Viešpats, Hierarchas ar Mokytojas

TEMOS: Jėzus nevadino savęs „viešpačiu“ - Jėzus nenori, kad jo bijotumėme – Viešpats yra dvasinis titulas – Žuvų Amžiaus Viešpats – Pasaulio Viešpats – dvasinė hierarchija juda pirmyn – mes esame šios hierarchijos dalis ir mums yra skirta užimti tam tikras dvasines tarnystes – Jėzus nėra lygus Dievui

Klausimas: Mielas Jėzau: Kadangi esi mano brolis, o ne koks nors stabas, kaip mus mokino tradicinė krikščionybė, ar tebesi Viešpats, o gal tiksliau Viešpačiu būtų vadinti mūsų Tėvą-Motiną Dievą? O gal Sen Žermenas, kadangi jis yra šio naujo Vandenio amžiaus pakylėtasis mokytojas, yra Viešpats? Aš ir vėl jaučiuosi susipainiojęs, jaučiuosi kaip mažas vaikas, pirmą kartą besimokantis apie Dievo dalykus. Prašau, išmokyk mane!

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia išsiaiškinkime žodžio „Viešpats“ reikšmę. Tiesą sakant, niekada nenaudojau termino „Viešpats“ kalbėdamas apie save. Tai pridėjo mano mokiniai, kas, deja, atvedė prie to, jog žmonės pradėjo į mane žiūrėti kaip į valdovą ar savininką.

Jeigu perskaitysite mano komentarus atsakyme į kitą klausimą, pamatysite, kad daugelis plačiausiai paplitusių garbinimo formų stiprina baime grįstą požiūrį į religiją. Žmonėms yra labai lengva pradėti žiūrėti į mane kaip į žmonių valdovą ir manyti, jog jie privalo prisiekti man ištikimybę ar net manęs bijoti. Šis žodžio „Viešpats“ naudojimas ypač buvo sustiprintas viduramžiais, kai juo ėmė naudotis feodaliniai valdovai, kurie, tikrąja to žodžio prasme, savinosi žmones ir turėjo jiems absoliučią valdžią.

Kaip galite matyti iš mano šioje svetainėje duodamų mokymų, aš visiškai netrokštu savintis nė vieno žmogaus ir netrokštu kam nors turėti absoliučią valdžią. Turiu absoliučią pagarbą laisvai žmonių valiai, ir laikau juos savo broliais ir seserimis. Visiškai netrokštu, kad žmonės man prisiekinėtų ištikimybę ar man aklai paklustų. Trokštu, kad žmonės atvertų savo akis ir užmegztų ryšį su savuoju Kristaus AŠ, idant galėtų patys savarankiškai priiminėti geriausius sprendimus. Kitaip tariant, visiškai netrokštu būti valdovu ir nurodinėti žmonėms, kuo jie turėtų tikėti ar kaip turėtų gyventi savo gyvenimą.

Esmė ta, kad, jeigu naudosite terminą Viešpats taip, kaip juo naudojosi daugelis krikščionių per šiuos praėjusius 2000 metų, tuomet tai tikrai bus netinkamas šio žodžio naudojimas. Tinkamas šio žodžio naudojimas būtų laikyti terminą „Viešpats“ dvasiniu titulu. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, iš tiesų egzistuoja dvasinių būtybių hierarchija, kurios tarnauja padėdamos žmonėms Žemėje kilti į aukštesnę sąmonės būseną. Šioje hierarchijoje egzistuoja lygmenys ir rangai, tačiau į juos nereikėtų žiūrėti taip, kaip tai yra suprantama Žemėje.

Yra visiškai nesunku suprasti, kad kiekvieną kartą, kai kažkas naudojasi išorine jėga, taip yra dėl to, kad už šios jėgos naudojimo slypi baimė. Jeigu neturite baimės, nėra jokios priežasties naudotis išorine jėga. Aš visiškai netrokštu žmonių valdyti, nes neturiu jokios baimės.

Dvasinėje hierarchijoje egzistuoja daug skirtingų tarnysčių, ir kai kurias iš jų galima įvardinti terminais Viešpats, Hierarchas ir Mokytojas. Kai suvokiate, jog tai yra dvasinis titulas, o ne žemiškas titulas, besiremiantis išorine valdžia, yra teisinga naudoti šį titulą. Tad, jeigu turite šį žodžio „Viešpats“ supratimą, tuomet yra priimtina mane vadinti Viešpačiu. Aš iš tiesų tarnauju Išganytojo tarnystėje, ir šią tarnystę taip pat galima vadinti Viešpaties tarnyste. Tačiau egzistuoja ne viena dvasinė tarnystė, tituluojama Viešpaties terminu.

