvo natūrali planeta, gyvenimas Žemėje buvo daug malonesnis, lyginant su tuo, koks jis yra dabar. Daugelis buvo į tai susitelkę ilgą laiką, tačiau kai kurie užsinorėjo kažko daugiau ir jie pradėjo kelti savo savasties jausmą link 96 lygmens, o tai reiškia, kad jie vystė savo tapatumo jausmą. Na ir dabar, tuo metu tos visos būtybių grupės sukurta kolektyvinė sąmonė nebuvo tokia stipri, kokia yra dabar, ir ji, žinoma, nebuvo paveikta dualistinės sąmonės, kaip yra paveikta dabar. Šios būtybės nebuvo traukiamos žemyn, kaip esate traukiami žemyn dabar, jeigu einate nuo 48 iki 96 lygmens, tačiau jos vis tiek turėjo pakelti save virš kolektyvinės sąmonės, kuri norėjo mėgautis gyvenimu. Atsirado būtybių, kurios tarė: „Na, gyvenime turi būti kažkas daugiau nei vien mėgavimasis gyvenimu fizinėje šios planetos oktavoje“, ir jos pradėjo kelti savo savasties jausmą, ir artėdamos prie 96 lygmens, jos pradėjo išvystyti stipresnį savasties jausmą už vidutinį žmogų, kuris tuo metu buvo jų aplinkoje.
Kristaus protas ir konceptualus protas 96 lygmenyje
Tai kas tuomet nutinka 96 lygmenyje? Na, mes paaiškinome, kad čia jūs susiduriate su iniciacija, ką dabar darysite su šiuo savo susikurtu savasties jausmu. Ar susiderinsite su mūsų taip vadinamu „vidiniu keliu“, kuriame suvokiate, kad šis savasties jausmas, kurį susikūrėte, galėjo jus atvesti iki tam tikro lygmens, bet negalės jūsų išvesti virš jo, ir todėl, galėtume sakyti, kad pradedate eiti tikruoju Kristaus iniciacijų keliu, kuriame pradedate įveikti ne tik savastį, kurią susikūrėte kildami link 96 lygmens, bet net ir iliuzijas nuo 96 iki 144 lygmenų, ir jūs pradedate vilktis Kristiškumą.
Na ir dabar, ką paaiškino Jėzus? Kad tai, kuo jūs naudojatės, kad nusileistumėte, yra konceptualus protas, protas, kuris kuria koncepcijas. Tad ką padarė būtybės? Jos pasinaudojo konceptualiu protu, kad prisiimtų iliuzijas nuo 144 lygmens iki 48 lygmens. Jos taip pat naudojosi konceptualiu protu, kad prisiimtų tapatumą, kuris padėjo joms kopti nuo 48 iki 96 lygmens.
Tai pareikalaus gilesnio pamąstymo. Galite sakyti: „Na, argi nėra taip, kad naudojamės konceptualiu protu, kad įveiktume iliuziją 48 lygmenyje, o tuomet, kai praregime iš tos iliuzijos, pakylame į 49 lygmenį?“ Kitaip tariant, konceptualus protas praregėjo iš iliuzijos, kurią jis buvo prisiėmęs. Na, taip ir ne. Jūs iš tiesų naudojatės protu, kadangi mąstote protu. Tačiau tai, kas padeda jums pakilti į 49 lygmenį, iš tiesų yra tai, kad praregite iš iliuzijos, ir ne konceptualus protas praregi iš iliuzijos. Sąmoningasis AŠ išlipa iš konceptualaus proto, susijungia su Kristaus protu ir tuomet pakyla aukščiau. Jūs naudojatės konceptualiu protu, kad nusileistumėte, ir jūs naudojatės Kristaus protu, kad pakiltumėte. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad galite paleisti konceptualų protą, ir jums iš tiesų nėra skirta tai padaryti.
Ką daro konceptualus protas? Na, įveikdami iliuzijas, jūs pakeliate savo sąmonę virš 48 lygmens. Jūs, pavyzdžiui, išmokstate daug geriau bendrakurti, įgyjate daug didesnį gebėjimą materializuoti tai, ką galite konceptualizuoti. Tačiau tuo pat metu konceptualus protas vysto savasties jausmą, konceptualią savastį. Na ir dabar, atidžiai paklausykite. Nesakau, kad tai yra blogai. Tai yra viskas, ką jūs galite daryti nepakilusioje sferoje. Tačiau didžiausias klausimas yra, kai pasiekiate 96 lygmenį, ar Sąmoningasis AŠ sugebės išlipti iš tos savasties, kurią konceptualus protas susikūrė, jums kopiant tais laiptais?
Ar Sąmoningasis AŠ ryšis pamatyti, kad konceptualus protas susikūrė šį savasties jausmą, kuriame save laiko dvasingu žmogumi, lyderiu, kūrybišku žmogumi, žmogumi, sugebančiu materializuoti tai, ką gali sugalvoti? Ar paleisite tą savasties jausmą ir suvoksite, kad Kristaus protas yra daugiau nei ši savastis galėtų kada nors būti? Kitaip tariant, ar suvoksite, kad pakildami virš šios savasties, leisdami šiai savasčiai mirti, tapsite daugiau, nei kada nors galėtumėte būti, jeigu toliau vystytumėte šią savastį.
Konceptuali savastis ir susijusi savastis
Na ir dabar, šio suvokimo negalite pasiekti 48 lygmenyje ar 64 lygmenyje, ar 72 lygmenyje. Tačiau jūs galite jį pasiekti 96 lygmenyje, jeigu Sąmoningasis AŠ to nori. Tačiau su daugeliu būtybių nutiko taip, kad jos pasiekė tą 96 lygmenį ir nenorėjo atlikti pokyčio. Vietoj to, jos nusprendė, kad nori eksperimentuoti ir pažiūrėti, kiek toli galės nueiti, vystydamos šią konceptualią savastį.
Na ir dabar, vėlgi, tai nėra blogai. Tai daryti leidžia laisvos valios įstatymas nepakilusioje sferoje. Žinoma, negalėsite pakilti su tokia savastimi, tačiau galėsite toliau egzistuoti nepakilusioje sferoje labai ilgą laiką. Tačiau, kad galėtumėte tai padaryti, negalite likti 96 lygmenyje. Jūs, tikrąja to žodžio prasme, persijungiate. Tai nėra labai gerai aprašoma Pradžios Knygoje su Rojaus Sodo istorija. Bet bent jau tai yra tam tikru būdu aprašoma. Kaip labai išsamiai paaiškinau savo knygoje, Adomui ir Ievai buvo pasakyta nevalgyti uždraustojo vaisiaus, nes jį suvalgę jie tikrai mirs. Žaltys privertė juos tuo suabejoti, suabejoti mokytojo nurodymais, sakydamas: „Jūs tikrai nemirsite, ne, jūs tapsite kaip dievai, pažinę gėrį ir blogį.“ Ir kaip paaiškinau, tai reiškia, kad jūs iš tiesų mirštate kaip susieta savastis, kokia save laikėte 96 lygmenyje, ir todėl esate išmetami iš Rojaus Sodo kaip su mokytoju susieta būtybė. Ir todėl atsiduriate atskirties būsenoje.
