Perkelkite savo dėmesį nuo šio pasaulio dalykų į pakylėtuosius mokytojus ir savo aukštesnįjį aš
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2024 metų sausio 7 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2024 metų Naujųjų metų vebinare: „Būkite Taikos Liepsna besikeičiančiame pasaulyje“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda.
Iš pradžių norėčiau pakalbėti apie minčių vaizdinį 2024 metams. Žinoma, vis dar galite kalbėti afirmacijas ir mantras, kurias kalbėjote iki šiol: „Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei“, Sen Žermenas – ekonomikai, Motina Marija – moterims, Jėzus – krikščionybei*, ir netgi galite susikurti savo mantras kitiems mokytojams. Tačiau aš taip pat jums duosiu specifinį minčių vaizdinį šiems metams.
Minčių vaizdinys 2024 metams
Ir minčių vaizdinys yra, kad aš, Gautama, sėdžiu vienoje Samsaros Jūros pusėje. Aš sėdžiu tipiškoje Budos pozoje, kaip auksinis Buda. Ne vienas iš tų žalvarinių ar paauksuotų Budų, kuriuos matote, bet auksinės šviesos Buda. Priešais mane plyti Samsaros Jūra. Jūs ir žmonija esate kitoje tos jūros pusėje. Šioje jūroje siaučia bangos, chaotiškos bangos. Aš ištiesiu savo rankas, štai šitaip, ir praskleidžiu jūrą. Ne Raudonąją Jūrą, bet Samsaros Jūrą. Ir dabar atsiranda sausas perėjimas, ir bangos yra sulaikomos abiejose pusėse. Todėl, tie, kurie to nori, tie, kurie turi tam tikrą pusiausvyrą, gali eiti per tą Samsaros Jūrą link auksinio Budos. Tačiau kad galėtumėte eiti, turite būti tokioje pusiausvyroje, jog nebūtumėte traukiami nė viena kryptimi. Galite laikyti tą įvaizdį dėl savęs, kad einate šiuo siauru taku per Samsaros Jūrą, nesižvalgydami nė į vieną pusę, visą savo dėmesį būdami sutelkę vien į auksinį Budą, auksinę Budos šviesą. Galite laikytis vizijos, kad daugelis tarp aukščiausių 10% žmonių taip pat bus patraukti prie Budos ir sugebės bei ryšis eiti tuo keliu, kirsdami tą jūrą, ir nepaisant visos išorinės sumaišties, pasiekdami Budos ramybę.
Kas yra Sąmoningasis AŠ?
Mano indėlis į šį vebinarą bus daugiabriaunis. Pradėkime nuo savasties koncepcijos. Sakėme, kad Sąmoningasis AŠ iš tiesų yra savasties jausmas. Kas yra savasties jausmas? Mes taip pat sakėme, kad Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė. Tai sakydami turime omenyje, kad Sąmoningasis AŠ nėra išorinės savastys, identiteto, mentalinis ir emocinis kūnai ir tų kūnų turinys. Kitas būdas tai aprašyti, ir supraskite, kad visa tai yra žodžiai, tačiau kitas būdas tai aprašyti yra sakyti, kad Sąmoningasis AŠ iš tiesų yra AŠ ESU Esaties sąmonė, sufokusuojanti save materialiame pasaulyje. Tačiau kadangi Sąmoningasis AŠ nėra Esaties visuma, Sąmoningasis AŠ gali save patirti kaip savitą būtybę, jis netgi gali jausti, kad egzistuoja atskirai nuo AŠ ESU Esaties.
Bet kas iš tiesų yra Sąmoningasis AŠ? Tai yra sąmonės gebėjimas sufokusuoti save į tam tikrą vietą. Tai yra tarsi sąmonės koncentracija. Kas nutinka, kai Sąmoningasis AŠ įžengia į tam tikrą savastį? Na, sąmonė, kuri yra Sąmoningasis AŠ, sufokusuoja save tos savasties viduje ir patiria pasaulį per tos savasties suvokimo filtrą. Kas leidžia žmonėms susitapatinti su savo fiziniais kūnais? Sąmoningasis AŠ yra sufokusavęs save kūno viduje, daugeliui žmonių, jų smegenyse, ir todėl patiria pasaulį per fizinių juslių ir smegenų suvokimo filtrą.