Pavyzdžiui, kaip paaiškinau kitame mokyme, egzistuoja dvasinių amžių progresija. Kiekvienam amžiui egzistuoja konkreti pakylėtoji būtybė, kuri tampa to amžiaus hierarchu arba Viešpačiu. Aš buvau, ir vis dar tebesu – kadangi laikas yra takesnis nei suvokia žmonės – Žuvų Amžiaus Viešpats. Sen Žermenas yra Vandenio Amžiaus hierarchas arba Viešpats. Ir nors astronominis Žuvų amžius baigėsi, amžius reprezentuoja sąmonės būseną ir ši sąmonės būsena dar jokiais būdais nėra atgyvenusi ar pasenusi. Todėl aš vis dar tebesu šios konkrečios sąmonės būsenos Viešpats, ir todėl vis dar tebėra tinkama mane vadinti Viešpačiu. Tačiau Viešpačiu taip pat tinka vadinti ir Sen Žermeną, kadangi jis yra dabartinio amžiaus Viešpats ir sąmonės būsenos, kurią reprezentuoja šis amžius, Viešpats.

Taip pat egzistuoja dvasinė tarnystė, vadinama „Pasaulio Viešpačiu.“ Šią tarnystę šiuo metu užima pakylėtoji būtybė, kurios paskutinė inkarnacija buvo Gautamos Budos inkarnacija. Ciklams judant į priekį, kada nors ateityje šią tarnystę perimsiu aš. Egzistuoja nuolatinis procesas, per kurį hierarchijos grandinė juda į priekį. Dvasinė būtybė tol tarnaus konkrečioje tarnystėje, kol kita būtybė pakils į tą sąmonės lygmenį, kuriame jis arba ji galės užimti šią tarnystę. Anksčiau šią tarnystę užėmęs asmuo pereis į aukštesnę tarnystę, ir šitaip visa hierarchijos grandinė pasislinks į priekį.

Svarbu suprasti, kad šioje dvasinėje hierarchijoje neegzistuoja neperžengiami barjerai. Į dvasinę hierarchiją taip pat įeina ir žmonės. Visi žmonės turi potencialą užimti vietą dvasinėje hierarchijoje, kurią jiems buvo skirta užimti nuo pat pradžių. Kitaip tariant, jūs buvote sukurti užimti vietą dvasinėje hierarchijoje. Tiktai todėl, kad laikinai nusileidote į žemesniąją sąmonės būseną, šiuo metu negalite užimti šios tarnystės ir joje tarnauti.

Tačiau, pradėję kopti dvasiniu keliu, imsite vykdyti savo teisėtą rolę hierarchijoje ir užimsite savo dvasinę tarnystę. Ir iš tiesų šiuo metu įsikūnijime yra žmonių, kurių įgyti dvasiniai pasiekimai leidžia jiems užimti dvasinę tarnystę. Jeigu perskaitysite mano mokymą apie dvasinių pasiekimų lygmenis, pamatysite, kad, žmonėms pasiekus mistikų lygmenį, jie ima sąmoningai siekti vienybės su Dievu, ir tuomet jiems ateina laikas mąstyti, kokia galėtų būti jų dvasinė tarnystė. Tai jiems leis pasiruošti šiai tarnystei ir gal net atvers galimybę pradėti vykdyti šios tarnystės pareigas, dar tebebūnant fiziniame kūne.

Ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad terminą „Viešpats“ reikėtų laikyti tarnyste dvasinėje hierarchijoje, tačiau ne aukščiausia tarnyste. Aukščiausia tarnystė hierarchijos grandinėje priklauso Kūrėjui. Terminas „Viešpats“ tradiciškai nurodo žemesnio rango tarnystę, o ne aukščiausios valdžios postą. Tačiau kai kurie žmonės naudoja terminą Viešpats Dievas, kalbėdami apie aukščiausią Viešpatį, o terminus Viešpats Kristus arba Viešpats Mykolas, kalbėdami apie žemesnio rango tarnystę. Tuo noriu pasakyti, kad svarbu nesusikurti stabo iš dvasinės būtybės, kuri šiuo metu užima Viešpaties tarnystę.

Kaip mano mylima motina taip nuostabiai paaiškina savo mokyme, aš nesu lygus Dievui ir nesu Dievas aukščiausia prasme. Štai kodėl sakiau: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.“ Kitaip tariant, nors ir galima išreikšti pagarbą dvasinę tarnystę užimančiai būtybei, nereikėtų imti galvoti, kad ši būtybė yra tokia pat svarbi kaip ir Dievas. Jokia pakylėtoji būtybė niekada neteigtų esanti lygi Dievui, nors visos pakylėtosios būtybės žino savo begalinį vertingumą ir vertę, kuri yra aukščiau visų norų lygintis ir varžytis.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels