Pasitraukimas iš pranašumo ir menkavertiškumo dinamikos
Pakylėtasis Mokytojas Sanat Kumara per Kim Michaels, 2021 metų spalio 2 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 Korėjos vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sanat Kumara. Ateinu su dėkingumu jums, kad kalbėjote šią invokaciją, ir daugeliui žmonių, kurie išsakė man prašymus per daugelį metų, ne tik šioje dispensacijoje, bet ir kitose. Tai man leido įžengti ir paleisti daug energijų, paleisti tam tikras idėjas į Žemę, kurias pagavo įvairūs žmonės. Daugelis jų nebūtinai yra pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Ir viena iš tikrųjų tarnysčių, kurią galite atlikti būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, yra suvokti, kad aukso amžiui reikalingas didelis skaičius idėjų, ir kad jas priimtų įsikūnijime esantys žmonės, jas įgyvendintų ir išpildytų.
Ir dažnai jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, nesate geriausioje pozicijoje priimti idėją ar ją įgyvendinti. Ir todėl negalite būti prisirišę prie to, ar jūs esate tie, kurie gauna idėją ir gauna visą šlovę, ar kažkas kitas. Kai turite viziją, kurią turite būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, galite ugdytis šį pasiryžimą išsakyti prašymus, kelti savo sąmonę, studijuoti mokymus. Ir turėti viziją, kad tie, kurie gali gauti tam tikrą idėją, iš tiesų ją gaus, ją įgyvendins, ims veikti pagal ją, ir didesnis žmonių skaičius priims idėją, idant ji iš tiesų galėtų plisti. Tai yra dalis vizijos, kurios laikotės. Tai yra dalis jūsų tarnystės.
Tai siejasi su pirmąja tema, apie kurią noriu pakalbėti. Kaip tampate atviromis durimis Žemės planetai? Na, turite įveikti dažnai taip vadinamą pranašumo-menkavertiškumo kompleksą. Mes matome ir matėme, per daugelį dešimtmečių, per kuriuos perdavinėjome tiesioginius mokymus, kad egzistuoja dvi aiškios tendencijos tarp pakylėtųjų mokytojų mokinių.
Kai kurie mokiniai yra labai labai užsidegę taikyti mokymus, studijuoti mokymus. Jie užsideda fasadą, rodydamiesi labai užsidegusiais, labai gerais mokiniais. Tačiau dažnai jie tai daro dėl to, kad turi pranašumo kompleksą. Jie trokšta būti geresniais už kitus, toliau pažengusiais mokiniais už kitus, ir todėl jų varomoji jėga yra pasinaudoti mokymais, iškeliant save aukštyn ir įgyjant kažkokį pranašumo jausmą.
Kita tendencija, kurią mes matome, yra tai, kad yra daug mokinių, dažnai jų yra dauguma, kurie priima mokymus, studijuoja mokymus, praktikuoja šaukinius ir invokacijas, tačiau jie iš tiesų nepriima, kad patys galėtų turėti tiesioginį ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, galėtų gauti idėjas ar impulsus iš pakylėtųjų mokytojų, ar galėtų padaryti kažką reikšmingo dėl pakylėtųjų mokytojų. Jie yra laimingi, galėdami sekti organizacija, sekti pasiuntiniu ar guru, daryti tai, kas jiems yra sakoma, ir jie tai daro ištikimai, tačiau iš tiesų neatlieka pokyčio savo prote ir nepriima, kad galbūt jiems nėra būtina visą laiką būti sekėjais.
Matote, yra tokių, kurie nori vadovauti, ir tų, kurie nori sekti, ir, deja, dažnai tai sukuria labai nesveiką ir nesubalansuotą būseną organizacijose. Aš čia netgi nekalbu vien apie pakylėtųjų mokytojų organizacijas, nes tą patį dalyką matote daugelyje kitų organizacijų pasaulyje. Tad čia norėčiau pakalbėti apie šią dinamiką, pranašumo-menkavertiškumo dinamiką.
Na ir dabar, tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad pranašumo kompleksas neegzistuoja, egzistuoja tik menkavertiškumo kompleksas. Iš tiesų nėra svarbu, ar žmonės jaučiasi pranašesniais ar menkesniais, nes visi žmonės per daug, daug gyvenimų, kuriuose susidurdavo su puolusiomis būtybėmis planetoje, manipuliacijomis buvo įstumti į būseną, kurioje jaučiasi menkesniais. Čia iš tiesų nėra klausimo, ar žmonės jaučiasi pranašesniais ar menkesniais. Jie visi jaučiasi menkesniais. Klausimas yra, ką jie su tuo daro. Ir kai kurie žmonės su tuo dorojasi priimdami savo menkavertiškumą, tapdami pasekėjais. Kiti su tuo dorojasi atmesdami savo menkavertiškumą, siekdami sukurti šį pranašumo fasadą, kad galėtų jaustis pranašesniais išorėje, šitaip paneigdami menkavertiškumo kompleksą, kuris vis dar tebėra giliai jų psichologijoje.
Na, žinoma, puolusios būtybės yra įsikūnijime. Ir, žinoma, egzistuoja nedidelis puolusių būtybių skaičius, kurios prisitraukė arba buvo pasiųstos į pakylėtųjų mokytojų mokymus ir organizacijas, ir galite sakyti, kai pažvelgiate į šias puolusias būtybes, kad jos iš tiesų turi pranašumo kompleksą. Jos iš tiesų, galėtume sakyti, mano, kad yra pranašesnės, tačiau jeigu pažvelgtumėte į tai atidžiau, net ir į puolusias būtybes, pamatytumėte, kad giliai jų viduje iš tiesų egzistuoja menkavertiškumo kompleksas, kuris buvo uždengtas tokia daugybe neigimo sluoksnių, kad jos taip pat jaučiasi menkavertiškomis. Ir jos yra archetipinis pavyzdys tų, kurie reaguoja į menkavertiškumą jį uždengdami, siekdami susikurti pranašumo jausmą šiame pasaulyje, naudodamiesi šio pasaulio dalykais.
Na o mes, žinoma, savo mokiniuose norėtume pamatyti, kad jūs atrastumėte subalansuotą būseną. Ir mes matėme, pavyzdžiui, ankstesnėje dispensacijoje, paskutinėje dispensacijoje, kurią galėjome duoti Žuvų Amžiuje, kad buvo ganėtinai didelė mokinių grupė, kurie jautėsi pranašesni. Toje organizacijoje egzistavo kultūra: „Mes turime pažangiausią dvasinį mokymą planetoje, mes esame Sen Žermeno Aukso Amžiaus pionieriai, mes esame kaip Jėzaus mokiniai, ir todėl akivaizdžiai esame patys pranašiausi mokiniai planetoje.“ Tai, žinoma, nėra taip ryšku šioje dispensacijoje, kadangi mes jums davėme tiek daug mokymų, siekdami padėti jums tai įveikti. Tačiau vis tiek norėčiau pakalbėti apie menkavertiškumo jausmą.
