Jokia savastis negali jūsų atvesti į pakylėtąją būseną
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2023 metų balandžio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare „Nuimkite krikščionybę ir save nuo kryžiaus“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Ką Buda turi bendro su kryžiumi ir kažkieno nuėmimu nuo kryžiaus? Na, gi jūs iš tiesų nemanote, kad žmonės nebuvo nukryžiuoti savo protuose iki Jėzui pasirodant Žemėje? Simboliai, kuriuos mes paaiškinome per šią konferenciją apie gilesnę kryžiaus prasmę, galiojo, žinoma, dar iki Jėzaus laikų. Jie galiojo visą laiką nuo to momento, kai žmonės Žemėje įžengė į dualizmą.
Gautama, nusileidžiantis nuo kryžiaus
Kai ruošiausi savo Budos misijai, savo mokymo misijai, turėjau nuimti save nuo kryžiaus daug kartų. Užaugau labai apsaugotoje rūmų aplinkoje. Turėjau labai specifines išorines sąlygas, niekada nemačiau sergančių žmonių, turėjau visas materialias gėrybes ir malonumus, kokių tik galėjau norėti. Buvau nukryžiuotas to labai pasaulietiško, malonaus, patogaus gyvenimo būdo. Turėjau save nuimti nuo kryžiaus keletą kartų, kol iš tiesų tapau pasiruošęs palikti tuos rūmus ir iškeliauti į mišką, gyvendamas jame kaip asketas, medituodamas, beveik mirtinai nusibadaudamas. Ir kai sėdėjau tenai medituodamas, aš, žinoma, tyriau savo paties protą ir įveikiau tam tikras iliuzijas, o tai reiškia, kad, vėlgi, nuėmiau save nuo kito kryžiaus, nes kaip paaiškinome, jūs galite, iš tam tikros perspektyvos, sakyti, kad kiekvienam iš 144 sąmonės lygmenų egzistuoja iliuzija, kuri jus laiko pririštus prie kryžiaus.
Aš pasiekiau tašką, kuriame galėjau save nuimti nuo didelio kryžiaus, nuo didelės iliuzijos ir suvokti, kad asketiškas gyvenimo būdas yra pernelyg ekstremalus ir todėl tai nėra aukščiausias kelias. Ir štai tuomet atradau Vidurio Kelią, bet net ir tuomet man vis dar reikėjo pereiti procesą, kuris iš tiesų nėra užrašytas budistų šventraščiuose, per kurį užsitarnavau teisę pradėti savo mokymo misiją, ir tai, vėlgi, buvo savęs nuėmimas nuo virtinės kryžių. Bet tuomet aš pradėjau savo mokymo misiją, ir budistai, dauguma budistų, norėtų manyti, kad nuo to momento aš jau tikrai buvau tobula būtybė. Daugelis budistų nori manyti, kad aš buvau tobulas nuo pradžių, tad man nereikėjo pereiti proceso, tačiau šis požiūris neatlaiko net labai paviršutiniško mano gyvenimo istorijos ištyrimo.
Net ir po to, kai pradėjau mokyti, vis dar turėjau iliuzijų, kurias man reikėjo įveikti, dėl tos paprastos priežasties, kad jeigu būčiau įveikęs visas iliuzijas, nebūčiau galėjęs likti fiziniame kūne. Vis dar turėjau pamatyti dalykus savyje, įveikti atskirąsias savastis, nuimti save nuo šių kryžių. Tad čia tiesiog sakau, kad perėjau šį procesą, nusileisdamas nuo kryžiaus, ir todėl turiu teisę kalbėti šia tema.
Bendrakūrimas iš vienovės būsenos
Koks, galėtume sakyti, yra dar vienas būdas žiūrėti į kryžių? Na, kaip kiti sakė, egzistuoja keturi materijos lygmenys, kryžius turi keturias šakas, egzistuoja keturi kryžiaus taškai, tad jūs esate nukryžiuoti materijoje. Tačiau kas yra materija? Galėtume sakyti, kad materija yra forma. Jūs gyvenate formų pasaulyje. Gyvenate formų pasaulyje, kurio asmeniškai nesukūrėte.
Mes paaiškinome, kad kai pirmą kartą nusileidžiate į įsikūnijimą nepakilusioje sferoje, esate bendrakūrėjas. Laikote save susijusia būtybe ir matote, kad esate aplinkoje, kuri buvo sukurta būtybių su aukštesniu sąmonės lygiu už jus. Naudojatės savo susietumu bendrakurti, ir žinote, kad nekuriate savo asmenine galia. Todėl toje situacijoje, kurioje dar nesate įžengę į dualizmą, nesate nukryžiuoti materijos, kadangi žinote, jog esate daugiau už formą. Jūs netgi esate daugiau už savastį, kurią prisiėmėte šioje nepakilusioje sferoje.
Net kai pirmą kartą nusileidžiate į įsikūnijimą, jūs jau turite keturis žemesniuosius kūnus. Turite identiteto, mentalinį, emocinį ir fizinį kūnus, ir kad galėtumėte pradėti bendrakurti, jūs sukuriate struktūras tuose emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose. Tai nutinka, kai jūs, iš savo AŠ ESU Esaties lygmens, leidžiatės per 144, 143 lygmenis ir žemyn iki 48 lygmens jūsų konkrečioje sferoje. Tam tikra prasme, jūs prisiimate šias iliuzijas, tačiau jūs vis dar save tebelaikote susijusia būtybe, nesate nukryžiuoti savo pačių prote, ir todėl, kai sukuriate kažkokią fizinę aplinkybę, nesate susitapatinę su savo pačių tvariniais. Todėl nesate susitapatinę su materijos tvariniais, kuriuos sukūrėte, ir tiesiog netapatinate savęs su fiziniu kūnu.
