Kas yra neatleidžiama nuodėmė?
TEMOS: Nuodėmė ir karma – nuodėmė yra iškreipta energija – lengvai „atleidžiama“ – iškvieskite energiją arba dangiškąjį užtarimą – privalote transcenduoti sąmonę – nuodėmė kyla iš nežinojimo – nuodėmė prieš Šventąją Dvasią yra tokio aš sukūrimas, kuris neigia savitranscendenciją – ji buvo sukurta pasirinkimu ir gali būti „atleista“ tiktai pasirinkimu – netikras aš gali atrodyti geras ir dvasingas – tiktai Kristaus sąmonė gali įeiti į dangų – jeigu nesate Kristaus sąmonėje, nusidedate Šventajai Dvasiai
Klausimas: Trijose iš keturių evangelijų tu kalbi apie „neatleidžiamą nuodėmę.“ Ar tai buvo tavo žodžiai? Jei taip, gal galėtum paaiškinti. Ar iš tiesų egzistuoja tokia nuodėmė, kuriai atleidimas yra neįmanomas?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Kalbėjau apie nuodėmę, kurios negalima atleisti, šioje citatoje:
Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai nebus atleistas. (Mato 12,31)
Norint suprasti, ką tai reiškia, būtina suprasti, ką reiškia Šventoji Dvasia. Kaip paaiškino Motina Marija keliuose savo diktavimuose, ir kaip paaiškino Besąlyginės Meilės Esatis, Dievo įstatymas yra, kad visa gyvybė privalo nuolatos save transcenduoti. Žmonių gyvybės srautai buvo sukurti būti bendrakūrėjais su Dievu. Šiai užduočiai įvykdyti žmonėms buvo suteikta laisva valia. Viena iš laisvos valios pasekmių yra ta, kad jūs galite pasirinkti sukurti kažką, kas nebūtų harmonijoje su Dievo įstatymais arba su Dievo kūrybine intencija.
Kai sukuriate kažką, kas nėra harmonijoje su Dievo įstatymu, padarote nuodėmę. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, viskas, ką darote, yra daroma su Dievo energija. Kai einate prieš Dievo įstatymus, iškreipiate tam tikrą kiekį Dievo energijos. Rytų religijos tai vadina karma. Galėtume sakyti, kad nuodėmė turi du aspektus. Pirmasis aspektas yra iškreipta energija, kurią galėtume pavadinti mechaniniu nuodėmės aspektu. Šis nuodėmės aspektas yra lengvai atleidžiamas. Iškreiptą energiją galima išvalyti ir perkurti, panaudojant aukštų vibracijų dvasinę energiją iš Aukščiau. Kai ši energija yra perkurta, galėtume sakyti, kad nuodėmė yra atleista, tai reiškia, jog ji nebėra žmogui našta.
Vienas iš nuodėmės atleidimo būdų yra iškviesti dvasinę energiją ir nukreipti ją į iškreiptos energijos transformavimą. Tačiau žmonių nuodėmes taip pat gali atleisti dvasinė būtybė, kuri pasirenka išlaisvinti žmogų nuo dalies iškreiptos energijos, kurią jis sukūrė nuodėmingais poelgiais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus iš tiesų paliko dualizmo sąmonę, mirties sąmonę, ir nuoširdžiai stengėsi gyventi dvasingą gyvenimą, dvasinė būtybė gali pašalinti dalį šio žmogaus karmos, arba, kitaip tariant, iškreiptos energijos.
Tai gali būti padaryta žmonėms, kurie nusipelno šio užtarimo, idant jie galėtų pagreitinti savo dvasinį augimą, nebūdami prislėgti iškreiptos energijos naštos, kurią susikūrė būdami sąmonės būsenoje, kurią dabar jau paliko. Kitaip tariant, Dievas visiškai netrokšta bausti žmonių, Jis tiesiog nori, kad žmonės pasimokytų iš savo klaidų ir pakiltų aukščiau savo sąmonėje. Todėl, kai paliekate sąmonės būseną, kuri skatino jus daryti tam tikros rūšies nuodėmę, nebelieka jokios mokomosios vertės, kad būtumėte apsunkinti iškreipta energija. Vis dėlto, šis užtarimo aktas paprastai įvyksta tik tuomet, kai žmonės palieka sąmonę, vertusią juos nusidėti.
Ir čia mums reikėtų grįžti prie nuodėmės prieš Šventąją Dvasią. Šventoji Dvasia yra Dievo aspektas, kurios užduotis yra priminti žmonėms, kad jie negali stovėti vietoje, netobulame ir ribotame tapatumo jausme. Štai kodėl sakiau:
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.
6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia iš naujo atgimti.