Na ir dabar, tai yra šokas. Ir tai yra toks šokas, kurio negalite ignoruoti, tad turite tai pateisinti, o kad tai pateisintumėte, negalite naudotis Kristaus protu, tad naudojatės protu, kuris yra už Kristaus proto, dualistine sąmone. Ir jūs naudojatės kažkokiu dualistiniu poliariškumu, kažkokiu dualistiniu kraštutinumu, kad pateisintumėte, kodėl yra svarbu toliau vystyti šią konceptualią savastį. Ir, vėlgi, tai daryti nėra klaidinga. Ką sakiau apie Dievą, kad jis atsisakė savo visagalybės, visažinystės ir absoliutaus gerumo? Jūs turite teisę tai daryti laisvos valios įstatymo rėmuose. Dievas jūsų nekaltina. Aš jūsų nekaltinu. Nė vienas pakylėtasis mokytojas jūsų nekaltina. Kristaus protas jūsų nekaltina. Bet galbūt jau suvokiate, ką padarėte, kai tai padarote. Jūs pasakėte, dažnai to nesuvokdami, bet jūs pasakėte: „Noriu patirti, koks būtų jausmas susikurti savastį, kuri savęs nelaikytų susieta su vienu protu, Kristaus protu. Noriu pažiūrėti, kiek toli galiu nueiti, vystydamas šią konceptualią savastį. Kiek galiu ištempti savo laisvą valią? Kokią savastį galiu konceptualizuoti?“
Nusileidimas į atskirtį
Ir tai tiesiog yra eksperimentas. Tačiau jo pasekmė, žinoma, yra tokia, kad atsiskiriate nuo mokytojo ir nuo visos mokytojų linijos, kuri driekiasi iki Kūrėjo, kaip paaiškino Jėzus. Nes būtent tai jūs sakote, užuot 96 lygmenyje tarę: „Aš dabar matau, kad esu susietas su šia linija ir noriu eksperimentuoti, kaip galėčiau vystyti savo savasties jausmą kaip šios linijos dalis.“ Užuot tai sakę, jūs dabar sakote: „Noriu pamatyti, kaip galėčiau vystyti savo savasties jausmą kaip nuo šios linijos atskirai egzistuojanti būtybė.“ Ir, žinoma, mes, kurie atstovaujame šią liniją, privalome atsitraukti.
Na ir dabar, kaip sakėme, pakylėtasis mokytojas tuomet sukuria iš savo esybės Kristaus AŠ, kuris seka paskui jus, jums leidžiantis vis giliau ir giliau į atskirtį. Su jumis yra Kristaus proto elementas, kad galėtumėte bet kurią akimirką apsigręžti. Tačiau jūs, žinoma, to nesuvokiate. Tad dabar matote būtybę, kuri nusprendė tai padaryti, ir atkreipkite dėmesį, jog aš čia iki šiol dar nekalbėjau apie puolusias būtybes. Matote būtybę, kuri nusprendė eksperimentuoti su savo laisva valia arba pažiūrėti: „Kiek toli galiu nueiti, vystydamas šią atskirą savastį, kuri yra atsiskyrusi nuo mokytojų linijos“, ir ji tiesiog eksperimentuoja. Ji mėgina tą ir mėgina aną per daugelį gyvenimų, ir visgi ši būtybė dar nėra nupuolusi. Būtybė eksperimentavo nepakilusioje sferoje, tačiau ji nenupuolė. Ji tiesiog toliau kūrėsi vis daugiau ir daugiau koncepcijų apie tai, kokio tipo ji yra būtybė.
Ir, žinoma, ji susiduria su kitomis būtybėmis, kurios darė tą patį, ir jos dažnai susikerta, jos dažnai konfliktuoja, kadangi viena būtybė naudoja vieną idėją, kuri yra kilusi iš dualizmo, ir išaukština šią idėją iki absoliučios tiesos statuso. Kita būtybė paima kitą dualistinę idėją ir išaukština ją iki absoliutumo statuso. Ir kai dvi būtybės susitinka ir jos turi skirtingas idėjas, kurias abi teigia esant absoliučiomis, joms pasidaro akivaizdu, kad jos negali abi būti teisios. Todėl kyla konfliktas, kyla kova, ir galiausiai gali atsirasti agresija ir kai kurios būtybės gali pradėti mėginti sunaikinti tuos, kurie su jomis nesutinka. Visa tai vis dar priklauso nuo to, kiek žemai nusileidžiate link žemiausio sąmonės lygio, kuris yra įmanomas Žemėje. Vėlgi, mes čia nekalbame apie puolusias būtybes.
Kristaus neigimas ir nuopolis
Tad dabar turite situaciją, kaip ankstesnėse sferose, kai visa sfera tapo pasiruošusi pakilti. Didžioji dauguma būtybių nepasirinko susikurti šių atskirųjų savasčių ir išaukštinti jas į vis aukštesnį ir aukštesnį statusą. Jos pasirinko eiti vienovės keliu, ir todėl jų laisva valia nustelbė laisvą valią tų, kurie pasirinko įžengti į atskirtį, tad dabar sfera tapo pasiruošusi pakilti.
Ir dabar mes turime situaciją, kai tam tikrose sferos planetose paprastai yra atsiradusi viena puolusi būtybė, kuri sugebėjo išsikelti save neginčijamu tam tikros planetos lyderiu. Toje planetoje gali būti milijardai gyvybės srautų, kurie visi įžengė į atskirtį, tačiau jie visi pakluso lyderiui ir todėl jie, tikrąja to žodžio prasme, garbina tą lyderį kaip dievą, kaip absoliutų autoritetą, ne tik toje planetoje, bet ir visoje visatoje, kadangi jie nemato, jog egzistuoja kitos planetos, kurios turi kitokias konfigūracijas ir neturi į atskirtį įžengusių lyderių. Būtent tai iš pradžių nutinka prieš nuopolį. Viena būtybė sugeba išsikelti save kaip neginčijamą lyderį.
