Gilesnis supratimas apie nuodėmę prieš Šventąją Dvasią
TEMOS: Dievo ribojimo nuodėmė – Dievo uždarymas formą turinčiame įvaizdyje yra Dievo ribojimas – Šventoji Dvasia sugriauna jus ribojančias formas – jūs esate bendrakūrėjai – esate daugiau už formas, kurias kuriate, kaip ir Dievas yra daugiau – savęs ribojimas yra Dievo ribojimas – augate eksperimentuodami – nuodėmė yra „nepataikymas į taikinį“ – stabmeldiško įvaizdžio susikūrimas yra kalėjimas, iš kurio nėra išėjimo – jus tai slėgs vis labiau, kol nebegalėsite pajudėti – dauguma krikščioniškų bažnyčių nusideda prieš Šventąją Dvasią
Klausimas iš Kimo: Jėzau, žinau, jog kalbėjai apie tai kitame atsakyme, tačiau norėčiau paklausti apie gilesnę prasmę nuodėmės prieš Šventąją Dvasią koncepcijoje, kaip tai yra užrašyta Mato evangelijos 12 skyriuje:
31 „Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai nebus jiems atleistas.
32 Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Paprasčiausias nuodėmės prieš Šventąją Dvasią paaiškinimas būtų sakyti, kad tai yra Dievo ribojimo nuodėmė.
Tai ne sutapimas, kad pirmasis įsakymas iš Dešimties Įsakymų liepia neturėti kitų dievų prieš vieną tikrąjį Dievą, o antrasis įsakymas liepia nekurti jokių stabų. Šie du įsakymai iš esmės sako, kad neturėtumėte garbinti netikro dievo ir kad bet koks dievo įvaizdis šiame pasaulyje yra stabas. Akivaizdu, kad garbindami stabą, garbinate netikrą dievą.
Gilesnė šių įsakymų prasmė yra ta, kad Dievas yra už bet kokių formų ribų, ir todėl joks įvaizdis formų pasaulyje negali tiksliai atspindėti Dievo. Jeigu garbinate įvaizdį, kad ir koks nuostabus jis bebūtų, negarbinate tikrojo Dievo, kuris yra už bet kokių formų ribų. Jeigu siekiate uždaryti Dievą į tam tikrą įvaizdį, ribojate Dievą.
Svarbiausia Šventosios Dvasios funkcija yra užtikrinti, kad Dievo kūrinija nuolatos augtų ir kad jokia forma netaptų amžina. Induistinėje mitologijoje Šventąją Dvasią atitinka Dievas Šiva, kuris yra vadinamas griovėju. Tačiau iš tiesų tai reiškia, kad Šventoji Dvasia/Šiva yra formų ir struktūrų griovėja, kurios riboja Dievą ir trukdo gyvybės srautams augti.
Kaip paaiškinu šioje svetainėje, jūsų gyvybės srautas buvo sukurtas būti bendrakūrėju su Dievu. Juo būdami, turite gebėjimą kurti formas. Nors viskas, ką kuriate, yra kuriama su Dievo energija, Dievas niekada negalėtų būti uždarytas savo kūrinijoje, ir jūs, kaip bendrakūrėjas, taip pat negalite būti uždarytas savo kūrinijoje. Dievas visada yra daugiau už visą formų pasaulį, kuri yra Jo kūrinija, ir jūs visada esate daugiau už savo kūriniją.
Kadangi egzistuoja laisva valia, gyvybės srautui yra įmanoma prarasti savo tapatumą, kuriame jis laikytų save dvasine būtybe, bendrakūrėju su Dievu. Jis gali nupulti į žemesniąją sąmonės būseną, kurioje imtų tapatinti save su formų pasauliu arba su savo paties kūrinija. Tuo būdu jūs galite pradėti naudotis savo laisva valia, ribodami Dievą ir ribodami save. Kadangi esate Dievo individualizacija, ribodami save, ribojate Dievą.
Kai Šventoji Dvasia ateina pas jus ir ragina jus kilti aukščiau už tai, ką susikūrėte, arba pakilti virš savo pasiektos pozicijos formų pasaulyje, galite, naudodamiesi savo laisva valia, pasipriešinti Šventajai Dvasiai. Kadangi visos dvasinės būtybės gerbia laisvą žmonių valią, Šventoji Dvasia gerbs jūsų pasirinkimą. Tačiau, atstumdami Šventąją Dvasią, nusidedate prieš šią Dvasią, atsisakydami leisti Dvasiai pūsti ten, kur ji nori.
Kimas: Ar iš tiesų nuodėmė prieš Šventąją Dvasią negali būti atleidžiama, nei čia Žemėje, nei Danguje? Tai skamba priešingai tam, ką tu sakai, kai kalbi, kad viską, kas yra padaroma su Dievo energija, galima nuskaistinti, kas, mano manymu, reiškia, jog tai gali būti atleidžiama?