Iliuzija, kad materija yra svarbi
Tiktai tuomet, kai nusileidžiate žemiau to 48 lygmens, įžengdami į atskirties karaliją, tampate nukryžiuoti. Tačiau argi aš ką tik nesakiau, kad kiekviename lygmenyje, net ir virš 48 lygmens, egzistuoja iliuzija, kurią turite įveikti, ir todėl jūs, tam tikra prasme, esate nukryžiuoti tos iliuzijos? Ir argi dabar aš neteigiu priešingai? Ne, kadangi nekalbu apie tą pačią situaciją. Kai pirmą kartą nusileidote, nenusileidote į planetą su dualizmu. Net ir pirminiai Žemės gyventojai į pirmąjį įsikūnijimą atėjo tuomet, kai niekas Žemėje dar nebuvo įžengęs į dualizmą. Tačiau kai nusileidžiate į įsikūnijimą tokioje planetoje kaip Žemė, kurioje sąmonė buvo taip stipriai paveikta dualizmo, štai tuomet galime sakyti, kad esate nukryžiuoti kiekvienos iš šių iliuzijų, kadangi iš tiesų tik tuomet, kai pasiekiate 144 lygmenį, pilnai įveikiate šį jausmą, kad „materija yra svarbi“.
Nėra tiesiog taip, kad esate fiziškai ar emociškai, ar mentališkai įstrigę, nukryžiuoti ar sukaustyti, tačiau jūs vis dar tebeturite šį pojūtį, kad sąlygos materijoje yra svarbios. Jūs nebūtinai esate su jomis susitapatinę, nes kai pradedate pakilti virš 96 lygmens, nustojate save tapatinti su materija, tačiau vis dar tebemanote, kad yra kažkas, kas yra svarbu Žemėje, kažkas, ką norėtumėte pamatyti pakeista, ir tokioje tankioje planetoje kaip Žemė jūs tai išlaikote iki pačios pabaigos. Matėte, kaip Jėzus kabojo ant kryžiaus ir vis dar turėjo troškimą kažką padaryti Žemėje, įvykdyti savo misiją, ir todėl jis norėjo, kad Dievas jį išgelbėtų nuo kryžiaus, kad jis galėtų toliau tęsti savo misiją, ir tai vis dar tebebuvo šis jausmas, kad materija yra svarbi, kad kažkas materijoje yra svarbu.
Jūs galite, nors tai ir nėra užrašyta šventraščiuose, pažvelgti į mano mokymo misiją. Aš nebuvau susitapatinęs su kūnu, nebuvau susitapatinę su materija, tačiau vis dar tebeturėjau tą jausmą, kad kažkas materijoje yra svarbu, ir būtent dėl to likau Žemėje ir mokiau. Jaučiau, kad tai gali padaryti skirtumą. Nesakau, kad tai buvo klaida. Tiesiog paaiškinu jums, kad tokioje tankioje planetoje kaip Žemė, tiktai tuomet, kai pakylate, iš tiesų įveikiate paskutinę iliuziją, dėl kurios atrodo, kad sąlygos materijos pasaulyje iš tiesų yra svarbios.
(Ne)noras atiduoti formą, kurią sukūrėte
Na o dabar, kai pažvelgiame į didesnį paveikslą, pažvelgiame už Žemės ribų, galime sakyti, kad turime jūsų formų pasaulio Kūrėją, kuris sukuria pačią pirmąją sferą iš savo esybės, sukuria savimonę turinčias būtybes iš savo paties esybės, pasiunčia jas į sferą, kad šie veiktų kaip bendrakūrėjai, ir tikslas yra jiems augti sąmonėje. Pirmoji sfera pakyla, tada yra sukuriama antroji sfera, kuri taip pat pakyla. Trečioji, po to ketvirtoji, ir kiekviena tolesnė sfera yra šiek tiek tankesnė už prieš tai buvusią, tad ateina momentas ketvirtoje sferoje, kai kai kurios būtybės atsisako pakilti su sfera, tad jos nupuola į penktąją sferą ir taip toliau. Apie tris pirmąsias sferas galime pasakyti tai, kad bendrakūrėjai, kurie pakėlė tas sferas iki pakylėjimo taško, niekada netapo susitapatinę su forma, o ką tai reiškia? Tai reiškia, jog kad ir kokią, pavyzdžiui, pažengusią civilizaciją jie būtų sukūrę planetoje, jie niekada netapo susitapatinę su savo sukurta forma.
Mes čia nekalbame vien apie susitapatinimą su fiziniu kūnu, mes čia kalbame apie būtybes, kurios toje sferoje buvo labai labai ilgą laiką ir buvo bendrakūrėjais, savo kelią pradėjusiais su labai ribotu savasties jausmu ir ribotais bendrakūrybiniais gebėjimais, tačiau palaipsniui, per labai ilgą laiką, jos išplėtė savo bendrakūrybinius gebėjimus iki tokio lygmens, kuriame sugebėjo sukurti labai labai pažangias formas, planetas, civilizacijas planetose, tačiau nepaisant to, kad sukūrė šias labai pažangias, labai sudėtingas formas, jos niekada netapo su jomis susitapatinusios. Jos niekada nepasiklydo formoje, kurią sukūrė.
Bet dabar pasiekiame ketvirtąją sferą, ir čia taip pat yra būtybių, kurios praleido labai daug laiko plėsdamos savo bendrakūrybinius gebėjimus, tačiau kai ateina laikas sferai pakilti, jos nenori palikti savo kūrinių. Tie, kurie pakilo ankstesnėse sferose, pasiekė tašką, kuriame ryžosi atiduoti visas šias pažangias formas, kurias jie buvo sukūrę. Tačiau būtybės ketvirtojoje sferoje, kai kurios būtybės ketvirtojoje sferoje, nenorėjo to atiduoti. Jos buvo taip susižavėjusios savo kūriniais, taip įsimylėjusios savo kūrinius ir savo pačių protus, kurie sukūrė šiuos įmantrius kūrinius, kad nenorėjo to atiduoti. Kitaip tariant, jos tapo susitapatinusios su savo sukurta forma.
