Išsilaisvinkite nuo sunkių žmonių savo gyvenime
TEMOS: Persekiojimas yra kelio į Kristiškumą dalis – Monumentalus sąmonės pokytis – Asmeniniai santykiai su puolusiomis būtybėmis – Puolusios būtybės žemina moteris – Kitų žmonių savinimasis – Išsilaisvinimas nuo puolusių būtybių – Galutinio argumento svajonė – Tai jūs turite pasikeisti – Dvasia, kuri yra jūsų asmeninis kryžius – Padėkite tiems, kuriems yra įmanoma padėti
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus per Kim Michaels, 2013 metų kovo 30 d.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus ir noriu jums duoti kitokią perspektyvą į Velykų istoriją. Užuot visą dėmesį sutelkęs į prisikėlimą, norėčiau pakalbėti apie tai, kad buvau areštuotas valdžios atstovų, valdžios elito, ir buvau įkalintas, buvau įvairiais būdais žeminamas, buvau jų nuteistas, o galiausiai, po kankinimų, man buvo įvykdyta mirties bausmė.
Persekiojimas yra kelio į Kristiškumą dalis
Tai turi paralelių su tuo, ką jūs visi patiriate, kai esate fiziniame įsikūnijime ir pradedate artėti prie savo Kristiškumo. Tai, žinoma, neįvyks ta pačia fizine forma, jūs nebūsite prikalti prie medinio kryžiaus. Tai įvyks vienokia arba kitokia forma, galbūt netgi ne fiziškai. Galbūt būsite persekiojami ir nukryžiuoti emocinėje karalijoje, mentalinėje karalijoje ar identiteto karalijoje.
Tam tikras persekiojimas vyks net ir fizinėje plotmėje. Tokia tiesiog yra sandorio dalis, mano mylimieji, kai pasisiūlote įsikūnyti Žemėje. Visada taip buvo, nuo tada kai ši planeta nupuolė ir čia įsikūnijo pirmosios puolusios būtybės, kadangi jos visada puldinėja tuos, kurie yra Šventi Nekaltieji. Jos puola tuos, kurie yra šviesnešiai, tuos, kurie drįsta leisti savo šviesai šviesti žmonėms, tuos, kurie neslepia jos po puolusių būtybių apibrėžtomis sąlygomis.
Šios puolusios būtybės sudaro jėgą šioje Žemėje, ir savo aklume – savo dvasiniame aklume – jos turi tokią dvasinę puikybę ir aroganciją, kad tiki kontroliuojančios gyvenimą. Jos tiki galinčios neįleisti Kristaus ir Kristaus šviesos į šią planetą. Aš atėjau prieš 2000 metų, kad įrodyčiau, jog jos klysta, ir iš tiesų įrodžiau jas klydus, kadangi anais laikais iš įsikūnijimo buvo paimta grupė puolusių būtybių, kurios niekada daugiau čia nebeįsikūnys.
Monumentalus sąmonės pokytis
Galite pažvelgti į krikščionybę, kaip ji vystėsi per praėjusius 2000 metų, ir galite matyti, kad ji nesukūrė milijonų žmonių su tokiu pačiu Kristaus sąmonės lygiu. Galite manyti, kad nors puolusios būtybės negalėjo manęs nužudyti, nužudydamos mano kūną jos vis tiek nužudė mano pavyzdį, jos nužudė bažnyčią, religiją, kuri teigia mane atstovaujanti.
Sakau jums, taip nėra, kadangi vis dar yra 10 000 ir dar daugiau milijonų žmonių, kurie yra pasiruošę įkūnyti Kristiškumą šiame įsikūnijime, ir jie vis labiau prie to artėja. Kai kurie atrado mokymus, kuriuos mes perdavėme per šį ir kitus pasiuntinius. Kai kurie žinojo iš vidaus ar netgi per mokymą, kuris nebuvo tiesiogiai perduotas pakylėtųjų mokytojų.
Žmonės pradeda busti ir suvokti, kad mes stovime ant monumentalaus pokyčio sąmonėje slenksčio šioje planetoje ir jie turi suvaidinti čia savo vaidmenį. Kad galėtų suvaidinti šį vaidmenį, jiems reikia transcenduoti tą savasties jausmą, jiems reikia transcenduoti save, savo ankstesnius ribotumus ir sąlygas.