Na ir dabar, turime situaciją, kai sfera artėja prie pakylėjimo taško. Kas nutinka? Nutinka taip, kad pakylėtieji mokytojai ateina į tą planetą, mes materializuojame save nepaneigiama forma, ne tik lyderiui, bet visoms būtybėms planetoje, ir pristatome jiems pasirinkimą: „Ar pasirinksite pakilti su visa likusia savo sfera, ar priešingai – toliau leisitės į atskirtį?“ Ir kai kurie pamatė, kad jie jau pakankamai ilgai eksperimentavo, jie apsigręžė, gavo pagalbą pakilti su visa likusia savo sfera, tačiau kai kurie to nepadarė ir dabar jie nupuolė.
Tačiau galite pastebėti, kad kai iš pradžių kalbėjau apie naujas būtybes nepakilusioje sferoje, kurios tiesiog eksperimentuoja su savo laisva valia, tai skiriasi nuo to, kas nutinka per nuopolį, kadangi nauja būtybė tiesiog eksperimentuoja. Tačiau kai nupuolate, jūs neigiate Kristaus realybę. Kitaip tariant, naujai būtybei yra leidžiama įžengti į sąmonės būseną, kuri paslepia Kristų, ir ji nesuvokia, ką padarė. Ji tiesiog eksperimentuoja, susikurdama savasties jausmą atskirtyje, ir ji neturi jokios Kristaus patirties. Tačiau kai susiduriate su pakylėtaisiais mokytojais, jūs tiesiogiai patiriate, kad jūsų atskiroji savastis iš tiesų neturi jokio amžinumo, ji negali išgyventi ir ji iš tiesų nėra atskira.
Konceptualus protas ir puolusi sąmonė
Štai ką jūs pamatote, kai susiduriate su pakylėtaisiais mokytojais, kad jūsų atskira savastis yra sukurta iš Kristaus proto ir linijos. Jums tiesiog buvo suteikta laisvė eksperimentuoti, tad kai nupuolate, turite tai neigti, ir šis neigimas, kad jį išsaugotumėte, privalo būti toks absoliutus, kiek nepakilusi būtybė sugeba jį tokiu padaryti. Niekas iš tiesų nėra absoliutu. Bet kol būtybė gali tai neigti, tiek tvirtai, kiek tik pajėgia, ji neigia. Ir nutinka taip, kad puolusi būtybė, kai nupuola, ji dabar paima šią atskirąją savastį, kurią susikūrė per labai ilgą laiką nepakilusioje sferoje, ir išaukština ją iki statuso, kuriame priima tą sprendimą, kad negali suklysti: „Aš negaliu klysti“. Ir tai, vėlgi, tiesiog yra laisvos valios sprendimas.
Puolusi būtybė, kad priimtų tą sprendimą, turi konceptualizuoti, kodėl tai nėra klaida, ir todėl ji turi pavaizduoti, kad pakylėtieji mokytojai klysta, turi juos paversti netikrais: „Tai tiesiog nėra tikra. Arba jie tiesiog klysta, arba jie mane apgaudinėja, arba jie meluoja žmonėms.“ Dažnai pasitaikanti tema yra, kai lyderis sako: „O, pakylėtieji mokytojai meluoja mano pasekėjams, jie mėgina juos nuo manęs nuvilioti, bet aš esu tasai, kuris gali išgelbėti savo pasekėjus, tad jie turėtų manimi sekti, ir todėl tai yra neteisinga, kad pakylėtieji mokytojai tai daro.“ Arba kai kurie iš jų netgi sako: „Tačiau tai, kad pakylėtieji mokytojai meta man iššūkį, pažeidžia mano laisvą valią.“
Egzistuoja įvairūs sprendimai, kuriuos priima puolusios būtybės, tačiau jos turi naudotis konceptualiu protu, kad konceptualizuotų, kodėl konceptualus protas neklysta, ir jos sugalvoja kažkokią koncepciją. O tuomet, kai jau turi šią koncepciją, jos išaukština ją į absoliutumo statusą, ir joms yra taip svarbu išsaugoti šią koncepciją, kad jos verčiau nupuls, nei pakils su visa likusia savo sfera. Ir, žinoma, kai jau nupuola, jos turi laikyti tą koncepciją absoliučia ir nepaneigiama tiek ilgai, kiek norės likti puolusioje sąmonėje, nes jeigu priimtų ir pripažintų, kad tai buvo iliuzija, kad tai tėra koncepcija, negalėtų pasilikti puolusioje sąmonėje.
Savidestrukcinis sūkurys Žemėje
Tad dabar susikūrė situacija, kai grupė gyvybės srautų, kaip ir Žemėje, susikūrė šį atskirą savasties jausmą. Atsirado lyderiai, kurie sukūrė tam tikrą visuomenę Žemėje, kurioje skirtumus ir diferenciaciją jie laiko grėsme. Būtent taip jie tai konceptualizuoja. Jie nori, kad visi tikėtų tais pačiais dalykais, jie nori, kad visi būtų kaip įmanoma vienodesni, kaip įmanoma paklusnesni, ir šitaip visa planeta panyra į žemyn traukiantį sūkurį dėl mūsų taip vadinamo antrojo termodinamikos dėsnio, kuris iš tiesų taip pat yra laisvos valios įstatymo įkūnijimas, – kad jums yra leidžiama priešintis aukštyn keliančiam savo sferos judėjimui, tačiau turite dėti vis daugiau pastangų tai daryti, ir būtent dėl to jūsų visuomenė pradeda griūti, dėl to pasipriešinimo, kurį sukuriate, priešindamiesi aukštyn keliančiai Gyvenimo Upės traukai. Visa tai mes jau paaiškinome anksčiau, bet aš bandau visa tai apjungti, kad galėtumėte pamatyti kai ką svarbaus.
Tad dabar jūs turite šią planetą, kuri yra atsidūrusi savidestrukciniame sūkuryje. Pakylėtieji mokytojai pažvelgia į tai ir svarsto, ką galėtume padaryti situacijai pakeisti. Ir Žemės atveju, ir tai nebuvo daroma su visomis planetomis, tačiau Žemės atveju buvo nuspręsta, kad kažkas turi išardyti šį koncentravimąsi į konformizmą, ir ar yra geresnis būdas tai padaryti nei leidžiant puolusioms būtybėms įsikūnyti Žemėje.
Tad dabar buvo leista čia įsikūnyti tam tikroms puolusioms būtybėms, ir jos atsidūrė naujoje situacijoje po savo nuopolio, nes kai egzistavo iki nuopolio, viena puolusi būtybė galėjo išsikelti save neginčijamu planetos lyderiu. Tačiau po nuopolio tai nebėra leidžiama, tad visada egzistuoja daugiau nei viena puolusi būtybė, tai reiškia, kad jos konfliktuoja tarpusavyje. Tarp jų iškyla neišvengiama kova dėl valdžios, ir tas pats, žinoma, įvyko ir Žemėje, ir būtent ši kova dėl valdžios sugriauna konformizmą, nes visada atsiranda mažiausiai du lyderiai, kurie primygtinai teigia turintys vienintelę tiesą, ko anksčiau Žemėje nebuvo, nes Žemė buvo pasiekusi tašką, kuriame nebuvo jokio pasipriešinimo tam, kas buvo laikoma vienintele tiesa Žemės visuomenėje.