Žinoma, mes davėme jums mokymus apie Sąmoningąjį AŠ ir tai, kad Sąmoningasis AŠ niekada negali tapti forma, kurią sukuria. Jis gali sukurti, kai išplečia savo bendrakūrybinius gebėjimus, labai sudėtingas formas, tačiau jis niekada negali tapti forma. Kodėl taip yra? Kaip jūs bendrakuriate? Jūs bendrakuriate sukurdami savastį identiteto, mentalinėje, emocinėje ir fizinėje karalijose ir būtent per šią savastį jūs bendrakuriate. Mes čia nekalbame apie atskirąją savastį. Jūs galite save laikyti susieta būtybe, tačiau jūs vis tiek susikuriate savastį, ir šio dizaino išmintis slypi tame, kad Sąmoningojo AŠ visas šis procesas, per kurį jis pereina, nepakeičia. Jo tai nepakeičia! Tai tik savastis palaipsniui darosi vis sudėtingesnė.
Kai jūsų sfera tampa pasiruošusi pakilti, turite atiduoti tą savastį. Turite atiduoti šmėklą. Ir būtent to puolusios būtybės nenorėjo daryti, kadangi jos buvo taip stipriai ją įsimylėjusios, jos buvo taip stipriai susitapatinusios su savo sukurta savastimi ir išorine forma, kad nenorėjo prarasti savo gyvybės dėl manęs, kaip išsireiškė visuotinis Kristus. Jos nenorėjo prarasti savo gyvybės, kad sektų Kristumi ir pakiltų į aukštesnį gyvenimo būvį, į amžinąjį gyvenimą. Joms buvo leista patirti šį patyrimą, tačiau, žinoma, jos negalėjo išsaugoti savo kūrinių ketvirtoje sferoje, tad jos, kartu su savo susikurta atskirąja savastimi, nupuolė į penktąją sferą, kurioje tuomet galėjo naudotis šia pažangia savastimi, pradėdamos kurti dalykus penktoje sferoje, kurie, žinoma, buvo pažangesni už tai, ką toje sferoje galėjo sukurti nauji bendrakūrėjai.
Kaip puolusi sąmonė paveikia dvasinius mokymus
Kuo tai yra svarbu jums, kurie dabar esate įsikūnijime septintoje sferoje, nenatūralioje, labai tankioje planetoje, vadinamoje Žeme? Na, svarbu tai yra tuo, kad esminis formų pasaulio tikslas yra tai, kad pasaulis, kuris turi formą, tiesiog yra tokia aplinka, kurioje savimonę turintys bendrakūrėjai gali plėsti savo bendrakūrybinius gebėjimus, gali plėsti savo sąmonę. Tačiau nepakilusioje sferoje šis sąmonės plėtimas nevyksta keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, jis nevyksta Sąmoningojo AŠ lygmenyje, jis vyksta AŠ ESU Esaties ir kauzalinio kūno lygmenyje. Ir taip yra dėl to, kad net jeigu pasirinktumėte nupulti, pasiklysti savo pačių tvariniuose, AŠ ESU Esatis niekada negali pasiklysti ir todėl jūsų, kaip bendrakūrėjo, patirtys niekada negali būti prarastos.
O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jums, kaip dvasiniu keliu, keliu į Kristiškumą, keliu į Budiškumą, keliu į pakylėjimą einančiam mokiniui, reikia suvokti, jog kiekvienas gyvenimo Žemėje aspektas buvo paveiktas puolusios sąmonės, net ir kiekvienas religijos ir dvasingumo aspektas. Nepaisant visų bet kokios religijos ar bet kokios dvasinės filosofijos, ar bet kokios dvasinės grupės išsakomų teiginių, visi dvasiniai mokymai buvo paveikti puolusios sąmonės, ta prasme, kad jeigu jie nebūtų tam tikrais būdais pritaikyti prie puolusios sąmonės, žmonės nesugebėtų jų suvokti, kadangi puolusi sąmonė yra taip viską persmelkusi ir taip visur įsismelkusi Žemėje.
Net ir pakylėtųjų mokytojų mokymai yra pritaikyti prie puolusios sąmonės, nes kitaip niekas nesugebėtų jų suvokti. Štai kodėl mes kalbėjome apie naudotų automobilių pardavėjų taikomą „masalo pateikimo ir pakeitimo“ techniką, ir kad turite naudotis mokymais, kad pakiltumėte į aukštesnį lygmenį, kuriame gaunate mokymą, kuris nėra paveiktas puolusios sąmonės. Vienas būdas, kuriuo religijos, pavyzdžiui, yra paveiktos puolusios sąmonės, yra koncepcija, kad turite sielą, kuri buvo sukurta Dievo ir todėl ji gali įžengti į dangaus karalystę. Tačiau kaip paaiškinome, siela yra atskirosios savastys arba savastys jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, o galiausiai ir pats ego, ir jie niekada negalės patekti į dangų. Siela negali užsitarnauti pakylėjimo. Tiktai „Tasai, kuris nusileido iš dangaus, galės pakilti atgal į dangų“, o tai yra Sąmoningasis AŠ. Šis mokymas būtų labai trikdantis didžiajai žmonių daugumai Žemėje, jeigu jie iš tiesų galėtų jį suvokti. Šis mokymas buvo trikdantis ir todėl buvo atstumtas kai kurių pakylėtųjų mokytojų mokinių iš ankstesnių dispensacijų. Tačiau iš kur ateina tas mokymas, ta idėja? Iš kur ateina idėja, kad čia yra kažkas, kas akivaizdžiai egzistuoja šioje karalijoje, fiziniame kūne, tačiau yra daugiau nei fizinis kūnas, ir šis kažkas gali kažkokiu būdu būti ištobulintas arba tapti toks pažengęs, kad galės įžengti į dangų arba į dvasinę karaliją? Iš kur ateina ši idėja?
Savasties ištobulinimas ar savasties paleidimas
Na, tai ateina iš puolusių būtybių, kadangi jų svajonė, bent jau kai kurių iš jų nuo tada, kai nupuolė, yra, kad jos galės toliau vystyti šią savastį, kurią susikūrė toje sferoje, kurioje nupuolė, ir jos galės toliau daryti ją vis pažangesne, kol vieną dieną Dievas tiesiog privalės ją įleisti į dangų, o tiksliau, pakylėtieji mokytojai turės ją įleisti į dangų. Tai yra pamatinė bent kai kurių puolusių būtybių svajonė.