Ir galime sakyti, kad Sąmoningasis AŠ, kaip jau anksčiau sakėme, yra tuo, kuo save laiko, kuo patiria save esant, priklausomai nuo to, kur jis save sufokusavo. Tačiau taip pat sakėme, jog kad ir kokias išorines savastis būtumėte susikūrę, ir kad ir kokios stiprios jos būtų, ir kad ir kaip stipriai būtumėte su jomis susitapatinę, netampate savastimis, nes Sąmoningasis AŠ vis dar tebėra tiktai tai – sufokusuota sąmonė, ir jūs labai gerai žinote turintys gebėjimą perkelti savo dėmesį iš ten, kur buvote jį sufokusavę. Jeigu sėdite, žiūrėdami televizorių, būdami pasinėrę į filmą, bet lauke išgirstate garsų triukšmą, jūsų dėmesys iš karto yra nukreipiamas į triukšmą. Jūs perkeliate savo dėmesį nuo filmo į triukšmą lauke. Tai yra viskas, ką jūs darote. Tai yra viskas, ką Sąmoningasis AŠ iš tiesų daro – perkelia savo dėmesį.
Gebėjimas perkelti savo dėmesį
Na ir dabar, daugeliu atvejų, daugumai žmonių, bent jau kol esate panirimo fazėje, tai vyksta nesąmoningai. Jūs nesąmoningai perkeliate savo dėmesį nuo šito, į tą, o po to į sekantį dalyką.
O kas įvyksta, kai pradedate nubudimo fazę? Na, idealioje situacijoje, turėtų vykti tai, kad įsisąmonintumėte savo gebėjimą perkelti savo dėmesį. Ir užuot leidę savo dėmesiui būti traukiamam šen ir ten išorinių sąlygų ar vidinių sąlygų, egzistuojančių jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, jūs galėtumėte sąmoningai nuspręsti, kur koncentruosite savo dėmesį. Čia yra tam tikrų subtilumų. Galėtume sakyti, kad tradicinės meditacijos formos koncentruojasi į proto sutelkimą, proto kontroliavimą, minčių ir jausmų nuslopinimą, į proto disciplinavimą. Ir nesakau, kad tai darant negalima pasiekti tam tikrų rezultatų, tačiau galiausiai klausimas iš tiesų yra toks: ar tai pakeičia vietą, į kurią koncentruojate savo dėmesį? Ar tai padeda jums įsisąmoninti savo gebėjimą perkelti savo dėmesį?
Mes mėginome jums duoti mokymus ir įrankius, kad padėtume jums įsisąmoninti, jog jūs esate Sąmoningasis AŠ, jūs esate neutrali grynoji sąmonė, tai reiškia, kad jūs nesate visos tos savastys trijuose aukštesniuose proto lygmenyse. Ir todėl, kai šitai suvokiate, kai pradedate šitai patirti, galite patirti, jog jūsų dėmesys gali išeiti iš savasčių, pereidamas į grynąją sąmonę, ir jūs galite vis labiau ir labiau tai įsisąmoninti, įgydami vis didesnį gebėjimą tai padaryti.
Dualistinė tuštumos būsena nedualistiniame mokyme
Tačiau čia glūdi tam tikras subtilumas, kurį mes norime jums duoti šiuo momentu, kadangi kai kurie iš jūsų yra pasiruošę tuo pasinaudoti. Yra įmanoma galvoti, kad kai patiriate save kaip grynąją sąmonę, patiriate, jog nėra jokios savasties. Būtent tai daugelį žmonių amžių bėgyje atvedė į šią būseną, kurioje jie patiria nieką arba tuštumą, arba nesavastingumą, kaip tai dabar buvo vadinama šiame šiuolaikiniame non-dualizmo judėjime. Ir jie išgyvena tam tikrą patyrimą, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, nes kolektyvinėje sąmonėje buvo sukurta ši ‘regimos tuštumos’ arba ‘regimo nesavastingumo’ būsena.
Tačiau kas čia iš tiesų vyksta? Na, vyksta tai, kad kai esate visiškai susitapatinę, kai Sąmoningasis AŠ yra visiškai susitapatinęs su išorinėmis savastimis, išorine asmenybe, tai yra ekstremalaus susifokusavimo į kažką, kas turi formą, pavyzdys. Esate susifokusavę į šį konkretų savasties jausmą. Ir būtent tai, žinoma, puolusios būtybės padarė iki ekstremalaus laipsnio. Jų susikurtas savasties jausmas nėra sukoncentruotas viename taške, tai yra pakankamai plati ir sofistiška savastis. Tačiau jų Sąmoningasis AŠ yra visiškai susifokusavęs ir susitelkęs to savasties jausmo viduje.
Tai, žinoma, yra dualizmu paremta savastis. Joje yra užprogramuoti prieštaravimai, ir todėl ji kelia kančias. Ši savastis siekia išsikelti save į nemirtingumą, tačiau kadangi tai yra neįmanoma užduotis, savastis visada kentės. Yra būtybių, kurios šioje kančios būsenoje buvo taip ilgai, netgi ilgiau nei egzistuoja ši nepakilusi sfera, kad joms jau yra gana. Bet dabar jos perėjo į priešingą dualistinį kraštutinumą, kuriame, užuot aukštinusios savastį, jos neigia, kad savastis egzistuoja, manydamos, kad galės ištrūkti iš šio proceso, per kurį sąmoningai turi išrišti visas pasąmonės savastis, kurias susikūrė per tokį ilgą laiką – tad jos susikūrė šią koncepciją, kad egzistuoja ši karalija arba šis tuštumos patyrimas, kuriame nėra diferenciacijų, nėra dviejų. Kai kurie netgi vadina tai nirvana arba nušvitimu.