Asmeniniai santykiai su puolusiomis būtybėmis
Duosiu jums gilesnį mokymą, nei buvau davęs anksčiau, apie tai, kaip jums elgtis su puolusiomis būtybėmis. Yra daug tokių, kurie pasisiūlė ateiti į Žemę su Sanat Kumara, arba po to, kai atėjo Sanat Kumara, ir jie pasisiūlė, kaip paaiškino Venera, suteikti galimybę tiems, kurie yra įstrigę puolusioje sąmonėje. Daugelis dvasingų žmonių Žemėje įsikūnijo artimuose santykiuose su esančiais puolusioje sąmonėje. Tai gali būti tėvai, sutuoktiniai, vaikai, šeimos nariai arba žmonės, su kuriais turite kažkokių ryšių. Tai dažnai būna žmonės, su kuriais turite labai artimą fizinį ryšį, netgi galite būti fiziškai nuo jų priklausomi.
Tai yra dažnai pasitaikantis scenarijus, nes kai esate savo paskutiniame įsikūnijime arba arti galimai savo paskutinio įsikūnijimo, norite išlaikyti iniciacijas ir norite jas išlaikyti greitai. Nėra geresnio būdo išlaikyti paskutines iniciacijas nei būnant artimame ryšyje savo asmeniniuose santykiuose su puolusia būtybe. Ne visiems jums yra skirta mesti iššūkį puolusiesiems viešoje aplinkoje, kaip tą dariau aš. Daugelis jūsų, bent jau pradinėje pakopoje, pasirinkote įsikūnyti su puolusiomis būtybėmis šiuose artimuose, asmeniniuose santykiuose.
Koks yra raktas šiai iniciacijai išlaikyti? Na, visų pirma tai yra, kad neleidžiate puolusioms būtybėms jūsų pakeisti tiek, kad imate neigti savo Kristiškumą. Dažnai turėsite sulaikyti savo Kristiškumą, kad iš viso galėtumėte netgi asocijuotis su puolusiomis būtybėmis, tačiau tai nereiškia, kad turite sudaryti kompromisą iki tokio lygmens, kuriame negalite jo išreikšti – kai išpildote dangiškus ciklus ir jums nebereikia jaudintis dėl santykių išsaugojimo ir prisitaikymo prie jų.
Koks yra raktas, norint pereiti į kitą iniciacijų lygmenį? Daugeliu atvejų turite gilų pojūtį, kad turite padėti tam kitam žmogui. Jūs galite, laikui bėgant, pradėti matyti tam tikrus šablonus to žmogaus psichologijoje, ir galite matyti, kad žmogus nenori į tai pažvelgti, jis nesugeba į tai pažvelgti ir nenori pripažinti, jog turi problemą, nors jūs galėjote pademonstruoti, kad transcendavote save daug kartų šiuose santykiuose. Todėl jums yra lengva pasiekti tašką, kuriame pradedate manyti, jog turite pakeisti kitą žmogų.
Tačiau jeigu leidžiate sau patikėti, kad turite pakeisti žmogų, kuris yra puolusioje sąmonėje, savo progresą ir savo pakylėjimą padarote priklausomus nuo kitos savimonę turinčios būtybės pasirinkimų. Tiesą sakant, galėtume sakyti, kad puolusioje sąmonėje esantis žmogus nėra iš tiesų suvokiantis save pagal aukščiausią to žodžio apibrėžimą. Tad jūs savo gyvenimą padarote priklausomą nuo nenušvitusios būtybės pasirinkimų, kuri gali galvoti esanti gudri arba dvasinga, ir visgi yra įstrigusi puolusios sąmonės aklume.
