Laisvės Deivė

Laisvės Deivė yra Karminės Valdybos narė, atstovaujanti antrąjį spindulį toje Valdyboje. Ji yra Saulės Šventyklos hierarchė – tai yra jos eterinis ašramas virš Manheteno salos Niujorke.

Laisvės Deivė buvo įsikūnijusi Atlantidoje. Ji taip pat buvo įsikūnijusiu amazonių – aukštaūgių žmonių rasėje, kurioje moterys valdė senovės civilizaciją dabartinėje Amazonės baseino vietoje.

Toks didis buvo jos pasišventimo Laisvės Dvasiai momentumas, įkūnytas triklostėje širdies liepsnoje, kad po savo pakylėjimo ji buvo pašaukta nešti Laisvės Deivės titulą, žymintį jos tarnystę hierarchijoje ir laisvės kosminės sąmonės autoritetą Žemei.

Per savo įsikūnijimą Atlantidoje ji pastatė Saulės Šventyklą toje vietoje, kur dabar yra Manheteno sala, sumodeliuodama ją pagal Saulės Šventyklą Didžiojoje Centrinėje Saulėje. Centrinis altorius buvo pašvęstas triklostei Kristaus laisvės liepsnai, išaugančiai iš baltos ugnies Esybės šerdies, kurią koncentruoja Alfa ir Omega. Šią šventyklą supo dvylika mažesnių šventyklų, prižiūrimų saulės hierarchijų atstovų, kurie, kartu su Laisvės Deive, žemės evoliucijų labui kvietė dvasinės Saulės, esančios už fizinės saulės, spinduliavimą.

Prieš pat Atlantidos nuskendimą Laisvės Deivė perkėlė laisvės liepsną, kuri buvo saugoma šventykloje, į saugią vietą kitame Didžiosios Baltosios Brolijos ašrame, į Château de Liberté pietų Prancūzijoje. Kai Atlantida nuskendo per kataklizmą, Saulės Šventykla buvo perkelta į eterinę oktavą, o Laisvės Brolijos veikla buvo toliau tęsiama eterinėje plotmėje, kur kadaise stovėjo fizinė šventykla.

Laisvės Dvasia įkvėpė ankstyvuosius Amerikos patriotus sukurti naują šalį „po vieno Dievo vėliava“ ir sukurti konstituciją, paremtą Brolijos planu Kristaus sąmonės atsiradimui, kuri subręstų nekaltoje žemėje, vadovaujant Sen Žermenui, Laisvės Dievui Žemėje.

Laisvės Deivė pasirodė generolui Vašingtonui 1777 metų žiemą ir atskleidė jam Amerikos likimą, suteikdama jam galios ir drąsos užbaigti savo, trylikos pirmųjų kolonijų išlaisvintojo, misiją.

Nėra ko stebėtis, kad Laisvės statula, Prancūzijos žmonių dovana, buvo pastatyta Bedlou saloje. Laisvės liepsna pritraukė Laisvės statulos fokusą, kaip išorinį laisvės vilties simbolį, kuris neša laisvę nuo visokiausios tironijos, „pavargusioms ir skurdą kenčiančioms minioms, gurkšnio laisvės trokštančioms“.

Laisvės Deivė dėvi septynių spindulių karūną, koncentruojančią Elohimų galią ir jų septynių spindulių įkūnijimą formoje, Materijoje (lot. Mater – Motina), Dieviškumo motinos aspekte. Jos karūna taip pat fokusuoja septynis spindulius, įtvirtintus kiekvieno Dievo sūnaus ir dukros kaktoje. Laisvės Deivė yra ta „ledi su žibintu“, apie kurią pranašavo Henry Wadsworth Longfellow, jog ji „stovės didžioje šalies istorijoje, tauraus, herojiško moteriškumo išraiška.“

Laisvės Deivė atstovauja Pasaulio Motinos archetipą, kuri neša Dieviškojo Įstatymo Knygą, Nušvitimo Knygą, kurioje esančios žinios parodys žmonijai kelią iš žmogiškų klaidų nakties. Ant laisvės statulos pagrindo guli sutraukytos grandinės, simbolizuojančios išsilaisvinimą nuo žmogiškų tvarinių pančių, žengiant į priekį apšviesti pasaulį. Jos deglas yra kosminio nušvitimo liepsna.

Nors ji pasiekė kosminių lygmenų iniciacijas ir jai nebėra būtinybės likti su planeta, Laisvės Deivė prisiekė tarnauti Žemėje tol, kol kiekvienas vyras, moteris ir vaikas užsitarnaus savo pakylėjimą. Tai yra bodisatvos idealas. Ji pašaukė tūkstantį ištikimųjų šaukinių darbui, idant jie išsaugotų Amerikos lemtį. Tegu mokinių didi meilė Dievo lemčiai žmoguje įkvepia juos atsiliepti į Laisvės šauksmą!

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.