Kitos yra įstrigusios svajonėje įrodyti, kad Dievas suklydo, tame tarpe įrodant, jog tai buvo klaida suteikti žmonėms laisvą valią. Tačiau daugelis puolusių būtybių yra įstrigusios šioje svajonėje, kad galės susikurti savastį, kuri bus tokia pažengusi, jog ji galės gauti amžinąjį gyvenimą. Kitaip tariant, jos galės ją išsaugoti, užuot nupuldamos į tankesnes sferas, kol galiausiai turės susidurti su antrąja mirtimi, jog galės išvengti antrosios mirties, padarydamos save tokiomis pažengusiomis, kad galės užsitarnauti pakylėjimą. Ir būtent tuo remiasi absoliuti dauguma religinių ir dvasinių mokymų planetoje, ir tai buvo dalykas, kurį buvo labai sunku paaiškinti žmonėms, kol vis dar tebebuvome Žuvų Amžiuje.
Pakylėtųjų mokytojų dispensacijose, kurios buvo pradėtos Žuvų Amžiuje, tai buvo labai sunku paaiškinti žmonėms. Buvo duotos užuominos apie tai, tačiau labai mažai žmonių jas suvokė. Kai kurie suvokė, kai kurie supras. Tačiau Vandenio Amžiuje yra įmanoma, kad daug daugiau žmonių tai suvoks. Jie suvoks, jog tam, kad pakiltumėte, turite leisti tai paskutinei šmėklai mirti. Turite atiduoti tą paskutinę šmėklą, tą paskutinį šios atskirosios savasties elementą, nes ji niekada neužsitarnaus pakylėjimo. Ji niekada neužsitarnaus išganymo, įžengimo į dangų, į nirvaną ar į pakylėjimą. Kad ir kaip norėtumėte vadinti tai, kas egzistuoja už keturių materialios karalijos ribų, savastis, kuri buvo sukurta formų pasaulyje, negali tapti verta. Ji negali įžengti. Tai yra esminis suvokimas, kurį turite suvokti, kad užsitarnautumėte savo pakylėjimą.
Tai nereiškia, kad nebuvo žmonių, kurie pakilo iki šiandieninio amžiaus. Žinoma, kad buvo: Jėzus, aš pats, Motina Marija ir kiti, yra žmonių iš įvairių religinių tradicijų arba dvasinių tradicijų, mistinių tradicijų, kurie užsitarnavo savo pakylėjimą. Tačiau jie visi tai padarė pasiekdami šį suvokimą, kad esmė čia nėra ištobulinti savo savastį, esmė yra ją paleisti, ją transcenduoti, leisti jai mirti, kad ir kaip jie tai matė, kad ir kaip jie tai būtų išreiškę žodžiais. Jie visi pasiekė tą suvokimą, ir apie tai buvo mokoma įvairiose religijose ir mistiniuose mokymuose. Galite rasti šių mokymų liekanų. Galite tai rasti net ir budizmo religijoje arba mokymuose, kai to ieškote. Galite rasti mokymus apie tai, kad Samsaros Jūra yra ta pati kaip nirvana, kad pasiekiate tašką, kuriame imate matyti, jog tarp jų nėra jokio skirtumo, ir taip pat galite rasti kitų mokymų, kuriuos suvokė labai mažai žmonių, tačiau kai kurie suprato.
Šioje dispensacijoje mes tai paaiškiname aiškesniu būdu nei tai buvo padaryta kada nors anksčiau, kad palengvintume žmonėms tai suprasti ir pradėti tai taikyti. Šitai, žinoma, galėtume sakyti, yra didžiausias iššūkis puolusioms būtybėms, didžiausias puolusių būtybių košmaras, kadangi šitaip mes tiesiogiai metame iššūkį jų svajonei apie atskirosios savasties nemirtingumą, apie formos amžinumą, svajonei, kad kažkas, kas buvo sukurta formoje, gali pasiekti amžinumą, nepereidamas per pakylėjimo procesą.
Nepakilusios sferos tikslas
Ir galite sakyti, kaip kai kurie iš tiesų galvojo amžių bėgyje, kodėl šitaip yra? Kodėl taip yra, kad galite turėti šią nepakilusią sferą? Turite visus šiuos milijardus, milijardų milijardus bendrakūrėjų, jie kuria kažką vieni arba jie, kai pakyla sąmonėje, kuria kažką kartu, sukurdami šias ištaigingas civilizacijas šiose nepaprasto grožio planetose. O tuomet, praleidę tiek daug laiko visa tai kurdami, jie tiesiog turi visa tai atiduoti ir visa tai paleisti, kad galėtų pakilti, kad visa jų sfera galėtų pakilti. Tačiau per pakylėjimo procesą visa tai, ką jie sukūrė, yra sunaikinama, yra prarandama, yra ištrinama, kad ir kaip norėtumėte tai apibūdinti. Tai yra sunaikinimo procesas.