Ir tai yra dalykas, kurio tikrai norėtumėte išvengti, mano mylimieji. Daugelis jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, daugelis jūsų, kurie turite tą Šventąjį Nekaltumą, palaidotą kažkur giliai savo širdyse, turėtumėte pamąstyti, kad galbūt jums atėjo laikas apžvelgti jūsų įtakos sferoje esančius žmones, pradėti nustatyti tuos, kurie yra puolusioje sąmonėje. Jūs galite pradėti tirti, kaip jūsų santykiai su šiais žmonėmis paveikė jus pačius, jūsų požiūrį į save, jūsų požiūrį į dvasingumą, jūsų gebėjimus išreikšti savo šviesą, jūsų gebėjimus daryti dalykus fizinėje plotmėje.
Nėra nė vieno puolusioje sąmonėje esančio asmens, kuris nebūtų įstrigęs tendencijoje, kurioje nori kontroliuoti kitus, nori būti priklausomybiškuose santykiuose, iš kurių negalėtumėte išeiti, nes jie sugebėjo priversti jus patikėti, kad kažkokiu būdu esate riboti, kad kažkokiu būdu turėtumėte save stabdyti, idant išsaugotumėte tuos santykius. Jie nori laikyti jus įstrigusius, jie netgi dažnai tiki, kad būtent jie jums suteikė tam tikrą poziciją arba tam tikrą gebėjimą, ir todėl jie turi kažkokią nuosavybės teisę į jus.
Puolusios būtybės žemina moteris
Ledi Venera jau perdavė instrukcijas savo diktavime knygai Gyvenimo Dainos Gydanti Matrica, tačiau aš taip pat norėčiau čia kai ką pasakyti, nes tai iš tiesų yra iniciacija, kurią turėjau išlaikyti per savo sulaikymą, teismą ir nukryžiavimą. Aš ir pats buvau priėmęs keletą puolusioje sąmonėje buvusių žmonių į savo asmeninių mokinių ratą, iš kurių geriausiai žinomas yra Petras, kuris buvo tarp pirmųjų puolusių angelų. Jis buvo tipiškas pavyzdys tų, kurie yra taip giliai įstrigę puolusioje sąmonėje, jog tikėjo, kad gali nurodinėti Kristui, įsikūnijusiam Kristui, kas man turėtų ar neturėtų nutikti – kaip aš turėčiau ar neturėčiau jį mokyti kaip savo mokinį.
Ir šitai, mano mylimieji, yra svarbus ženklas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį: kad yra žmonių, kurie tiki, jog yra gudresni už pakylėtuosius mokytojus. Jie žino geriau už pakylėtuosius mokytojus, ką mokytojai turėtų sakyti ar ką jie turėtų daryti, ką jie turėtų pasirinkti pasiuntiniu, kaip jie turėtų save išreikšti. Galite tai rasti daugelyje dvasinių judėjimų.
Galite tai rasti net ir daugelyje religijų, kuriose, žinoma, tie, kurie užgrobė krikščionybės religiją, tiki, jog turi teisę apibrėžti, kokia turėtų būti Kristaus bažnyčia. Jie tiki, kad per puolusią sąmonę gali nuspręsti, kaip jie turėtų atstovauti Kristų Žemėje. Bet matote, jie neatstovauja Kristaus, nes aš jų nepažįstų, tų, kurie sėdi savo tarybų pasitarimuose, savo ištaigingose katedrose ir rūmuose, ir mano, jog gali nuspręsti, kas turėtų atstovauti Kristų.
Pažvelkite į naująjį popiežių, mano mylimieji. Geras ženklas yra nuolankumas. Tačiau pažvelkite į faktą, kad jis ateina iš tradicijos, kuri ir toliau nenori leisti moterims užimti kokią nors poziciją bažnyčioje. Užduokite sau klausimą, ar tie, kurie tiki turintys teisę žeminti moteris, iš tiesų gali atstovauti Kristų? Ne. Nė vienas, kuris žemina moteris, neatstovauja Kristaus, nes moterys yra raktas į aukso amžių. Ne tik moterys, kaip fizinė lytis, bet kaip dieviškojo moteriškumo atstovės paaiškino, jūs visi save galite laikyti dieviškojo moteriškumo atstovais.