Suprantate, kad puolusių būtybių pagrindinis tikslas Žemėje yra kontroliuoti žmones, kontroliuoti avatarus, kontroliuoti pirminius Žemės gyventojus. Jos nori visus kontroliuoti. Ir mes jau daug kartų anksčiau sakėme, kad yra sunku tai pasiekti vien per fizinę kontrolę, tad privalo egzistuoti ir psichologinės kontrolės elementas. Ir pats svarbiausias psichologinės kontrolės elementas yra menkavertiškumo jausmas.
Kai galite priverti žmones jaustis menkesniais, kai galite priversti plačiąją populiaciją jaustis menkesniais už nedidelį elitą, galite kontroliuoti plačiąją populiaciją. Elitas gali kontroliuoti plačiąją populiaciją per šį menkavertiškumo jausmą. Pažvelkite, kiek daug praeityje matėte civilizacijų visame pasaulyje, kuriose egzistavo šis tikėjimas, kad yra elitas, kuris turi ypatingus gebėjimus, ypatingas galias. Jie kažkokiu būdu yra kitokie. Jie yra mėlyno kraujo, jie kitaip gimė, jie yra kitokios kilmės, ir todėl yra tokie ypatingi. Jie gali padaryti tai, ko niekas kitas negalėtų padaryti.
Tiesiog pažvelkite už sienos į Šiaurės Korėją ir ką jie tiki apie tenai savo esantį lyderį? Vėlgi, ypatingas asmuo iš ypatingos giminės, ypatingai gimęs, ir todėl jo žodis visada yra tobulas. Jis niekada negali klysti, jis niekada negali padaryti klaidos ir taip toliau. Matote šį labai, labai seną tikėjimą elitizmu, kad egzistuoja nedidelis elitas, kuris yra pranašesnis, ir todėl absoliuti dauguma populiacijos yra menkesnė.
Na, egzistuoja tam tikras procesas, kuriuo galite išlipti iš šio menkavertiškumo. Kai kurie žmonės, kad išliptų iš menkavertiškumo, nuplaukia į priešingą kraštutinumą ir mėgina susikurti pranašumo jausmą. Būtent dėl to mes iš esmės leidome susikurti šiai pranašumo kultūros formai ankstesnėje dispensacijoje, kadangi matėme, jog buvo žmonių Žuvų Amžiaus pabaigoje, kuriems reikėjo šio pranašumo jausmo, šios patirties, kad galėtų atrasti kelią atgal į subalansuotą būseną, kurioje jiems nebereikėtų savęs laikyti pranašesniais, bet jie taip pat savęs nelaikytų ir menkesniais. Mes jiems laikinai leidome turėti šį pranašumo jausmą, kad jie galėtų įveikti menkavertiškumą.
Tačiau šioje dispensacijoje mes tikimės, kad sugebėsite atrasti labiau subalansuotą požiūrį, kuriame jums nereikės nueiti į pranašumą, nes galėsite palaipsniui pasiekti subalansuotą jausmą, kas jūs esate, ir ką turiu omenyje, kalbėdamas apie subalansuotą jausmą? Na, tai, žinoma, yra pati Kristiškumo esmė.
Egzistuoja tam tikros Kristiškumo pakopos, kaip jau anksčiau sakėme. Egzistuoja Kristiškumo pakopa, kurioje pradedate save kelti virš kolektyvinės sąmonės. Ir kaip sakėme, egzistuoja labai, labai stiprus kolektyvinis padaras, kolektyvinis sūkurys, kuris traukia žmones jaustis menkesniais. Ir kad galėtumėte eiti dvasiniu keliu ir pakilti virš 48 sąmonės lygmens, turite atsiskirti nuo šios žemyn tempiančios kolektyvinės sąmonės traukos. O tai reiškia, kad jūs galiausiai įgyjate didesnes žinias už vidutinį žmogų, turite didesnę savidrausmę už vidutinį žmogų, turite tam tikras įžvalgas, pranokstančias vidutinio žmogaus turimas įžvalgas, ir todėl, galėtume sakyti, jūs įgyjate tam tikrą pranašumą, jeigu norėtume naudoti tą terminologiją.
Eidami nuo 48 iki 96 lygmens susikuriate tam tikrą jausmą, kad skiriatės nuo daugumos žmonių. Tai nebūtinai turi būti pranašumas, tačiau daugeliui mokinių tai tampa pranašumo jausmu. Na ir dabar, tame etape tai yra priimtina. Tačiau tam, kad galėtumėte pakilti virš 96 lygmens, jums reikia pradėti virš šito pakilti. Negalėsite pakilti virš 96 lygmens, jeigu turėsite stiprų pranašumo jausmą, arba jeigu turėsite stiprų menkavertiškumo jausmą. Turite atrasti labiau subalansuotą požiūrį, ir tą subalansuotą požiūrį yra įmanoma rasti tik vienu būdu: per patirtį.
Negalite to padaryti teoriškai. Negalite to padaryti intelektualiai. Negalite to padaryti vien per supratimą. Ateina momentas, kai negalėsite ištrūkti iš savo aklavietės, iš savo užburto rato, jeigu nepatirsite to, ką mes sakėme apie Sąmoningąjį AŠ, jeigu neišlipsite iš savo keturių žemesniųjų kūnų ir nepatirsite grynosios sąmonės. Tai neįmanoma, mano mylimieji, tai niekada nebuvo padaryta intelektualiai. Galite pasiekti tam tikrus dalykus intelektualiai, galite save įtikinti, kad nesate menkesni arba nesate pranašesni, tačiau tai nepakeis jūsų sąmonės, kol nepatirsite grynosios sąmonės. Kodėl taip yra?
Todėl, kad grynoji sąmonė, kaip mes tiek daug kartų sakėme, yra aukščiau dualizmo. Nėra jokių poliariškumų, jokių dualizmo kraštutinumų. Ir kai patiriate grynąją sąmonę, jūs taip pat patiriate, kad visi dualizmo susiskaldymai ir poliariškumai tiesiog nunyksta. Jie tiesiog tampa atgyvena, jie tampa nereikšmingi. Jie jums nebėra svarbūs. Ir kai gaunate pakankamai šių patirčių, tai persikelia į pokytį jūsų sąmonėje, kurioje galite palaipsniui pradėti tai palikti.
Koks gi skirtumas, ar esu pranašesnis už kitus žmones? Kokią tai turi vertę grynojoje sąmonėje? Koks gi skirtumas, kad esu menkesnis už kitus žmones? Kaip tai gali būti svarbu grynojoje sąmonėje? Jūs tiesiogiai patiriate, kad egzistuoja sąmonės lygmuo, kuris yra aukščiau žmogiško lygmens, kuriame visi dalykai, kurie yra tokie svarbūs žmonėms, yra visiškai ir absoliučiai nebesvarbūs. Jie tiesiog nunyksta.
Tai yra viena nušvitimo charakteristikų. Kai imate matyti už Budos taip pavadintų „porų“, kuriose visada egzistuoja du poliariškumai. Ir matote, esmė čia nėra, ar šis polius yra teisingas, o anas klaidingas. Jie tiesiog tampa atgyvena, jie nebėra svarbūs, jie nėra tikri. Esmė čia nėra teisinga ir klaidinga, gera ar bloga. Esmė yra, kas yra tikra, o kas netikra. Ir kai patiriate grynąją sąmonę, patiriate, kad egzistuoja realybė už žmogiškos sąmonės ribų, už kolektyvinės sąmonės ribų, už jūsų pačių dabartinio sąmonės lygmens ribų. Ir tą realybę jūs patiriate kaip tikresnę nei jūsų įprastinė sąmonės būsena.
