Pirmiausia ieškokite taikos, o tuomet tarnaukite iš taikos
Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Taika per Kim Michaels, 2024 metų sausio 7 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Naujųjų metų vebinare: „Būkite Taikos Liepsna besikeičiančiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Taika.
Kas yra taika? Na, tai priklauso nuo to, iš kur į ją žiūrite. Jeigu į ją žiūrite kaip įsikūnijime Žemėje esanti būtybė, esate linkę manyti, kad tai, kas vyksta šioje planetoje, yra chaosas, sumaištis, konfliktai, visi tie dalykai, kuriuos žmones laiko priešingybe taikai. Todėl dualistinėje sąmonėje esantys žmonės samprotauja, kad taika turi reikšti tylą, veiklos nebuvimą, kai niekas nevyksta.
Jeigu pažvelgsite į Rytus, pamatysite, kad nuo Vedų laikų ir netgi dar seniau, jie sumąstė šią non-dualizmo idėją, kad Brahmanas, aukščiausia būtybė, aukščiausia sąmonė, privalo neturėti jokios formos, jokių bruožų ir nesikeisti. Jie sumąstė idėją, jog tam, kad kažkas galėtų būti amžinas, jis negali keistis. Tai yra dualistinis požiūris į pasaulį, galintis kilti tik iš dualistinio proto vidaus, kuris samprotauja apie tai, kas yra už Žemės ribų, tačiau pats nėra to patyręs.
Kaip galiu tai sakyti? Todėl, kad AŠ ESU Taikos Elohimas. Aš patiriu Taikos Liepsną. Aš esu viena su Taikos Liepsna. AŠ ESU Taikos Liepsna. Ir aš nesu niekas. Aš nesu stovėjimas vietoje. Aš nesu pokyčių nebuvimas. Tačiau aš esu amžinas, lyginant su bet kokiais dalykais nepakilusioje sferoje. Tačiau esu amžinas tik savitranscendencijoje, nes niekur formų pasaulyje nėra jokio kito amžinumo. Net ir Visete, amžinumas egzistuoja tik savitranscendencijoje. Tačiau savitranscendencija Visete yra kitokia nei formų pasaulyje. Tad yra klaida sakyti, jog tam, kad kažkas galėtų būti amžinas, jis negali keistis.
Du vieno proto aspektai
Pažvelkite, ką mokslininkai atrado apie materialią visatą. Ji ne tik plečiasi, bet plečiasi greitėjančiu tempu. Tai yra viena savitranscendencijos iliustracija. Na ir dabar, žinoma, jie sakys: „Bet visata nėra amžina.“ Ne, tačiau tęsdama savitranscendencijos procesą, visata gali transcenduoti save ir transformuotis į pakylėtąją karaliją, tapdama vėliausia sfera pakylėtoje karalijoje, ir tai yra amžinumo forma, lyginant su nepakilusia sfera, tačiau tai vis tiek yra savitranscendencija. Tai yra viena iš tų mįslių, kurių linijiškas protas, dualistinis protas, negali išspręsti. Jūs ją galėsite išspręsti tiktai patyrę Vieną protą. Nes Vienas protas, žinoma, yra vienovėje su pakylėtąja karalija ir su Dievo liepsnomis, kurios reprezentuoja septynis spindulius ir slaptuosius spindulius.
Vienas protas gali atrodyti amžinas, nekintantis, lyginant su tuo besikeičiančiu pasauliu, kuriame jūs gyvenate. Jėzus Kristus – toks pat vakar, šiandien ir amžinai – tam tikra prasme, nusako faktą, kad Vienas protas, tam tikru atžvilgiu, nesikeičia, lyginant su nuolatiniais pokyčiais, kuriuos matote Žemėje. Vienas protas yra amžinas ta prasme, kad jis visada yra vienovėje su Kūrėju, ir visgi, Vienas protas turi du aspektus. Alfa ir Omega – vienas jų yra vienovė su Kūrėju, šios vienovės pastovumas, kuri niekada negalėtų būti prarasta. Ir visgi, Vienas protas yra visame kame, tad visatai keičiantis, sferoms save transcenduojant, Vienas protas taip pat save transcenduoja ir tampa daugiau. Štai kodėl Vienas protas yra visame kame, ir kad ir kur būtumėte, galite naudotis Vienu protu sugrįžti pas Kūrėją.
Jeigu Vienas protas būtų pastovus ir negalėtų keistis, tuomet galėtų būti kažkas, kas staiga būtų už Vieno proto ribų, atsiskyręs nuo Vieno proto, ir todėl galėtumėte turėti savimonę turinčias būtybes, kurios būtų kažkokioje karalijoje, tačiau jos negalėtų susijungti su Vienu protu ir todėl negalėtų sugrįžti į vienovę, bet galėtų visam laikui pasiklysti. Na ir dabar, žinoma, būtent tai mėgino sukurti puolusios būtybės nuo tada kai nupuolė. Kažkokią karaliją, kuri taip stipriai skirtųsi ir būtų taip priešinga vienovei, jog jos, bent kai kurios iš jų, tikisi, kad vieną dieną joms pavyks pasiekti šį tikslą, sukurti sferą, kuri būtų taip toli nuo vienovės, kad negalėtumėte sugrįžti į vienovę iš tos vietos, ir todėl jos mano, kad tai būtų amžina, tai taptų amžina.
Troškimas padėti kitiems
Tačiau kuo jos naudojasi, kurdamos šią atskirtą vietą? Vienu protu, nes be jo daugiau nieko nėra – be jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Tad realybėje tai negali įvykti, tiktai iliuzijose, kurios yra saugomos protuose tų būtybių, kurios įstrigo dualizme. Galite pažvelgti į Žemę, galite pažvelgti į žmones, kurie yra labai stipriai įstrigę dualistiniame prote, kaip kiti mokytojai apie tai kalbėjo, kurie yra įstrigę šiame „mes ir jie“ mentalitete. Ir galite pažvelgti į kai kuriuos šiuos žmones ir tarti: „Kas kada nors galėtų juos sugrąžinti atgal į vienovę? Kas juos galėtų ištraukti iš jų dabartinės proto būsenos? Kaip jie kada nors galės suvokti ir pripažinti, kad klydo?“
Bet matote, kai jūs į tai žiūrite, jūs žiūrite iš būtybės, iš įsikūnijime esančios būtybės perspektyvos. Galite būti avataras, galite turėti dvasinį suvokimą, galite būti dvasiniame kelyje, galite studijuoti dvasinius mokymus, tačiau jūs vis tiek žiūrite į Žemę ir sakote: „Tam tikrų dalykų čia neturėtų būti, tam tikri dalykai turėtų pasikeisti ir jie turėtų pasikeisti dabar, šiame įsikūnijime, kad aš galėčiau pamatyti šį rezultatą.“
Tai yra suprantama, ir kai kuriais atžvilgiais pagirtina, kad esate pasiruošę padėti Žemei pakilti aukščiau ir priartėti prie aukso amžiaus. Tačiau tai taip pat gali tapti disbalansu, atitraukiančiu jus nuo ramybės, nes dabar jūs jaučiate, jūs mąstote, jūs jaučiate tapatumo lygmenyje, kad iš tiesų negalite būti savimi, negalite iš tiesų būti ramybėje, kol ši sąlyga nebuvo pakeista. Ir kai įžengiate į šią proto būseną, negalite būti atviromis durimis Taikos Liepsnai, ir todėl, jūs iš tiesų nepadedate atnešti taikos į Žemę. Jūs padedate toliau palaikyti dabartinę nesantaikos būseną.