Kaip galite tai daryti, jeigu fiziniu būdu žeminate moteris? Kaip galite žeminti moteris, prieš tai nepažeminę savo pačių moteriškumo? Jeigu neturite pusiausvyros tarp vyriško ir moteriško aspektų, kaip galite atstovauti Kristų? Kristus neatėjo išaukštinti vyrų, pažemindamas moteris. Kristus atėjo pakelti aukštyn visus, kad visi galėtų turėti gyvenimą ir apsčiai jo turėtų.
Kitų žmonių savinimasis
Būkite atidūs ir atpažinkite ženklus tų, kurie mano turintys nuosavybės teisę į jus. Tol, kol paklūstate jų įvaizdžiui, kokie turėtumėte būti ir kokie turėtų būti jūsų santykiai, viskas yra gerai. Bet vos tik nustojate paklusti, staiga jie, iš vienos akimirkos į kitą, apsigręžia prieš jus ir tampa kaip ta įpykusi minia, kuri iš pradžių mane sveikino, man įjojant į Jeruzalę ant asilo, o tuomet per mano teismą atsigręžė prieš mane ir šaukė: „Barabas, Barabas“, pasirinkdami žudiką vietoj įsikūnijusio Kristaus.
Tai yra kuo tikriausias ženklas tų, kurie pažemino Kristų savyje iki tokio lygmens, jog mano turintys teisę žeminti Kristų kituose – ne tik teisę, bet ir pareigą. Jie mano, kad šitaip daro Dievo darbą, žemindami Kristų kituose, nes jie mano, kad Kristus priklauso jiems šiame pasaulyje. Tokia yra jų arogancija.
Pažvelkite, kiek daug pavyzdžių galite rasti pasaulio istorijoje, kaip žmonės staiga apsigręždavo. Iš pradžių jie jus garbina ir paverčia didvyriu. Po to jie jus žemina ir demonizuoja. Šis persivertimas iš vieno kraštutinumo į kitą yra kuo tikriausias dvasinio aklumo ženklas, galintis ateiti tik iš puolusios sąmonės. Iš kur gi dar jis galėtų ateiti, mano mylimieji?
Kai aplink save matote žmones, kurie turi šią tendenciją, šį nuosavybės jausmą į jus – ir kai žinote, jog jeigu nepaklusite jų standartui, jie mėgins jus kontroliuoti ir visokiausiais būdais darys jums spaudimą, kad, taip sakant, sugrįžtumėte į gardą – kai matote šią tendenciją, žinote, su kuo turite reikalą. Tai koks tuomet yra raktas išsilaisvinti nuo tokių būtybių?
Išsilaisvinimas nuo puolusių būtybių
Na, iš pradžių turite išsilaisvinti nuo santykių. Dažnai tai reikš fizinį santykių nutraukimą, tačiau tai taip pat galima padaryti, išsilaisvinant sąmonėje. Žinoma, yra ir tokių santykių, kurių negalite lengvai nutraukti, pavyzdžiui, santykiai tarp tėvų ir vaikų. Tačiau galite išsilaisvinti sąmonėje, suvokdami, kad čia esate ne tam, jog paklustumėte šioms būtybėms.
Pripažįstu, kad kai pirmą kartą suvokiate, jog esate čia ne tam, kad paklustumėte, yra labai lengva, ir beveik neišvengiama, kad kuriam laikui peršoksite į priešingą kraštutinumą ir manysite, jog turite maištauti, turite jiems priešintis, kad išsilaisvintumėte. Jūs tai netgi matėte mano paties įsikūnijime, kai daug kartų įsitraukiau į karštus ginčus su rašto aiškintojais ir fariziejais. Turėjau daug tokių ginčų, daug daugiau nei matote užrašyta Biblijoje. Matėte, kaip išvarčiau pinigų keitėjų stalus Šventykloje.
Argi nematote, kad galiausiai, kai buvau jų sugautas, kai buvau teisiamas, nesakiau nieko. Tuo metu jau pradėjau suvokti, kad tai nėra mano asmeninis vaidmuo kovoti ar maištauti prieš puolusias būtybes. Jūs čia esate ne tam, kad paklustumėte, bet taip pat ir ne tam, kad maištautumėte, nes bet kuris iš šių veiksmų jus pririša prie veiksmo-atoveiksmio žaidimo su puolusiomis būtybėmis. Ir tikrai nenorėtumėte būti šiame veiksmo-atoveiksmio žaidime su jomis, nes šis žaidimas neturi pabaigos, joks galutinis rezultatas nėra įmanomas.