Tai iš tiesų yra vienintelis dalykas, kuris jus išves iš pranašumo ir menkavertiškumo. Nes kai patiriate šį patyrimą, ir patiriate jį daug kartų, suvokiate, jog nėra svarbu, ar esate pranašesni už kitus, ar esate menkesni už kitus. Tai jums tiesiog nebėra svarbu. Jums net nėra svarbu save vertinti pagal skalę, kas yra pranašesnis, o kas yra menkesnis. Nesakau, kad tai įvyksta per vieną šlovingą epifaniją. Tai vyksta laipsniškai, per laiką. Daugelis jūsų jau pradėjote per tai eiti, visi jūs turite potencialą tai pereiti ir pripažinti, kad jeigu visi žmonės gimė iš to paties šaltinio, kas gali būti menkesnis ir kas gali būti pranašesnis?
Šios koncepcijos, šie susiskaldymai, šie poliariškumai tiesiog nėra svarbūs. Jie yra svarbūs tik iki tam tikro sąmonės lygmens. Tačiau kai patiriate grynąją sąmonę, pati dualizmo sąmonė tampa nebesvarbi. Ir kai pati dualizmo sąmonė tampa nebesvarbi, tuomet visi susiskaldymai, kylantys iš dualistinės sąmonės, tampa lygiai tokie pat nesvarbūs. Koks gi skirtumas?
Pažvelkite į visus šiuos scenarijus, į visas šias kultūras, kurios buvo sukurtos žmonių amžių bėgyje. Grįžkite atgal, paskaitykite istorijos knygas, paskaitykite, kuo žmonės tikėjo ankstesnėse civilizacijose prieš tūkstančius metų, apie savo lyderius, apie tai, kad jų lyderiai yra kažkokiu būdu pranašesni už populiaciją. Rasite tai visur, kiekvienoje šalyje, kiekvienoje pasaulio dalyje jūs tai rasite. Ir tuomet pažvelkite į šią civilizaciją, kuri galėjo būti didelė ir klestinti civilizacija prieš penkis tūkstančius metų. Ar ji turi kokią nors reikšmę šiandienos žmonėms? Ar jie iš viso apie ją galvoja? Retais atvejais, gali būti tokių, kurie galvoja, tačiau daugumoje atvejų – negalvoja. Romos imperija. Na, kam gi šiandien rūpi Romos imperija? Inkai, actekai, kai kurios civilizacijos Azijos Kinijoje, Azijos Korėjoje, Azijos Japonijoje? Kam tai rūpi? Koks gi skirtumas?
Argi nesuvokiate, kai matote, kas nutiko šioms didžioms istorinėms imperijoms, ar negalite suprojektuoti į ateitį? Kaip sakėme, kai suvokiate praeities tendencijas, galite projektuoti jas į ateitį, tad argi nematote, kad po tūkstančio ar dviejų tūkstančių ar penkių tūkstančių metų jūsų civilizacija bus lygiai tokia pati nesvarbi tų būsimų laikų žmonėms. Tai reiškia, kad jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite pažvelgti į savo civilizaciją, pažvelgti į savo kultūrą, ir galite tarti: „Negi man tai yra svarbu? Negi man tai yra svarbu? O kas gi man? Aš seksiu Jėzumi į Kristaus sąmonę.“
Galite pažvelgti į savo kultūrą, savo visuomenę, savo civilizaciją ir matyti, kad net ir demokratinėse šalyse egzistuoja ši labai labai subtili įsitikinimų sistema, kad kai kurie žmonės vis dar tebėra pranašesni, o didžioji dauguma yra menkesni. Tam tikri žmonės yra protingesni. Tam tikri žmonės turi geresnius gebėjimus vadovauti šioms didžiulėms korporacijoms, arba vadovauti vyriausybėms, ar kad ir kas tai būtų. Vis dar tebeegzistuoja ši labai labai subtili pranašumo ir menkavertiškumo kultūra. Žinok savo vietą ir priimk savo vietą visuomenėje. Tai egzistuoja kiekvienoje šalyje. Net ir dauguma šiuolaikinių demokratijų turi tam tikrą jos versiją. Dažnai apie tai nėra kalbama, kadangi daugelis demokratinių šalių nori sukurti fasadą, kad visi yra lygūs, ir todėl jos nenori to pripažinti. Tačiau jos vis dar tai turi. Galite matyti, kad kiekvienoje kultūroje, kad ir kur nukeliautumėte pasaulyje, buvote užprogramuoti su šiuo menkavertiškumo jausmu lyderių atžvilgiu.
Kaip tampate atviromis durimis Žemės planetai? Na, turite į tai pažvelgti. Turite tai įveikti. Nes kitaip labai gali būti, kad turėsite subtilų, nesąmoningą, neatpažintą įsitikinimą, kad: „O, aš gimiau paprastoje šeimoje. Aš tik paprastas žmogus. Nebuvau labai protingas mokykloje. Kaip galiu gauti idėją iš Sen Žermeno, kuri padės atnešti aukso amžių? Kaip galiu būti to vertas? Aš tiesiog čia sėdėsiu ir kalbėsiu savo šaukinius ir invokacijas, tačiau net negalvosiu, kad galėčiau gauti kažkokią idėją.“
Kitas poliariškumas čia yra perdėtą užsidegimą demonstruojantys mokiniai, kurie galvoja, kad tai jie yra tie, kurie yra verti gauti idėją. Ir jie visą laiką yra taip susikoncentravę į tai, kaip galėtų gauti idėją, kuri jiems atneštų šlovę ir garbę, ir iškeltų juos virš kitų. Ir bet kuriuo atveju, ar laikytumėte save pranašesniu, ar laikytumėte save menkesniu, pats šis menkavertiškumo arba pranašumo jausmas, šis vertybinio vertinimo jausmas, kurį sau primetate, jis uždaro jūsų duris. Jis neleidžia jums būti atviromis durimis.
Ką mes tiek daug kartų sakėme? Ką pasiuntinys tiek daug kartų sakė? Ko reikia, kad galėtumėte priimti diktavimą iš pakylėtųjų mokytojų? Turite būti neutralioje proto būsenoje. Na, tai gali skambėti gerai ir puikiai, tačiau iš tiesų tik nedaugelis žmonių yra pradėję suvokti, ką reiškia būti neutralioje proto būsenoje. Tačiau jūs visi turite potencialą tai kultivuoti, palaipsniui išsiugdyti šį gebėjimą išlipti, ne tik iš menkavertiškumo ir pranašumo, bet net ir iš išankstinių nuomonių apie tai, kaip dalykai turėtų būti daromi, kaip jie gali būti daromi, kas negali būti daroma, ir tiesiog būtumėte neutralūs ir priimtumėte idėją.
