Už holokausto ir kitų žmonių vykdomų žiaurumų slypinti psichologinė priežastis

TEMOS: Šalys neišsigydė žaizdų iš antrojo pasaulinio karo – Vokietija turi giliausias žaizdas – visai Europai reikalingas gydymas – tai, ką darote kitiems, jau esate padarę sau – savęs nužmoginimas ir nudvasinimas – žmonijos rasė padalinta į kategorijas, kai kurie pranašesni, kai kurie menkesni – tie, kurie neturi Kristiškumo, laikosi įsikibę į žemišką gyvenimą – dvasinis ir dualistinis išlikimo instinktas – pavojinga tikėti, kad genocidas gali įvykti tik „kažkur ten“ – psichologinis daugumoje žmonių veikiantis mechanizmas – karas kolektyvinėje psichikoje – vokiečiai tapo atpirkimo ožiais – šalys nepažvelgė į save ir nepašalino psichologinių jėgų, sukėlusių holokaustą – gyvybės srautai žemyn traukiančiame sūkuryje – kai kurie kareiviai buvo užvaldyti demonų – daugybinės asmenybės – tiktai tuomet, kai žmonės pašalins karą savyje, nebeliks žiaurumų – genocido potencialas Vakaruose – naudojimasis holokaustu, mėginant nuslėpti Sąjungininkų kare vykdytus žiaurumus – abortas yra nejautrumo pavyzdys – karas su terorizmu – valdžios elitas ir jo kontrolė ekonomikai – krikščioniškos bažnyčios nepasisakė prieš holokaustą – krikščionybė padėjo paruošti dirvą holokaustui, iškreipdama tikruosius Jėzaus mokymus – šėtoniškų melų demonstravimas, teigiant, kad tai yra krikščioniškos tiesos – žydai kaip Kristaus žudikai – mokslinis materializmas yra aukščiausia nužmoginimo forma – kaip žydai pavertė save taikiniu – Jėzus trokšta, kad visi būtų išgydyti ir transcenduotų dualistinę sąmonę – kur norite eiti: aukštyn ar žemyn – Hitleris pardavė savo sielą velniui – su kiekvienu nužudytu žmogumi naciai prarasdavo momentumą ir galiausiai tai juos sunaikino – kiekvienas koncentracijos stovyklose nužudytas žmogus išgelbėdavo kitų dviejų žmonių gyvybes – laikas judėti toliau

Klausimas iš Kimo: Jėzau, kadangi daugelis šalių mini 60 metų Aušvico mirties koncentracijos stovyklos išlaisvinimo sukaktį, norėčiau tau užduoti keletą klausimų, kurių jaučiu niekada nebuvau iki galo išsprendęs. Kaip žinai, užaugau Danijoje ir nuo pat ankstyvaus amžiaus girdėjau apie nacių okupaciją ir holokaustą. Tiesą sakant, koncentracijų stovyklų koncepcija man atrodė labai reali nuo pat ankstyviausios vaikystės. Tačiau aš vis tiek nebuvau pasiruošęs šokui, kurį patyriau būdamas 13 metų.

Tai nutiko šviesią ir saulėtą pavasario dieną, čiulbant paukščiams ir medžiams pasipuošus naujais žaliais lapais. Visi vyresni mokiniai buvo pakviesti į mokyklos kino teatrą, kas paprastai reikšdavo, jog turėsime žiūrėti kokį nors edukacinį filmą. Tačiau šį kartą tai buvo dokumentinis filmas apie Aušvicą ir jis nieko nenuslėpė. Matėme žmones, kurie atrodė kaip gyvi skeletai, matėme kalnus plaukų ir dantų, kalnus mirusių kūnų, buldozeriais stumiamų į masines kapavietes, matėme dujų kameras ir krematoriumų krosnis, kurių durims atsidarius, jos apnuogindavo pusiau apdegusius, makabriškai besišypsančius kūnus. Filmui pasibaigus, buvome išleisti be jokių komentarų ar diskusijų. Vis dar prisimenu, kaip išėjau į ryškią saulės šviesą, klausydamasis paukščių čiulbėjimo ir būdamas šoke, kad pavasario dienos grožis ir mano tame filme matyti siaubai gali kartu egzistuoti toje pačioje planetoje.