Galutinis rezultatas yra Kristaus teismas, tačiau tai įvyksta tik tuomet, kai galite pasitikti puolusias būtybes ir jų kaltinimus su visišku neprisirišimu. Šis neprisirišimas gali ateiti tik iš vienos vietos: besąlyginės meilės. Tol, kol turėsite sąlygų, negalėsite būti neprisirišę prie puolusių būtybių. Jumyse bus kažkas, kuo šio pasaulio princas galės pasinaudoti, pagriebdamas ir laikydamas jus, ir priversdamas jus įsitraukti į veiksmo-atoveiksmio šabloną.
Tik kai paleidžiate savo sąlygas, galite būti atviromis durimis Dievo meilei, kuri yra aukščiausias teismas. Nėra aukštesnio teismo tiems, kurie gauna besąlyginę meilę ir ją atstumia, atstumdami ir tą, kuris yra atviros durys šiai meilei, jį persekiodami, nukryžiuodami, nužudydami, išjuokdami, įvairiais būdais iš jo tyčiodamiesi. Arba ją, žinoma, nes daugelis Kristaus būtybių yra moterys šiame amžiuje.
Galutinio argumento svajonė
Matote, mano mylimieji, savo teismo metu suvokiau, jog tai nėra mano asmeninė užduotis atversti arba pakeisti, arba pažadinti esančiuosius puolusioje sąmonėje. Žinojau, kadangi tuo metu suvokiau, jog nėra nieko, ką galėčiau pasakyti, kas įtikintų Sanhedriną, ar netgi romėnus, kas pažadintų juos iš jų aklumo. Kelis savo misijos metus tikėjausi, kad turi būti kažkoks būdas pademonstruoti jiems kažkokiu argumentu, kurį galėčiau sugalvoti iš Kristaus proto, kuris juos įtikintų. Štai kodėl ginčijausi su rašto aiškintojais ir fariziejais.
Maniau, kad privalo egzistuoti kažkoks galutinis argumentas, kuris įtikins šiuos žmones ir padės jiems suvokti, kad jie nėra dermėje su realybe, kurią matau per Kristaus protą. Kristaus protas neturi jokio galutinio argumento prieš antikristo protą, kadangi antikristo prote galutiniai argumentai neegzistuoja. Kai esate antikristo prote, galvojate, kad esate Dievas. Galvojate, kad jūsų gėrio ir blogio apibrėžimas yra pats aukščiausias. Kol laikysitės įsikibę to apibrėžimo, galėsite paneigti bet kokią Kristaus būtybę, kuri mėgintų su jumis kalbėtis. Jūs netgi galite paneigti pakylėtąjį mokytoją, nes manote žinantys geriau už pakylėtąjį mokytoją.
Būtent tokioje būsenoje gyvena tie, kurie yra labiausiai įstrigę puolusiame prote. Jūsų argumentai jiems nedaro visiškai jokio poveikio, nes jie savyje neturi jokios tiesos, su kuria galėtų rezonuoti jūsų žodžių tiesa. Juose nėra jokio rezonanso, nes jie nužudė tiesą, jie nužudė Kristų savyje, manydami, kad iš tiesų yra išaukštinti į pranašesnį statusą.
Mano mylimieji, būtent tai aš galiausiai suvokiau, likus nedaug laiko iki mano sulaikymo ir teismo, ir būtent dėl to tenai stovėjau ir nesigyniau. Kuo būtų baigęsi mano mėginimai apsiginti? Jie tik būtų išsityčioję iš manęs ir būtų atmetę viską, ką būtų buvę galima pasakyti. Ir vis dėlto, nors žinojau, kad jie man įvykdys mirties bausmę, iki pat pabaigos vis dar maniau, kad Dievas pasiųs savo angelus manęs išgelbėti ir pademonstruos, kad Kristaus būtybė gali laimėti prieš puolusias būtybes net ir čia, fizinėje plotmėje. Maniau, kad Dievas parodys nepaneigiamą ženklą, ir tie, kurie nužudė Kristų, negalės nesuvokti, ką padarė.