Dažnai matysite, jeigu, pavyzdžiui, studijuosite mokslą, kad mokslininkas kurį laiką dirbo ties tam tikra problema savo srityje. Jis labai karštligiškai dirbo, sufokusuodamas į tai visą savo dėmesį. Jis žino, kad yra kažkas, ko jis negali suvokti, tačiau jis negali to gauti. Jo protas negali to gauti. O tuomet jis padaro pertrauką, kažkur nueina, paveikia kažką visai kito, ir staiga jam į galvą ateina idėja. Ir jis tai pamato per vidinį intuityvų patyrimą.
Ir taip pat yra su visais. Turite pripažinti, jog norint gauti idėją, reikalingi mainai. Visų pirma, susitelkiate. Studijuojate temą. Mąstote apie tai. Sutelkiate į tai savo dėmesį, tačiau ateina momentas, kai tiesiog turite paleisti. Ir tuomet atsiranda erdvė, atsiranda vieta idėjai ateiti į jūsų protą. Ar suvokiate, kodėl taip yra? Na, taip yra dėl to, kad kai, pavyzdžiui, mokslininkas studijuoja tam tikrą temą, jis turi teoriją apie tai, kas turėtų įvykti, ką jo eksperimentas turėtų parodyti, koks turėtų būti naujas lūžis. Kas uždaro jo protą? Išankstinė nuomonė. Jis nėra atviras. Jis nėra neutralus. Jis nori, kad būtų materializuotas tam tikras rezultatas.
Ar suvokiate, kaip tai siejasi su jumis, pakylėtųjų mokytojų mokiniais? Jeigu turite šį pranašumo sluoksnį, norite, kad būtų įkūnytas tam tikras rezultatas. Jeigu turite menkavertiškumo sluoksnį, taip pat norite, kad nebūtų įkūnytas tam tikras rezultatas. Tačiau turite išankstinę nuomonę. Ką Jėzus sakė prieš tuos daugybę metų? „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti.“ Tai yra dar vienas būdas susidoroti su pranašumo-menkavertiškumo kompleksu, kai esate pakylėtųjų mokytojų mokinys. Ką mes jus mokėme?
Mes jus mokėme, kad turite keturis žemesniuosius kūnus. Mes jus mokėme, kad tuose keturiuose žemesniuosiuose kūnuose yra ne tik atskirosios savastys, bet ir daug, daug įsitikinimų, idėjų ir šablonų, kuriuos susikūrėte per daugelį gyvenimų, kaip turėtumėte sąveikauti su Žeme, su ta aplinka, kurioje esate būdami įsikūnijime. Viskas su tuo yra gerai. Nemėginu sakyti, kad visa tai yra klaidinga. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad turite šį aparatą savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, kuris jums duoda tam tikrą įvaizdį apie save, kas jūs esate, kokia yra planeta ir kaip galite sąveikauti su planeta ir su kitais žmonėmis. Ir tai sukuria sluoksnį. Mes tai pavadinome suvokimo filtru.
Šitai, kaip mes tiek daug kartų mėginome jums pasakyti, nėra tai, kas jūs iš tiesų esate. Tai tiesiog yra kažkas, ką jūs prisiėmėte santykyje su Žeme, santykyje su buvimu įsikūnijime Žemėje. Visa mokymų apie Sąmoningąjį AŠ vertė glūdi tame, kad egzistuoja jūsų dalis, galite ją vadinti kaip tiktai norite, tačiau egzistuoja jūsų dalis, kuri gali išlipti iš jūsų keturių žemesniųjų kūnų, iš jūsų įprastinio proto ir asmenybės. Ir būtent šį mokymą galite rasti kiekviename mistiniame mokyme, žinomame Žemėje. Tai buvo vadinama įvairiais pavadinimais ir tai neprivalo būti vadinama Sąmoninguoju AŠ, tačiau kiekviename mistiniame mokyme egzistavo koncepcija, kad yra tokia jūsų dalis, kuri gali išlipti iš to, ką jūs paprastai vadinate „savimi“, iš jūsų asmenybės, jūsų individualybės, kad ir kaip tai vadintumėte.
Kai tai patiriate, jog jūs esate daugiau nei išorinis protas, tuomet galite pripažinti, kad šis išorinis protas gali daryti daug dalykų. O tiksliau, jūs galite daryti daug dalykų per išorinį protą. Tačiau jūs taip pat galite pradėti matyti, kad dažnai egzistuoja tam tikri limitai tam, ką galite daryti. Kai veikiate per išorinį protą, dažnai sukuriate tam tikras pasekmes, kurios iš tiesų nebėra tai, ko jūs norite. Ir būtent tai Jėzus mėgino paaiškinti, tai mėgino paaiškinti Buda, tai mėgino paaiškinti daug kitų dvasinių mokytojų, kad ateina momentas dvasiniame kelyje, kai pradedate atsiskirti nuo susitapatinimo su išorine asmenybe.
Nukreipiate savo dėmesį vidun. Nukreipiate savo dėmesį į savo esybės šerdį, kuri yra jūsų AŠ ESU Esatis. Yra du būdai veikti būnant žmogumi: galite veikti per išorinę asmenybę, arba galite išlipti iš išorinės asmenybės ir leisti AŠ ESU Esačiai veikti per jus. Tai Tėvas manyje, AŠ ESU Esatis manyje dirba darbą, kaip Jėzus sakė. Tokie yra pasirinkimai, pamatiniai pasirinkimai, kuriuos jūs turite. Na, dauguma žmonių neturi to pasirinkimo, kadangi jie neturi jokio žinojimo, arba jokio ryšio su savo AŠ ESU Esatimi. Tačiau jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, kuo aukščiau pakylate kelyje, tuo daugiau turite pasirinkimų. Ar veiksite per išorinę asmenybę? O gal atsitrauksite ir leisite AŠ ESU Esačiai per jus veikti?
Galime sakyti, kad čia egzistuoja tam tikra mįslė, ir tai yra, kad ateina toks momentas, kai esate pradėję suvokti šiuos mokymus, ar tai būtų vienas mistinis mokymas ar kitas. Tačiau dabar paimkime tai, kaip mes tai išreiškėme šioje dispensacijoje. Pradėjote suvokti, kad yra jūsų šerdis, kuri yra Sąmoningasis AŠ. Pradėjote patirti grynąją sąmonę. Ir pradėjote patirti, kad galite atsitraukti nuo išorinės asmenybės ir neveikti per išorinę asmenybę. Jūs, taip sakant, nereaguojate, nes išorinė asmenybė iš tiesų negali veikti, ji tegali reaguoti. Galėtume sakyti, kad pamatinis pasirinkimas, kurį turite, yra, ar reaguosite per išorinę asmenybę, ar priešingai, veiksite, leisdami AŠ ESU Esačiai per jus tekėti? Priežastis, kodėl išorinė asmenybė gali tik reaguoti, yra ta, kad ji buvo sukurta kaip reakcija į sąlygas, su kuriomis susidūrėte Žemėje. Ji buvo sukurta kaip reakcija, ir todėl ji visą laiką reaguoja. Tai yra mokymas apie atskirąsias savastis, kurios yra užprogramuotos kaip kompiuteris. Kiekvieną kartą, kai yra sužadinamos, jos kiekvieną kartą reaguoja specifiniu būdu.