Nors šią patirtį bandžiau apdoroti 35 metus, mėgindamas suprasti, kaip kažkas panašaus į tai gali iš viso įvykti, vis tiek negaliu suvokti, kaip toks grožis ir siaubas gali vienu metu egzistuoti žmonėse. Labiausiai mane gluminantis dalykas yra tai, kaip žmonės gali daryti tokius dalykus kitiems žmonėms. Turiu omeny, galime daryti prielaidą, kad nacių lyderiai, tokie kaip Hitleris arba Himleris, buvo arba bepročiai, arba gyvybės srautai, kurie maištavo tokią daugybę gyvenimų, kad prarado bet kokį žmoniškumą. Bet kaip dėl daugybės vokiečių kareivių, kurie stumdavo žmones į dujų kameras ir paleisdavo dujas? Juk jie negalėjo nežinoti, ką daro, tačiau vis tiek tai darė. Jeigu nebūtų atsiradę tokių žmonių, vykdžiusių jų įsakymus, nacių lyderiai nieko nebūtų pasiekę, tad kas gi verčia žmones aklai sekti įsakymais? Jaučiu, kad, kol to nesuprasime, negalėsime užkirsti kelio panašių žiaurumų pasikartojimui, tad prašau, padėk man tai suprasti.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia norėčiau pakomentuoti tavo išgyvenimą. Nėra jokių abejonių, kad tokio filmo rodymas vaikams, nepadedant jiems jo apdoroti ir suprasti, yra šoko terapijos pavyzdys, kurį lengvai galėtume pavadinti žiaurumu. Tačiau realybė yra tokia, kad, nors ši tavo išgyventa patirtis įvyko praėjus 25 metams po karo, Danijos šalis nebuvo apdorojusi antrajame pasauliniame kare patirtos traumos ir todėl nebuvo išsigydžiusi žaizdos kolektyvinėje psichikoje. Švietimo atstovai, kurie nusprendė parodyti šį filmą viešose mokyklose, jautė, jog tiesiog negali ignoruoti holokausto. Tačiau, jie negalėjo padėti vaikams suprasti to, ko nesuprato patys. Nesakau, kad tai pateisina jų veiksmus, tik sakau, kad tai turėtų palengvinti tau suprasti, atleisti ir judėti toliau – už ką tu esi asmeniškai atsakingas.

Žinoma, tokios neišgydytos žaizdos egzistuoja visose antrajame pasauliniame kare dalyvavusiose šalyse, o šalis, kuri turi pačią giliausią žaizdą, yra pati Vokietija. Galiu jus užtikrinti, jog iš tiesų norėčiau, kad Vokietijos žmonės išsigydytų šią žaizdą ir judėtų toliau be jos. Tačiau žaizda yra tokia gili, kad tai būtų herakliška užduotis. Paimkime idealų scenarijų ir įsivaizduokime, kad Vokietija nusprendžia pradėti nacionalinius debatus, viską atskleidžiančius apie holokaustą, ir tuo pat metu milijonai vokiečių nusprendžia naudotis Motinos Marijos invokacijomis karminiams įrašams ir iškreiptų energijų sūkuriams sudeginti. Jeigu būtų imtasi to daryti, vis tiek prireiktų ne vienerių metų Vokietijos žmonėms išsigydyti žaizdą nacionalinėje psichikoje.

Tačiau, jeigu tai iš tiesų įvyktų, tai nuimtų tokią sunkią naštą nuo Vokietijos žmonių, kad jie, tikrąja to žodžio prasme, pasijaustų tarsi iš naujo atgimę, ir jie tuomet galėtų pradėti išreikšti savo unikalų grožį ir talentus, kurie yra blokuojami nacionalinėje psichikoje egzistuojančios žaizdos. Tai taip pat pašalintų naštą nuo kitų Europos žmonių, kurie vis dar – praėjus 60 metų nuo karo pabaigos, tebežiūri į vokiečius su netobulais jausmais. Šitaip visa Europa galėtų tapti daug šviesesne vieta, jeigu karo paliktos žaizdos iš tiesų būtų išgydytos. Galiu jus užtikrinti, kad pakylėtieji mokytojai nieko daugiau nenori, kaip tik pamatyti šias žaizdas išgydytas.