Epinis puolusių būtybių tikslas
O tuomet jūs matėte įsikūnijant šias puolusias būtybes. Jos sugriauna konformizmą, ir kaip jos tai padaro? Jos tai padaro dėl to, kad yra epiniame mąstyme. Ką tai iš tiesų reiškia? Na, Žemėje tai reiškia, kad puolusios būtybės konceptualizavo šią idėją, kad Žemėje įvyko kažkokia klaida, ir būtent jos gali išgelbėti Žemę ir sugrąžinti ją į kažkokią Rojaus būseną. Daugelis puolusių būtybių tai padarė, po to kai nupuolė į sekančią sferą, ir tos, kurios atėjo į Žemę, turėjo šį epinį mąstymą, kaip mes tai pavadinome, ir jos dabar pradėjo tikėti, kad yra nepakilusių būtybių gelbėtojai.
Jos sukūrė koncepciją, po to kai nupuolė, kad tas faktas, jog jos galėjo nupulti, reiškia, kad kažkas nutiko ne taip su Dievo kūrinija. Kažkas yra ne taip su laisva valia, nes kitaip, manė jos, joms neturėjo būti leista nupulti. Tačiau joms buvo leista nupulti. Jos pasirinko nupulti, nes pasirinko atstumti pakylėtųjų mokytojų pagalbą, kurie būtų padėję joms pakilti su visa likusia sfera. Neįvyko jokia klaida, jos tiesiog padarė pasirinkimą. Bet dabar jos nusprendė, kad kažkas įvyko ne taip, kadangi laisva valia yra blogis, ir todėl laisva valia turėtų būti pakeista paklusimu tiems, kurie turi absoliučią tiesą.
Sumišimas dėl absoliučios(-ių) tiesos(-ų)
Na ir dabar, turite čia būti labai atsargūs ir pamąstyti apie tai, ką Jėzus paaiškino savo mokyme. Kristaus protas nėra absoliuti tiesa, nes jis neturi jokios formos. Jis yra aukščiau bet kokios tiesos, kuri galėtų būti konceptualizuota bet kokio proto, ne tik puolusios sąmonės protų ar dualistinės sąmonės, bet bet kokio proto. Dalykas tas, kad protas, kuris yra pakilęs, tai žino, tiktai nepakilę protai gali to nežinoti, nes jie žiūri per tą atskirojo proto suvokimo filtrą.
Kadangi egzistuoja daugiau nei viena puolusi būtybė, kuri tiki turinti absoliučią tiesą, jūs dabar turite situaciją Žemėje, kurioje egzistuoja besivaržančios tiesos, ir dauguma žmonių, žinoma, suvokia, kad taip negali būti. Negali egzistuoti dvi absoliučios tiesos, jeigu jos yra priešingos arba skiriasi. Ir būtent tai sukūrė sumišimą, kuris labai ilgą laiką buvo konstruktyvus sumišimas, nes sugriovė konformizmą. Jis, tiesą sakant, privertė žmones mąstyti, ko jie anksčiau nedarė, nes tiesiog leidosi nešami stipriausios srovės.
Žemėje neįvyko jokia klaida
Ir visa tai veda, ir žinau, kad tai buvo labai ilgas mokymas, ruošiant tam pamatus, prie suvokimo, jog Žemėje turite koncepciją, kad kažkas čia įvyko ne taip ir kažkas turi tai ištaisyti. Būtent ši idėja yra didžiausias iššūkis toms būtybėms Žemėje, kurios pradeda pasiekti Kristiškumo lygmenis. Net ir 96 lygmenyje, ir dar šiek tiek virš 96 lygmens, tai yra didžiausias iššūkis. Nes kaip mes daug kartų aiškinome, kai iš tiesų suvokiate laisvą valią, suprantate, kad neįvyko jokia klaida. Tiesiog tuo konkrečiu būdu, kurį matote Žemėje, reiškiasi laisva valia. O būdas ištaisyti situaciją, būdas pašalinti kančias, nėra žmonėms atiduoti savo laisvą valią kažkokiam neklystančiam lyderiui, bet atiduoti atskirąjį aš ir atkurti ryšį su faktu, kad Kristaus protas yra kiekviename žmoguje, ir todėl kiekviena būtybė turi potencialą apsivilkti Kristaus protą, eiti tuo iniciacijų keliu, kuris jus veda į Kristiškumą. Štai kas pakeis situaciją. Atkreipkite dėmesį, nesakiau „ištaisys“ situaciją.
Visada yra daugiau
Ką tai reiškia? Na, čia iškyla tam tikras keblumas. Sakėme, kad jums yra leidžiama įžengti į dualistinę sąmonę, ir tai darydami, jūs kuriatės vis didesnę opoziciją, vis didesnį pasipriešinimą, vis daugiau ir daugiau konfliktų, ir gali ateiti toks momentas, kai tai tampa taip intensyvu, taip nemalonu, kad patiriate lūžio tašką, nušvitimo momentą. Sakote: „Daugiau nebegaliu to daryti, daugiau to nebedarysiu, gyvenimas turi būti daugiau nei šitai.“ Štai tuomet jūs atsiveriate Kristui, nes kas, sakė Jėzus, yra Kristus? Iš esmės, jis visada yra daugiau už bet kokią koncepciją, už bet kokį savasties jausmą, už bet kokią fizinę sąlygą, su kuria susiduriate. Visada yra daugiau. Ir kai atsiveriate šio daugiau patyrimui, ne daugiau konfliktų, o daugiau už konfliktus, atsiveriate Kristaus protui, kuris yra visai čia pat.
Ir dabar nutinka taip, kad patiriate Kristaus protą. Patiriate, kad Kristaus proto realybė yra tikresnė už jūsų savasties jausmą bet kuriame lygmenyje, kuriame apsigręžiate. Tarkime, kad esate Žemėje ir apsigręžiate penktame sąmonės lygmenyje, labai žemame sąmonės lygmenyje. Bet jūs patiriate realybę, kad Kristaus protas yra daugiau už jūsų turimos savasties realybę. Toliau kildami aukštyn, pradedate patirti, kad egzistuoja aukštesnė realybė, kuri yra aukštesnė už tai, ką jūs matote savyje ir matote aplink save. Tačiau esmė yra tokia, kaip mes dabar jau daug kartų paaiškinome, kad nors patiriate Kristaus proto realybę, jūs patiriate tik Kristaus proto aspektą, kuris atitinka jūsų sąmonės lygį, ir yra daug Kristaus sąmonės lygmenų virš to lygmens. Tai reiškia, kad jūs nepatiriate aukščiausios realybės, aukščiausios tiesos. Tačiau jums gali taip atrodyti, kai tai patiriate, nes jums tai yra tikriau už tai, ką patiriate šiuo metu.