Tačiau nušvitimas ir nirvana, kaip aš šias koncepcijas naudojau prieš 2500 metų, nereiškia tuštumos. Aš iš tiesų, būdamas įsikūnijusiu Buda, perspėjau, kad neturėtumėte eiti į šią tuštumos arba ‘nesavastingumo’ būseną, o priežastis tam yra labai paprasta.
Išsklaidyto dėmesio būsena
Kas, sakiau, yra Sąmoningasis AŠ? Tai, galėtume sakyti, yra dėmesio sufokusavimas, sutelktas į specifinę vietą. Tačiau kokia yra kita dėmesio sufokusavimo monetos pusė? Tai yra išsklaidytas dėmesys, nesukoncentruotas į jokią specifinę vietą, nesutelktas dėmesys, kuomet nėra jokio specifinio vietos ar savasties pajautimo. Tačiau kas nutinka, kai tai darote? Na, jūs prarandate savasties jausmą. Tačiau kodėl Sąmoningasis AŠ iš viso pradėjo egzistuoti? Kad suteiktų AŠ ESU Esačiai specifinį patyrimą formų pasaulyje.
Galėtume sakyti, kad viskas formoje, formų pasaulyje, turi tam tikrą vietą, tam tikrą lokalizaciją. Būtent dėl to Sąmoningasis AŠ yra tam tikroje vietoje sutelkta sąmonė, tad ji suteikia tam tikrą patyrimą. Kai išsklaidote Sąmoningąjį AŠ ir įžengiate į šią dirbtinę tuštumos arba nesavastingumo būseną, kas įvyksta? Na, prarandate savo tęstinumo jausmą, prarandate save, tai, kas jūs esate, ir daugelis žmonių pasaulyje, net ir šiuo metu, tai patiria.
Istorijoje daug žmonių tai patyrė, nes jie įkliuvo į puolusių būtybių žabangas, manydami, kad užuot ėjus per šį procesą, kuriame turite sąmoningai išardyti pasąmonės savastis, egzistuoja trumpesnis kelias. Jie galės peršokti šį varginantį procesą, akimirksniu pasiekdami nušvitimą, akimirksniu pasiekdami nirvaną, ar kad ir kaip jie tai vadintų. Tačiau tai yra melas, kuris buvo sukurtas puolusių būtybių, ir jo poveikis yra toks, kad jūs vis dar tebeturite visas tas pasąmonės savastis savo esybėje. Todėl nesate laisvi įsilieti atgal į AŠ ESU Esatį. Negalite grįžti į AŠ ESU Esatį. Bet bent jau laikinai, jūs taip pat negalite sukoncentruoti savęs savastyse.
Dvasinė koma nesavastingumo žemėje
Ko reikia, kad galėtumėte leisti savasčiai mirti? Atsitapatinti nuo savasties. Turite susifokusuoti į savastį, į ją neįžengdami, ir tuomet pamatyti iliuziją ir paleisti iliuziją. Jeigu esate šioje nesavastingumo būsenoje, kurioje nesate sufokusavę dėmesio, negalite eiti šia kryptimi. Bet jūs taip pat negalite eiti ir į AŠ ESU Esatį, kadangi AŠ ESU Esatis nėra niekas. Tai nėra nesavastingumas. Tai yra aiškiai apibrėžta savastis. Jūs dabar įžengiate į šią nesavastingumo žemę, ir tenai yra du keliai.
Kai kurie žmonės atsiduria psichiatrinėje, tramdomuosiuose marškiniuose arba yra prifarširuojami vaistų, kadangi psichologijos profesija atrado šią būklę ir užklijavo jai įvairias etiketes. Kiti išeina į kažkokią dvasinę aplinką, ir daug tokių žmonių randate budistiniuose vienuolynuose visame pasaulyje, bet taip pat ir kitų pakraipų dvasiniuose vienuolynuose ar ašramuose, kuriuose jie mėgina tai paversti dorybe, dvasinio augimo ženklu. Jie gali kurį laiką sėdėti šioje disociatyvioje būsenoje, tačiau jie nuo to neauga. Jie, taip sakant, gyvena neveiklumo būsenoje. Tokios yra dvi pagrindinės galimybės, kurias renkasi žmonės. Ir daug, daug žmonių amžių bėgyje tikėjo pasiekę kažkokį dvasinį augimą kažkokioje aukštesnėje sąmonės būsenoje, netgi nirvaną ar nušvitimą, ar nubudimą ar nesavastingumą, bet jie tiesiog pateko į šią dvasinę komą.