Dabar pereikime prie klausimo, kaip žmonės gali daryti tokius nežmogiškus dalykus vieni kitiems. Vienas būdas tai paaiškinti yra paimti mano teiginį: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Kiekvienas iš mano išsakytų teiginių yra dviašmenis kardas, ir vieni jo ašmenys rodo į jus. Tad, jeigu apgręžtumėte šį teiginį aplinkui, galėtumėte sakyti, kad, prieš padarydami kažką kitiems, jau turite būti padarę tai patys sau – savo pačių prote.

Paimkime, pavyzdžiui, vokiečių kareivį, varantį vaiką į dujų kamerą. Paprastas faktas yra toks, kad niekas negalėtų to daryti kitam žmogui. Tad vienintelis paaiškinimas yra toks, kad kareivis nežiūrėjo į vaiką kaip į žmogų. Kaip tai gali būti? Kareivis buvo užprogramuotas filosofija, kuri žydų nelaikė iki galo žmonėmis; kitaip tariant, žydai buvo nužmoginti ir paversti ne žmonėmis. Žinau, kad tai yra absoliučiai neracionalu, tačiau, jeigu dar nesuvokėte, kad žmogaus psichika geba būti neracionalioje būsenoje, tuomet jums reikia rimtai kibti į studijas.

Esmė ta, jog tam, kad galėtumėte nužmoginti kitą žmogų, pirmiausia turite būti nužmoginę save. Suprantu, kad tai skambės kaip prieštaravimas, žinant, kad vokiečiai buvo programuojami tikėti, jog priklauso pranašesnei rasei ir yra geresni už visus kitus. Vis dėlto, šis tikėjimas vokiečių pranašumu iš tiesų nekonfliktuoja su žydų nužmoginimu; tai tiesiog yra kita tos pačios monetos pusė.

Matote, jau pati idėja, kad žmogiška rasė gali būti padalinta į atskiras kategorijas ir kad kažkurie žmonės yra geresni už kitus, kyla iš dualistinio proto. Šis dualizmas yra paremtas faktu, kad gyvybės srautas atsiskyrė nuo Dievo ir todėl nebelaiko savęs Dievo sūnumi arba dukra. Gyvybės srautas yra praradęs jausmą, jog yra dvasinė būtybė, gimusi iš vieno Dievo, ir todėl jis nebesugeba matyti, kad kitos „žmogiškos“ būtybės taip pat gimė iš to paties šaltinio. Atskirties jausmas yra visų – ir aš iš tiesų turiu omenyje VISŲ – žmonių vykdomų žiaurumų ir konfliktų priežastis.

Kai esate praradę vienovės jausmą su savo šaltiniu, galėtume sakyti, jog esate save nužmoginę. Tačiau teisingiau būtų sakyti, jog esate save nudvasinę. Ir tai padarę, nudvasinate ir visus kitus, nes negalite pakelti minties, kad kas nors kitas galėtų būti tuo, kuo jūs nesate. Ir kai praeinate šį procesą, neišvengiamai patikite filosofija, kuri vieną grupę žmonių iškelia kaip antžmogius, o kitą grupę žmonių nužemina, laikydama juos tik pusiau žmonėmis. Tačiau savęs laikymas antžmogiu, taip pat yra savęs nudvasinimas.

Esmė ta, kad vokiečių kareivis nudvasino save, ir dėl to jam tapo įmanoma nudvasinti net ir vaiką. Kareivio įvykdytas savęs nudvasinimas atvėrė jį įsitikinimui, kad žmonių rasė gali būti padalinta į kategorijas ir kad šioms kategorijoms gali būti priskiriama vertė, remiantis reliatyvia tam tikrų žmonių apibrėžta skale. Šiuo atveju, šią skalę buvo apibrėžę nacių lyderiai, tačiau istorijos eigoje daugelis kitų šalių ir lyderių buvo apsibrėžę kitas reliatyvias skales, kuriomis naudojosi daugybei žiaurumų pateisinti.

Šiuo konkrečiu atveju, nacių lyderiai apibrėžė vokiečius kaip antžmogius, o žydus kaip pusiau žmones. Tad, kai kareivis buvo patikėjęs šia filosofija, jis galėjo įstumti vaiką į dujų kamerą, nejaudamas nė menkiausios sąžinės graužaties, kurią jaustų kiekvienas normalus žmogus, nužudydamas kitą žmogų. Jis iš tiesų netikėjo žudantis žmogišką būtybę.