Epinio tikslo aklavietė
Ir tai gali tapti labai keblia aklaviete daugeliui žmonių. Kodėl? Na, kas jus priverčia apsigręžti? Labai ilgą laiką jūs eksperimentavote su šio labai įmantrios atskirosios savasties kūrimu, kuri gali daryti ką nori Žemėje, kuri turi beveik Dievo statusą Žemėje. Bet dabar jūs patyrėte, kad tai jus teveda į konfliktą su kitais, kurie turi tokį patį požiūrį, tai jus veda į kančias, ir tai tampa taip intensyvu, kad nebegalite daugiau to daryti. Kas nutinka, kai sakote: „Nebegaliu daugiau to daryti?“
Na, jūs pradedate abejoti, kad atskiroji savastis yra aukščiausia savastis, pažangi savastis. Pradedate abejoti savastimi. Na ir dabar, jūs patiriate Kristaus protą ir kad yra kažkas, kas yra tikra. Ir jūs esate tarsi skęstantis žmogus, kuris griebiasi šiaudo, gelbėjimosi virvės. Jūs įsikimbate į šią virvę, ir palaipsniui patiriate daugiau patyrimų su Kristaus protu, ir pradedate traukti virvę. Galiausiai suvokiate, kad virvė yra pririšta prie laivo, ir po didelių pastangų įlipate į laivą. Ir kaip jūs jaučiatės? „Aš nebeskęstu, esu saugus.“ Kas jums suteikė pojūtį, kad esate saugūs? Jūsų susidūrimas su Kristaus protu, tai jis jums suteikė šį realybės pojūtį.
Na ir dabar, jūs esate laive. Tačiau klausimas yra, ar tai yra Maitrėjos greitaeigis burlaivis, ar puolusių būtybių sukurtas laivas? Kadangi puolusios būtybės sukūrė šiuos laivus, paremtus koncepcija, kad kažkas įvyko ne taip, ir kažkas turi ištaisyti Dievo klaidą. Yra būtybių, kurios buvo ištrauktos iš šios skendimo būsenos Kristaus proto, bet dabar jos įsikibo į vieną iš šių konstrukcijų, kurios buvo sukurtos puolusių būtybių, ir jos dabar priima, kad: „O, tai jau nebuvo taip blogai, kad skendau. Aš iš tiesų nepadariau tokios didelės klaidos, nes dabar radau savo tikrąjį tikslą, kuris yra išgelbėti pasaulį, ištaisant tai, kas nutiko ne taip su Dievo kūrinija.“
Ką mums, pakylėtiesiems mokytojams, daryti, kai būtybės pasiekia šį tašką? Jos patyrė kažkokį Kristaus proto lygmenį, bet dabar jos pasinaudojo šiuo savo Kristaus proto realybės patyrimu, kad suprojektuotų realybę ant vieno iš šių epinių tikslų, kurie buvo apibrėžti puolusių būtybių. Ką mes galime padaryti? Mes tegalime nusilenkti jų laisvai valiai. Jie, žinoma, nebeturės priėjimo prie Kristaus proto, nes dabar jie ir vėl sako: „O, man nereikia Kristaus proto, nes dabar aš turiu šį nuostabų laivą, ir aš tiesiog tapsiu jo kapitonu, ir tuomet mes išgelbėsime pasaulį. O galbūt, nebūsiu kapitonu, tiesiog būsiu vienu iš tų, kurie padeda kapitonui, puolusiai būtybei, gelbėti pasaulį.“
Konceptuali savastis negali jūsų atvesti į pakylėjimą
Jūs, vėlgi, atkertate save nuo Kristaus proto. Kurį laiką klausėte Kristaus proto, bet dabar manote atradę kažkokią aukščiausią tiesą šiame pasaulyje, ir dabar Kristaus protas jums nebėra reikalingas. Ir, vėlgi, laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis. Tačiau ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kai pažvelgiate į Žemę, galite pažvelgti į religines filosofijas, galite pažvelgti į dvasines arba ezoterines filosofijas, net ir į mistines filosofijas. Galite pažvelgti į politines ideologijas. Galite pažvelgti į filosofus ir jų ideologines sistemas – ir egzistuoja labai daug šių filosofijų, kurios kyla iš antikristo sąmonės, iš puolusio mąstymo.
Kas yra šios tikėjimo sistemos, šios ideologinės sistemos? Jos yra koncepcinės, konceptualizuotų ideologijų sistemos, nes jos kyla iš konceptualaus proto. Ką tuo noriu pasakyti? Kas jums leido stovėti tenai tame 96 lygmenyje ir nuspręsti nesekti Maitrėja ar kitu pakylėtuoju mokytoju keliu į pakylėjimą, vietoj to pasirenkant kelią, kuriame norite pamatyti, kaip toli galite nueiti su savo atskiruoju aš? Na, tai padarė konceptualus protas. Jūs konceptualizavote kažkokią naudą, kažkokią priežastį, pasirinkdami atskirties kelią, kairįjį kelią, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti.
Pasinaudojote konceptualiu protu, leisdamiesi sraigtiniais laiptais žemyn link žemiausio sąmonės lygmens. Konceptualus protas jus atvedė iki šio taško, kuriame dabar apsigręžiate, nes jis sukūrė visas šias kančias. Ir tuomet jūs užmezgate ryšį su Kristaus protu, ir pasinaudojate Kristaus protu, kad pakiltumėte virš kančių, kuomet vėl pasiekiate tašką, kuriame galite su tuo gyventi. Bet dabar jūs naudojatės konceptualizuotu protu, konceptualiu protu, nusistatydami kursą, kuris jus sugrąžins prie to tikslo, kurį matote apibrėžtą savo ideologinėje sistemoje. Kitaip tariant, pasinaudojote konceptualiu protu, nusileisdami laiptais žemyn, ir dabar mėginate naudotis konceptualiu protu, kad pakiltumėte laiptais aukštyn.
