Elementarus mokymas apie visatos sukūrimą

Kim Michaels

Pakylėtieji mokytojai moko, kad mes, t.y., mes, esantys čia materialioje karalijoje, ir mokytojai dvasinėje karalijoje, gyvename kosminiame vienete, vadinamame „formų pasauliu.“ Šis mūsų formų pasaulis yra tik vienas iš daugybės kitų.

Už formų pasaulio egzistuoja kitas lygmuo, kurį mokytojai vadina „Visetu.“ Tačiau Viseto neįmanoma tiksliai apibūdinti jokiais mūsų formų pasaulio žodžiais ar sąvokomis, ir todėl mokytojai apie tai kalba nedaug. Tačiau Visete egzistuoja būtybės, kurios paprastai prisistato kaip reprezentuojančios tam tikras dieviškas savybes, pavyzdžiui besąlyginę meilę arba begalinę šviesą.

Formų pasaulį sukūrė individuali būtybė, kurios sąmonė pranoksta net ir pakylėtųjų mokytojų sąmonę. Ši būtybė yra vadinama Kūrėju, bet dauguma žmonių ją vadina Dievu. Kūrėjas pradėjo formų kūrimo procesą aplink save apibrėždamas sferišką ribą ir sukurdamas sferą, kuri buvo atskirta nuo Viseto. Šis atskyrimas buvo padarytas todėl, kad Visete neįmanoma patirti, ką reiškia būti atskira būtybe ir neįmanoma patirti atskirų formų egzistavimo.

Apibrėžęs šią ribą, Kūrėjas sutraukė savo būtybę ir sąmonę į vieną tašką sferos centre. Tai reiškia, kad likusi sferos dalis tapo tuščia, tapo vakuumu, kuriame nebuvo jokių apibrėžtų formų.

Tada Kūrėjas iš savo esybės išskyrė substanciją. Šią substanciją pakylėtieji mokytojai vadina Materijos šviesa, bet ją taip pat galima laikyti tam tikra energijos forma. Ši energija neturi vibracijos, bet potencialiai ji gali įgyti bet kokią vibraciją ir formą.

Tuomet Kūrėjas iš centrinio taško išspinduliavo Materijos šviesą ir sukūrė vakuume sferą. Ši sfera buvo pripildyta energijos, kuri vibravo daug aukštesnių dažnių spektre, nei mūsų materialus pasaulis.

Po to Kūrėjas sukūrė tam tikras struktūras pirmoje sferoje. Jos buvo panašios, nors ir neidentiškos, į mūsų pasaulio galaktikas, saulių sistemas ir planetas. Šias struktūras Kūrėjas kūrė savo prote suformuodamas minčių įvaizdį ir perkeldamas šį įvaizdį ant pirminės sferos energijos, Materijos šviesos. Tuomet ši energija išsikristalizavo ir prisiėmė jai duotos matricos vibracijas.

Po to Kūrėjas sukūrė savimonę turinčias būtybes ir pasiuntė jas į pirmąją sferą, kurioje jos prisiėmė „kūnus“, sukurtus iš tų pačių energijų kaip ir likusi sfera. Šios pirmosios savimonę turinčios būtybės buvo sukurtos iš Kūrėjo sąmonės arba Esybės. Taigi, iš tiesų jos nebuvo atskirtos nuo Kūrėjo. Vis dėlto jos buvo sukurtos su viename taške lokalizuota sąmone, tai reiškia, jog jos save laikė individualiomis būtybėmis, egzistuojančiomis atskirai nuo savo aplinkos. Jos taip pat tiesiogiai nesuvokė Kūrėjo, nors viduje ir jautė, kad yra susijusios su kažkuo už savo individualios esybės ribų. Jų požiūris į save buvo labai panašus į mūsų: „aš“ aiškiai atskirtas nuo „kitų.“

Šios pirmosios savimonę turinčios būtybės buvo sukurtos būti bendrakūrėjais. Jos turėjo tas pačias kūrybines galias kaip ir Kūrėjas, t. y. jos galėjo formuoti minčių įvaizdžius ir perkelti juos ant Materijos šviesos. Eksperimentuodami šiomis galiomis bendrakūrėjai pamažu įvaldė savo aplinką ir pradėjo kurti ant Kūrėjo apibrėžtų struktūrų.

Šio bendro kūrybinio proceso metu šios būtybės pagilino savęs suvokimą – išplėtė lokalizuoto aš ribas. Jos pradėjo suvokti, jog gali sukurti daug geresnes struktūras bendradarbiaudamos viena su kita, ir kad jų pagrindinė galia ateina iš Kūrėjo. Šitaip pamažu jos įveikė skirstymą į „aš“ ir „kiti.“ Jos ėmė suvokti, kad visos savimonę turinčios būtybės yra Kūrėjo Esybės tąsa. Todėl kiekviena būtybė yra vienovėje su savo šaltiniu, ir visos būtybės yra vienovėje viena su kita. Net ir Materijos šviesa yra Kūrėjo Esybės tąsa, o tai reiškia, kad visa yra Viena.

Ėmę busti ir atrasti savo tikrąjį tapatumą, pirmieji bendrakūrėjai pradėjo kelti pirmosios sferos vibracijų lygį, kol ši pasiekė aukščiausią savo potencialą. Kai tai įvyko, pirmieji bendrakūrėjai tapo pirmaisiais pakylėtaisiais mokytojais, įvaldžiusiais save ir įvaldžiusiais savo aplinką.

Po pirmosios sferos pakilimo, Kūrėjas vakuume sukūrė naują sferą. Ji taip pat buvo sukurta iš Materijos šviesos, tačiau pirminė jos energija buvo šiek tiek tankesnė nei pirmojoje sferoje. Tuomet pakylėtieji mokytojai iš pirmosios sferos sukūrė tam tikras struktūras antrojoje sferoje. Tai padarę, jie iš savęs sukūrė savimonę turinčias tąsas ir pasiuntė į antrąją sferą, kad šios prisiimtų kūnus, sukurtus iš tos sferos energijų.

Antroji bendrakūrėjų karta taip pat praėjo savo sąmonės plėtimo ir bendro kūrimo sferoje procesą. Galiausiai jų pastangų dėka antroji sfera pakilo, ir jie taip pat tapo pakylėtaisiais mokytojais.

Tuomet Kūrėjas sukūrė trečiąją sferą, kuri buvo dar tankesnė už antrąją sferą. Pakylėtieji mokytojai iš antrosios sferos joje sukūrė struktūras. Tuomet jie pasiuntė iš savęs sukurtas savimonę turinčias tąsas į trečiąją sferą, ir procesas vėl kartojosi nuo pradžių.

Šis procesas praėjo keletą lygmenų, o mes dabar gyvename septintoje sferoje, kuri buvo sukurta pirminiame vakuume. Mūsų sfera taip pat yra sukurta iš Materijos šviesos, tačiau ši šviesa dar tankesnė nei ankstesnėse sferose. Tai reiškia, jog pasidarė lengviau patikėti, jog ne tik kad esame individualios būtybės, bet kad esame atskiros būtybės – atskirtos viena nuo kitos, nuo savo aplinkos ir nuo savo šaltinio.

Ir vis dėlto mes tebesame individualios Vieno Proto ir vienos Kūrėjo Esybės tąsos. Mes turime tokias pačias bendro kūrimo galias, mes galime formuoti minčių vaizdinius ir perkelti juos ant Materijos šviesos. Mes taip pat esame bendrakūrėjai ir mūsų užduotis yra, naudojantis savo bendrakūrybinėmis galiomis, kelti visos mūsų sferos vibracijas, kol ji taip pat pakils ir taps dvasinės karalijos dalimi.

Tačiau mūsų tikslas nėra vien tik kelti savo sferą. Mūsų tikrasis tikslas yra kelti savo sąmonę, kol mes taip pat galėsime pakilti ir tapti pakylėtaisiais mokytojais. Kai tai įvyks, tapsime nemirtingomis būtybėmis, ir galėsime toliau plėsti savo sąmonę, kol pasieksime tokį pat lygį kaip ir mūsų Kūrėjas. Tuomet galėsime patys tapti Kūrėjais ir kurti savo formų pasaulius. Tiesą sakant, esminis tikslas, dėl kurio buvo sukurtas formų pasaulis, buvo sukurti platformą, kuri galėtų tarnauti kaip Kūrėjų inkubatorius. Mes esame besivystantys Dievai, arba, kaip sakė Jėzus: „Jūs esate Dievai.“

Mes praeiname šį sąmonės augimą pradėdami savo gyvavimą su viename taške lokalizuota sąmone, ir pamažu plečiame šią sąmonę iki visa apimančios Kūrėjo sąmonės lygmens. Mes tai darome prisiimdami „kūnus“, padarytus iš tankiausios mūsų sferos „medžiagos“, susitapatiname su jais ir pamirštame savo dvasinę kilmę. Po to palaipsniui pradedame nubusti ir suvokiame, jog esame ne materialios būtybės, bet dvasinės būtybės. Būtent per šį pamiršimą ir prabudimą, per šią nugrimzdimo ir prabudimo patirtį, mes auginame savęs suvokimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com