Kimas: Gerai, suprantu apie nudvasinimą, tačiau vis tiek nesuprantu, kaip žmogus gali patikėti tokia filosofija. Man atrodo beveik nesuvokiama, kad žmogus gali priimti filosofiją, kuri nudvasina tam tikrus žmones, ir tuomet aklai vykdo įsakymus, visiškai nemąstydamas apie tai, ką daro. Kaip įmanoma tapti tokiu nejautriu? O gal tiesiog esu veidmainis, nesugebantis matyti rąsto savo akyje?

Jėzus: Na, taip ir ne. Kitame mokyme, kalbu apie dvasinio išsivystymo lygius, ir kai esate pasiekę tam tikrą dvasinės brandos lygį, kai esate pasiekę tam tikrą Kristiškumo lygį, jums pasidaro nesuvokiama, kaip žmogus galėtų aklai vykdyti įsakymus žudyti kitus žmones.

Tačiau lemiantis veiksnys čia yra tai, kaip stipriai esate prisirišę prie savo fizinės gyvybės. Pažvelkite į žmogaus, kuris buvo paimtas į Vokietijos kariuomenę, situaciją. Jis puikiai žinojo, kad, jeigu atsisakys vykdyti įsakymus, bus nušautas kaip dezertyras arba išdavikas. Tad vienintelis būdas, kuriuo jis galėjo atsisakyti stumti žmones į dujų kameras, buvo ryžtis būti pačiam nužudytu.

Kai gyvybės srautas pasiekia tam tikrą Kristiškumo lygį, jis ima suvokti, kad gyvybės srautas pergyvena kūno mirtį, ir todėl ilgalaikis gyvybės srauto išgyvenimas yra svarbesnis nei trumpalaikis kūno išgyvenimas. Ir tuomet gyvybės srautas bus pasiruošęs prarasti savo fizinę gyvybę, stodamas ginti aukštesnius principus ir tuo būdu pasistūmėdamas savo dvasiniame išsivystyme į priekį. Tačiau, kai gyvybės srautas tebėra žemiau šio Kristiškumo lygmens, jis paprasčiausiai nesugeba šiuo būdu samprotauti, ir todėl jo išgyvenimo instinktas yra visiškai sukoncentruotas į kūną. Galėtume sakyti, kad egzistuoja aukštesnis – dvasinis – išgyvenimo instinktas ir žemesnis – dualistinis – išgyvenimo instinktas. Būtent tai išreiškiau šiais savo žodžiais:

Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. (Mato 16,25)

Jeigu sieksite išgelbėti kūno gyvybę, eidami į kompromisą su Dievo įstatymais, galiausiai prarasite savo gyvybės srauto gyvybę. Tačiau, jeigu ryšitės stoti ginti Kristaus tiesą – net jeigu jūsų kūnas būtų dėl to nužudytas – laimėsite nemirtingą savo gyvybės srauto gyvenimą.

Esmė ta, kad didžioji žmonijos dalis vis dar tebėra žemiau šio kritinio brandos lygmens, tai reiškia, kad jie visi manipuliacijomis gali būti įstumti daryti tai, ką vokiečių kareiviai darė Aušvice. Tad, jeigu esi pasiryžęs mirti, idant apgintum kitų žmonių teisę gyventi, tuomet nesi veidmainis, negalėdamas suvokti, kaip kareiviai galėjo tai daryti. Tau tai iš tiesų yra nesuvokiama, tačiau tik todėl, kad vertini savo gyvybės srauto dvasinę gyvybę labiau už fizinio kūno gyvybę. Ir todėl verčiau jau būtum miręs, nei vykdęs tau duotus įsakymus – ir galiu tave užtikrinti, kad iš tiesų būtum miręs.

Jeigu nesate pasiryžę mirti, idant apgintumėte kitų žmonių gyvybę, ir tuo pat metu teisiate vokiečių kareivius, manydami, kad niekada nebūtumėte galėję padaryti to, ką darė jie, tuomet iš tiesų esate veidmainio pozicijoje. Nes, jeigu būtumėte papuolę į panašią situaciją – ir būtumėte priversti pasirinkti mirtį arba įsakymų vykdymą – būtumėte darę tai, ką darė vokiečių kareiviai – būtumėte vykdę įsakymus, neuždavinėdami jokių klausimų.