Kodėl taip yra? Kodėl negalėtų būti taip, kad kai kuriose planetose galėtumėte sukurti kažką tokio pažangaus, jog tai galėtų pakilti, kai sfera pakyla? Na, mes jums davėme paaiškinimą, ir tai yra, kad žmonės, būtybės auga naudodamiesi laisva valia, ir laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis, ir todėl visada egzistuoja galimybė, kad žmonės gali atsisakyti kažką transcenduoti, jie nori laikytis į tai įsikibę, ir siekiant išvengti, kad tai netaptų amžina, sfera turi pakilti. Tačiau jūs vis tiek galite sakyti: „Na, taip, mes galime suprasti, kad planetos, kuriose yra būtybių, kurios nenori paleisti ir todėl galiausiai nupuola, kad šitos planetos galėtų būti išardytos. Tačiau kodėl jos viso turi būti išardytos?“
Na, todėl, kad jeigu norite iš tiesų pakilti, turite pademonstruoti neprisirišimą prie formos, neprisirišimą prie formų, kurias sukūrėte, neprisirišimą prie savasties, per kurią jūs sukūrėte tas formas. Ir jūs tai galite padaryti tai atiduodami ir pasitikėdami, kad patirtys, kurias įgijote per savo kelionę nepakilusioje sferoje, yra išsaugomos jūsų AŠ ESU Esatyje ir kauzaliniame kūne ir todėl jos nėra prarandamos.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po to, kai sfera pakyla, visos patirtys, sukauptos būtybių, kurios pakyla, kauzaliniuose kūnuose, jos vis dar tebėra čia. Ir po to, kai sfera pakyla, energijos yra nuskaistinamos, o tai reiškia, kad jos nebėra tokios tankios, kokios buvo nepakilusioje sferoje, o tai reiškia, kad dabar tampa daug lengviau sukurti kažką pakilusioje sferoje, o tai reiškia, kad visos tos AŠ ESU Esatys, kurios dabar tapo pakylėtaisiais mokytojais, jos dabar gali rinktis. Ką jos sukurs pakilusioje sferoje? Ką jos bendrakurs pakilusioje sferoje? Bet dabar jos turi visišką laisvę nuspręsti, ką jos kurs ir kaip jos tai kurs.
Bet matote, iki pakylėjimo momento, jūs turėjote šią savastį, per kurią sukūrėte kažką, kas jums atrodė gera ir pažangu. Tačiau jūs vis dar tebeturėjote tą savastį. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nors jūs savo kūriniją darėte vis pažangesne, jūs vis dar tebedarėte tai per tą savastį, per tos savasties parametrus. Jūsų dabartinis bendrakūrimas buvo paveiktas ir nulemtas jūsų ankstesnio bendrakūrimo. Tačiau dabar, kai jau pakilote ir atidavėte tą savastį, jūs turite visišką laisvę, ką bendrakursite pakylėtoje sferoje. Jūs galite labai greitai atkurti kažką panašaus į tai, ką buvote sukūrę nepakilusioje sferoje, jeigu būtent tai nuspręsite daryti. Tačiau, tiesą sakant, didžioji dauguma pakilusių būtybių, kai sfera pakyla, jos nori sukurti kažką kito, nei buvo bendrakūrusios nepakilusioje sferoje, kadangi dabar jos turi aukštesnę viziją nei turėjo prieš tai.
Jūsų savasties jausmo plėtimo procesas
Matote, tai iš tiesų yra viso šio proceso dalis, per kurį individualus bendrakūrėjas pradeda savo egzistavimą su labai ribotu savasties jausmu ir palaipsniui plečia savo savasties jausmą, kol galiausiai pasiekia pilną Kūrėjo sąmonę. Tačiau kaip jūs plečiate savo savasties jausmą? Na, turite laipsnišką savasties plėtimo procesą, o tuomet taip pat turite šiuos revoliucinius pokyčius savo savasties jausme, ir vienas iš šių pokyčių įvyksta tuomet, kai sfera, kurioje pradėjote savo bendrakūrybines pastangas, pakyla.
Taip pat yra ir kitų pokyčių. Tarkime, pakylate savo dabartinėje sferoje. Na, visų pirma, jūs galite išplėsti savo savasties jausmą šios septintosios sferos pakylėtoje karalijoje, net jeigu sfera iš tiesų dar nepakilo. Bet tuomet, kai tai padarote – išplėčiate save tiek, kiek tik galėjote, galite pakilti į šeštąją sferą – plėsti savo savasties jausmą tenai, ir daryti tai tol, kol pasieksite Kūrėjo sąmonę. Tačiau kiekvieną kartą, kai pakylate į sekančią sferą, tai yra revoliucinis pokytis, ir turėsite atiduoti savasties jausmą, kurį turėjote ankstesnėje sferoje, net ir po to, kai jau būsite įžengę į pakilusias sferas.
Budizmas kaip pragmatiška filosofija
Matote, tai yra labai sudėtingas procesas. Ir kodėl jis yra toks sudėtingas? Na, kadangi Kūrėjo sąmonė beveik begalybiškai išeina už ribų to, ką jūs galite suvokti Žemėje. Kodėl aš iš viso apie tai kalbu? Na, matėte, kad prieš 2500 metų naudojau visiškai kitokį metodą nei mes, pakylėtieji mokytojai, naudojame šiandien. Žinoma, anais laikais egzistavo daug religijų, tarp jų ir induizmo religija, kuri kalbėjo apie dievų karalijas, dangaus pasaulius, tą ir aną. Ir tai savo šaknimis siekia senovės Vedas, kurios, žinoma, buvo perduotos prieš 10 000 metų, kai sąmonė buvo žemesnė nei šiandien, nors vis dar yra induistų, kurie galvoja, kad tai buvo aukščiausias mokymas, koks tik kada nors galėtų būti duotas Žemėje.
Kas buvo tais laikais, kai atėjau į įsikūnijimą kaip Buda? Buvo taip, kad matėte šiuos induizmo religijos brahminus, kurie tobulai atitiko Jėzaus šiandien anksčiau duotą aprašymą apie žydų religijos rašto aiškintojus ir fariziejus. Jie paėmė tai, ką laikė tikraisiais Vedų parametrais. Jie interpretavo juos intelektualiai ir be paliovos kūrė vis daugiau ir daugiau sudėtingų interpretacijų, proto įvaizdžių, ir jie manė, kad tai yra absoliuti tiesa.