Susifokusavimas į aukštesnes savastis
Kokia yra alternatyva, jeigu tai patyrėte? Alternatyva yra suvokti šios būsenos paklydimą, šios būsenos netikrumą, ir vėl ryžtis sutelkti savo dėmesį. Jeigu nesugebate susifokusuoti į AŠ ESU Esatį, tuomet ryžkitės susifokusuoti į pasąmonės savastis. Naudokitės mūsų įrankiais ir mokymais, kad palaipsniui išrištumėte savastis ir leistumėte joms mirti. Ir kai leidžiate vis daugiau ir daugiau šių savasčių mirti, Sąmoningasis AŠ tampa vis laisvesnis sąmoningai pasirinkti, kur jis nori susifokusuoti. Ir tuomet jūs galite susifokusuoti arba į AŠ ESU Esatį, arba galite susifokusuoti į pakylėtąjį mokytoją. Daugeliui žmonių bus lengviau iš pradžių susifokusuoti į pakylėtąjį mokytoją nei į AŠ ESU Esatį. Tai gali skambėti paradoksaliai, tačiau daugeliui žmonių gali būti lengviau tai padaryti. Iš dalies dėl to, kad yra pakylėtųjų mokytojų, kurie yra pasiruošę dirbti su nepakilusiais žmonėmis, ir todėl jie gali suteikti fokusą jūsų dėmesiui.
Matote, ką čia sakau. Dvasinio augimo, aukštesnių sąmonės būsenų esmė nėra prarasti savo dėmesio sutelkimą. Esmė yra perkelti savo dėmesį, nuo savasčių šiame pasaulyje į savastis, kurios yra virš šio pasaulio. Ar tai būtų pakylėtojo mokytojo savastis ar jūsų AŠ ESU Esaties savastis. Būdamas pakylėtuoju mokytoju nesu nesavastingumo būsenoje. Aš turiu aiškiai apibrėžtą savastį kaip Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Galiu atsekti šią savastį iki pat savo įsikūnijimo Gautama, kuriame užsitarnavau savo pakylėjimą. Ir galiu ją atsekti dar toliau, iki paties pirmojo savo įsikūnijimo Žemėje, o už jo iki natūralios planetos, tiesą sakant, kelių natūralių planetų. Ir savastis, kurią turiu, yra paremta visomis tomis patirtimis, kurias patyriau, ir aš pripažįstu visų šių patyrimų vertę.
Trumpesnio kelio iliuzija ir gyvenimo tikslas
Na ir dabar, sakiau, kad puolusios būtybės susikūrė tokį pasąmonės savasčių konglomeratą, kad kai pradeda tai suvokti ir suvokia, jog būtent šios savastys yra jų kančių priežastis, jos atsisako tai spręsti. Jos nori atrasti trumpesnį kelią, kad galėtų grįžti į nirvaną ar į proto ramybę, ar į pakylėjimą, ar į nušvitimą, ar kad ir kas tai būtų, be būtinybės pereiti šį varginantį procesą, kuriame turite išrišti savastis. Tačiau tai, vėlgi, yra gyvenimo tikslo nesupratimas. Ką reiškia, kad turite laisvą valią? Kaip sakėme, tam tikrame kontekste turite pasirinkimo laisvę. Galite eiti šiuo keliu į pakylėjimą, arba anuo keliu į pakylėjimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turite laisvą valią, nes viskas, ką darote kaip Sąmoningasis AŠ su laisva valia, bet kokia vieta, į kurią susifokusuojate, yra patirtis, kuri padeda AŠ ESU Esačiai augti ir plėsti savo savasties jausmą. Atskirųjų savasčių kūrimas ir savęs, kaip Sąmoningojo AŠ, sukoncentravimas savasčių viduje, yra patyrimas AŠ ESU Esačiai.
Savasčių išardymas, po vieną vienu metu, praregėjimas iš iliuzijų, yra dar vienos rūšies patyrimas, kuris padeda AŠ ESU Esačiai augti. Matote, AŠ ESU Esatis kaip tokia, galėtume sakyti, ir tai nėra geras išsireiškimas sakyti, kad jai nerūpi, tačiau AŠ ESU Esatis nėra prisirišusi prie to, ar jūs įžengsite į dualizmą ir atskirtį, ir kiek atskirųjų savasčių susikursite, kadangi šių savasčių sukūrimas suteikia jai patyrimą, ir savasčių išardymas taip pat suteikia jai patyrimą. Jeigu Sąmoningasis AŠ nusprendžia, kad nenori suteikti AŠ ESU Esačiai savasčių išardymo patyrimo, na, tai yra tai, ką Sąmoningasis AŠ gali daryti su savo laisva valia. Tačiau tai taip pat gali būti daroma tik tuomet, kai Sąmoningasis AŠ nenori perkelti savo dėmesio į AŠ ESU Esatį ir pajausti, ko nori AŠ ESU Esatis.