Kimas: Tai yra ganėtinai radikalus teiginys, kuris, mano manymu, gali įžeisti daugelį karą patyrusių žmonių. Aš to nepatyriau, bet vis tiek nuo vaikystės man buvo diegiamas tikėjimas, kad nacizmas buvo unikali blogio forma, galėjusi atsirasti tik Vokietijoje.

Jėzus: Taip, ir tai yra labai pavojingas tikėjimas, kuris iš tiesų padidina pavojų, kad panašūs žiaurumai gali ir vėl pasikartoti kitur. Paprastas faktas yra toks, kad blogis veši šešėliuose ir auga jis tamsoje, tai yra, kai nėra atpažįstamas. Ir todėl žmonės, kurie smerkia vokiečius, laikydami juos išskirtinai atsakingais už holokaustą, iš tiesų padeda ruošti dirvą sekančiam žiaurumo aktui.

Prieš tai sakiau, kad tikroji problema yra žmonių nudvasinimas. Būtent dėl to žmonėms pasidaro labai lengva teisti vienas kitą, padalijant žmonių rasę į grupes, ir sakant, kad kai kurios iš šių grupių yra geros, o kai kurios blogos. Tad vienintelis būdas užkirsti kelią genocidui yra atkurti žmonijos rasės dvasingumą, paskleidžiant tiesą, kad visi žmonės yra to paties Dievo sūnūs ir dukterys. Demonizuodami vokiečius ir padarydami juos išskirtinai atsakingais už holokaustą, užgožiate tikrąją holokausto priežastį – psichologinį mechanizmą, kuris egzistuoja daugumoje žmonių.

Matote, karas ir holokaustas nebuvo vien vokiečių kaltė. Tai buvo žmonijos kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančio karo pasireiškimas. Tad tikroji karo priežastis yra kolektyvinėje psichikoje vykstantis karas, ir daugumos šalių žmonės prisidėjo prieš šios negatyvios energijos sūkurių kūrimo. Vokietijos žmonės vaidino savo rolę šioje žmonių sukurtoje dramoje. Ir tai yra tiesa, kad Vokietijos nacionalinėje psichikoje egzistavo – ir vis dar tebeegzistuoja – tam tikros charakteristikos, kurios padarė juos pažeidžiamesniais nacizmo filosofijai už kitas šalis. Ir būtent dėl to nacizmas atsirado Vokietijoje. Tačiau nacizmas – arba kita panaši totalitarinė jėga – būtų vis tiek kažkur gimęs, ir tai taip pat galėjo įvykti ir keliose kitose šalyse. Jam būtų prireikę šiek tiek daugiau laiko suvešėti, tačiau tai būtų įvykę, kadangi kolektyvinės pasąmonės jėgos, kaip pasakytų Karlas Jungas, neišvengiamai būtų išnirusios į materialios karalijos paviršių.

Kimas: Gerai, žinau, kad tai bus kartūs vaistai daugeliui žmonių, ir darau prielaidą, kad tiktai tie, kurie yra pasiekę tam tikrą Kristiškumo lygį, sugebės tai priimti?

Jėzus: Tiesa. Tie, kurie neturi pakankamos vidinės brandos, atsisakys ieškoti rąsto savo akyje ir savo dėmesį toliau koncentruos į kitus, paversdami juos atpirkimo ožiais, suteikiančiais jiems dingstį nekeisti savęs.

Kimas: Tai tu sakai, kad pasaulis pavertė vokiečius atpirkimo ožiais, ir todėl daugelis žmonių galėjo paprasčiausiai ignoruoti tikrąją holokausto priežastį, naudodamiesi juo kaip dingstimi nekeisti savęs?

Jėzus: Būtent tą ir sakau. Holokaustas buvo milžiniškas šokas žmonijai ir, žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, tai buvo unikalus žadinantis šauksmas. Tai buvo kolektyvinėje psichikoje egzistuojančių jėgų pasireiškimas, ir tai turėjo pažadinti žmones būtinybei keisti šią psichiką, keičiant save. Visos šalys turėjo imti ieškoti rąsto savo akyje.