Galite pažvelgti į tam tikrus žmones, kurie yra specifinėje proto būsenoje, ir galite sakyti: „Net jeigu galėčiau prisėsti ir pakalbėti su šiais žmonėmis, ar yra kažkas, ką galėčiau pasakyti, kas galėtų jiems padėti pamatyti proto būseną, kurioje jie yra?“ Ir realybė yra, ne, nėra nieko. Nėra nieko, ką pakylėtasis mokytojas galėtų pasakyti tokiems žmonėms, kad padėtų jiems pamatyti proto būseną, kurioje jie yra. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali grįžti į vienovę. Tiesiog tai negali įvykti per išorinę jėgą. Tai gali įvykti tik per vidinį procesą, kuomet jie su savo disbalansu nueitų į tokį kraštutinumą, kad nebegalėtų pakelti buvimo savo pačių prote. Galite pažvelgti į šiuos žmones, galite galvoti, kad jie kuria chaosą išoriniame pasaulyje, aplink juos esančioje situacijoje. Tačiau chaosą išorėje galite kurti, tik jeigu chaosą jau esate sukūrę savo proto viduje.
Grįžimo link vienovės procesas
Kuo stipriau žmonės kabinasi į savo idėjas, kabinasi į savo įsitikinimus ir savo pasaulėžiūrą, kuo stipriau jie atstumia bet kokius mėginimus padėti jiems pamatyti disbalansą, tuo daugiau chaoso jie sukuria savo protuose, ir ateina toks momentas, kai jie nebegali to pakelti. Kažkas juos pažadina ir jie dabar mato iš savo proto vidaus. Na ir dabar, pradžioje tai gali būti labai primityvu, ką jie mato, šią būtinybę keistis. Tačiau tai yra grįžimo link vienovės proceso pradžia.
Labai dažnai jūs, dvasingi žmonės, žiūrite į žmones, kuriuos pažįstate, arba žiūrite į žmones žiniasklaidoje ir matote, kad šie žmonės yra daug žemesnėje sąmonės būsenoje už jus. Jie turi daug žemesnę, daug primityvesnę pasaulėžiūrą ir gyvenimo supratimą už jus. Savo užuojautoje ir troškime pakelti Žemę, trokštate rasti būdą padėti šiems žmonėms. Tačiau manote, kad padėjimas jiems reiškia, jog turėtumėte pakelti juos iki savo sąmonės lygmens, kad jie galėtų priimti tą pasaulėžiūrą ir dvasinį supratimą, kurį turite jūs. Tačiau daugelio žmonių atžvilgiu tai nėra realistiška. Galiausiai jie galėtų suvokti dvasinę pasaulėžiūrą, kurią jūs turite, tačiau daugeliui žmonių tam prireiktų daugelio gyvenimų, ir todėl jūs negalite ateiti, atsisėsti su šiais žmonėmis ir kalbėdamiesi su jais pakelti juos iki savo sąmonės lygmens. Tam prireiktų daugelio gyvenimų, ir to nebūtų įmanoma pasiekti žodžiais, tik per Skaudžių Smūgių Mokyklą, kurioje jie vėl ir vėl patirtų galvos daužymą į betoninę sieną, kol galiausiai pradėtų savęs klausti, ar nėra geresnio būdo gyventi nei daužant galvą į betono sieną.
Ar gali puolusios būtybės pasikeisti?
Na ir dabar, galite pažvelgti į puolusias būtybes ir galite paklausti: „Ar būtų įmanoma joms pasikeisti?“ Ir, vėlgi, nėra nieko, ką kas nors galėtų pasakyti, kad priverstų jas pasikeisti, tačiau tai gali įvykti. Gali prireikti labai daug laiko, kad jos pasiektų šį tašką, kuriame nebegalėtų ištverti buvimo savo pačių protuose, kadangi puolusios būtybės nugrimzdo į gilesnį neigimo lygmenį už visus pirminius Žemės gyventojus ar bet kurias kitas būtybes šioje nepakilusioje sferoje, kurios nenupuolė.
Kai nupuolate, įžengiate į gilesnį neigimo lygmenį ir todėl iš tiesų nepatiriate tokio paties chaoso, kurį patiria daugelis žmonių Žemėje. Manote, kad kontroliuojate. Patiriate iš savo proto vidaus, kad turite tam tikrą kontrolės laipsnį, ir kai kažkas įvyksta, kas supurto jūsų kontrolės jausmą, labai gerai mokate naudotis neigimu, nustumdami tai į šalį, išstumdami tai iš savo proto, ir vis dėlto, visata galiausiai prigaus net ir puolusias būtybes.
Neigimas ir laisva valia
Nėra nė vienos puolusios būtybės, kuri galiausiai nepabus. Kai kurioms iš jų gali prireikti labai daug laiko, ir kiek laiko joms prireiks, dar reikės pažiūrėti. Tačiau galiausiai jos pabus. Jos gali pasirinkti patirti antrąją mirtį, užuot pradėjusios kelionę atgal į vienovę, tačiau neigimas negali tęstis amžinai. Kodėl negali? Todėl, kad tai būtų laisvos valios pažeidimas, jeigu neigimas galėtų tęstis amžinai. Tai reikalauja gilesnio apmąstymo. Galite nustebti išgirdę mane tai sakant. Tačiau ką reiškia laisvos valios įstatymas?
Laisvos Valios įstatymas yra, kad visos savimonę turinčios būtybės turi laisvą valią. Paprastai esate įpratę žiūrėti į savo situaciją čia Žemėje ir mąstote: „Na, visi žmonės turi laisvą valią.“ Sužinote apie puolusias būtybes ir galvojate: „Na, puolusios būtybės taip pat turi laisvą valią.“ Tuomet sužinote apie pakylėtuosius mokytojus, ir kai kurie žmonės mano, kad kai pakylate, atiduodate savo laisvą valią, nes dabar jūs nebegalite eiti į dualizmą. Bet matote, jūs neatiduodate savo laisvos valios pakildami. Tiesą sakant, jūs susigrąžinate arba įgyjate teisę naudotis aukštesnio lygmens laisva valia, nes dabar nėra taip, kad negalite eiti į dualizmą, jūs tiesiog nenorite eiti į dualizmą, nes jau matėte, kas yra dualizmas, žinote, kas tai yra. Ir jūs pasirenkate pakilti, tardami, kad jums jau gana dualizmo, jūs daugiau nebenorite į jį eiti, ir todėl jūs pakylate, ir jums yra suteikiama pozicija pakylėtoje karalijoje, kuri negalėtų būti patikėta būtybei, nepalikusiai dualizmo. Tačiau, žinoma, tai galioja per visas aukštyn vedančias karalijas, per visus dvasinės karalijos lygmenis, iki paties Kūrėjo, ir pats Kūrėjas taip pat turi laisvą valią.
Tačiau viskas yra sukurta iš Kūrėjo esybės, ir viskas yra sukurta iš pakylėtųjų būtybių visuose šiuose lygmenyse nuo Kūrėjo žemyn iki jūsų nepakilusios sferos. Ir visos šios būtybės turi laisvą valią, tad jūs įdedate dalį savo pačių esybės ir sąmonės į kūriniją, ir negi manote, kad vien dėl to, jog yra būtybių su žemesne sąmonės būsena, kurioms buvo suteikta laisva valia, kad tai staiga nustelbs pakylėtųjų būtybių laisvą valią? Žinoma, kad ne. Jos turi aukštesnio lygmens laisvą valią.
Tiesiog ateis toks momentas, kai pakylėtosios būtybės, iš kurių yra sukurta puolusi būtybė, ir tos puolusios būtybės AŠ ESU Esatis pasirinks: „Viskas, gana. Išmokau tai, ką norėjau išmokti iš šio Sąmoningojo AŠ, kuris buvo pasiųstas į nepakilusią sferą, ar tai būtų buvusi ši, ar ankstesnė sfera.“ Ir AŠ ESU Esatis tuomet gali padaryti tai, ko negali padaryti jokia išorinė jėga – priversti Sąmoningąjį AŠ susidurti su realybe, jog kad ir koks įmantrus būtų jo sukurtas atskirasis aš, jis netapo šiuo atskiruoju aš. Jis yra AŠ ESU Esaties tąsa, ir todėl AŠ ESU Esatis turi teisę pristatyti tam Sąmoningajam AŠ pasirinkimą, kaip jis sugrįš į AŠ ESU Esatį.
Ar jis sugrįš į ją per mūsų taip vadinamą antrąją mirtį, kai AŠ ESU Esatis tiesiog įtraukia Sąmoningąjį AŠ atgal į save? O gal jis sugrįš, eidamas keliu atgal į vienovę, kuriame Sąmoningasis AŠ prisiima atsakomybę už tai, ką sukūrė, už atskirąjį aš, kurį sukūrė, ir palaipsniui jį ištirpdys, įveikdamas visas šias Majos iliuzijas? Tačiau nėra nė vienos puolusios būtybės, kuri galėtų egzistuoti amžinai, kadangi ateina momentas, kai laisvos valios įstatymas būna ištemptas tiek plačiai, kiek tik yra įmanoma jį ištempti. Matote, tai siejasi su tuo, ką sakiau: „Ši amžinumo koncepcija reiškia kažką, kas nesikeičia.“ Tai yra puolusi sąmonė, kuri nori projektuoti šį įvaizdį, kad yra kažkas, kas nesikeičia, kad jie galės sukurti kažką, kas egzistuotų atskirai nuo Vieno proto, tačiau turėtų amžinumą. Ir jie netgi paims laisvos valios įstatymą, jei pajėgs jį suvokti, ir iškreips jį sakydami: „Na, jeigu mes iš tiesų turime laisvą valią, mums turėtų būti leidžiama susikurti atskirą pasaulį, kuris taptų amžinu. Nes jeigu negalime daryti ko norime, tuomet iš tiesų neturime laisvos valios.“
Bet matote, tai, vėlgi, yra klaidingas supratimas, klaidinga interpretacija, kuomet žaltiškas protas iškreipia bet kokią žodžiais išreikštą idėją. Laisva valia yra laisva, todėl kad visų būtybių visatoje visuma turi laisvą valią. Laisva valia nėra laisva ta prasme, kad viena būtybė gali daryti ką tik nori, tarsi likusi visata ir likusios savimonę turinčios būtybės neegzistuotų. Laisva valia yra laisva tam tikrame kontekste. Laisva valia yra laisva pasaulyje. Nė vienas žmogus nėra sala. Nė viena būtybė neegzistuoja viena pati, ir nė viena būtybė nenorėtų egzistuoti viena pati ir netgi negalėtų pakelti vienišo egzistavimo.
Kai kuriems žmonėms yra neįmanoma padėti
Mano tikslas, dėl kurio duodu jums šį ilgą mokymą, yra padėti jums, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, suvokti, kad yra žmonių, su kuriais susitinkate, kurių realistiškai negalite tikėtis įtikinti ar jiems padėti šiame gyvenime. Kai kurie iš jų gali būti pirminiai Žemės gyventojai, kai kurie netgi gali būti avatarai, kurie įstrigo neigimo būsenoje, ir kai kurie iš jų gali būti puolusios būtybės įsikūnijime.
Jeigu leisite, kad jūsų proto ramybė ar netgi jūsų pakylėjimas ar augimas kelyje būtų priklausomi nuo tokių žmonių, stabdysite save ir galite nepasiekti tikslų, kuriuos užsibrėžėte savo Dangiškajame plane. Todėl yra būtina pažvelgti į tam tikrus žmones ir tarti: „Pasiduodu, atsisakau bet kokio troškimo juos pakeisti.“ Jūs vis dar galite turėti santykius su šiais žmonėmis, pavyzdžiui, jeigu tai yra jūsų šeimos nariai, tačiau paliekate troškimą juos pakeisti. Paliekate idėją, kad turėtumėte juos pakeisti, turėtumėte sugebėti juos pakeisti. Paliekate troškimą pamatyti kokius nors rezultatus iš savo bendravimo su šiais žmonėmis. Išlaisvinate juos, paleidžiate juos, ir esate ramybėje juos paleisdami, kad galėtumėte būti ramybėje koncentruodami savo dėmesį kažkur kitur.
Avataro kompensavimo žaidimai
Kodėl turėtumėte koncentruotis į žmones, kuriems negalite padėti? Kodėl turėtumėte leisti, kad jūsų dėmesys ir jūsų energijos, ir jūsų laikas būtų pririšti prie žmonių, kuriems negalite padėti, kai yra kitų žmonių, kuriems galbūt sugebėtumėte padėti? Tačiau ne tik tai, nes pagrinde man rūpi ne tai, padėsite ar nepadėsite kitiems žmonėms, man rūpi, kad būtumėte atviromis durimis Taikos Liepsnai, o tam, kad būtumėte atviromis durimis Taikos Liepsnai, pirmiausia turite būti ramybėje savo prote.
Turite įveikti atskirąsias savastis, kurios ištraukia jus iš ramybės, ir dažniausias veiksnys, ištraukiantis avatarus ir dvasingus žmones iš ramybės, yra troškimas pakeisti kitus žmones arba pakeisti pasaulį. Galite pereiti šį procesą, pažvelgdami į savo atskirąsias savastis, ir galite įveikti troškimą pakeisti pasaulį. Mes jums perdavėme mokymus apie avatarus, gimimo traumą, pirmykštę savastį, šių pasąmonės savasčių įveikimą, tačiau taip pat davėme mokymus, kad būdami avataru jūs atėjote į Žemę dažnai turėdami tam tikrą požiūrį į Žemę, dažnai turėdami požiūrį, kad norite padėti atnešti pokyčius į Žemę. Tuomet jūs patyrėte gimimo traumą, susikūrėte pirmykštę savastį, ir kai patyrėte šią gimimo traumą, kurioje jautėtės užpulti puolusių būtybių, atstumti pirminių gyventojų, pradėjote abejoti, ar sugebėsite išpildyti savo atėjimo į Žemę tikslą. Pradėjote abejoti, ar jums bus įmanoma padaryti pozityvų poveikį šiai planetai, ir todėl įsitraukiate į visus šiuos kompensacinius žaidimus.