Nes yra akivaizdu, kad AŠ ESU Esatis nori, jog Sąmoningasis AŠ pereitų visą šį procesą, panaikindamas tai, ką sukūrė. Nėra jokio teisimo iš AŠ ESU Esaties. Nėra jokio teisimo iš pakylėtųjų mokytojų. Nėra jokio teisimo iš Kūrėjo. Bent jau šio teisimo, kad tai yra teisinga ir klaidinga. Yra įžvalgumas, tačiau tai nėra teisimas, dualistinis teisimas, paremtas dualistine vertybine skale.
Kai kurie iš jūsų būsite pasiruošę priimti šiuos mokymus ir pradėti suvokti, kad esmė čia iš tiesų yra, kur jūs, kaip Sąmoningasis AŠ, sufokusuojate savo dėmesį. Ir jūs palaipsniui įgysite gebėjimą įsisąmoninti: „O, aš fokusuoju savo dėmesį į tai. Daugiau nebenoriu to daryti.“ Ir tuomet galite sąmoningai išmokti perkelti savo dėmesį. Tačiau, žinoma, jūsų dėmesio perkėlimas ilgesniam laikui gali būti pasiektas tik tuomet, kai išrišate savastis, kurios traukia jūsų dėmesį. Tad Sąmoningasis AŠ visada gali išeiti iš pasąmonės savasčių ir patirti realybę, egzistuojančią už savasčių ribų. Tačiau jis negali visam laikui, ilgesniam laikui, išeiti iš savasčių, kol neišrišo savasčių, neištirpdė savasčių, kad jos daugiau nebetrauktų Sąmoningojo AŠ.
Savasties augimo procesas ir pakylėjimas
Kitaip tariant, galėtume sakyti, kad kelionės tikslas, kurią Sąmoningasis AŠ atlieka formų pasaulyje, nepakilusioje sferoje, iš pradžių yra leisti savo dėmesiui būti įtrauktam į pasaulį, o tuomet nubusti iš šio susitapatinimo su pasauliu, su identiteto, mentaliniu, emociniu kūnais ir su fiziniu kūnu, ir išmokti sąmoningai perkelti savo dėmesį į AŠ ESU Esatį arba pakylėtuosius mokytojus, leidžiant savo dėmesiui būti patrauktam aukštyn, užuot jam buvus traukiamam į išorę ar netgi žemyn.
Puolusios būtybės mėgina nutraukti jūsų dėmesį žemyn, kad jis būtų sukoncentruotas į jas. Jos nori, kad Sąmoningasis AŠ taptų jų, kaip guru, čela arba vergu. Jos nori, kad Sąmoningasis AŠ jas laikytų aukščiausiais guru ir sektų jomis kaip jų vergas, aklai jomis sektų. Pakylėtieji mokytojai, žinoma, nori, kad eitumėte priešinga kryptimi ir išsilaisvintumėte nuo bet kokios žemyn tempiančios ar į išorę traukiančios traukos. Tačiau mes, žinoma, leidžiame jums išreikšti savo laisvą valią ir patirti pakankamai patirčių, koncentruojant savo dėmesį į įvairias vietas formų pasaulyje, nepakilusioje sferoje, kol tiek Sąmoningajam AŠ, tiek AŠ ESU Esačiai bus gana patirčių, kurias galite patirti.
Galėtume sakyti, kad iš pradžių jūs einate į išorę ir kuriatės visas šias pasąmonės savastis, kurios jums suteikia įvairius patyrimus pasaulyje, net kaip atskirajam aš. Galite pasiekti lūžio tašką, kuriame dabar perjungiate savo dėmesį ir pradedate grįžti atgal. Tačiau tai taip pat yra patyrimas, kurį galite patirti formų pasaulyje. Kai tiek AŠ ESU Esačiai, tiek Sąmoningajam AŠ bus gana abiejų rūšių patyrimų, panirimo, nubudimo, ėjimo į išorę, ėjimo vidun, tuomet Sąmoningasis AŠ pasiekia tą tašką, kuriame dabar nebelieka nieko formų pasaulyje, nepakilusioje sferoje, kas jus trauktų į išorę ar žemyn. Ir štai tuomet Sąmoningasis AŠ gali tenai stovėti, nors stovėjimas, žinoma, yra perkeltine prasme, tačiau jūs galite pasiekti tą tašką, kuriame Sąmoningasis AŠ pažvelgia į Žemę ir turi pajausti: „Ar čia yra kažkas, kas mane atgal į ją traukia? Ar yra koks nors troškimas, kurį turiu, kažkas, ką noriu padaryti, kažkas, ką noriu pasiekti, kažkokia patirtis, kurią noriu patirti?“ Ir jeigu nėra nieko, kas jus traukia, jūs tuomet galite apsigręžti, metaforiškai kalbant, sufokusuoti savo dėmesį į AŠ ESU Esatį ir įsilieti atgal į AŠ ESU Esatį.