Deja, dauguma šalių teieškojo krislo vokiečių akyse, ir todėl praleido galimybę iš tiesų pašalinti psichologines jėgas, sukėlusias holokaustą. Tad šios jėgos tebėra gyvos ir sveikos, ir būtent dėl to matėte dar daugiau genocido pavyzdžių nuo holokausto laikų – ir, deja, galite išvysti dar didesnį genocidą už holokaustą.

Kimas: Grįžkime prie vokiečių kareivio. Daugelis žmonių tiki, kad kareiviai šitaip elgėsi todėl, kad užaugo prieškarinėje Vokietijoje, kurioje Hitleris jiems išplovė smegenis. O tu regis sakai, kad priežastis atsirado daug anksčiau, ir ji atsirado dar prieš jo tuometinį gyvenimą?

Jėzus: Tiesa. Tikroji priežastis buvo gyvybės srauto nudvasinimas, kuris prasidėjo tuomet, kai šis gyvybės srautas nupuolė į dualizmo sąmonę ir prarado ryšį su savuoju šaltiniu. Kaip paaiškinu mokyme apie dvasinio išsivystymo lygius, kai gyvybės srautas nupuola, jis gali įžengti į žemyn besileidžiantį sūkurį arba į aukštyn kylančią spiralę. Jeigu pasirenka kelią žemyn, jis gali leistis į vis gilesnius ir gilesnius savanaudiškumo lygmenis, šitaip tapdamas vis nejautresniu kitoms gyvybės formoms.

Štai kodėl matėte įvairias reakcijas tarp vokiečių kareivių mirties stovyklose. Kai kurie iš jų visiškai patikėjo nacių filosofija ir buvo pasiruošę padaryti bet ką, nė kiek apie tai nemąstydami. Kiti tiesiog buvo priversti įstoti į kariuomenę ir jiems paprastai būdavo duodamos užduotys, kurių vykdymas nereikalavo turėti visišką nejautrumą. Kitaip tariant, nacių lyderiai turėjo šiokį tokį supratimą apie žemesniuosius žmonių psichologijos lygmenis ir žiauriausioms užduotims specialiai rinkosi pačius nejautriausius žmones. Štai kodėl matėte kaip kai kurie SS kareiviai tapo tikrais monstrais, kai jiems buvo suteikta teisė į kitų žmonių gyvybes. Tačiau kiekviena šalis Žemėje turi tam tikrą visuomenės dalį, kuri reaguotų panašiu būdu, jeigu patektų į panašią situaciją. Kodėl, jūsų manymu, Amerikos kareiviai Abu Grahib kalėjime darė tai, ką darė?

Kimas: Tuomet padėk man suprasti, kas paverčia gyvybės srautą tokiu nejautriu, o ypač kas priverčia gyvybės srautą pereiti iš regimai normalaus gyvenimo prie tokio nepaprasto žiaurumo. Turiu omeny, kai kurie vokiečių kareiviai visą dieną žudydavo žydus, o tuomet vakare atsisėdę mėgaudavosi klasikinės muzikos koncertu arba Šekspyro pjesės vaidinimu. Neseniai žiūrėjau dokumentinį filmą apie Aušvicą, ir mane apstulbino faktas, kad stovyklos vadas gyveno dvare su savo žmona ir vaikais. Iš išorės jis atrodė tiesiog tobulas tėvas savo vaikams namuose, tačiau tuomet jis užsivilkdavo SS uniformą ir planuodavo sistematišką šimtų tūkstančių vaikų naikinimą – kurie, žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, niekuo nesiskyrė nuo jo paties vaikų. Kaip gali egzistuoti toks kontrastas tame pačiame gyvybės sraute?

Jėzus: Kaip paaiškinau kitur, sielos indas gali fragmentuotis arba suskilti. Tai gali sukurti vakuumą sieloje, kurį gali užpildyti tamsos dvasia. Tad kai kurie iš pačių žiauriausių vokiečių kareivių iš tiesų buvo apsėsti demonų. Demonai juos užvaldydavo, kai šie žmonės vykdydavo savo įsakymus, ir tuomet demonai taip stipriai pasigerdavo nuo iškreiptos energijos, kad kuriam laikui palikdavo žmogų ramybėje, leisdami jam sugrįžti į normalesnės asmenybės būseną.