Jėzus: Esi teisus, kad viskas, kas yra padaroma su Dievo energija, gali būti atitaisyta. Kai nuodėmės pasekmės yra atitaisomos, ši nuodėmė yra atleidžiama, tai reiškia, jog ji yra ištrinama iš Dievo sąmonės. Apie tai yra kalbama sekančioje citatoje:
„Pažink Viešpatį! Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu“ (Jeremijo 31,34).
Tačiau čia egzistuoja subtilus skirtumas. Įsivaizduokite, kad pakeliui į darbą į jus beveik atsitrenkia kita mašina. Jūs supykstate ir užrinkate ant kito vairuotojo. Nusiraminę suvokiate, kad ką tik iškreipėte šiek tiek Dievo energijos, šitaip padarydami nuodėmę. Imate giliai gailėtis padarę šią nuodėmę ir prašote Dievo atleidimo, bei pasinaudojate Violetine Liepsna, kad sudegintumėte iškreiptą energiją. Tuo būdu jūsų nuodėmė yra atleidžiama ir ištrinama. Kai baigę darbą grįžinėjate namo, jums vėl nutinka tas pats dalykas ir jūs vėl supykstate. Nusiraminę, jūs vėl atliekate tą patį ritualą, paprašydami atleidimo ir išvalydami iškreiptą energiją. Jūsų nuodėmė vėl yra atleidžiama ir ištrinama, ir tai gali tęstis visą gyvenimą, kuomet tą pačią nuodėmę galite padaryti daugybę kartų, bet ji jums bus atleista ir ištrinta. Jūsų nuodėmė bus atleista, nes jūs nesusikūrėte įvaizdžio, kas esate piktas žmogus. Jūs tiesiog laikinai supykote, ir tuomet šis pyktis išnyko.
Priežastis, dėl kurios tai yra atleidžiama, yra ta, kad, kai Dievas jums davė laisvą valią, jis suprato, jog neišvengiamai darysite tam tikras klaidas. Tai tiesiog yra gyvenimo dalis, nes gyvenimas yra augimo procesas, per kurį mokotės iš savo eksperimentų su Dievo energija. Kai kurie eksperimentai baigiasi gerai, kai kurie – ne taip gerai. Tikroji nuodėmės prasmė yra „nepataikymas į taikinį.“ Akivaizdu, jog Dievas nenori, kad būtumėte stabdomi nepavykusių eksperimentų. Jis nori, kad judėtumėte toliau, ir todėl sukūrė būdą, kuriuo galite išsilaisvinti nuo pasekmių, nuo savo klaidų nuodėmės.
Žinoma, Dievas norėtų, kad pasimokytumėte iš savo klaidų ir kad jų nebekartotumėte. Tačiau net ir tuomet, kai nepaliaujate kartoti tas pačias klaidas, Dievas vis tiek atleis jums šias nuodėmes, kol galiausiai pavargsite žaisti šį žaidimą.
Nuodėmė prieš Šventąją Dvasią yra visiškai kitokia nuodėmė. Kaip sakiau, tai yra Dievo ribojimo nuodėmė, ir ribojimo savęs kaip Dievo individualizacijos nuodėmė. Problema su šios rūšies nuodėme yra ta, kad, kai susikuriate stabą ir imate garbinti jį kaip dievą, uždarote save į dėžutę, iš kurios nėra jokio išėjimo. Išėjimo iš jos nėra dėl to, kad galvojate, jog būtent toks yra Dievas, arba galvojate, jog būtent toks esate jūs. Susikuriate absoliutų apribojimą, iš kurio bus neįmanoma ištrūkti, kol nepakeisite savo pasaulėžiūros ir netranscenduosite savo stabo.
Tai yra vienas dalykas būti kalėjime ir žinoti, kad už jo ribų kažkas egzistuoja, nes tuomet trokštate išsilaisvinti. Tačiau, jeigu esate susikūrę kalėjimą ir manote, kad už jo ribų nieko nėra, arba manote, kad iš jo neįmanoma ištrūkti, tai kaip tuomet galėsite ištrūkti iš šios aklavietės?
Todėl nuodėmė prieš Šventąją Dvasią tiesiog negali būti atleidžiama taip kaip kitos nuodėmės. Jeigu ji galėtų būti atleista, savo kalėjime galėtumėte pasilikti amžinai. Todėl nuodėmė prieš Šventąją Dvasią nebus atleista taip kaip kitos nuodėmės. Dėl to jus vis labiau slėgs iškreipta energija, kol galiausiai nebegalėsite pajudėti. Tuomet gali atsirasti viltis, kad, nuodėmės sunkumui jus vis labiau paralyžiuojant, galiausiai pradėsite mąstyti, jog privalo būti geresnis būdas gyventi. Tai tuomet atvers jūsų protą galimybei, kad jums reikia nugriauti savo stabą, išlipti iš savo proto dėžutės ir įgyti aukštesnį Dievo suvokimą ir savęs, kaip Dievo sūnaus arba dukters, suvokimą.