Ir dabar jūs galite užduoti logišką klausimą: „Bet jeigu žmonės yra atkirsti nuo Kristaus proto, kaip jie gali kopti laiptais aukštyn link aukštesnių sąmonės lygmenų?“ Na, jie gali tai daryti, todėl kad, priešingai nei ką tik buvo pasakyta, mes jų neatkertame. Jie didžiąją laiko dalį ignoruoja Kristaus protą, tačiau tie, kurie iš tiesų auga, vis dar tebėra atviri retkarčiais kažką gauti iš Kristaus proto. Būtybei yra įmanoma pakilti, tarkime, iš 5-ojo sąmonės lygmens iki 48 sąmonės lygmens, ir toliau kilti link 96 lygmens, nuo kurio ji pasuka kairiuoju keliu. Yra įmanoma tai padaryti, naudojantis Kristaus protu, tačiau, žinoma, ši būtybė tuomet vis dar nešasi su savimi konceptualią savastį, kurią susikūrė. Ji, laikui bėgant, gali keistis, tačiau būtybė vis dar tebeturi šią konceptualizuotą savastį.
Ir dabar kyla klausimas, ar būtybė tai kažkuriuo momentu pamatys, pamatys viso to beprasmybę, viso to tuštybę? Ar Sąmoningasis AŠ išlips iš konceptualios savasties, pamatys konceptualią savastį, pamatys, kad ji negali atvesti prie išganymo, o tiksliau, prie Kristaus sąmonės? Ir kad vienintelis kelias į Kristaus sąmonę yra išardyti konceptualią savastį, kad ir kokia pažangi ji gali atrodyti šiame pasaulyje, ir eiti tuo keliu, kuriame tampate kaip mažas vaikas, sugrįždami į tą neutralaus suvokimo būseną, su kuria Sąmoningasis AŠ nusileido. Kaip Jėzus sakė, joks žmogus nepakilo į dangų, kaip tik tasai, kuris nusileido iš dangaus.
Ar Sąmoningasis AŠ tai suvoks? Konceptuali savastis negali to suvokti. Ką konceptuali savastis gali padaryti, tai ji gali paimti bet kokią žodžiais išreikštą idėją, net ir pakylėtųjų mokytojų mokymus, ir konceptualizuoti kelią į išganymą. Būtent tai padarė daugumos religijų nariai, net ir daugelio dvasinių filosofijų nariai. Būtent tai padarė daugelis žmonių, kurie atrado pakylėtųjų mokytojų mokymus. Mes padarėme daugiau, kad tai neutralizuotume šioje dispensacijoje nei bet kurioje ankstesnėje dispensacijoje. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie paima šią dispensaciją ir susikuria šį konceptualizuotą kelią į Kristaus sąmonę ar pakylėjimą, ir jie yra įsitikinę, kad tai suveiks. Mes neatkertame tokių žmonių. Mes nesakome: „Tu klaidingai supratai kelią, todėl mes tave paliksime.“ Mes vis dar tebesame čia ir vis dar laukiame to atsivėrimo, kuomet jie ir vėl galės užmegzti ryšį su Kristaus protu ir pakilti į sekantį lygmenį.
Konceptualus epinis kelias ir tikrasis vienovės su Kristaus protu kelias
Tačiau ką aš ir Jėzus siekiame padaryti su šia konkrečia konferencija, yra, kad dar kartą mėginame jums paaiškinti, jog jūs bet kuriuo momentu dvasiniame kelyje virš 48 lygmens, jūs galite pasiekti šį suvokimą, kuriame Sąmoningasis AŠ išlipa iš šio konceptualaus proto, ir jūs pamatote, kad naudojotės šiuo protu susikurti savasties jausmą ir dvasinį kelią, ir kaip jūsų konceptuali savastis turėtų eiti šiuo konceptualiu keliu, kurį susikūrėte savo prote, paremtą puolusių būtybių iliuzijomis. Paremtą iliuzija, kad kažkas įvyko ne taip, ir jūs esate vienas iš tų gelbėtojų, turinčių tai ištaisyti, ir todėl privalote pataisyti kitus žmones, ir todėl privalote teisti kitus žmones, ir todėl privalote mesti jiems iššūkį, nes jūs čia esate tam, kad juos inicijuotumėte. Nes jūs esate aukštesniame Kristiškumo lygmenyje už juos. Jūs galite, bet kurią akimirką, pamatyti viso to beprasmybę, tuštybę – tuštybių tuštybę, viskas yra tuštybė, nes viskas yra tuštybė šioje konceptualioje savastyje. Konceptualus kelias, epinis kelias, yra absoliuti iliuzija ir jis neveiks. Vienintelis dalykas, kuris veiks, yra vienovės kelias, vis didesnės ir didesnės vienovės su Kristaus protu, o tai reiškia, vis didesnės ir didesnės vienovės su būtybe, kuri atstovauja Kristaus protą jums, konkretus pakylėtasis mokytojas, kuris jums yra artimiausias, ir, žinoma, taip pat jūsų AŠ ESU Esatis.
Egzistuoja tikras kelias, kuris veda į vienovę, į Kristaus sąmonę. Ir yra daug netikrų kelių, kurie teigia vedantys į kažkokį aukščiausią lygmenį, tačiau jie jus teveda vis giliau ir giliau į iliuziją. Žemėje matote, kad yra būtybių, kurios nėra puolusios būtybės. Kai kurios iš jų savo kelionę iš tiesų pradėjo šioje sferoje, tačiau jos daug kartų kartojo šį ratą, pakildamos iki 96 lygmens, susidurdamos su iniciacija, ar eis vidiniu keliu ar ne, atmesdamos vidinį kelią, ir dar kartą apsukdamos ratą, kuriame siekia ištobulinti atskirąjį aš. Daugelis šių žmonių prisistatinėja įvairiausiais dvasiniais mokytojais. Nevardinsiu jų vardų, nes jūs patys turite naudotis savo Kristaus įžvalgumu, kad juos atpažintumėte.
Daugelis jų teigia pasiekę kažkokią aukščiausią sąmonės būseną, ir jie per laiką gali būti išvystę tam tikrus gebėjimus, kurie pranoksta vidutinio žmogaus gebėjimus, ir tai gali padaryti įspūdį žmonėms, kurie nesugeba nuskaityti jų širdžių vibracijos ir žiūri vien į išorinę regimybę.
Iliuzija, kad savastis yra iliuzija
Tai, žinoma, jau savaime yra svarbu. Tačiau čia aš noriu pakalbėti apie specifinį aspektą, nes matote, egzistuoja lygmenys, egzistuoja šių netikrų kelių, kurie buvo sukurti, sluoksniai. Žemiausias lygmuo yra tai, ką matote fundamentalistų krikščionybėje – paskelbkite Jėzų savo Viešpačiu ir Išganytoju, ir būsite garantuotai išganyti, be būtinybės ieškoti rąsto savo akyje. Tai yra labai primityvi šio netikro kelio į išganymą versija. Tačiau yra mokytojų, kurie nuėjo daug toliau, ir jie apibrėžia, kad egzistuoja kažkoks tikslas arba kelias, į kurį įeina sąmonės transformacija. Tačiau jie sukūrė daug šių netikrų kelių, ir vienas iš jų yra tai, ką matote tam tikrose Rytų religijose, net ir tam tikruose šiuolaikiniuose taip vadinamuose non-dualizmo mokymuose, matote šią idėją, kad aukščiausia realybė yra nediferencijuotas Brahmanas arba grynasis suvokimas, ar kad ir kaip jie tai vadintų. Kitaip tariant, tiktai tai, kas yra nediferencijuota, yra galutinai tikra, tuo tarpu viskas, kas yra diferencijuota, yra netikra.