Tačiau, kai gyvybės srautas nupuola į dualistinę sąmonę, pačiame sielos inde atsiranda tam tikras skilimas arba pasidalijimas. Ir tuomet žmogui tampa įmanoma išvystyti daugiau nei vieną asmenybę, ir žmogus gali – dažnai beveik nepastebimai – persijungti iš vienos asmenybės į kitą. Ir šitaip žmogui tampa įmanoma turėti labai apsišvietusią ir kultūringą asmenybę, kaip buvo Aušvico vado atveju. Ir tuo pat metu žmogus turi kitą asmenybę, visiškai nejautrią žmonėms, kuriuos jis laiko tik pusiau žmonėmis.

Tai yra universali tendencija, kurią matote visur pasaulyje, ir ji yra pačių baisiausių žmonių įvykdytų žiaurumų priežastis. Paprastas faktas yra toks, kad šis „karas viduje“ yra rąstas jūsų akyje, ir kol jo neišsitrauksite, apsivilkdami Kristaus protą, būsite dalimi problemos, užuot buvę dalimi sprendimo. Taip pat galėjote pastebėti, kad šis daugybinės asmenybės fenomenas neleidžia žmonėms matyti, kad jie daro tą patį dalyką, kurio neapkenčia kituose. Tad žmonės nesugeba matyti, jog turi lygiai tokį patį psichologinį mechanizmą kaip ir vokiečių kareiviai, ir kad būtų darę lygiai tą patį, jeigu būtų atsidūrę panašioje situacijoje.

Kimas: Tai atrodo kaip esminė mintis, tad ar galėtum man duoti su tuo susijusį pavyzdį iš už Vokietijos ribų?

Jėzus: Na, paimkime Amerikos tėvus įkūrėjus, kurie dirbo prie Nepriklausomybės paskelbimo ir Konstitucijos, tačiau kai kurie iš jų buvo vergvaldžiai. Tomas Džefersonas iškeliaudavo iš namų ir rašydavo nemirtingus žodžius, kad visi žmonės yra sukurti lygūs ir apdovanoti savo kūrėjo neatimamomis teisėmis. Tuomet jis grįždavo atgal į savo ūkį, kurio egzistavimas buvo grįstas vergų darbu. Kaip kitaip galite tai paaiškinti, jeigu ne skilimu, leidusiu jam vaidinti dvi nesuderinamas roles, nesugebant matyti šių rolių nesuderinamumo?

Kimas: Tai iš esmės sakai, kad, kol kritinė masė žmonių neišspręs šio karo savo viduje, genocido potencialas ir toliau egzistuos?

Jėzus: Tiesa. Vienintelis būdas pašalinti genocido pavojų yra grąžinti dvasingumą žmonijos rasei, o raktas į tai yra Kristaus sąmonė, kuri leidžia gyvybės srautui atkurti ryšį su savuoju šaltiniu ir leidžia jam laikyti save Dievo sūnumi arba dukra. Tai leidžia gyvybės srautui matyti, kad visi kiti gyvybės srautai atėjo iš to paties šaltinio, ir todėl apie genocidą tuomet nekyla net minčių. Kaip paaiškinu kitur, tai iš tiesų yra labiausiai dvasiškai pažengusių gyvybės srautų darbas pakeisti nacionalinę ir planetinę sąmonę, pakylant patiems į aukštesnį Kristaus sąmonės lygį ir tuo būdu patraukiant visus žmones aukštyn.

Kimas: Tai tu sakai, kad net ir šiandieniniame pasaulyje egzistuoja realus potencialas naujam genocidui? Jaučiu, kad dauguma vakarietiškų šalių iš karto imtų badyti pirštais kitur ir sakyti, kad čia jis tikrai negalėtų įvykti, bet ar taip yra iš tiesų?