Ir žmonės, kurie tuo tikėjo, kurie buvo induistai anais laikais, paprasti žmonės, didžioji žmonių dauguma, jie negalėjo išsilaisvinti nuo šių brahminų įtakos. Jie nesugebėjo praregėti ir matyti, kad tai tėra proto įvaizdžiai, tai tėra iliuzijos. Jie neturėjo suvokimo ir gebėjimų bei žinių apie pasaulį, kad visa tai permatytų, ir todėl aš priėmiau labai pragmatišką požiūrį ir tariau: „Budizmas nėra tokia religija kaip induizmo religija. Budizmas nėra religija, kurios tikslas būtų duoti jums žinias apie dievus ir dievų karalijas, nes dauguma žmonių negali suvokti dievų karalijų, tad jie bus įstrigę šiose išorinėse doktrinose ir interpretacijose. Geriau sukurkime pragmatišką filosofiją, skirtą paimti žmones iš tenai, kur jie yra, ir padėti jiems pakelti savo sąmonę, padėti jiems įveikti bent kai kurias Majos iliuzijas. O tuomet, kai pakels savo sąmonę, jie įgis gebėjimą suvokti daugiau. Jie išplės savo intuicinius gebėjimus ir sugebės žinoti iš vidaus, kas yra tikra ir kas yra netikra.“
Kitaip tariant, savo Budos inkarnacijoje vengiau sukurti dar vieną religiją, kuri teigtų esanti pranašesnė už brahminų religijas, nes tai mane būtų įtraukę į šią kovą su brahminais, ir jie būtų mane puolę ir padarę tai, ką taip pat mėgino padaryti su Jėzumi. Tai buvo padarytas remiantis pakylėtųjų mokytojų vertinimu, kurie tuo metu vadovavo Žemei, pripažįstant, kad būtent tam yra pasirengę žmonės, bent jau toje pasaulio dalyje.
Daugiau laipsniškų apreiškimų
Na ir dabar, per tuos 500 metų tarp Budos laikų ir Jėzaus laikmečio kolektyvinėje sąmonėje vyko progresas. Ir šio progreso varomoji jėga didele dalimi buvo daugelis žmonių, kurie priėmė budizmą ir nuoširdžiai mėgino pakeisti savo proto būseną, įveikti šias Majos iliuzijas, eidami Aštuonialypiu Keliu, kuris, kaip anksčiau paaiškinau, buvo sukurtas padėti žmonėms įveikti šias iliuzijas. Atėjus Jėzaus laikams pakylėtieji mokytojai nusprendė, kad galime panaudoti kitokį metodą per Jėzų, kalbėdami apie Dievą ir dvasinę karaliją, ir pakylėjimo procesą, kadangi dabar daugiau žmonių buvo pasiruošę sąmoningai pripažinti, kad yra įmanoma pakilti.
Mes, žinoma, žinojome, kad tai turi savų limitų, ateinančių iš kolektyvinės sąmonės. Iš tiesų egzistavo labai realus potencialas, kad krikščionybės religija gali pavirsti tuo, kuo ji iš tiesų pavirto – puolusių būtybių kontroliuojama religija. Tačiau tai vis tiek buvo kitoks metodas, kuomet Jėzus atvirai kalbėjo apie Tėvą, tačiau taip pat, kaip matėte, davė pakankamai nedaug detalių apie dvasinę karaliją ir kaip tenai viskas yra. Tiesą sakant, Jėzus apie tai kalbėjo mažiau nei apie tai yra kalbama Senajame Testamente, ir jis apie tai kalbėjo daug, daug mažiau, nei apie tai kalbėjo induistų brahminai. Jis taip pat, tam tikra prasme, priėmė pragmatinį požiūrį.
O tuomet, kas įvyko nuo Jėzaus laikų, žinoma, visų pirma, dėka Jėzaus mokymų ir budistinių mokymų, kolektyvinė sąmonė buvo dar labiau pakelta, bet tuomet Sen Žermenas taip pat nusprendė perduoti mokslinį metodą, o tai dar labiau pakėlė sąmonę. Tai išplėtė žmonių pasaulėžiūrą. Tai jiems suteikė tam tikrų bendrų koncepcijų suvokimą, kuriomis mes dabar naudojomės per pastarąjį šimtmetį, perduodami šiuos laipsniškus apreiškimus per įvairias organizacijas ir pasiuntinius.
Mes dabar pasiekėme tašką, kuriame, vėlgi, jaučiamės laisvesni kalbėti apie sąlygas dvasinėje karalijoje, tačiau matote, kad mūsų dėmesys pagrinde vis dar tebėra sukoncentruotas į mėginimus parodyti jums, kaip transcenduoti savo sąmonę. Tam tikra prasme, mes darome tą patį, ką darėme budizmo religijoje arba budistinėje filosofijoje, sakydami žmonėms, kaip kelti savo sąmonę, kad jie galėtų žinoti iš vidaus, kas yra tikra ir netikra, kad jiems nereikėtų pasikliauti išoriniais autoritetais, net ir išoriniu mokymu, perduotu pakylėtųjų mokytojų, bet jie galėtų žinoti iš vidaus. Ir šitai, žinoma, yra vienintelis būdas, kuriuo jūs galite išsilaisvinti iš Majos iliuzijų, iš puolusių būtybių melų.
Vibracijos nuskaitymas kaip galutinis būdas išsilaisvinti nuo kryžiaus
Daugelis induizmo brahminų buvo puolusios būtybės. Jie turėjo gebėjimą supainioti ir beveik užhipnotizuoti žmones, kurie nebuvo pasiekę to vidinio ryšio su Kristaus protu. Tačiau kai pradedate pasiekti tą vidinį ryšį, įgyjate gebėjimą permatyti puolusių būtybių iliuzijas. Jūs tai iš dalies galite padaryti per išorinį protą, kuriuo įvertinate, kad joms trūksta nuoseklumo, jos nėra logiškos, jos neatitinka kitų mokymų, kuriuos jūs laikote patikimais. Tačiau galiausiai jūs pradedate tai daryti tiesiog nuskaitydami vibraciją. Galite pasiekti tašką, kuriame nuskaitote vibraciją, paskaitote tam tikrą mokymą, ir perskaitę vos kelis sakinius pajaučiate, kad ši vibracija neateina iš Kristaus proto. Ir tai, žinoma, yra tas taškas, link kurio mes jus visus vedėme, duodami jums šiuos mokymus ir įrankius savastims įveikti, kadangi būtent savastys trukdo jums užmegzti ryšį su Kristaus protu ir naudotis Kristaus protu kaip atskaitos tašku, nuskaitant bet kokių formų pasaulyje esančių dalykų vibraciją.