Jūs iš esmės nusprendžiate: „Jeigu negaliu padaryti pozityvaus poveikio Žemei, nenoriu čia būti“, tad desperatiškai mėginate atrasti kažkokį būdą padaryti pozityvų skirtumą Žemėje. Kai atrandate dvasinį kelią arba pakylėtųjų mokytojų mokymą, arba kitą dvasinį mokymą, įsitraukiate į tai su dideliu entuziazmu, nes tikitės, kad dabar pagaliau galėsite padaryti pozityvų poveikį Žemei. Tad jums yra verta čia būti, nes negalite pakelti minties, kurią jūsų pirmykštė savastis yra sukurta nuslopinti, kad galėjote ateiti į Žemę ir nepadaryti jokio poveikio Žemei.
Permąstykite, kas jus atvedė į Žemę
Bet matote, kai nepažvelgiate į pirmykštę savastį, negalite pažvelgti į savo motyvaciją, dėl kurios atėjote į Žemę, į proto įvaizdį, kurį turėjote susikūrę savo prote apie tai, ką norite pasiekti Žemėje ir ką manėte galėsiantys pasiekti Žemėje, ir kaip jūs manėte galėsiantys tai pasiekti, ir todėl negalite permąstyti, negalite į tai pažvelgti ir tarti: „Ar aš iš tiesų turėjau realistišką požiūrį?“
Jeigu negalėsite to padaryti, negalėsite pasiekti šio taško, kuriame suvoktumėte, kad jūsų proto įvaizdis, kurį turėjote prieš ateidami į Žemę, nebuvo realistiškas, nes jūs atėjote iš natūralios planetos. Buvote įpratę prie to, kaip viskas funkcionuoja natūralioje planetoje ir kaip būtybės gyvena natūralioje planetoje, kaip jos yra atviros mąstyti apie naujas idėjas. Negalėjote suvokti, kaip viskas yra visiškai kitaip Žemėje, ir todėl neturėjote realistiško įvaizdžio, ką galėtumėte padaryti Žemėje. Tačiau tai nereiškia, kad negalite padaryti pozityvaus poveikio. Tiesiog negalėsite padaryti tokio poveikio, kurį specifiškai įsivaizdavote prieš čia ateidami. Todėl, jeigu nepažvelgsite į tą motyvaciją, negalėsite pasakyti: „Bet aš paleidžiu tas specifines detales, ką tariamai turėjau padaryti Žemėje, kadangi matau, jog tai, kaip aš įsivaizdavau, ką padarysiu Žemėje, reikštų, jog turėčiau jėga eiti prieš kitų žmonių laisvą valią arba įtikinėti juos, o tai yra neįmanoma ir aš nenoriu to daryti.“
Tapkite atviromis durimis Taikos Liepsnai
Kaip jūs tuomet galite padaryti pozityvų poveikį Žemei? Na, galite būti atviromis durimis savo AŠ ESU Esačiai, vienai iš šių Dieviškųjų liepsnų, dieviškųjų energijų, ir pakylėtiesiems mokytojams. Aš, žinoma, kalbu tiems, kurie norėtų tapti atviromis durimis Taikos Liepsnai, tačiau taip pat egzistuoja ir visi kiti spinduliai, net ir slaptieji spinduliai. Tačiau, kad galėtumėte tapti atviromis durimis Taikos Liepsnai, pirmiausia turite pasiekti tam tikrą taiką savo pačių prote, ir jūs tai padarote, tiktai įveikdami šias savastis, net ir pačią pirmykštę savastį, kuri jus ištraukia iš taikos, nes traukia jus koncentruotis į kažką už savo proto ribų, kas turėtų pasikeisti. Negalite pakeisti to, kas yra už jūsų proto ribų, nes tai peržengia jūsų laisvos valios sferos ribas. Pakeisti jūs galite tai, kas vyksta jūsų proto viduje, nes tai yra jūsų laisvos valios apibrėžtyje, jūsų laisvos valios sferoje.
Galėjote galvoti, prieš ateidami į Žemę, kad ateinate čia padėti žmonėms įveikti kančias, tačiau iš tiesų jūs čia atėjote pademonstruoti, kad galite būti Žemėje nekentėdami. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo jūs turite bent kažkokią galimybę padėti kitiems žmonėms, nes jie pažvelgs į jus ir matys: „Kodėl šis žmogus yra ramybėje, kodėl jis arba ji nekenčia taip kaip aš?“ Tai jiems suteiks atskaitos tašką, kad galbūt kančios nėra būtinos, nėra neišvengiamos, tai nėra vienintelis būdas reaguoti į Žemę.
Na ir dabar, jūs galėjote turėti tam tikrą suvokimą apie tai, kai atėjote, tačiau vis tiek galvojote: „Kai pakeisiu tą ar aną išorinę sąlygą, štai tuomet būsiu ramybėje.“ Tačiau realybė yra tokia, kad sąmonė eina pirmiau fizinio pasireiškimo. Pradėti privalote nuo savo pačių proto, nuo savo įtakos sferos. Todėl vienintelis būdas būti atviromis durimis Taikos Liepsnai, būti Taikos Liepsna, yra būti taikoje, kad ir kokios būtų išorinės aplinkybės.
Knygoje „Jogo autobiografija“ yra pateikiama įdomi istorija, kai Jogananda rašo, kaip jis, būdamas jaunas berniukas, eidavo medituoti į kapines, nes tenai buvo visos šios išsikūnijusios dvasios, kurios mėgino veikti jo protą, tad tai buvo ekstra iššūkis medituoti tokioje energetinių trukdžių pilnoje aplinkoje. Nesakau, kad turėtumėte tai daryti, nes iš tiesų nėra jokios priežasties tai daryti. Kolektyvinė sąmonė šioje planetoje jau ir taip yra tokia sutrikdyta, kad nėra jokio reikalo ieškoti specialių vietų. Jau ir taip yra didelis iššūkis jums įkūnyti kažkokią proto ramybę, kad ir kokioje būtumėte situacijoje.
Kaip tarnauti išsaugant ramybę
Kaip jau anksčiau sakėme, Žemę pakeis tai, kad jeigu tamsiame kambaryje palaipsniui didinsite šviesą, žmonės galės pradėti matyti vis daugiau ir daugiau. Būtent tai jūs darote, kai esate atviromis durimis vienai iš šių Dievo liepsnų, taikos liepsnai ir kitiems spinduliams. Žinoma, tai nereiškia, kad tuomet turėtumėte sėdėti ir medituoti į taiką visą dieną, kadangi daugelis jūsų savo Dangiškajame plane esate įsirašę būti aktyvūs ir eiti į tam tikras gyvenimo sritis, į kurias neštumėte naujas idėjas ir mestumėte iššūkius tam ir anam. Nesakau, kad neturėtumėte daryti jokių išorinių veiksmų. Aš sakau, kad pradėkite nuo taikos įtvirtinimo, ir tuomet veikite bei kalbėkite iš tos vidinės taikos.