Tačiau sumišimas, kuris tam tikru metu ateina, ir egzistuoja tam tikras etapas, kai turite ryžtis pereiti šį nuostabųjį sumišimą, ir sumišimas, kuris ateina, yra, kas dabar esu „aš“? Yra periodas, ir dauguma žmonių vis dar jame tebėra, kai esate visiškai susitapatinę su išorine asmenybe. Kai sakote „aš“, na, tai yra išorinė asmenybė. O tuomet ateina šis periodas, kai pradedate suvokti, kad jūs esate didesni už išorinę asmenybę. Bet kas tuomet esu aš?
Ar aš esu AŠ ESU Esatis? Ne, nes AŠ ESU Esatis yra dvasinėje karalijoje. Ar aš esu Sąmoningasis AŠ? Kas yra Sąmoningasis AŠ? Mes sakėme, jog jis yra grynoji sąmonė. Mes visada jį vaizdavome, kad jis yra tarsi niekas. Jis yra tarsi taškas. Kas jis yra? Kas aš dabar esu? Ir, mano mylimieji, tai tiesiog yra būtina fazė. Turite ryžtis pereiti šį sumišimą. Visi, kurie buvo įsikūnijime ir pakilo, turėjo pereiti šį sumišimą. Kartais tai gali užtrukti ne vienerius metus, netgi dešimtmečius.
Kas aš esu, kai sakau „aš“? Žinau, kad nesu išorinė asmenybė, bet kas tuomet aš esu? Ir nėra tokio mokymo, kurį galėtume jums duoti, kuris akimirksniu tai išspręstų. Iš tiesų turi įvykti taip, kad pasiektumėte tašką, kai šis klausimas taptų nebesvarbus. Nėra svarbu, kas aš esu, nes aš tiesiog esu. Iš akimirkos į akimirką aš tiesiog esu, kad ir kas esu. Galiu elgtis šiuo būdu vieną akimirką, galiu elgtis tuo būdu kitą akimirką. Tačiau kad ir kas aš esu, aš esu. Jums nereikia analizuoti, nereikia apie tai mintyti, nereikia įsikabinti idėjos, kad visada turėtumėte būti tokie patys.
Tai yra paskutinis elementas, kurį noriu jums duoti šiame mokyme. Nes žinau, kad daviau jums labai subtilias, sudėtingas koncepcijas. Tačiau daugelis jūsų esate pasiruošę pradėti jas kontempliuoti. Paskutinis elementas yra, kad kai pažvelgiate į pasaulį, kaip sakėme savo ankstesniuose perdavimuose, egzistuoja barjerai kolektyvinėje sąmonėje, egzistuoja sūkuriai, egzistuoja verpetai kolektyvinėje sąmonėje, kurie siekia jus įtraukti, tačiau taip pat egzistuoja barjerai tam, ką žmonės gali matyti ir ką jie gali mąstyti. Ir vienas iš tokių barjerų, labai subtilių, labai klastingų, labai luošinančių, paralyžiuojančių barjerų yra idėja, kad visada turėtumėte turėti priežastį, kodėl darote tai, ką darote. Ir turėtumėte būti nuoseklūs tame, ką darote.
Kitaip tariant, nusprendžiate reaguoti tam tikru būdu tam tikroje situacijoje. Na, turėtumėte sugebėti sugalvoti racionalų, linijišką, logišką paaiškinimą, kodėl šitaip elgiatės. O tuomet, kai tai padarėte vienoje situacijoje, turėtumėte visada elgtis tuo pačiu būdu panašiose situacijose. Būtent to iš jūsų reikalauja kultūra. Būtent to iš jūsų reikalauja visuomenė. Būtent to iš jūsų reikalaus kiti šalia jūsų esantys žmonės. Jie reikalauja, kad turėtumėte priežastį. Jie reikalauja nuoseklumo.
Tačiau už viso to galiausiai stovi puolusios būtybės, kurios nori jus kontroliuoti. Nes, sako jos, visada turėtumėte turėti racionalų paaiškinimą, kodėl darote tai, ką darote. Tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Tai reiškia, kad turite turėti paaiškinimą, kuris būtų priimtinas čia Žemėje, jūsų konkrečioje visuomenėje ir kultūroje. O jeigu ta konkreti visuomenė ir kultūra yra paveikta puolusių būtybių, tuomet galite veikti tik tokiais būdais, kurie yra priimtini pagal jų standartą ir jų apibrėžimą. O tuomet, žinoma, kai jau tai vieną kartą padarėte, turėtumėte ta pačia vaga eiti visą savo likusį gyvenimą ir visada daryti tą patį dalyką.
Na, mano mylimieji, kas buvo pasakyta apie Šventąją Dvasią Biblijoje? Šventoji Dvasia pučia, kur nori. Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad Šventoji Dvasia nesilaiko jokių taisyklių? Na, galime diskutuoti, ar Šventoji Dvasia laikosi kokių nors taisyklių, tačiau ką galime užtikrintai pasakyti, yra tai, kad Šventoji Dvasia nesilaiko jokių žmonių sukurtų taisyklių. Ji nesilaiko puolusių būtybių nustatytų taisyklių.
Puolusios būtybės nori uždaryti Dvasią, kad ji negalėtų tekėti. Tai yra jų pagrindinis tikslas. Didžiausia grėsmė joms yra kas nors, kas pasiekia tą sąmonės lygį, kuriame kažkas iš dvasinės karalijos gali per juos tekėti. Tai joms yra didžiausia grėsmė. Ir jos tai nori sustabdyti visomis įmanomomis priemonėmis. Jos nori padaryti, kad viskas būtų nuspėjama, viskas būtų kontroliuojama, o tai, žinoma, Dvasiai nedaro visiškai jokio poveikio.
Tai yra vienas didžiausių lūžių, kurį galite pasiekti dvasiniame kelyje, kelyje į Kristiškumą, kuomet jūs net tik intelektualiai tai suprantate, bet pamatote tai. Pamatote, kad Dvasia yra visiškai nepriklausoma, jos visiškai neveikia žmonių Žemėje ar, tiesą sakant, ir puolusių būtybių teorijos ir įsitikinimai. Jokie Žemėje egzistuojantys įsitikinimai negali daryti poveikio Dvasiai. Jeigu norite vizualios iliustracijos, paimkite didelį kūjį, patį didžiausią kūjį, kokį tik galite rasti, nueikite vieną dieną į paplūdimį ir kaip įmanoma stipriau trenkite į vandenyną su tuo kūju. Žinoma, padarysite didelį tekšt. Tačiau po kelių sekundžių, ką padarys vandenynas? Tiesiog sugrįš į rimtį. Na, tai šiek tiek iliustruoja Dvasią, išskyrus tai, jog kad ir kokį didelį kūjį galėtumėte sukurti Žemėje, negalėsite padaryti nė mažiausio tekšt Dvasioje. Jos visiškai neveikia tai, ką daro žmonės.