Tai nereiškia, kad Sąmoningasis AŠ nustoja egzistuoti. Tai reiškia, kad Sąmoningasis AŠ suvokia save kaip AŠ ESU Esatį, suvokia, kad niekada nebuvo atskirtas nuo AŠ ESU Esaties. Jis tiesiog buvo sufokusavimas, lokalizuotas AŠ ESU Esaties sufokusavimas nepakilusioje sferoje. Bet dabar jis yra AŠ ESU Esaties visuma, su visais patyrimais, įtrauktais į kauzalinį kūną, kuriuos AŠ ESU Esatis sukaupė per Sąmoningąjį AŠ.
Aš esu pakylėtasis mokytojas. Aš nuolatos negalvoju apie visus savo praeitus gyvenimus Žemėje ir natūraliose planetose, tačiau patirtys, kurias patyriau, yra mano kauzaliniame kūne, ir mano kauzalinis kūnas yra visumos, kuria aš esu, dalis. Ir būtent dėl to turiu daug platesnį suvokimą, nei turėjau tuomet, kai buvau ši nauja AŠ ESU Esatis, sukurta labai seniai natūralioje planetoje šioje sferoje. Ir tai yra gyvenimo procesas, savasties augimo procesas, savasties transcendavimas. Tai yra gražus procesas, nuostabus procesas, nepakartojamas procesas.
Žinau, kad tai yra daug lengviau sakyti būnant pakylėtuoju mokytoju nei būnant nepakilusia būtybe, kuri vis dar tebeplaukioja Samsaros Jūroje, stengdamasi išlaikyti galvą virš vandens. Tačiau galbūt tai išgirdę, ir išgirdę, jog tai yra jūsų potencialas, galėsite būti įkvėpti, ypač kai suvoksite, jog savo kelionę pradėjau kaip AŠ ESU Esatis, kuri buvo lygiai tokia pati kaip ir jūsų AŠ ESU Esatis. Savo kelionę pradėjau su lokalizuotu savasties jausmu, kaip ir jūs. Nesu niekuo ypatingesnis už jus, kas būtų leidę man pereiti visą šį procesą, tačiau jums neleistų jo pereiti. Ir čia, vėlgi, jums reikia pažvelgti už stabmeldiško Budos garbinimo, sukurto budizmo religijos, sukurto tų, kurie vis dar tebėra dualizmo sąmonėje ir todėl turi poreikį projektuoti, kad jų religija, jų religinis lyderis yra pranašesnis už visus kitus. Ką vienas padarė, visi padaryti gali – toks yra pakylėtųjų mokytojų šūkis, ir tai yra tiesa. Tai nereiškia, kad visi tai padarys, tačiau tai iš tiesų reiškia, jog visi gali tai padaryti.
Bet kokio tikro dvasinio mokymo realybė
Sunkumas, su kuriuo mes, pakylėtieji mokytojai, visada susiduriame, yra tas, kad mes turime fundamentaliai aukštesnę sąmonės būseną nei nepakilusios būtybės Žemėje. Mūsų galutinis tikslas yra pakelti žmones, būtybes, iki mūsų sąmonės lygmens. Tačiau atstumas yra toks didelis, kad nepaisant to, ką kas nors gali teigti, to neįmanoma padaryti vienu šuoliu. Mes netgi negalime papasakoti nepakilusioms būtybėms apie savo sąmonės būseną, kadangi jos negali to suvokti. Duodami mokymą, privalome atsižvelgti į jų sąmonės būseną, kokias jie turi atskirąsias savastis, kokią jie turi pasaulėžiūrą, kokias jie prisiėmė Majos iliuzijas, ir turime jiems kažką duoti, su kuo jie galėtų susisieti savo dabartinėje sąmonės būsenoje.
Galite pažvelgti į šį kunkuliuojančios Samsaros Jūros įvaizdį. Bangos yra chaotiškos, jos kyla aukštyn ir žemyn, atsirita ir atsitraukia. Ir jūroje yra žmogus, kuris skęsta. Šiek tiek toliau plaukia ištaigingas kruizo laivas, kuris pastebi skęstantį žmogų. Tačiau skęstantis žmogus yra taip susikoncentravęs į mėginimus išlaikyti burną virš vandens, kad net nemato kruizinio laivo. Jis mato tik bangas. Na ir dabar, kruizinis laivas išmeta gelbėjimosi ratą, su prie jo pririšta virve. Ir žmogus pamato šį ratą, jis gali į jį įsikibti, gali jį ant savęs užsidėti, ir iš pradžių jis nieko daugiau negali daryti. Jis yra taip išsekęs, kad galiausiai tiesiog suvokia: „Aš nenuskęsiu.“ Ir jis tiesiog tenai plūduriuoja, pažvelgdamas į dešinę ar į kairę, ir tiesiog jausdamas: „Ak, man pavyko nenuskęsti.“ Ir vienintelis dalykas, kurį jis dabar gali suvokti, yra, kad gelbėjimosi ratas leidžia jam nenuskęsti.