Ir tai, tam tikra prasme, yra galutinis būdas išsilaisvinti nuo kryžiaus – vibracijos nuskaitymas. Galite tai vadinti ekstrasensoriniu gebėjimu, aiškiaregyste ar kuo tik norite, tačiau tai nėra pririšta prie fizinių juslių. Kitaip tariant, daugelis dvasingų žmonių svajoja apie gebėjimą matyti auras su savo atverta trečiąja akimi. Tačiau tai vis dar tiesiog tebėra matymo gebėjimo praplėtimas. Tačiau vibracijos nuskaitymas peržengia penkių juslių ribas. Galite tai vadinti šeštuoju pojūčiu arba septintuoju pojūčiu, galite tai vadinti kaip tiktai norite, tačiau tai yra gebėjimas skaityti vibraciją.
Kodėl yra įmanoma skaityti vibraciją? Na, ką aš sakiau prieš 2500 metų? Viskas yra Budos prigimties. Kas yra sakoma apie Kristaus sąmonę? Tai yra Žodis, Logos, Viengimis Sūnus, ir be Jo nieko nebuvo sukurta, kas buvo sukurta. Viskas formų pasaulyje gimsta iš Kristaus sąmonės, iš Budos prigimties, ar kad ir kaip jūs tai vadintumėte, ir viskas turi tam tikrą vibraciją. Tačiau Kristaus sąmonė, Budos prigimtis, niekada nenusileidžia žemiau tam tikros vibracijos savo tyroje formoje, kai yra susieta. Bet kadangi laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis, galite pažeminti energijos vibraciją, kad sukurtumėte atskirties iliuziją ir iliuziją, jog esate atskirti nuo savo šaltinio. Kaip sakėme, net ir Žemės materijos vibracija buvo pažeminta žemiau jos pirminio lygmens, ir būtent dėl to atrodo taip įtikinama, kad gyvenate atskirame pasaulyje, ir net jeigu Dievas ir yra, tai jis yra tenai aukštai danguje.
Budos prigimtis ir Majos iliuzijos
Egzistuoja ryškus vibracijų skirtumas tarp to, kas yra tyra Kristaus sąmonė, tyra Budos prigimtis, ir to, kas vis dar tebėra Budos prigimtis, tačiau buvo uždengta Majos iliuzijomis, kuriose Kristaus sąmonė buvo paslėpta antikristo iliuzijomis. Tačiau ji, žinoma, paslėpta yra tik tuomet, kai žiūrite į formą per atskirąsias savastis, kurios sukūrė formą. Ir tuomet negalite matyti, kad nors tai turi žemesnę vibraciją nei tyra Kristaus sąmonė, tai vis dar tebėra Kristaus sąmonė. Tiesą sakant, tai yra iliuzija, sukurta iš žemesnių vibracijų. Ji niekada negalėtų būti amžina, ji niekada negalėtų įgyti amžinumo, ji niekada negalėtų įgyti amžinojo gyvenimo, ir todėl, kai pradedate jausti vibraciją, galite iš karto pajausti, kad tai yra žemesnė vibracija, ir kokia yra Kristaus arba Budos prigimties vibracija.
Ir tai yra aukščiausias būdas išvengti puolusių būtybių apgaulės, Majos iliuzijų, Maros demonų, ir tai yra aukščiausias būdas išsilaisvinti nuo kryžiaus, nes kol negalite matyti, kad egzistuoja tam tikros vibracijos, kurios nėra tyros prigimties, nes jos tėra laikinos iliuzijos, manote, kad tos regimybės privalo būti amžinos ir jos gali turėti jums galią, jos netgi gali jus apibrėžti. Jūs galite būti su jomis susitapatinę, jūs netgi galite būti įsimylėję tai, ką jūs, arba kažkas, puolusi būtybė, sukūrė kaip šią regimai įmantrią struktūrą. Ir ji gali atrodyti įmantri iš tam tikros perspektyvos, tačiau ji niekada negalės tapti amžina, nes amžinąjį gyvenimą yra įmanoma pasiekti tik per Kristų, tik per susivienijimą su Budos prigimtimi, įveikiant iliuzijas, kad kada nors galėtumėte būti atskirti nuo Budos prigimties, visas iliuzijas, kad forma, bet kokia forma galėtų būti atskirta nuo Budos prigimties, ir kad ji galėtų būti kažkuo kitu nei Budos prigimtimi.
Tai yra pamatinė iliuzija, apie kurią kalbėjome, kalbėdami apie dualistinę sąmonę. Pamatinė iliuzija yra ta, kad egzistuoja Budos prigimtis, egzistuoja Kristus, ir tuomet yra dar kažkas kito. Tai nėra Budos prigimtis, tai yra kažkas kitas nei Budos prigimtis, tai yra atskirta nuo Budos prigimties. Tai yra pamatinė dualizmo iliuzija, kad pasaulis gali būti padalintas į dvi dalis, tačiau padalinimas į dvi dalis negali būti tikras. Budos prigimtis negali būti padalinta. Tiktai Majos iliuzijose galite sukurti regimybę, kad yra dvi dalys. Todėl idėja, kad egzistuoja dievas ir velnias, yra iliuzija, ir dievas, kurį jūs matote iš šios sąmonės būsenos, nėra tikrasis Dievas, nėra beformis Dievas. Mes sakome beformis, kadangi negalite į žodžius sudėti Dievo sąmonės. Dievas yra visiškai aukščiau formų, kurias galite matyti iš nepakilusios sferos.
Motyvacijos žmonėms eiti keliu suteikimas
Pasaulis nėra iš dviejų dalių, jis nėra padalintas, jis yra vienas. Jis visada buvo vienas. Tačiau kas gali motyvuoti būtybę, kuri buvo įstrigusi Majos iliuzijose, siekti įveikti Majos iliuzijas? Kodėl aš, kaip Buda, kalbėjau apie nirvaną? Todėl, kad turite motyvuoti žmones eiti keliu, kuriame įveikiate visas šias savo turimas savastis, kurios yra paremtos iliuzijomis. Žinoma, šie žmonės kenčia ir nori ištrūkti iš kančių. Tačiau kai esate įstrigę sąmonėje, kuri kuria kančias, negalite matyti, kaip ištrūkti iš kančių. Manote, kad galbūt galėsite sunaikinti sąlygas, kurios sukuria kentėjimą. Galbūt galėsite sukurti geresnes sąlygas iš atskirties sąmonės, tačiau to padaryti yra neįmanoma.