Jie taip pat sukūrė šią idėją, kad jūs čia, šioje žemoje planetoje, vadinamoje Žeme, galite persijungti nuo susitapatinimo su atskiruoju aš į suvokimą, kad esate grynoji sąmonė ir todėl galite sugrįžti į grynąją sąmonę. Jie netgi sako, kad būtent tai tariamai Buda turėjo omenyje kalbėdamas apie „nušvitimą“, ar kad būtent tai turėjo omenyje vienas ar kitas induizmo išminčius, kalbėdamas apie nušvitimą ar nubudimą, ar kad ir kokie būtų buvę jų naudojami žodžiai. Netgi yra tokių, kurie su tuo nuėjo netgi dar toliau ir teigia, kad iš viso nėra jokio aš, kad nieko nevyksta, čia nieko nėra, dalykai tiesiog vyksta ir jums reikia tai įsisąmoninti ir nubusti iš šios iliuzijos, kad esate aš, kuris kažką daro.
Visose šiose filosofijose matote, kad yra būtybių, kurios labai labai ilgą laiką mėgino taip ištobulinti atskirąjį aš, kad jis galėtų įveikti visas kančias. Tačiau jos vėl ir vėl patirdavo, kad kai jau manė sukūrusios šį tobulą atskirąjį aš, kažkas nutikdavo, kas priversdavo jas kentėti. Ir dabar jos įžengė į šią būseną, kurioje galvoja, kad: „Jeigu tiesiog neigsiu, kad egzistuoja savastis – bet kokia savastis, tuomet galėsiu ištrūkti iš kančių, nes tiktai savasties jausmas verčia mane kentėti.“ Ir kaip jau anksčiau paaiškinome, kaip paaiškino tiek Lanto, tiek Gautama, tai yra iliuzija.
Taip, būtent atskiroji savastis kenčia, tačiau jūs nebuvote sukurti atskira savastimi, jūs buvote sukurti, kaip Jėzus paaiškino, savastimi, kuri yra visos šviesos hierarchijos, siekiančios patį Kūrėją, tąsa. Ir jums nėra skirta eiti šiuo ilgu ir varginančiu keliu, ir pasiekti aukščiausią kelio lygmenį, kuriame tiesiog suvoktumėte: „O, bet aš niekada nebuvau savastis, mano savasties jausmas buvo iliuzija“, ir tuomet jūs įsiliejate atgal į šį nediferencijuotą kažką, ir jūsų nebelieka.
Jums yra skirta eiti keliu, kuriame plečiate savo tikrąjį aš, savo susietąjį aš, savo Kristaus AŠ, kol pasiekiate Kūrėjo sąmonę, ir tuomet keliaujate toliau. Neigimas, kad egzistuoja savastis, kad savastis kažkur eina, tiesiog yra savęs neigimas.
Grynosios sąmonės patyrimas
Bet kodėl tuomet yra taip, kad kai kurie žmonės teigia patyrę šią nediferencijuotos sąmonės būseną ir jie teigia, kad tai yra aukščiausia realybė? Na, visų pirma, kaip Jėzus paaiškino, kai Sąmoningasis AŠ patiria save kaip grynąją sąmonę, egzistuoja tam tikra fazė, kai jūs tai patiriate kaip nediferencijuotą sąmonę, tačiau tai tiesiog yra nediferencijuota sąmonė. Tačiau su kai kuriais žmonėmis nutinka taip, kai jie tai patiria, kad jie tuomet išeina iš to patyrimo ir jie paima vieną iš šių ideologinių sistemų, kurios buvo išvystytos šių netikrų mokytojų, ir jie sako: „O, štai ką reiškia šis patyrimas.“
Kitaip tariant, jie patiria grynąją sąmonę, kuri yra aukščiau konceptualaus proto, bet dabar jie naudojasi konceptualiu protu, kad primestų koncepciją šiam patyrimui: „Štai ką tai reiškia – tai yra nesavastingumo būsena.“ Tai nėra nesavastingumo būsena. Tai yra savasties būsena, kuri skiriasi nuo išorinės savasties, išorinės asmenybės, tačiau tai nėra nesavastingumo būsena, nes tuomet nebūtų patyrimo. Jeigu nėra savasties, nėra ir patyrimo. Vienintelis būdas patirti yra per savastį, kaip Jėzus paaiškino, kad Kristaus sąmonė yra išreiškiama tik per individualias būtybes.
Ką šie netikri mokytojai padarė? Na, visų pirma, jie supainiojo tai, ką reiškia būti grynojoje sąmonėje, nes jiems reikėjo ant to uždėti koncepciją. Jie negalėjo tiesiog to patirti ir naudotis tuo kaip atskaitos tašku savo atskirajai savasčiai kvestionuoti. Ne, jie turėjo naudotis tuo kaip patyrimu, kad patvirtintų savo atskirąją savastį, o tai reiškia, kad jie turėjo ant šio patyrimo uždėti koncepciją.
Štai kodėl jos, laikui bėgant, puolusios būtybės, pradėjo tai daryti, ir tai buvo vystoma per labai ilgą laiką, tai vystė net ir būtybės, kurios nėra nupuolusios, ir jos sukūrė šį kolektyvinį padarą, šią kolektyvinę matricą, kuri neigia save, ir tai gali suteikti žmonėms patyrimą, kuris jiems atrodo kaip tikrovė. Būtent dėl to fundamentalistai krikščioniai gali išgyventi patyrimą, kuriame jiems atrodo, kad Jėzus jiems pasirodė ir parodė jiems, kad jis yra vienintelis kelias į išganymą, Jėzaus asmuo, Dievo sūnus Jėzus, konceptualus Kristaus įvaizdis, kurį jie turi savo religijoje. Konceptualus įvaizdis yra vienintelis kelias į išganymą, ir jie yra įsitikinę, kad tai yra tikra.
Norite ginti ar transcenduoti savo koncepcijas?