Kaip Jėzus išsireiškė, iš pradžių ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, teisingo jo energijos naudojimo, o visa kita jums bus pridėta. Pirmiausia ieškokite taikos, tuomet kalbėkite iš taikos, tuomet veikite iš taikos, ir pamatysite, kad visi kiti dalykai jums bus pridėti, ta prasme, jog kad ir kokie būtų rezultatai to, ką jūs darote ir sakote, tai tik padidins jūsų taiką. Tai neatims jūsų taikos, ir todėl galėsite žinoti, kad pasiekėte aukščiausią įmanomą rezultatą, kurį galėjote pasiekti, atsižvelgiant į situaciją Žemėje.
Gali būti, kad stengsitės ir nematysite jokių šių pastangų rezultatų, jokių regimų fizinių rezultatų, tačiau vis tiek galėsite žinoti, kad pasiekėte aukščiausią rezultatą, koks tik gali būti pasiektas, atsižvelgiant į kolektyvinės sąmonės ir laisvos valios lygtį. Šis pasiuntinys gali pažvelgti į savo paties pastangas, kuomet jis pašventė savo gyvenimą ir paskyrė tiek daug laiko ir pastangų šiems mokymams perduoti, šį darbą darydamas dabar jau daugiau kaip 20 metų, ir jis galėtų sakyti: „Kiek žmonių buvo pritraukti į šiuos mokymus, kiek žmonių buvo paveikti mokymų? Ar tikrai buvo verta tai daryti?“ Tačiau jis į tai šitaip nežiūri, nes suvokia, kad, atsižvelgiant į kolektyvinės sąmonės ir laisvos valios lygtį, ką buvo įmanoma pasiekti, tas ir buvo pasiekta.
Galite jaustis ramybėje, kad to, ką padarėte, yra gana, nes jūsų sėkmė nėra matuojama išoriniais rezultatais, ji yra matuojama per jus tekančia šviesa. Ji nėra matuojama tuo rezultatu, kiek žmonių atrado mokymus; ji yra matuojama tuo faktu, kad mokymai yra čia, fizinėje plotmėje, kur žmonės gali juos rasti, ir tai jau savaime yra pasiekimas. Matote, kai pakylate į šį aukštesnį požiūrį, galite tarnauti ir būti ramybėje, kadangi jūsų pilnatvė ateina ne iš specifinių išorinių rezultatų, apčiuopiamų rezultatų pasiekimo. Pilnatvę patiriate atlikdami tarnystę. Saulė nežiūri į Žemę ir neklausia, kiek žmonių ėjo į paplūdimį ir įdegė nuo mano spindulių. Saulė yra pilnatvėje spinduliuodama šviesą ir palikdama žmonėms spręsti, ką jie su ja darys.
Kai šitai išrišate, pirmykštę savastį, o taip pat pasaulėžiūrą, kurią turėjote prieš ateidami į Žemę, tuomet galite būti Žemėje, būti atviromis durimis ir būti ramybėje. Nes būtent būdami čia ir jausdami per jus tekančią šviesą, matydami ją išreiškiamą, jausite pilnatvę. Kai jūsų pilnatvė nepriklausys nuo išorinių rezultatų, kurie priklauso nuo kitų žmonių laisvos valios, štai tuomet galėsite būti ramybėje.
Būtent tai aš ir visi mes, kurie esame Šeštajame Spindulyje, trokštame jums matyti. Šeštasis Spindulys buvo vadinamas Taikos Liepsnos ir Tarnystės Spinduliu, tačiau tiek daug dvasingų žmonių amžių bėgyje turėjo troškimą tarnauti, ir iš tiesų visi avatarai, kurie kada nors atėjo į Žemę, atėjo su šiuo troškimu tarnauti. Bet kadangi jie savo tarnavimą sieja su išoriniais rezultatais, jų tarnavimas ištraukia juos iš ramybės. Tačiau vienintelis būdas tarnauti yra pradėti tai daryti iš ramybės, jog kad ir kokie būtų jūsų išorinio tarnavimo rezultatai, jie neištrauktų jūsų iš jūsų vidinės ramybės.
Tai, žinoma, sakau ne tam, kad ką nors kaltinčiau, bet tiesiog sakau, kad jeigu įstūmėte save į šią būseną, kurioje yra daugelis dvasingų žmonių, ir jaučiate pareigą tarnauti, tačiau jūsų tarnavimas ištraukia jus iš ramybės, tuomet galite tiesiog suvokti, jog tai ateina iš atskirosios savasties, ir galite leisti savasčiai mirti, naudodamiesi mūsų įrankiais ir mokymais. Ir tuomet galėsite greitai pasiekti tašką, kuriame dabar galėsite tarnauti iš ramybės, ir kad ir kokie būtų jūsų tarnavimo rezultatai, tai neištrauks jūsų iš ramybės.
Matote įdomų sugretinimą, regimą mįslę, kad daugelis žmonių mano, jog ramybė yra į vidų nukreiptas dalykas, tačiau tarnavimas yra į išorę nukreiptas procesas. Būtent dėl to jie mato prieštaravimą tarp šių dviejų Šeštojo Spindulio aspektų, ir jie mano, kad tai turi būti vienas arba kitas – jūs arba koncentruojatės į tarnavimą ir aukojate buvimą ramybėje, arba turite koncentruotis į buvimą ramybėje ir susilaikyti nuo tarnavimo. Tai nėra reikalinga. Jūs iš tiesų galite tarnauti iš ramybės būsenos ir išlikti ramybėje, kad ir kokių sulauktumėte išorinių reakcijų į savo tarnavimą.
Pažinkite taiką kaip gyvą, dinamišką liepsną
Norint tai padaryti, bus naudinga pamąstyti, kas iš tiesų yra taika. Kaip pradžioje sakiau, daugelis žmonių mano, kad taika turi būti priešingybė visai tai sumaiščiai, kurią matote Žemėje. Todėl taika turi būti būsena, kurioje nėra kaitos, nėra konfliktų, nėra kontrasto, niekas nevyksta. Kaip sakė Gautama Buda ir Padma Sambhava, iš tiesų yra žmonių, kurie susikūrė šį apgaulingą tuštumos jausmą, su kuria daugelis žmonių amžių bėgyje užmezgė ryšį ir manė: „O, Dievas yra ši galutinė tuštuma.“ Tačiau kaip sakėme, Kūrėjas nėra tuštuma. Kūrėjas yra savimonę turinti būtybė, turinti dievišką individualumą, kuris yra visiškai kitoks ir skiriasi nuo žmogiško individualumo.
Kai užmezgate ryšį su Kūrėju, nepatiriate tuštumos. Patiriate gyvą, dinamišką energiją ir sąmonę, ir Kūrėjo esybę. Taip pat yra ir su Šeštuoju Taikos Spinduliu. Kas yra taika? Taika yra Taikos Liepsna, Taikos Spindulys, ir būtybės, kurios tai įkūnija Žemei, tokios kaip aš, Arkangelas Urielis ar Nada. Beasmenė taika neegzistuoja. Nėra beasmenės Taikos Liepsnos. Nepažinsite kažkokios beasmenės taikos būsenos iš Žemės. Pažinsite taiką per būtybes, kurios įkūnija taiką Žemei. Kai užmezgate ryšį su Taikos Liepsna, patiriate gyvą, vibruojančią energiją ir sąmonę būtybių, kurios saugo Taikos Liepsną Žemei. Taika nėra tuštuma, nėra pokyčių nebuvimas, kai nieko nevyksta. Tai yra kūrybiška liepsna. Tai yra gyvoji liepsna. Tai yra sąmoninga liepsna. Ji pastoviai vibruoja, pastoviai transcenduoja save. Tai yra taika.