Jums niekada nepavyks ištrūkti iš kančių per atskirties sąmonę, ir jums taip pat nepavyks iš tiesų suvokti, ką reiškia nebūti atskirties sąmonėje. Todėl mes, dvasiniai mokytojai, turime duoti žmonėms kažkokią motyvaciją pradėti eiti išsilaisvinimo nuo atskirties keliu, kurį jie galėtų suvokti ir kuris jiems būtų patrauklus, jiems vis dar tebesant atskirtyje. Štai kodėl suformulavau Pirmąją Taurią Tiesą. Gyvenimas yra kančia, tačiau egzistuoja būdas ištrūkti iš kančių, ir tai yra Aštuonialypis Kelias. Tačiau kas motyvuotų žmones? Taip, jus gali motyvuoti tai, kad galėsite ištrūkti iš kančių, tačiau į ką jūs įsitraukiate? Žmonės paklaus, ir žmonės iš tiesų klausė: „Kai einu Aštuonialypiu Keliu, koks yra galutinis tikslas? Kokią iš to naudą galiausiai gausiu?“
Na, būtent dėl to aš suformulavau nirvanos koncepciją, kaip alternatyvą kančioms, Samsaros Jūrai. Ir nors nebuvo taip, kad aš būčiau turėjęs šią koncepciją savo prote, tačiau ką žmonės padarė, kai išgirdo šią koncepciją? Jie suprojektavo proto įvaizdį ant nirvanos, paremtą atskirties iliuzija, ir dabar jie pradėjo manyti, kad ėjimo Aštuonialypiu Keliu tikslas yra pasiekti šį dualistinį nirvanos įvaizdį. Štai kodėl budistų šventraščiuose egzistuoja mokymas, kad pasiekiate tašką, kuriame suvokiate, jog nirvana ir Samsara iš esmės yra tas pats dalykas, arba iš tos pačios substancijos, kadangi jie abu yra iš atskirties iliuzijos. Ir todėl jie abu turi būti sunaikinti, ir tik tuomet būsite laisvi, tik tuomet išsilaisvinsite. Ir tai yra daugelio religijų Žemėje paklydimas, tame tarpe ir krikščionybės religijos, žydų religijos, judėjų-krikščionių tradicijos.
Vėlgi, kaip sakėme, kai įžengiate į dualizmą, pradedate kurtis dievą pagal atskirosios savasties, net ir puolusių būtybių paveikslą ir panašumą. Naudojatės nepakilusioje sferoje nenatūralioje planetoje egzistuojančiomis sąlygomis formoje projektuodami, kaip viskas yra dvasinėje karalijoje, ir todėl jūs negalite žinoti, kaip viskas yra dvasinėje karalijoje. Mes, pakylėtieji mokytojai, mes esame dvasinėje karalijoje, tačiau mes niekada negalėsime jums duoti mokymo apie tam tikras sąlygas dvasinėje karalijoje. Tačiau mes jokiu būdu ir nemėginame jums duoti pilno vaizdo apie tai, kadangi žinome, jog negalite to suvokti, ir nėra jokios prasmės jums iš viso žinoti, kaip viskas yra dvasinėje karalijoje. Nes, kaip mes taip pat paaiškinome, ką jūs padarote, kai įžengiate į šį linijišką, atskirą protą? Jūs save laikote subjektu, studijuojančių tolimą objektą. Ir tas pats yra su pakylėtąja karalija. Kai esate nepakilusioje sferoje, kai esate nepakilę, jūs studijuojate pakylėtąją karaliją kaip atskirą objektą.
Tai jums gali būti reikalinga daryti, kad įgytumėte tam tikrą supratimą apie pakylėjimo proceso mechanizmą, ir būtent dėl to mes jums apie tai kalbėjime. Tačiau turite suprasti, jog kad ir kokį sudėtingą supratimą jūs manytumėte turintys apie pakylėtąją karaliją, jūs nesate pakylėtoje karalijoje ir šis supratimas jūsų į ją neatves. Jūs į ją įžengsite tik paleisdami šį proto įvaizdį, šias atskirąsias savastis. O tuomet, kai jūs jau čia esate, jūs patiriate pakylėtąją karaliją, bent jau iš to sąmonės lygmens, kurį turite, kai pakylate. Jūs nepatiriate visko, nes kaip sakiau, egzistuoja daug lygmenų iki paties Kūrėjo.
Vėlgi, daviau jums daug dalykų, daug dalykų, apie kuriuos galite mąstyti, tačiau žinau, kad kai kurie iš jūsų supras, kai kurie iš jūsų ryšis apie tai mąstyti ir naudosis šiais mokymais, kuriuos mes davėme, kad nuimtumėte save nuo savo ankstesnio supratimo apie dvasinį kelią kryžiaus. Joks išorinis kelio aprašymas negali jūsų atvesti į pakylėtąją būseną. Tiktai transcendavę visus išorinius aprašymus galėsite pakilti.
Tad užsklendžiu šią konferenciją. Jūs turite mūsų dėkingumą, kad buvote jos dalimi, kad ryžotės priimti šiuos mokymus ir leidote jiems būti projektuojamiems per jūsų auras ir čakras į kolektyvinę sąmonę, kad ryžotės išsakyti šiuos prašymus ir invokacijas, kurios padarė didelį poveikį šiuo specifiniu metu, kai tiek daug krikščionių yra susikoncentravę į nukryžiuotą Kristų, o ne į prisikėlusį Kristų.
Tad su tuo, su mūsų dideliu dėkingumu, užsklendžiu jus begalinėje, besąlyginėje, nenusakomoje Budos ramybėje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com