Ką jums mėginu čia parodyti? Mėginu jums parodyti, kad būdami individualia būtybe, jūs visada naudojatės koncepcijomis, tačiau klausimas yra, ar šios koncepcijos yra susijusios su Kristaus protu, ar jos kyla iš atskirojo proto, antikristo sąmonės, kaip mes tai pavadinome? Ir jeigu jos yra susijusios su Kristaus protu, jūs nelaikysite jų absoliučiomis, kadangi žinosite, jog ši koncepcija, kurią jūs gavote iš Kristaus proto, tėra tramplinas jūsų nuolatinėje, nesibaigiančioje kelionėje link aukštesnių sąmonės lygmenų, vis aukštesnių lygmenų, aukštesnio savastingumo. Žinosite, kad esate kelyje, kuriame vystote savo savasties jausmą, kuris niekada nesibaigia.
Net ir aukštesnė sąmonė nėra savasties plėtimo pabaiga, savasties transcendavimo, ir tai yra suvokimas, apie kurį Jėzus kalbėjo, kalbėdamas apie tuos, kurie atgimė Kristuje, kurie ištrūko iš mirties sąmonės. „Palikite mirusiems laidoti savo numirėlius. O kas gi tau? Tu sek paskui mane.“ Jis kalbėjo apie tuos, kurie nusprendžia, kad nori išplėsti savo savasties jausmą Kristuje, užuot siekę ištobulinti atskirąjį aš, už Kristaus ribų – regimai už Kristaus ribų.
Matote, kai esate užmezgę ryšį su Kristaus protu, naudojatės koncepcijomis, kurių nelaikote absoliučiomis. Kai siekiate ištobulinti atskirąjį aš, jūs taip pat naudojatės koncepcijomis, ir kai kurios iš šių koncepcijų iš tiesų gali būti atėjusios iš Kristaus proto, nes jūs galėjote būti 95 sąmonės lygyje, ir galėjote patirti tikrą įžvalgą, kuri padėjo jums pakilti iki 96 lygmens. Bet tuomet jūs nusprendėte konceptualiu protu, kad tai yra absoliutus supratimas, aukščiausias supratimas, ir tai jus paskatino įsisukti į šį ratą, kuriame siekiate ištobulinti atskirąjį aš.
Matote, kad laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis, ir kai būtybė pasinaudoja savo laisva valia palikti Kristų, Kristaus kelią, ir pasuka žemyn einančiu keliu, antikristo keliu, ji vis dar naudojasi koncepcijomis. Tačiau tos koncepcijos yra dualistinės, tai reiškia, kad jos turi priešingybę, o priešingybė visada yra klaidinga, o jūsų koncepcija visada yra teisinga. Kai tuo tarpu Kristaus prote, esate transcendavę poreikį klijuoti koncepcijoms etiketes, kad tai yra teisinga ar klaidinga, kadangi jūs į tai žiūrite tik kaip į trampliną, nuo kurio galite pakilti į aukštesnį savasties jausmą. Tad kam jums reikėtų klijuoti etiketes, konceptualizuoti, kad tai yra absoliutu, kad tai yra kelio pabaiga, jeigu žinote, kad tai tėra tramplinas aukštyn šiame niekada nesibaigiančiame kelyje?
Tai yra gyvenimas, Gyvenimo Upė, kur niekada nesustoja, bet amžinai teka. Mirties kelias yra kelias, kuriame visada ieškote kažkokios galutinės būsenos, ar tai būtų nesavastingumas ar išganymas danguje, ar nubudimas, ar kad ir kas tai būtų. Matote, šios koncepcijos kyla iš dualizmo, jos visada turi priešingybę, tai reiškia, kad joms visada kažkas kelia grėsmę, tai reiškia, kad jums pastoviai tenka jas ginti.
Persijungimas 96 lygmenyje
Ir būtent tai kelia kančias, tai, kad ginate savo koncepcijas, užuot transcendavę savo koncepcijas. Tačiau galite atlikti šį pokytį, apie kurį kalbame. Galite persijungti ir suvokti, kokia iš tiesų yra kelio esmė. Nesakau, kad 48 lygmenyje esantys žmonės gali tai padaryti, bet iš tiesų, kai esate pradėję kopti į aukštesnius lygmenis link 96 lygmens, galite atlikti tą pokytį. Jums nėra būtina laukti 96 lygmens, tačiau, žinoma, jūs galite būti 96 lygmenyje ir atlikti tą pokytį. Jūs netgi galite būti nuėję šiek tiek dar toliau ir vis dar nebūti pilnai atlikę šio pokyčio.
Ir kai atliekate tą pokytį, suvokiate, kad jokia koncepcija, kurią galite matyti čia Žemėje, šioje nenatūralioje planetoje, nėra galutinė tiesa, galutinis supratimas. Visada yra daugiau, ką galima suvokti, ir tiktai tie, kurie nepaliaus siekti daugiau, pasieks pakylėtąją karaliją. Teoriškai, galite būti 144 sąmonės lygyje ir galite manyti, jog pasiekėte aukščiausią lygmenį ir nebenorite siekti to daugiau, kuris jus išvestų pro vartus į pakylėtąją karaliją. Teoriškai, tai galėtų įvykti. Kol kas to neįvyko, tačiau tokia teorinė galimybė egzistuoja, nes jūs bet kuriuo metu galite nuspręsti įsikibti į savo savasties jausmą, užuot ryžęsi leisti jam mirti. Žinoma, kuo aukščiau pakylate kelyje, kuo daugiau savasčių esate leidę mirti, tuo lengviau tampa suvokti, kad jos visos turi mirti. Esmė čia nėra atrasti ar išvystyti šią tobulą savastį, kuri pasieks dangų. Jos visos turi būti paleistos.
Galėjote pastebėti, kad tie, kurie yra Kristaus prote, yra už laiko ir erdvės ribų, tad mes galėtume kalbėti labai ilgą laiką, tačiau suprantu, kad jūs esate laike ir erdvėje, tad kol kas jus užsklęsiu Maitrėjos buvime. Buvau vadinamas Didžiuoju Inicijuotoju pakylėtųjų mokytojų mokinių, bet kodėl aš esu Didysis Inicijuotojas? Jie manė, kad gali naudotis savo konceptualiu protu, apibrėždami iniciacijas, kurias jiems pristatau, ir kaip jie turėtų išlaikyti tas iniciacijas. Bet aš esu Didysis Inicijuotojas todėl, kad esu čia tam, jog mesčiau iššūkį konceptualiam protui. Didžiausia iniciacija yra išlipti iš konceptualaus proto ir suvokti, kad bet kuri koncepcija, kuri kyla iš atskirties, yra iliuzija, ir kad net ir koncepcijos, kurios kyla iš Kristaus proto, nėra aukščiausios, nes nieko nėra aukščiausio. Tai yra vienintelė absoliuti tiesa, kuri gali būti išreikšta tokioje nenatūralioje planetoje kaip Žemė.
Tad dabar, būkite užsklęsti Viešpaties Maitrėjos iniciacijų ugnies liepsnoje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com