Na o dabar, po kurio laiko jis gali pailsėti ir sugebėti atsimerkti bei pamatyti: „Ei, prie gelbėjimosi rato yra pririšta virvė. Kas nutiktų, jeigu pradėčiau ją traukti?“ Ir iš tiesų gali būti taip, kad virvės traukimas kuriam laikui padidins jo vargus, nes dabar jis trauks prieš bangas, kurios ir vėl grasins jį užlieti ir prisemti jo burną. Jam gali tekti pereiti prisitaikymo procesą, kol atras būdą taip traukti virvę, kad tai jo nepaskandintų. Ir galiausiai jis prisitrauks prie laivo priedangos, kur bangos nėra tokios didelės, jos tampa vis mažesnės ir mažesnės. Tačiau visas jo dėmesys tebėra sukoncentruotas į virvę. Ir jis jaučia, kad turi ją traukti, tačiau neturi jokio aiškaus supratimo, kas yra kitame gale, tačiau tikisi, kad tai bus vieta, kurioje nebus šlapia ir jam nebegrės nuskęsti. Ir tiktai tuomet, kai prisitraukia tam tikru atstumu, jis gali staiga pažvelgti aukštyn ir pamatyti kruizinį laivą. Ir tokia yra pakylėtųjų mokytojų situacija. Mes galime numesti žmonėms gelbėjimosi ratą su pririšta virve, tačiau net kai žmonės įsikimba į gelbėjimosi ratą, negalime jų įtraukti. Jie patys privalo prisitraukti.
Bet kai žmogus skęsta, ką gero duotų jam pasakojimas apie šį nuostabų kruizinį laivą? Jis nesugebėtų to suvokti ar netgi priimti, kad tai egzistuoja. Jis tiesiog ieško kažko, kas neleistų jam nuskęsti. Būtent dėl to matote visas tas skirtingas religijas, visus skirtingus mokymus Žemėje. Taip yra dėl to, kad žmonės, kurie yra Samsaros Jūroje, negali suvokti, ką reiškia nebūti Samsaros Jūroje. Egzistuoja dvi priežastys, kodėl yra tiek daug religinių ir dvasinių mokymų. Pirmoji yra, kad mes, pakylėtieji mokytojai, duodame skirtingus mokymus skirtingiems žmonėms, kurie yra skirtinguose sąmonės lygiuose. Kaip sakiau, turime ateiti, pažvelgti į iliuzijas, kurias jie turi, ir duoti jiems kažką, ką jie galėtų suvokti ir kas galėtų padėti jiems pakilti virš savo dabartinio savasties jausmo.
Dvasiniai mokymai, sukurti nepakilusioje sferoje
Na ir dabar, tikri dvasiniai mokymai neturi jokio kito šaltinio kaip tik pakylėtuosius mokytojus. Tačiau, žinoma, egzistuoja ir kiti dvasinių ir religinių mokymų šaltiniai. Egzistuoja būtybės identiteto karalijoje, kurios mėgina duoti dvasinius mokymus, egzistuoja būtybės mentalinėje karalijoje, būtybės emocinėje karalijoje. Ir yra būtybių fiziniame įsikūnijime, kurios mėgina išsikelti save kaip guru ir duoti savo mokymus. Yra tokių, kurie nemėgina siekti aukštesnio lygmens, bet savo mokymą grindžia iš praeities ateinančia tradicija. Būtent tai matote darant daugelį guru Indijoje. Matote daug guru, kurie savo mokyme remiasi senesniu mokymu. Tai gali būti budizmas, tai gali būti Vedos, tai gali būti kiti dalykai, tačiau jie ieško kažko praeityje, užuot mėginę ieškoti aukščiau. Matote, kad yra mokymų, kurie atėjo iš pakylėtųjų mokytojų. Būtent šie mokymai turi gebėjimą padėti žmonėms pakilti. Tačiau tai nereiškia, kad visi mokymai, kuriuos mes perdavėme, yra kažkoks aukščiausias mokymas, kadangi visi jie visada yra pritaikyti prie žmonių sąmonės lygio.