Yra tokių, kurie mano, kad iš pradžių nieko nebuvo, nebuvo jokios kaitos, o tuomet iš to atsirado pasaulis, ir dvasinio kelio tikslas yra sugrįžti į tuštumą, į nediferencijuotą būseną. Bet viskas vyko visai ne taip. Taip, Kūrėjas sukūrė tuštumą, kad atskirtų kažką nuo Viseto, bet tuomet Kūrėjas užpildė tuštumą Materijos šviesa. Pradžioje buvo Materijos šviesa, kuri nėra suvokianti save, ir buvo Kūrėjo esybė, kuri suvokia save. Tai nebuvo niekas ir nebuvo tuštuma. Egzistavo gyva, vibruojanti Kūrėjo esybė ir Motinos šviesa, kuri galėjo prisiimti bet kokią formą, ir todėl Motinos Šviesa nėra niekas. Nors Motinos Šviesa iš pradžių nėra išreikšta ir nėra prisiėmusi jokios formos, tai nėra niekas. Tai yra gyvas, dinamiškas potencialas. Tai yra tas pats, kaip sakytumėte, kad viskas Žemėje yra sukurta iš atomų, bet atomai yra niekas. Žinote, kad taip nėra, kadangi atomas yra energijos struktūra, kuri pastoviai vibruoja. Taip pat yra ir su Materijos šviesa – ji pastoviai vibruoja.
Iš Kūrėjo esybės atsirado skirtingi dvasiniai spinduliai, skirtingos liepsnos. Jos buvo įkūnytos būtybių, kurios taip pat atsirado iš Kūrėjo esybės, bet tapo suvokiančios save. Pasaulis nebuvo sukurtas iš nieko. Žemę iš septynių spindulių sukūrė Elohimai, kurie įkūnija tuos spindulius Žemei. Kai pakylate virš visų formų Žemėje, neapibrėžiate nieką. Randate septynis Elohimus. Mes esame gyvos, vibruojančios būtybės. Mes naudojame septynių spindulių energijas, kurios yra gyvos, vibruojančios liepsnos.
Taika nėra stovėjimas vietoje ar tuštuma. Taika yra kūrybiška liepsna, vibruojanti energija, kūrybiška liepsna, ir būtent dėl to, kad ji yra gyva, vibruojanti energija, ji gali būti naudojama formai kurti, kuri gali būti išsaugota per laiką. Tas pats galioja ir kitiems spinduliams. Žemė neatsirado iš nieko. Ji atsirado iš dvasinės septynių spindulių energijos. Na ir dabar, kadangi egzistuoja laisva valia, Žemė buvo ištraukta iš pirminės būsenos, kurioje ji buvo sukurta, ir būtent dėl to jūs matote dabartinį chaosą ir sumaištį Žemėje.
Nuolatinė savitranscendencija
Kaip galite įveikti sumaištį Žemėje? Yra daug tokių, kurie mano, jog tam yra būtina grįžti į pirminį būvį, į Rojaus Sodą, į tą prarastąjį rojų. Tai yra pragaištingas paklydimas. Galite sakyti, kad chaosas Žemėje yra Dievo Taikos Liepsnos iškreipimas. Galėtumėte tai sakyti, ir todėl, galite pamanyti, kad Taikos Liepsna sunaikintų nesantaiką. Būtent taip manė daugelis žmonių, net ir pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Manote, kad kviečiate Taikos Liepsną ir nukreipiate ją į nesantaikos sąlygas, ir todėl taika sudegina nesantaiką ir grąžina Žemę į kažkokią neutralią būseną. Tai nėra visiškai klaidinga, tačiau tai nėra pilnas supratimas.
Matote, kūrinijos tikslas yra nuolatinė savitranscendencija. Kūrinijos tikslas nėra, kad kartą kažkam palikus idealą, jis turėtų grįžti į idealą. Kodėl? Todėl, kad nuolatinė savitranscendencija reiškia, jog pasaulis nuolatos juda. Niekada negalėsite grįžti į prarastąjį rojų. Kai jau rojus yra prarastas, jis visam laikui yra prarastas. Niekada negalėsite į jį sugrįžti. Dvasinių mokymų tikslas nėra grąžinti Žemę į jos pirminę būseną, kurią mes, septyni Elohimai, buvome sukūrę, kadangi mes to nesukūrėme kaip amžinos būsenos. Mes tiesiog sukūrėme pamatus, ant kurių įsikūniję bendrakūrėjai toliau turėjo statyti. Tai nebuvo mūsų intencija, kad Žemė turėtų pasilikti šioje rojaus būsenoje, bet kad ji turėtų toliau save transcenduoti iš savo pirminio taško.
Nuolatinė akceleracija į aukštesnį būvį
Galite pažvelgti į visatą, kaip mokslas ją aprašė, galite pažvelgti į Žemę ir galite sakyti, kad jeigu galėtumėte atsekti Žemę ir jos kelią, kurį ji nukeliavo laike ir erdvėje, galėtume sakyti, jog buvo momentas, kai į Žemę nusileido pirmoji bendrakūrėjų gyvybės srautų banga, ir Žemė buvo rojaus būsenoje, kaip tai yra miglotai aprašoma Rojaus Sodo pasakojime, kuomet jiems nereikėjo dirbti dėl savo kūnų išmaitinimo, nes jie galėjo skinti medžių vaisius, kuriais galėjo pamaitinti savo kūnus. Galite sakyti: „Ak, niekada neturėjome to prarasti, turėtumėte į tai grįžti.“
Tačiau Elohimai į tai žiūri ne taip. Mes nesiekiame sugrąžinti Žemės į kažkokį prarastąjį rojų, nes ką tai reikštų, jeigu sugrąžintumėte Žemę į kažkokią būseną, kurioje ji buvo praeityje? Na, turėtumėte grąžinti Žemę atgal per laiką ir erdvę į tą poziciją, kurioje ji buvo tuomet.
Tačiau ką mokslininkai jums parodė? Visa visata plečiasi, tai reiškia, kad Žemę traukia aukštyn visos visatos gravitacinė jėga. Kas turėtų įvykti, kad sugrąžintumėte Žemę į ten, kuri ji buvo praeityje? Turėtumėte stumti Žemę prieš visos likusios visatos trauką, o to padaryti niekada nebūtų įmanoma. Tai yra absoliučiai neįmanoma ir nerealistiška. Kai jau būsena yra prarasta, prarasta ji yra visam laikui. Tai nereiškia, kad Žemė turi pasilikti chaose, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad Taikos Liepsna nesunaikins ir nenunulins nesantaikos. Ji akceleruos ją į aukštesnį būvį.