Ar suvokiate mano mintį? Dievas jus sukūrė bendrakūrėju ir Jis jums davė laisvą valią. Todėl Jis jums leidžia susikurti ką tik norite. Tačiau Laisvos Valios Įstatymas taip pat sako, kad negalite likti tokie patys; privalote judėti pirmyn ir augti. Tai yra saugiklis, kuris užtikrina, kad, jums susikūrus kažką netobula, neįstrigtumėte šioje ribotoje būsenoje amžinai.
Pati Šventosios Dvasios funkcija yra padėti jums augti ir padėti jums tapti daugiau tuo, kuo esate Dievuje. Nuodėmė prieš Šventąją Dvasią trukdo jums augti, laikydama jus įkalintą ribotame tapatumo jausme. Manote, kad nėra būdų augti ir peržengti savo dabartinių aplinkybių ribas. Tad jeigu Dievas jums atleistų šią nuodėmę, tiesiog taip ir pasiliktumėte šioje neaugimo būsenoje. Todėl Dievas negali atleisti nuodėmės Šventajai Dvasiai, kol nebūsite transcendavę sąmonės, privertusios jus padaryti šią nuodėmę.
Suprantu, jog pagal tai, kaip tai yra užrašyta Biblijoje, galima pamanyti, jog ši nuodėmė niekada negalės būti atleista. Tačiau turiu jums pasakyti, kad tai yra netikslus mano ištartų žodžių užrašymas. Aš nesakiau to, kas yra užrašyta evangelijose. Aš sakiau, kad nuodėmė Šventajai Dvasiai negalės būti atleista tol, kol nebus transcenduota, kol ji nebus nusimesta ir visam laikui palikta. Tai gali įvykti tik pasiekus Kristaus sąmonę, kuomet imate laikyti save Dievo individualizacija.
Tačiau, kai iš tikrųjų paliksite dualistinę sąmonės būseną, Dievas iš tiesų atleis jūsų nuodėmes. Ir tuomet galėsite transmutuoti iškreiptą energiją ir jūsų nuodėmės bus ištrintos.
Kimas: Atsižvelgiant į tai, ką pasakei apie netikro Dievo sukūrimą, darau prielaidą, kad netikras Dievo įvaizdis, ar netgi netikras tavo paties įvaizdis, kuriame esi laikomas stabu, o ne pavyzdžiu, kuriuo turėtumėme sekti, yra nuodėmė Šventajai Dvasiai. Ar tai tiesa?
Jėzus: Tai iš tiesų yra tiesa.
Kimas: Tai išeina, jog sakai, kad krikščioniškos bažnyčios, kurios garbina stabmeldišką tavo įvaizdį kaip vienintelio Dievo Sūnaus, iš tiesų nusideda Šventajai Dvasiai?
Jėzus: Deja, tai taip pat yra tiesa. Dauguma krikščioniškų bažnyčių, ir dauguma šių bažnyčių narių, iš tiesų nusideda Šventajai Dvasiai, laikydamiesi įsikibę klaidingo Jėzaus Kristaus įvaizdžio, ir netgi klaidingo Dievo įvaizdžio. Tai iš tiesų yra viena iš didžiausių tragedijų, susijusių su mano misija. Turiu jums atvirai pasakyti, kad kartais, kai mąstau apie šią tragediją, mano širdis pasidaro tokia sunki, kad akyse man ima kauptis ašaros. Taip pat galite matyti iš Motinos Marijos mokymo, kad ši nuodėmė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kai kurios jos statulos pasaulyje lieja ašaras.
Žinoma, aš esu pakylėtoji būtybė, ir neleidžiu sau ilgam nugrimzti į tokius jausmus. Tačiau galiu jums pasakyti, kad niekas pasaulyje nesuteiktų man didesnio džiaugsmo, kaip pamatyti visus krikščionius paliekant šį stabmeldišką mano įvaizdį, idant jie galėtų liautis daryti nuodėmę prieš Šventąją Dvasią, kuomet jiems ši nuodėmė galėtų būti atleista, jiems palikus sąmonę, verčiančią juos daryti šią stabmeldystės nuodėmę.
Iš tiesų, kiekvienas žmogus, kuris atvers savo protą mano misijos tiesai, pajus Šventosios Dvasios vėją, tekantį per juos ir sudeginantį jų iliuzijas ir nuodėmes, kurios kyla iš šių iliuzijų. Jie pajus tobulą meilę, kuri sudegins visas jų baimes, ir pasijaus dvasiškai atgimę, nes ir bus atgimę iš dvasios.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com