Tačiau taip pat yra daug mokymų, kurie yra sukuriami nepakilusioje sferoje, keturiuose tos sferos lygmenyse. Jie gali nebūti piktavališki. Jie iš tiesų gali padėti žmonėms pakelti savo sąmonę. Tačiau būtybė žemesnėje identiteto karalijoje nėra pakylėtasis mokytojas ir negali užmegzti ryšio su pakylėtaisiais mokytojais, nes jeigu būtybė žemesnėje identiteto karalijoje būtų turėjusi noro užmegzti ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, ji būtų pakilusi. Žemesnė identiteto karalija yra tarsi tokia saugojimo vieta tiems, kurie pakilo virš mentalinės karalijos, tačiau nenorėjo pakilti. Tad kas nutinka žmonėms, kurie seka šiais mokymais, šiomis būtybėmis? Kurį laiką tai gali kelti jūsų sąmonę, tačiau tuomet jūs sustosite ten, kur sustojo mokytojas. Negalėsite, nebent labai retais atvejais, pranokti mokytojo, nebent perkeltumėte savo dėmesį į kitą mokytoją, pripažinę, kad šis mokytojas negali jūsų toliau nuvesti.
Tad egzistuoja šie mokytojai, kurie nėra piktavališki, tačiau jie turi ribotus gebėjimus. Ir tuomet, žinoma, taip pat dar egzistuoja puolusios būtybės, kai kurios iš jų egzistuoja net ir identiteto karalijoje, kurios sąmoningai mėgina išvesti jus iš kelio ir pririšti prie savęs, paverčiant jus savo čelomis, tikrąja to žodžio prasme – savo vergais, darysiančiais viską, ką jos jums lieps daryti, nes manote, kad tai jums suteiks dvasinį augimą, jeigu aklai paklusite guru. Būtent toks, iš tiesų, yra scenarijus Žemėje. Ir būtent dėl to bet kokiam mokymui, kurį galėtume perduoti iš pakylėtosios karalijos, egzistuoja netikras mokymas, kuris atrodo tai paneigiantis arba atrodo sofistiškesnis už mokymą iš pakylėtosios karalijos.
Yra būtybių, net ir įsikūnijime, kurios pažvelgs į tai, ką perdaviau šiame diktavime, ir sakys: „A! Tai yra primityvu, mes turime aukštesnį mokymą, non-dualistinį mokymą.“ Ir tas pats galioja kitoms karalijoms. Ir šitaip, žinoma, reiškiasi laisva valia.
Kaip atskirti tarp to, kas yra tikra ir netikra
Tačiau kuo tai yra svarbu šiems 2024 metams ir už jų? Kaip jūs atskirsite tarp to, kas yra tikra ir netikra? Tiktai išmokdami perkelti savo dėmesį, kad jis nebūtų nutemptas žemyn puolusių būtybių, jis nebūtų nutemptas į emocinę karaliją tenai egzistuojančių guru, ar į mentalinę karaliją tenai egzistuojančių guru, ar į žemesnę identiteto karaliją tenai egzistuojančių guru. Bet būtų patrauktas aukštyn link pakylėtųjų mokytojų ir jūsų AŠ ESU Esaties.
Ir Sąmoningasis AŠ turi gebėjimą įsisąmoninti, kas jį traukia ir kuria kryptimi jis yra traukiamas. Ir kai jau įsisąmoninate tą traukimą ir traukimo kryptį, štai tuomet galite pakeisti savo dėmesio koncentravimą, iš pradžių laikinai, o tuomet, kai išrišite savastis ir išlaisvinsite save nuo bet kokių saitų su šiais mokytojais žemesnėse karalijose, galėsite visam laikui perkelti savo dėmesį į pakylėtuosius mokytojus, į AŠ ESU Esatį, ir tai tuomet jus palaipsniui atves prie pakylėjimo taško, kuriame galėsite visam laikui savo dėmesį perkelti į AŠ ESU Esaties pilnatvę.
Tad dabar, daviau jums, ką norėjau duoti. Man yra didelis džiaugsmas ir privilegija užsklęsti šią konferenciją Kosminės Taikos Liepsnoje, kuria AŠ ESU. Gautama Buda, AŠ ESU. Ir esu dėkingas už tai, kad galėjau su jumis bendrauti, ir kad jūsų dėmesio dėka ištarti žodžiai tapo šviesos fohatais, kurie buvo išspinduliuoti į kolektyvinę sąmonę.
Prisiminkite mano minčių vaizdinį, nes retai buvo taip svarbu kaip šiais metais rasti Vidurio Kelią, kuris jums leistų pereiti Samsaros Jūrą, nebūnant įtrauktiems bet kuria kryptimi. Susitelkite į auksinę Budos šviesą ir jums pavyks pereiti Samsaros Jūrą šiais 2024 metais. Gautama AŠ ESU.
* „Gautama Buda, tu esi tobulas veidrodis Žemei“
„Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai“
„Motina Marija, tu esi tobulas veidrodis moterims“
„Jėzau Kristau, tu esi tobulas veidrodis krikščionybei“
Versta iš www.ascendedmasterlight.com