8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“. (Jono, 3 skyrius)
Atgimti vėl reiškia gimti į naują tapatumo jausmą, paremtą vieninga Kristaus proto vizija, o ne dualistinio proto dualistine vizija. Tie, kurie yra gimę iš dvasios, visada yra pasiruošę transcenduoti save, ir jie nėra prisirišę prie tapatumo jausmo, kuris gimė iš kūno.
Todėl galėtume sakyti, kad nuodėmė turi du aspektus. Iškreipta energija yra išorinis, arba mechaninis nuodėmės aspektas. Vidinis nuodėmės aspektas yra sąmonė, kuri verčia jus iškreipti energiją. Tačiau net ir ši sąmonės būsena turi du aspektus.
Daugelis nuodėmių yra padaromos dėl to, kad žmonės paprasčiausiai geriau nežino. Jų žinojimas yra ribotas arba jiems nuo vaikystės buvo diegiamas neteisingas supratimas, verčiantis juos iškreipti Dievo energiją. Tačiau, jeigu šie žmonės gautų aukštesnį supratimą, jie pasirinktų palikti savo senąjį supratimą ir nustotų darę nuodėmę. Todėl net ir sąmonė, verčianti jus nusidėti, nebūtinai yra nuodėmė prieš Šventąją Dvasią. Tačiau ji gali tapti nuodėme prieš Šventąją Dvasią, jeigu atsisakysite transcenduoti savo senus įsitikinimus ir savo ribotą tapatumo jausmą. Kitaip tariant, kai atsisakote save transcenduoti, susikuriate tapatumo jausmą, kuriame regite save amžinai atskirtą nuo Dievo, o gal net ir opozicijoje Dievui.
Atkreipkite dėmesį į subtilų skirtumą. Jūsų veiksmai visada yra jūsų sąmonės būsenos rezultatas, todėl nuodėmė visada kyla iš šios sąmonės būsenos. Tačiau tol, kol esate pasiruošę plėsti savo supratimą ir pakeisti savo tapatumo jausmą, vos tik gavę aukštesnį supratimą, jūs nenusidedate prieš Šventąją Dvasią. Nuodėmė prieš Šventąją Dvasią įvyksta tik tuomet, kai atsisakote plėsti savo supratimą ir atsisakote transcenduoti savo dabartinį tapatumo jausmą. Būtent tai nutiko Liuciferiui, kaip paaiškino Motina Marija. Visa liuciferiška sąmonė, verčianti žmones tikėti, kad jie žino geriausiai ir todėl jiems nereikia keistis, yra nuodėmė prieš Šventąją Dvasią.
Kaip sakiau, nuodėmė turi dvi sudedamąsias dalis. Viena yra iškreipta energija, kita – sąmonės būsena, privertusi jus iškreipti tą energiją. Dvasinė būtybė gali paimti iš jūsų iškreiptą energiją, padarydama tai kaip malonės aktą, ir todėl ši nuodėmė gali būti atleista. Tačiau dvasinė būtybė negali iš jūsų paimti sąmonės būsenos, kuri privertė jus nusidėti. Taip yra dėl to, kad jūs susikūrėte šią sąmonės būseną savo laisva valia, ir dvasinei būtybei nėra leidžiama pažeisti jūsų laisvos valios. Todėl netobulos sąmonės būsenos nuodėmė gali būti atleista tik tuomet, kai priimsite laisvos valios sprendimą panaikinti netobulus pasirinkimus, palikti netobulus savivaizdžius, kurie pastūmėjo jus priimti mirtingą tapatumo jausmą.
Ar matote subtilų skirtumą? Kai nusidedate prieš Šventąją Dvasią, priimate arba susikuriate tapatumo jausmą, kuriame regite save atskirtą nuo Dievo arba opozicijoje Dievui. Visi jūsų įsitikinimai, mintys, jausmai ir veiksmai kyla iš šio tapatumo jausmo. Jokia būtybė danguje negali pakeisti ar panaikinti jūsų riboto tapatumo jausmo už jus. Jūs tai privalote padaryti patys, savo visiškai laisvu pasirinkimu.
Tačiau nuodėmė prieš Šventąją Dvasią nėra vien ribotas tapatumo jausmas. Tai yra atsisakymas transcenduoti šį tapatumo jausmą! Šis atsisakymas gali, per daugelį gyvenimų, paskatinti žmogų susikurti tokį tapatumo jausmą, kuriame jis imtų tikėti negalintis arba neprivalantis savęs transcenduoti. Yra daugybė šio tapatumo jausmo versijų, tačiau svarbiausias dalykas čia yra tas, kad ši nuodėmė yra neatleidžiama, tai reiškia, jog dvasinė būtybė jos negali pašalinti.