Vėlgi, nėra jokio nepaneigiamo ženklo. Net ir Dievas su savo angelais negali parodyti nepaneigiamo ženklo, nes puolusi sąmonė gali, kaip paaiškinau, viską neigti. Aš to nesuvokiau iki pat to momento, kai kabojau tenai ant kryžiaus, tikėdamasis, kad būsiu išgelbėtas angelų. Ir staiga man atėjo supratimas, kad ne puolusieji turi pasikeisti; pasikeisti turiu aš.
Tai jūs turite pasikeisti
Puolusieji, tai, ką jie man padarė, tam tikra prasme, tai nebuvo svarbu, kadangi niekada nebuvo galimybės, jog tie, kurie buvo patys akliausi tarp jų, galės būti pažadinti. Egzistavo tam tikra galimybė, kad tie, kuriuos priėmiau į savo mokinius, galės būti pažadinti, kadangi jie nebuvo taip giliai įstrigę puolusioje sąmonėje kaip Sanhedrinas ir romėnų lyderiai. Ir vis dėlto, tų, kurie yra labiausiai įstrigę, negali pažadinti niekas, ką jūs galėtumėte pasakyti ar ką galėtumėte pademonstruoti.
Man atėjo suvokimas, kai kabojau, jausdamas, kaip mano kūno svoris grasina mane uždusinti, jausdamas intensyvų skausmą, dėl viso mano kūno svorio, kabančio ant vinių mano rankose, jausdamas, kaip mano plaučiai užsipildo, jog vos begaliu kvėpuoti, žinodamas, kad vos po kelių minučių mano fizinis kūnas išleis paskutinį kvapą. Tenai kabodamas galiausiai suvokiau, kad mano nukryžiavimo ir visos mano misijos esmė niekada nebuvo pakeisti puolusias būtybes.
Esmė buvo pakeisti savo paties požiūrį ir perspektyvą, kad galėčiau priimti sprendimą būti visiškai neprisirišęs prie puolusių būtybių ir palikti jas. Turėjau pasiryžti visiškai ir galutinai jas palikti, palikti Dievui ir Dievo įstatymui pasirūpinti tuo, kas turėtų ar neturėtų su jomis įvykti. Galiausiai tapau neprisirišęs prie jų lemties, prie jų likimo. Tai nebebuvo mano atsakomybė turėti reikalą su puolusiomis būtybėmis ar kažką dėl jų padaryti.
Tai yra viena iš paskutinių iniciacijų, kurią privalote išlaikyti Žemėje. Ji dažnai įgyja individualią formą, nes kaip sakė Venera, jūs nusileidžiate su tam tikra vizija, kad norite pagerinti dalykus Žemėje. Jūs norite sukurti tam tikrą rezultatą, ir ši vizija yra jūsų asmeninis kryžius. Vizija, kad jums reikia kažką padaryti, kas priklauso nuo kitų žmonių pasirinkimų, ypač nuo tų, kurie yra puolusioje sąmonėje, ir ta vizija, tas įsitikinimas, tampa jūsų asmeniniu kryžiumi.
Dvasia, kuri yra jūsų asmeninis kryžius
Jūs ant jo kabosite, kol tai pamatysite ir kol pajausite troškimą padaryti tai, ką padariau aš: atiduoti tą paskutinę šmėklą, atiduoti tą paskutinę dvasią, kurią susikūrėte, kai patyrėte tą pirmąjį nusileidimo į įsikūnijimą Žemėje šoką. Tai įvyko, kai patyrėte, kad atėjote čia su geriausiomis intencijomis, tačiau jus žiauriai užpuolė, jus išjuokė ir išsityčiojo puolusios būtybės. Tą akimirką susikūrėte dvasią, siekdami kažkaip su tuo susigyventi, ir nuo pat to laiko jūsų gyvenimas sukosi apie mėginimus suteikti tai dvasiai rezultatą, kuris buvo apibrėžtas matricos, dvasią sukūrusios matricos.