Puolusios būtybės turi šį labai labai seną įsitikinimą, ir daugelis žmonių yra jį perėmę, kuomet galvoja, kad jos, kad jūs čia Žemėje galite paveikti dvasinę karaliją. Galite paveikti angelus, galite paveikti Dievą. Puolusios būtybės nori jus įtikinti, kad jos gali pakeisti Dievo nuomonę, kad jis pavestų joms vadovauti jo kūrinijai. Daugelis žmonių nori tikėti, kad Dievas jiems rodo ypatingą dėmesį ir dalija jiems malones. Visa tai yra netikrovė, mano mylimieji. Visa tai yra netikrovė. Mes jau anksčiau tai sakėme. Mes esame pakylėtieji mokytojai. Mes nesame norus pildantis dievas. Mes čia esame tam, kad padėtume jums išsilaisvinti nuo žmogiškos sąmonės, o ne dalintume jums malones, kurios jums atrodo svarbios žmogiškoje sąmonėje.
Dvasios neveikia žmogiški įsitikinimai ir nuomonės. Ką tai reiškia? Kaip tampate atviromis durimis Dvasiai? Didžiausiu įmanomu laipsniu išlaisvindami savo protą nuo visų šių žmonių sukurtų taisyklių. Būtent tai mes vadiname įžengimu į neutralią proto būseną. Ji buvo vadinama įvairiais kitais vardais mistiniuose mokymuose: klausymo malone, grynosios sąmonės klausymu, grynąja sąmone. Daugeliu kitų dalykų. Ne pavadinimas yra esmė. Svarbiausia yra tai, kad galėtumėte sąmoningai tai ugdytis, jūs visi, šį įžengimą į neutralią proto būseną ir tiesiog buvimą atvirais Dvasiai.
Na ir dabar, žinoma, yra žmonių, kurie negali to daryti, nes jų protai yra pernelyg atviri astralinei plotmei arba mentalinei plotmei. Tačiau jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, jūs, kurie praktikavote mūsų apsaugos šaukinius, kreipėtės į Astrėją, kalbėjote mūsų invokacijas, dirbote su savo psichologijos išrišimu, jums gali būti naudinga, daugumai jūsų, kai esate jau tam tikru laipsniu išrišę savo psichologiją, kai jau nebesate pririšti prie šių žemesnių jėgų, galite gauti naudos, paskirdami šiek tiek laiko atsisėsti patogioje pozicijoje, arba atsigulti, ir tiesiog įeiti į šią neutralią proto būseną. Žinau, sakau, kad „jūs tiesiog į tai įeinate“, o realybėje tai yra vienas iš sunkiausiai pasiekiamų dalykų, kadangi yra tiek daug įvairiausių įtampų jūsų protui iš išorės, kurios nori jus ištraukti iš neutralumo. Ir vis dėlto, jūs bent jau galite pradėti šį procesą.
Galite paskirti tam šiek tiek laiko. Ir vienas būdas tai padaryti yra kalbėti noveną, kaip tai sakėme. Turite noveną Didžiajam Dieviškajam Vedliui, kuomet jūs kalbate Didžiojo Dieviškojo Vedlio šaukinį devynis kartus (arba keturiolika kartų. Yra du šaukiniai Dieviškajam Vedliui, ir galite naudoti bet kurį iš jų šioje novenoje: šaukinys 1, šaukinys 2). Po to tiesiog sėdite tenai su tuščiu lapu ir tušinuku, ir užsirašote viską, kas jums ateina. Galite panašią noveną atlikti ir man, sukalbėdami mano šaukinį devynis kartus, ir tuomet tiesiog rašydami be jokio teisimo, be jokių išankstinių nuomonių, kad ir kas jums ateitų.
Tačiau net nėra būtina daryti tai taip formaliai. Jūs taip pat tiesiog galite įeiti į klausymosi būseną. Nebūtina rašyti, tačiau kartais rašymas gali padėti neutralizuoti protą. Bet jeigu galite, tiesiog įeikite į neutralią proto būseną. Jums gali būti naudinga atsigulti arba užsimerkti. Atsisėskite, užmerkite akis ir tiesiog sekite savo mintis. Daugelis meditacijos formų skatina jus koncentruotis į kvėpavimą, ir jeigu jums tai padeda, tai taip pat yra puiku, tačiau atkreipkite dėmesį į savo mintis. Ir kai tik ateina mintis, mentališkai pasakote: „Atiduodu. Aš tai atiduodu.“ Jums nereikia apie tai mąstyti. „Man nereikia apie tai mąstyti. Man nieko nereikia išspręsti. Aš tiesiog tai atiduodu. Aš tiesiog tai paleidžiu. Atiduodu, atiduodu, atiduodu.“ Jūs galite tai daryti.
Šis pasiuntinys tai darė daug kartų savo gyvenime, ir vis dar tai tebedaro. Jūs tai galite daryti reguliariai, tiesiog kelias minutes, ar netgi ilgesnį laiko tarpą, tiek kiek norite. Bet jūs tiesiog atiduodate. Neturite jokios minties apie tai, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Jūs tiesiog atiduodate. Jūs tiesiog įžengiate į neutralumą. Neturite minties, kad jums turėtų pasirodyti pakylėtasis mokytojas ir duoti kažkokią šlovingą idėją. Neturite jokios išankstinės idėjos apie tai, kas turėtų ar neturėtų įvykti. Atkreipkite dėmesį, ką pasakiau: kas turėtų ar neturėtų įvykti. Neturite idėjos, kad niekas neturėtų įvykti, ar kad nesate verti gauti kažkokią idėją. Tačiau taip pat neturite minties, kad jūs to norite.
Jeigu sugebėsite kultivuoti šį vidinį klausymąsi, atrasite, kaip sakėme, kad iš pradžių gausite tam tikras įžvalgas apie tai, ką jums reikia išrišti savo psichologijoje. Ir jeigu ryšitės tai daryti, tuomet laikui bėgant tai pradės keistis ir jūs gausite kitas idėjas apie tai, ką galite daryti. Ką galite daryti savo gyvenime, ką galite padaryti dėl pakylėtųjų mokytojų, ką galite padaryti dėl Sen Žermeno.
Ir iš kur jums žinoti, savo dabartinėje proto būsenoje, kiek toli tai gali nueiti? Suprantate, kad šiuo metu, čia ir dabar, jūs klausote šio diktavimo, arba jūs jį skaitote. Šiuo metu jūs esate tam tikrame sąmonės lygyje tarp 144 lygmenų. Kad ir koks būtų jūsų sąmonės lygmuo, pripažįstate, kad toliau eidami dvasiniu keliu ir taikydami mokymus, kuriuos mes jums davėme, palaipsniui pakelsite savo sąmonę. Tačiau ką mes jums sakėme? Kai pradedate nuo 144 lygmens ir leidžiatės žemyn, prisiimate vieną iliuziją, kad nusileistumėte į 143 lygmenį. Ir prisiimate vieną iliuziją po kitos, kad nusileistumėte į savo dabartinį sąmonės lygį. Tai reiškia, kad jeigu jūs, tarkime, esate 80 sąmonės lygyje, yra ganėtinai nemažai iliuzijų, kurias vis dar tebeturite, kurios jums trukdo aiškiai matyti.