Šią nuodėmę įmanoma įveikti tik tuomet, kai žmogus priima laisvą sprendimą pakeisti netobulus sprendimus, iš kurių sudarytas mirtingas tapatumo jausmas, sprendimais, kurie kyla iš Kristaus proto. Tad galėtume sakyti, kad nuodėmė prieš Šventąją Dvasią negali būti atleidžiama, tai reiškia, jog jos negali pašalinti išorinė jėga. Ji turi būti palikta, ir kai ji bus iš tiesų panaikinta, jūs tapsite laisvi nuo šios nuodėmės. Jums vis dar reikės išvalyti iškreiptą energiją, kurią susikūrėte būdami toje sąmonės būsenoje, ir būtent čia į pagalbą gali ateiti Dievo gailestingumas ir savo malonės dėka paimti iš jūsų dalį šios naštos. Ir tai tiesa, kaip sakoma Biblijoje, kad dauguma žmonių turi tiek daug iškreiptos energijos, tiek daug karmos, kurią nešiojasi nuo praeitų gyvenimų, kad, jeigu ji nebus iš jų paimta malonės dėka, jie negalės būti išganyti, tai yra, negalės užsitarnauti savo pakylėjimo.
Atkreipkite dėmesį, kad neatleidžiama nuodėmė yra netobulas tapatumo jausmas. Jis gali būti daug subtilesnis nei galvoja dauguma žmonių. Pavyzdžiui, pažvelkite į šiuos žodžius:
Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę. (Mato 5,20)
Rašto aiškintojai ir fariziejai, ir daugelis kitų mane atstūmusių religinių vadų, susikūrė tapatumo jausmą, kuriame tikėjo, jog dėl to, kad yra žydai, ir dėl to, kad priklauso Dievo išrinktiesiems žmonėms, ir dėl to, kad daro visus teisingus dalykus pagal išorinį įstatymą, jie yra tokie geri, kad Dievas tiesiog privalo juos išgelbėti. Kitaip tariant, jie iš tiesų nesiekė savęs transcenduoti ir pakeisti savo požiūrio į gyvenimą, savo įsitikinimų apie gyvenimą ir savo tapatumo jausmo. Jie susikūrė tapatumo jausmą, skatinusį juos tikėti, kad jie neprivalo savęs transcenduoti, kad įeitų į dangaus karalystę. Jiems tiesiog pakanka ir toliau tikėti tuo, kuo tikėjo ligi šiol, ir daryti tai, ką darė ligi šiol, ir jie bus automatiškai išganyti, be būtinybės save keisti.
Štai kodėl sakiau, kad, jeigu jūsų teisumas, tai yra, jūsų noras save transcenduoti, neviršys rašto aiškintojų ir fariziejų, negalėsite įeiti į dangaus karalystę. Kodėl taip yra? Todėl, kad Dievo karalystė yra jumyse, tai reiškia, jog Dievo karalystė yra sąmonės būsena. Norint įeiti į šią dangaus karalystę, privalote apsivilkti Kristaus sąmonės vestuvinį rūbą, o Kristaus sąmonė yra tapatumo jausmas, įgalinantis jus laikyti save Dievo sūnumi arba dukra.
Deja, šiandieniniame pasaulyje milijonai krikščionių papuolė į lygiai tuos pačius spąstus kaip ir rašto aiškintojai bei fariziejai. Jie susikūrė tapatumo jausmą, kuris juos verčia tikėti, jog dėl to, kad priklauso krikščionių religijai – kurią jie laiko vienintele tikra religija – ir dėl to, kad paskelbė Jėzų Kristų savo Viešpačiu ir Išganytoju, ir dėl to, kad laikosi visų savo religijos išorinių taisyklių ir doktrinų, jie bus automatiškai išganyti. Jie mano, kad Dievas tiesiog privalės juos išganyti.
Tačiau jie nenori transcenduoti savo mirtingo tapatumo jausmo, kuriame laiko save nusidėjėliais, negalinčiais įeiti į Dievo karalystę, nors ir sakiau jiems, kad ši karalystė yra jų viduje. Jie nenori leisti šiam protui būti juose, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje. Jie nenori sekti mano pavyzdžiu ir daryti darbus, kuriuos aš dariau. Todėl daugelis savo teisumu įsitikinusių krikščionių iš tiesų nusideda prieš Šventąją Dvasią, ir ši nuodėmė negali būti atleista, kol jie savo laisva valia nepaliks šios nuodėmės, tai yra, kol nepaliks dualizmo ir mirtingumo sąmonės, verčiančios juos neigti savo vienovę su manimi ir neigti savo tikrąjį tapatumą – Dievo sūnų ir dukterų tapatumą. Kaip daug kartų sakiau prieš 2000 metų, tie, kurie turi ausis, geriau jau teklauso!
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com