Tai niekada negalės įvykti, mano mylimieji. Jūs galite, kaip paaiškino Venera, padėti kelti Žemę aukštyn, tapdami atviromis durimis meilei, tačiau negalėsite Žemės kelti aukštyn, jeigu laikysitės savo prote fiksuoto, fizinio rezultato. Būtent tai jums reikia paleisti. Šiandien Žemėje yra daug, daug dvasingų žmonių – 10 000, kurie turi potencialą įkūnyti Kristiškumą, ir dar milijonai daugiau tų, kurie gali įkūnyti aukštą Kristiškumo laipsnį – kurie yra būtent toje situacijoje, jog jie vis dar tebesilaiko įvaizdžio, kad gali pakeisti kažką kitą. Paleiskite tai, mano mylimieji, ir susikoncentruokite į savęs keitimą, idant laimėtumėte visišką laisvę, pasiekdami neprisirišimą prie kitų savimonę turinčių būtybių pasirinkimų.
Ar suvokiate, ką mėginu jums čia paaiškinti? Dvasiniame kelyje egzistuoja etapai. Iš tiesų egzistuoja etapas, kuriame jums reikia nubusti iš masinės sąmonės. Kad nubustumėte, suvokiate, kokia yra problema Žemėje, ir suvokiate, jog kažkas privalo kelti individualią ir kolektyvinę sąmonę. Kažkas turi stoti ginti aukštesnių principų. Kažkas turi kažką daryti. Būtent dėl to Kristus ėjo į viešumą ir tarnavo žmonėms. Tame nėra nieko blogo; tai yra natūralus etapas kelyje.
Aš čia siekiu jums padėti suvokti, kad jums nėra būtina išsaugoti iliuziją, kad čia esate tam, kad išgelbėtumėte puolusias būtybes, iki paskutinių momentų, kai paskutinį kartą paliksite fizinę karaliją. Jūs galite įveikti šią iliuziją anksčiau. Tai jums tik padės įvykdyti savo dangiškąjį planą ir padės pasiekti pilną savo Kristiškumo potencialą, kai paleisite visus prisirišimus prie kitų žmonių ir specifinių žmonių išgelbėjimo, kurių pakeisti yra neįmanoma, nes jų protai atmeta viską, kad ir ką jūs jiems besakytumėte, kad ir ką jūs jiems berodytumėte.
Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė. Yra tuštybė manyti, kad galite pakeisti tuos, kurie yra puolusiame mąstyme. Niekas niekada negalėtų jų įtikinti. Jie gali pasikeisti iš vidaus, kai jiems bus gana, tačiau dėl tų, kuriems dar nebuvo gana, nėra nieko, ką galėtumėte padaryti, kad juos pakeistumėte. Tol, kol manysite, kad tai yra jūsų darbas juos pakeisti, negalėsite pilnai įkūnyti savo Kristiškumo. Negalėsite padėti tiems, kuriems galėtumėte padėti, kuriuos yra įmanoma pakeisti.
Padėkite tiems, kuriems yra įmanoma padėti
Taip dažnai matome žmones, kurie yra arti Kristiškumo įkūnijimo, prisirišant prie mėginimų padėti specifiniam asmeniui ar specifinei grupei žmonių. Jie tam skiria savo laiką ir dėmesį, tačiau jie neturės jokių šansų pakeisti šių žmonių protų. Siekdami šio neįmanomo tikslo, jie apleidžia tuos daugybę kitų žmonių, kuriems galėtų padėti. Yra daug žmonių, kuriuos būtų galima pakeisti, nes jie yra atviri keisti savo protą, jiems tiesiog reikia nedidelio vedimo, jiems reikia kokio nors tiesos teiginio, kuris rezonuotų su tiesa jų širdyse.
Nesakau, kad padarėte klaidą, siekdami dirbti su puolusiomis būtybėmis. Daugeliu atvejų, jos nusipelnė galimybės, ir jums buvo teisinga kurį laiką būti santykiuose su jomis. Tiesiog sakau, kad ateina momentas, kai turite pripažinti, jog ciklai persisuko ir dabar atėjo laikas tiesiog transcenduoti tą puolusią sąmonę, kad ji nieko jumyse nerastų, idant šio pasaulio princas, kad ir kokia forma jis pasirodytų, nieko jumyse nerastų. Būtent apie tai noriu, kad mąstytumėte per šias 2013 metų Velykas.
Per ateinančius metus atsiveria didelės galimybės dvasingiems Žemės žmonėms padidinti savo kūrybinį momentumą septyniuose spinduliuose. Ši dispensacija, kuri buvo pradėta Čohanų, yra didžiulė dispensacija šiai planetai. Esu tikras, kad tam tikrame savo esybės lygmenyje suvokiate, jog daugybė problemų, kurias matote Žemėje, gali būti išspręstos tik per kūrybišką viziją. Negalite toliau daryti to, ką visada darėte, ir tikėtis gauti kitokius rezultatus. Privalote atrasti kūrybiškus sprendimus, o tai gali įvykti tik padidinus savo momentumą septyniuose spinduliuose. Jokiu būdu nesakau jums nebūti kūrybiškais. Tiesiog sakau jums: nukreipkite savo kūrybiškumą tenai, kur jis turės didžiausias galimybes duoti rezultatus.
Aš turėjau ypatingą misiją prieš 2000 metų: atnešti teismą konkrečiai puolusių būtybių grupei. Aš tai padariau su jomis bendraudamas ir leisdamas joms įvykdyti man mirties bausmę. Šiandieniniame Vandenio amžiuje, puolusios būtybės nebėra pagrindinis Kristaus būtybių įsikūnijime tikslas; tikslas nebėra nei jas gelbėti, nei jas teisti. Pagrindinis tikslas yra išreikšti savo kūrybiškumą – Dievišką Kūrybiškumą iš savo AŠ ESU Esaties – atnešti kūrybiškus sprendimus daugybei problemų, kurios reikalauja sprendimų.
Tiek daug jau vyksta įvairiausiose gyvenimo srityse. Toks didelis kūrybiškumas jau yra pradedamas išreikšti, kad daugelis problemų, kurios šiandien atrodo neturinčios jokio sprendimo, iš tiesų bus išspręstos per stebėtinai trumpą laiko tarpą. Aš tiesiog jums patariu štai ką: nustokite siekti pakeisti tuos, kurių pakeisti yra neįmanoma. Sukoncentruokite savo dėmesį ir energiją nešti kūrybiškus sprendimus tiems, kurie gali ir kurie iš tiesų transcenduos žmogišką savasties jausmą, kurie gali ir kurie iš tiesų dvasiškai atgims ir tuo būdu transcenduos mirties sąmonę.
Paleiskite tą dvasią, kuri yra susikoncentravusi į puolusių būtybių keitimą, gelbėjimą ar teisimą. Tai tiesiog yra dvasia, kovojanti su dvasia, ir tai niekada negalės duoti lemiamo rezultato. Kai Kristus gimsta jūsų širdyje, ir kai jūs padedate įkvėpti kitus leisti Kristui gimti jų širdyse, štai šitai yra lemiamas rezultatas, ir Žemė priartėja prie pakylėjimo taško. Būtent tam jūs skiriate savo dėmesį ir energijas.
Tegul žodis išmintingiems būna pakankamas. Man visiškai nerūpi su šia žinia mėginti pasiekti tuos, kurie įrodė, kad yra nepasiekiami. Tegul jie nueina nuo gyvenimo scenos pagal kosminį dėsnį, kurio veikimas yra neklystantis.
Tad linkiu jums, mano mylimieji, Laimingų Velykų. Linkiu jums laimės, kurios niekada negalėsite patirti būdami prisirišę prie esančių puolusioje sąmonėje. Jie nežino, kas yra laimė, ir kai jūs ją patiriate ir ją išreiškiate, jie tai mato kaip grėsmę. Nesijaudinkite dėl to. Leiskite sau pajausti tikrąją laimę, kuri ateina iš žinojimo, jog pažįstate Kristų savo širdyje. Vidinio Kristaus pažinimas yra raktas į laimę. Tad dar kartą sakau: „Laimingų Velykų“.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com