Turite čia pripažinti, kad savo dabartiniame sąmonės lygyje jums nėra įmanoma matyti, kokie jūs būsite, pakilę per 10 arba 20 arba 30 lygmenų aukščiau nei esate dabar. Tad turėtumėte sugebėti pripažinti ir priimti savo sąmoningu protu, kad jeigu nepaliausite eiti keliu, pakilsite aukščiau, ir vieną dieną būsite 20 lygmenų aukščiau nei esate šiandien.
Kas jums dabar yra svarbu? Tai yra, kad neleistumėte savo išoriniam protui, ar bet kokioms jėgoms, kurios traukia jūsų protą, įtikinti jus, kad egzistuoja limitai tam, ką jūs galite padaryti. Yra labai labai svarbu, kad pripažintumėte, jog dabartiniame lygmenyje turite tam tikrą viziją. Ir šiame konkrečiame lygmenyje, taip, yra dalykų, kurių negalite padaryti. Tačiau yra labai svarbu, kad suvoktumėte, jog jums keliant savo sąmonę, jūsų dabartinė vizija daugiau jūsų neberibos. Ir todėl negalite išoriniu protu nuspręsti: „O, aš niekada nesugebėsiu to padaryti.“ Tiek daug žmonių amžių bėgyje žiūrėjo, pavyzdžiui, į Jėzų ir į visą šią jo stebuklų istoriją. Ir jie pasakė: „Aš niekada nesugebėsiu vaikščioti vandeniu.“
Na, tai nėra ypatingai svarbu šiandieniniame amžiuje, kad gebėtumėte vaikščioti vandeniu, tad neprašau jūsų kultivuoti šią idėją, kad vieną dieną turėtumėte sugebėti vaikščioti vandeniu, ir kad jeigu nesugebate vaikščioti vandeniu, esate nevykėlis. Nuvykite tą idėją. Tačiau yra daug kitų būdų išreikšti Kristiškumą. Ir yra labai labai svarbu, kad nežiūrėtumėte į Jėzų ir į stabmeldystę, į tą stabmeldystės kultą, kuris buvo apie jį sukurtas arba buvo sukurtas apie Budą, ir nuspręstumėte savo išoriniu protu, kad: „O, aš tai tikrai negalėčiau padaryti to, ką padarė Jėzus arba Buda.“ Tiesą sakant, yra labai svarbu, kad nesiektumėte su jais lygintis, ir nemanytumėte, kad pasiekę Kristiškumą arba Budiškumą, turėtumėte sugebėti daryti tai, ką padarė jie.
Nes kaip gi jūs, savo dabartiniame sąmonės lygyje, galite žinoti, ką Dvasia per jus padarys, kai būsite 20 lygmenų aukščiau? Kaip galite tai matyti? Realybė yra tokia, kad negalite to matyti dėl iliuzijų, kurių dar neišrišote. Tačiau žmonėms vis dar tebėra įmanoma, ir žmonės tai daro visą laiką, priimti šį sprendimą išoriniu protu: „O, aš tikrai negalėčiau to padaryti. Niekada negalėčiau to padaryti.“ Na, niekada neturėtumėte sakyti niekada, nes priimdami tokį išorinį sprendimą, jūs iš tiesų galite apriboti tai, ką jūsų išorinis protas gali priimti. O tai reiškia, kad galite dabar turėti situaciją, kurioje iš tiesų būtumėte pakilę 20 lygmenų aukščiau savo kelyje. Ir Dvasia geba per jus padaryti kažką, ko ji negalėjo padaryti, bet gali padaryti dabar, tačiau jūsų išorinis protas nesugeba to priimti. Jūsų išorinis protas negali priimti jūsų pasiekimų, ir todėl užblokuoja Dvasios veikimą per jus.
Šis pasiuntinys galėjo pasakyti, kai sėdėjo tenai Summit Lighthouse klausydamasis šimtų diktavimų, perduodamų per Elizabeth Clare Prophet, tam tikrų labai aukštų diktavimų, labai galingų diktavimų. Jis galėjo pasakyti: „O, aš niekada negalėčiau to daryti.“ Galėtumėte grįžti ir palyginti, ir galėtumėte sakyti, kad kai kurie jos diktavimai labai skiriasi nuo to, ką duoda šis pasiuntinys. Kai kurie sakytų, kad jie yra aukštesni, kai kurie sakytų, kad jie yra galingesni, bet argi yra svarbu lyginti? Šiam pasiuntiniui nėra skirta daryti tiksliai tai, ką darė Elizabeth Clare Prophet. Jam yra skirta leisti Dvasiai veikti per jį tuo būdu, kuriuo Dvasia nori per jį dirbti.
Nėra jokios prasmės lyginti, ką Dvasia daro per vieną žmogų, su tuo, ką Dvasia daro per kitą žmogų. Dvasia pučia ten, kur nori. Jums nėra jokios prasmės lyginti save su Jėzumi, su Buda, su kokiu nors kitu dvasiniu mokytoju, ar su šiuo pasiuntiniu. Nėra jokios prasmės šiuose lyginimuose. Nežinote, ką Dvasia per jus padarys ateityje. O dar svarbiau, nežinote, ko Dvasia nedarys, tad nenuspręskite išoriniu protu, ką Dvasia turėtų ar neturėtų per jus daryti. Tai yra vienas iš dažniausių būdų, kuriuo dvasingi žmonės apriboja tai, ką Dvasia gali per juos padaryti.
Ryžkitės paimti šį diktavimą, paimti kitus diktavimus iš šios konferencijos, ir pažvelgti: „Kaip aš riboju Dvasią?“ Šis pasiuntinys, jau prieš ganėtinai daug metų, padarė šią išvadą. Jis sugebėjo susiderinti ir gauti šią mintį, kuomet pradėjo žiūrėti: „Kaip aš riboju Dvasią? Kaip riboju tai, kaip Dvasia gali per mane tekėti?“ Ir tai, jog jis šitai kontempliavo, buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, atvedusių jį į proto būseną, kurioje Jėzus galėjo pradėti jį mokyti jo konkrečiai misijai. Na ir dabar, jūsų misija bus kitokia, tačiau jums yra svarbu pažvelgti į apribojimus, kuriuos turite susikūrę, kaip jūs varžote Dvasią, arba kaip siekiate nukreipti Dvasią tekėti tam tikra kryptimi ir sukurti tam tikrą rezultatą, kurio trokšta jūsų išorinis protas.
Šis pasiuntinys, prieš pradėdamas savo mokymąsi su Jėzumi, pasiekė epifaniją, suvokimą, kad didelės dalies jo pastangų dvasiniame kelyje varomoji jėga buvo ego. Jis troško būti geru mokiniu, troško atrodyti pažengusiu mokiniu. Tiek daug dalykų, kuriuos jis darė, kilo iš šio troškimo. Ir kaip sakėme, viskas su tuo yra gerai tarp 48 ir 96 lygmenų, jūs turite pakelti save virš kolektyvinės sąmonės. Daugelis jūsų turėsite panašių jausmų, panašių pojūčių, ir sugebėsite tai pamatyti, jeigu norėsite, ir sugebėsite padaryti tai, ką padarė pasiuntinys. Tiesiog atiduoti, tiesiog tai paleisti ir suvokti: „Nėra nieko, ką noriu padaryti šioje planetoje.“
Ir kai nebelieka nieko, ką aš – išorinė asmenybė – noriu padaryti šioje planetoje, štai tuomet Dvasia gali tarti: „Na, ar tuomet leisi man kažką padaryti per tave?“ Jums nereikia pasiekti taško, kai viską atiduotumėte, visus žmogiškus troškimus. Tačiau turi atsirasti tam tikras atvirumas Dvasiai per jus dirbti tokiais būdais, kurių nebuvote numatę, kurių nesiekiate kontroliuoti.
Mano mylimieji, puolusios būtybės mėgina kontroliuoti Dvasią. Jūs, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, iš tiesų neturėtumėte norėti daryti to paties. Šventoji Dvasia pučia ten, kur nori. Tai reiškia, jog tam, kad Šventoji Dvasia galėtų per jus pūsti, turite ryžtis leisti jai pūsti tokiais būdais, kurių negalite nuspėti, negalite numatyti, negalite kontroliuoti. Jeigu norite kontroliuoti Dvasios tekėjimą iš anksto, Dvasia privalo atsitraukti ir laukti, kol būsite atviri. Kitaip neįmanoma, mano mylimieji, kadangi Šventoji Dvasia nepažeis jūsų laisvos valios. Ir tuomet galite sakyti: „Na, ar šis pasiuntinys žinojo, ką jis šiandien darys, kai pradėjo savo darbą 2002 ar 2001 metais? Ar jis žinojo, kas įvyks?“ Ne, nežinojo. Tad kaip jis padarė laisvą pasirinkimą? Jis padarė laisvą pasirinkimą atidėti į šalį savo žmogiškus troškimus ir ambicijas, ir atsiverti Dvasiai tardamas: „Tebūnie kas bus, gali tekėti per mane.“ Tai taip pat yra laisvas pasirinkimas.
Tiktai išorinis protas nori kontroliuoti baigtį, nori nuspėti baigtį. Jis nori iš anksto žinoti, kokia bus baigtis, jis nori turėti garantiją. Nėra jokios garantijos. Velnias jums pasiūlys sutartį. Dvasia jums nesiūlo jokios sutarties. Ar esate dabar atviri? Tuomet Dvasia tekės per jus. Jeigu rytoj nebūsite atviri, Dvasia per jus rytoj netekės. Jeigu būsite atviri po dešimties metų, Dvasia vėl per jus tekės, per tą atvirumą, koks jis bus. Nėra jokios sutarties, jokio įsipareigojimo, jokių tramdomųjų marškinių. Tiek daug žmonių mano, jog tam, kad galėtumėte būti atviromis durimis pakylėtiesiems mokytojams, turite užsivilkti tramdomuosius marškinius. Privalote viską daryti teisingai. Ką mes sakėme? Vienintelis klausimas yra, ar yra atvirumas, ar yra anga, ar yra atviros durys? Tuomet Dvasia gali tekėti ir tekės. Dažnai esmė nėra privalėti kažką daryti, esmė yra kažko nedaryti.
Paradoksas, žinoma, yra toksai, kad dauguma žmonių pradeda savo kelionę dvasiniu keliu, turėdami tiek daug iškreiptų energijų savo emociniame ir mentaliniame kūnuose, tiek daug iliuzijų, kad jie iš tiesų turi atlikti tam tikrą apsivalymą, tad yra toks laiko tarpas, kai turite kažką daryti. Turite kalbėti šaukinius ir invokacijas energijoms išrišti. Turite dirbti su savo atskirosiomis savastimis ir savo iliuzijomis. Turite studijuoti mokymus. Turite kurį laiką dėti pastangas, kad išvalytumėte visą purvą iš savo keturių žemesniųjų kūnų, kuris uždaro jūsų protą, nes tai taip pat yra vienas būdas uždaryti savo protą. Tačiau kai jau tai padarote, esmė čia nebėra daryti dar daugiau dalykų, esmė yra nedaryti.
„Darytojo nėra – bet viskas atlikta“ yra koncepcija budizme, apie kurią galite mąstyti. „Darytojo nėra – bet viskas atlikta“. Kai kurie iš jūsų esate pasiruošę pradėti mąstyti apie šią mįslę, kiti dar nesate pasiekę šio taško, tad galite tai ignoruoti. Ir vis dėlto, ateina momentas, kai nesate darytojas. Ir vis dėlto, jūs taip pat pripažįstate, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie turi būti padaryti praktiniame gyvenime, ir jūs tiesiog juos padarote, ir tuomet vėl susitelkiate į savo dvasines veiklas. Tačiau visada esate šiek tiek atviri, visą laiką klausotės, visada egzistuoja tam tikras atvirumas jūsų prote. Galite būti susikoncentravę į tam tikrus praktinius reikalus savo gyvenime, tačiau vis dar tebėra jūsų dalis, kuri yra atvira gauti naują įžvalgą, naują idėją. Dažnai kasdienių veiklų sūkuryje, galite gauti kažkokią įžvalgą, kažkokį impulsą.
Būtent prie to mes siekiame jus atvesti, kad pradėtumėte įgyti šią, kaip galėtume tai pavadinti, klausymosi malonę, tą vidinį atvirumą, kuriame atsiranda tam tikras atvirumas Dvasiai, AŠ ESU Esačiai, pakylėtiesiems mokytojams. Ir kas gali pasakyti Dvasiai, ką ji gali per jus daryti? Žinoma, joks kitas žmogus negali jums pasakyti, ką Dvasia gali ar negali per jus daryti. Ką turiu omenyje, kai sakau, jog joks kitas žmogus negali jums pasakyti? Na, kas yra jūsų keturi žemesnieji kūnai, jūsų išorinė asmenybė? Tai yra žmogiška būtybė, tad jūsų pačių išorinė asmenybė negali jums pasakyti, ką Dvasia gali ar negali per jus daryti.
Tad dabar, daviau jums mintis, kurias norėjau jums duoti. Suprantu, kad tai yra labai, galėtume sakyti, ezoterinis arba mistiškas diktavimas, reikalaujantis ganėtinai didelių apmąstymų. Kai kuriems iš jūsų, jis gali su jumis nerezonuoti, nes dar nesate tame lygmenyje, kuriame jums to reikėtų. Tačiau kitiems tai bus tiksliai tai, ko jums reikia, kad galėtumėte pakilti į tą aukštesnį kelio lygmenį. Palieku jums patiems spręsti, ką su tuo darysite. Tačiau, kaip sakiau, jeigu pasistengsite susitelkti į mano Esybę, į mano Esatį, aš padarysiu viską, kas gali būti padaryta, suteikdamas jums įžvalgas, kurių jums reikia, kad galėtumėte pakilti į aukštesnį tarnystės ir susiderinimo lygmenį. Tad dabar, užsklendžiu jus džiaugsmo liepsnoje, kuri AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com