Mes, Elohimai, nežiūrime į Žemės planetą su apgailestavimu, kad ir kaip tai būtų buvę vaizduojama įvairiose religijose ir netgi kaip būtų samprotavę kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai. Mes nesižvalgome į praeitį, nežiūrime į ją su apgailestavimu. Priimame, kad dabartinės sąlygos yra tokios, kokios yra, dėl žmonių, puolusių būtybių ir avatarų pasirinkimų. Ir mes tiesiog koncentruojamės į vieną dalyką: Žemės akceleravimą pirmyn. Mes negalvojame: „O, dabar turime pasipriešinti arba eiti prieš visos visatos trauką, sugrąžinti Žemę į jos pirminį, pradinį tašką, ir jau tuomet galėsime įstatyti Žemę į tą pirminę trajektoriją, kuria ji būtų nukeliavusi, jeigu žmonės nebūtų įžengę į dualizmą.“ Mes į tai žiūrime visai ne taip.
Mes žiūrime – Žemė šiandien yra čia, kaip galėtume ją akceleruoti ir pakelti į aukštesnę trajektoriją? Mums nėra svarbu, kad ji pasirinko aplinkelį. Tai tėra aplinkelis. Mūsų tikslas yra akceleruoti ir vesti Žemę pirmyn. Ką tai reiškia praktikoje? Tai reiškia, kad dirbame su žmonėmis, kurie yra atviri naujiems dalykams, eksperimentavimui, akceleravimui, kūrybiškumui. Mes nedirbame su žmonėmis, kurie žvalgosi į praeitį, manydami, kad pasaulis dabar yra blogesnėje padėtyje nei buvo kažkuriuo metu praeityje, ir kad turėtume grįžti prie šių tradicinių vertybių, ar prie to laikmečio, kai viena religija ar viena politinė sistema buvo dominuojanti.
Negalime dirbti su žmogumi, kuris siekia atkurti Sovietų imperiją ir mano, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausią geopolitinė praėjusio amžiaus katastrofa. Nė vienas pakylėtasis mokytojas negali dirbti su tokiu žmogumi. Mes negalime dirbti su tokiu žmogumi, su asmeniu, kuris nori „grąžinti Amerikai didybę“, tarsi ji kada nors buvo didingesnė praeityje nei yra dabar. Negalime dirbti su krikščioniais Amerikoje, kurie mano, kad Amerika turėtų būti statoma ant tradicinių krikščioniškų vertybių. Negalime dirbti su musulmonais, kurie mano, kad visas pasaulis turėtų paklusti Šarijos Įstatymui. Negalime dirbti su tais žmonėmis Kinijos vyriausybėje ir pačių kiniečių tarpe, kurie mano, kad komunizmas turėtų būti išsaugotas amžinai, o tiksliau, iliuzija, kad Kinija yra komunistinė valstybė, turėtų būti išsaugota amžinai. Kaip galime dirbti su tokiais žmonėmis? Jie nori padaryti tai, kas neįmanoma, grąžinti Žemę atgal laike ir erdvėje. Savo arogancijoje, savo aklume, savo puikybėje, jie mano galintys pasipriešinti visos visatos jėgai.
Tuščios erdvės iliuzija
Na ir dabar, galite manyti, kaip daugelis žmonių mano, net ir mokslininkai mano, kad yra toks dalykas vadinamas „tuščia erdve“, ir kad Žemė, Saulė ir kitos planetos bei kitos saulės sistemos, ir galaktikos juda šioje „tuščioje erdvėje“ – tad egzistuoja erdvė, kurioje juda Žemė, – tačiau taip nėra. Nėra taip, kad Žemė juda per erdvę. Juda erdvė, o Žemė juda kartu su ja. Įsivaizduokite, kaip kai kurie mokslininkai sakė, kad turite balioną, o baliono paviršiuje, kai jis yra šiek tiek pripūstas, nupiešiate visus šiuos taškelius, kurie vaizduoja galaktikas. Na ir dabar, išpučiate balioną. Ar taškai juda kažkokioje erdvėje, o gal jie tiesiog juda, nes paviršius, ant kurio jie yra, tempiasi?
Iliuzija, kuri kyla iš dualistinio proto, yra tai, kad Žemė yra šis atskiras vienetas, plūduriuojantis „tuščioje erdvėje“ ir judantis per „tuščią erdvę“. Bet Žemė nėra atskira. Nėra jokios „tuščios erdvės“. Žemė juda kartu su erdve. Na ir dabar, sakysite: „Tai kaip tuomet mes galime pasiųsti raketą į mėnulį?“ Todėl, kad šioje sistemoje, kurią jūs vadinate Žeme, gali egzistuoti reliatyvus judėjimas, tačiau nėra jokio absoliutaus judėjimo, jokios absoliučios erdvės, kadangi viskas, kaip mokslininkai taip pat įrodė, yra tarpusavyje susiję. Nieko nėra atskiro.
Atskiros valios iliuzija
Štai kodėl tai yra iškreipimas manyti, jog laisva valia turėtų reikšti, kad galite daryti ką norite, tarsi niekas kitas neegzistuotų, ar kad visi kiti žmonės turėtų būti jūsų pasirinkimų vergais. Šitaip mąstant, laisvos valios nėra, kadangi laisva valia gali būti naudojamasi tik formų pasaulio, kuriame jūs gyvenate, visumoje. Galite turėti reliatyvius judėjimus, kurie suteikia jums judėjimo laisvės iliuziją. Tačiau tai tėra iliuzija.
Galite paklausti: „Bet koks tuomet yra viso to tikslas?“ Na, laisvos valios tikslas yra suteikti jums patyrimą, kadangi visos visatos tikslas yra suteikti savimonę turinčioms būtybėms patyrimą, kuris joms leistų transcenduoti savo savasties jausmą. Ir kurį laiką kai kurios būtybės pasirenka įžengti į dualizmą ir atskirtį, tuo būdu patirdamos iliuziją, kad turi visiškai atskirą valią. Ir to tikslas yra leisti joms patirti šį patyrimą, kol joms bus jo gana ir jos sugrįš, o tiksliau, eis pirmyn link suvokimo, kad nėra atskiros būtybės. Jos nėra salos. Jos yra viena su viso kosmoso audiniu, ir dabar jos laisvai nuspręs tai priimti ir naudotis savo laisva valia šio tarpusavyje susijusio kosmoso rėmuose.
Žemė yra tik viena iš planetų, kurioje žmonės gali patirti iliuziją, jog jie yra atskiros būtybės, turinčios atskirą laisvą valią. Pakylėtoji karalija yra tokia karalija, kurioje žmonės paliko iliuziją, jog jie gali turėti atskirą valią, ir priėmė faktą, kad turite susietą valią, ir šiame visumos kontekste galite priiminėti daug sprendimų, tačiau jie neina prieš visumą, kadangi nesirenkate prieš ją eiti, nesirenkate žeminti, naikinti, iškreipti. Renkatės akceleruoti save ir visą gyvybę, naudodamiesi liepsnomis, kurios yra kūrybiškos liepsnos.
Judėjimas link pakylėjimo taško ir virš jo
Galime sakyti, kad kai įžengėte į dualizmą ankstesniuose gyvenimuose, susikūrėte visas šias atskirąsias savastis. „Argi neturėčiau grįžti į nekaltumą, kuriame buvau, kai Sąmoningasis AŠ nusileido?“, kaip sakote, ir kaip mes, pakylėtieji mokytojai, sakėme? Na, taip, bet tai yra tik vienas iš būdų tai sakyti. Kaip galite sugrįžti į nekaltumą, kai dabar jau esate palikę nekaltumą? Akceleruodami energijas, kurioms suteikėte žemesnę vibraciją. Esmė čia nėra sunaikinti energijas, ir mes niekada nesakėme, kad turėtumėte tai daryti. Mes sakėme, kad kviečiate dvasinę šviesą, idant ji akceleruotų žemesnę energiją į aukštesnę vibraciją.
Galite pažvelgti į save ir sakyti: „Galiu atsekti savo istoriją per daugelį gyvenimų, ir buvo toks momentas, kai pasirinkau įžengti į dualizmą, ir įstrigau žemiau 48 sąmonės lygmens, ir galiu matyti, kad buvo trajektorija, kuria būčiau galėjęs eiti, jeigu nebūčiau įžengęs į dualizmą, bet dabar aš išklydau iš šios trajektorijos ir pasirinkau tą aplinkelį.“ Tačiau net ir jums esmė čia nėra sugrįžti atgal ir atsekti savo žingsnius. Savo žingsnius jūs atsekate ta prasme, kad pamatote iliuzijas, kurios jus nuvedė gilyn į dualizmą. Tačiau esmė čia nėra sugrįžti į pradinį tašką ir tuomet judėti pirmyn. Esmė yra sugrįžti į dermę su savo aukščiausiu potencialu, einant pirmyn iš ten, kur jūs esate šiuo metu.
Jūs niekada, niekada neinate atgal. Negalite eiti atgal. Galite eiti tik pirmyn, ir naudotis tuo, ką padarėte, patirtimis, kurias patyrėte, kaip tramplinu savo augimui. Štai kodėl nėra klaidų. Štai kodėl Dievas jūsų nesmerkia už tai, kad įžengėte į dualizmą. Tai buvo kelias, kurį jūs pasirinkote, ir jūs nuklydote nuo pirminės trajektorijos, bet jums tiesiog reikia link jos judėti, pastoviai judant į priekį. O tai reiškia, kad kai sugrįšite į tą trajektoriją, jūs iš tiesų būsite tame pačiame taške, kuriame kitu atveju būtumėte buvę, bet būsite patyrę kitokių patirčių.
Vėlgi, matote, kad egzistuoja tam tikra laisva valia, tačiau tai nėra atskira laisva valia, kadangi galite sakyti, jog pasirinkote išeiti iš pirminės trajektorijos, tačiau matote, pirminė trajektorija niekada nebuvo iškalta akmenyje. Nėra taip, kad galėtumėte sugrįžti į tą laiką, kai pirmą kartą atsirado jūsų gyvybės srautas, ir sakyti, kad štai čia yra kelias, kuriuo jums buvo skirta eiti. Tai nebuvo kažkokia siaura linija, kuria jums buvo skirta eiti. Egzistavo platus linijų spektras, kuriomis galėjote eiti, ir jūs tiesiog turėjote pasirinkti vieną iš jų. Na ir dabar, jūs iš tiesų galėjote pasirinkti bet kurią liniją. Kurį laiką jos gali atrodyti tolstančios viena nuo kitos, tačiau galiausiai jos visos sugrįžta ir susitinka jūsų pakylėjimo taške, ir nėra svarbu, kuriuo iš šių kelių jūs eisite link savo pakylėjimo. Esmė čia tėra, kokius patyrimus jūs patiriate savo kelyje link pakylėjimo, tačiau nėra jokio iš anksto nulemto likimo, kad turėtumėte eiti tik tuo vienu keliu.
Esmė čia nėra grįžti į praeitį ir grįžti į tą vieną kelią. Esmė yra toliau eiti tuo keliu, kuriame esate, palaipsniui jį nukreipiant link to pakylėjimo taško, nepaliaujant judėti į priekį. Ir būtent tai jūs galite daryti su septyniais spinduliais ir slaptaisiais spinduliais. Galite jais naudotis, judėdami į priekį ir transcenduodami. Visos šios fantazijos apie grįžimą atgal yra puolusių būtybių suprojektuotas melas. Tai netgi yra melas, kuris yra projektuojamas ant Dievo, kad Dievas jums turi šią valią, ką jūs turėjote padaryti, ir jeigu neįvykdysite jo valios, jis jus nubaus pasiųsdamas į pragarą. Visa tai yra melas.
Dievas jums davė laisvą valią. Dievas žino, kad galiausiai sugrįšite, ir Dievui nerūpi, kokius patyrimus pasirinksite patirti toje kelionėje. Grįšite pas Dievą, judėdami pirmyn, transcenduodami. Matote, vėlgi, yra tokių, kurie mano, kad Dievas jus pradžioje sukūrė ir jūs turite į tai grįžti. Tačiau kaip mes sakėme, jūs buvote sukurti su taškiniu savasties jausmu, ir jūs grįžtate pas Dievą, plėsdami savo savasties jausmą, kol pasiekiate tokį patį savasties lygmenį kaip Kūrėjas. Negrįžtate pas Dievą, sunaikindami savastį, kad neturėtumėte jokios savasties. Dievo nedomina, kad jūs, gimę iš jo esybės, išeitumėte į formų pasaulį, ir tuomet grįžtumėte į jo esybę netapę nė kiek daugiau nei buvote iš pradžių. Kodėl Dievas turėtų to norėti? Jis tuomet tiesiog būtų galėjęs jus tenai ir palikti, iš viso jūsų nesukurdamas.
Dievą domina, kad jūs, išėję iš jo esybės, transcenduotumėte savo savasties jausmą, nepaliautumėte savęs transcenduoti, kol pasieksite tokį patį sąmonės lygį kaip Kūrėjas, idant patys taptumėte Kūrėju, ir jūs negrįšite pas Dievą eidami atgal. Pas Dievą grįžtate eidami į priekį ir transcenduodami save, kol pasiekiate aukščiausią savitranscendencijos lygį, kuris yra įmanomas šiame formų pasaulyje, ir tuomet turite galimybes, ką darysite po to, ir galėsite transcenduoti dar labiau. Bet jums šiuo metu, kaip Žemėje įsikūnijusiai būtybei, nereikia dėl to jaudintis.
Taika nėra niekas. Taika nėra statiška. Taika yra gyva, vibruojanti liepsna, kuri gali akceleruoti bet kokią nesantaiką. Ji nesunaikina, ji akceleruoja. Ir jeigu tai suvoksite, galėsite atsiverti šiai Taikos Liepsnai, kaip daugelis jūsų patyrėte kalbėdami šaukinį man, kurį kalbėjote prieš šį diktavimą, ir kaip daugelis jūsų patyrėte šio diktavimo metu, kaip galite patirti kalbėdami kitus šaukinius Šeštojo Spindulio mokytojams. Ir jeigu jaučiate, kad tai jums yra svarbu, tuomet naudokitės tuo. Net jeigu nejaučiate, kad esate Šeštajame Spindulyje, vis tiek galite gauti didelę naudą ir labai pasitarnauti planetai, koncentruodamiesi į taiką šiais 2024 metais. Nes taikos energijos yra labai reikalingos, kad jos būtų paleistos per tuos įsikūnijime, kurie yra pasiryžę būti atviromis durimis.
Aš noriu, kad būtumėte atviromis durimis. Ar bereikia man daugiau ką pasakyti? Tad dabar, užsklendžiu jus gyvoje, vibruojančioje, nuolatos save transcenduojančioje Taikos Liepsnoje, kuria AŠ ESU.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com