Jėzus: Na, jeigu atsižvelgsite į tai, kad vakarietiška šalis sugebėjo išnaikinti šešis milijonus žydų ir kitų žmonių, tuomet tikriausiai esi teisus, kad tai negalėtų čia pasikartoti. Bet esmė yra ta, kad ta sąmonė, kuri sukėlė holokaustą, nebuvo išnaikinta nė vienoje šalyje, ir išnaikinta ji nebuvo todėl, kad žmonės nenorėjo ieškoti tikrosios priežasties, ir tuomet išsitraukti tą rąstą iš savo akies. Tad už žmonijos nudvasinimo slypinčios jėgos pilnu tempu dirba kiekvienoje šalyje, ir todėl egzistuoja realus potencialas sistematiškiems žmonių teisių pažeidinėjimams. Ir nė viena šalis čia nėra išimtis.

Kimas: Ar galėtum man duoti pavyzdį, kaip šios jėgos veikia Jungtinėse Valstijose?

Jėzus: Nuo ko norėtum, kad pradėčiau? Jau pats faktas, kad ši šalis turi Konstituciją, grįstą neatimamomis teisėmis, tačiau tuo pat metu leido vergovę, rodo nuo pat pradžių nacionalinėje psichikoje egzistavusį skilimą, ir šis skilimas dar nebuvo pilnai išgydytas. Tas faktas, kad vergovės sustabdymui buvo reikalingas smurtas, demonstruoja šį skilimą ir šalies polinkį smurtu spręsti savo problemas.

Toliau paimkime antrojo pasaulinio karo pabaigą. 1945 metais amerikiečių ir britų oro pajėgos vykdė masinius Vokietijos miestų bombardavimus, per kuriuos buvo nužudyta tūkstančiai moterų ir vaikų. Šiuose miestuose nebuvo jokių karinių ar strateginių taikinių; tai tiesiog buvo sistematiškas Vokietijos žmonių baudimas, iš dalies turint tikslą užtikrinti, kad Vokietija daugiau niekada nebepakiltų ir netaptų grėsme. Todėl šis veiksmas iš tiesų nusipelno būti vadinamas genocidu, tačiau labai mažai žmonių Amerikoje priimtų šį faktą.

Žinoma, bombardavimai nenužudė tiek daug žmonių, kiek buvo nužudyta koncentracijos stovyklose, tačiau ar skirtumas buvo kokybinis, ar tik kiekybinis? Pažvelkite kaip šis žiaurumas buvo nuslėptas holokausto publikacijomis. Skleidžiama žinia čia buvo tokia, jog dėl to, kad naciai buvo tokie blogi, viską, ką sąjungininkai darė per karą, galima pateisinti arba galima sakyti, kad lyginant su tuo tai nėra reikšminga. Tačiau, kai nuslepiate žiaurumus, paversdami kitus atpirkimo ožiais, tik dar labiau sustiprinate žmonių rasės nudvasinimą.

Dabar paimkite faktą, kad nuo 1973 metų buvo abortuota dešimtys milijonų kūdikių, ir kai kurie žmonės tai vadina tyliuoju holokaustu. Tiktai didžiulis skilimas nacionalinėje psichikoje gali leisti demokratinei šaliai tapti tokia nejautria negimusiems kūdikiams. Ir dauguma kitų vakarietiškų šalių taip pat įteisino abortą.

O dabar grįžkime į šiandieną. Turite prezidentą, kuris teigia dirbantis dėl laisvės skleidimo, tačiau jis buvo pasiruošęs išžudyti dešimtis tūkstančių Irako civilių, idant paskleistų savo laisvės versiją. Tuo pat metu jis teigia įsmeigęs Laisvės vėliavą, tačiau tikroji Laisvė negali egzistuoti be bekompromisinės pagarbos žmonių teisėms. Ir tas pats prezidentas daugiau kaip du metus laikė 600 kalinių Guantanamo kalėjime be teismo.

Šitoks neteisėtas kalinimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Amerikos revoliucionieriai sukilo prieš Anglijos karalių. Tai buvo vienas iš pagrindinių jų tikslų sukurti šalį, kurioje toks įkalinimas nebūtų įmanomas. Tačiau štai jis prieš jūsų akis, ir kur yra visuomenės pasipiktinimas? Negalite teigti atstovaujantys Laisvę, jeigu skirstote žmones į kategorijas, kuriose kai kurie žmonės neturi jokių Dievo apibrėžtų teisių, ir teturi savo valstybės apibrėžtas teises.

Ir tuomet dar turime problemą, kad nedidelis valdžios elitas laiko savo gniaužtuose JAV ekonomiką, ir dėl to milijonai amerikiečių gyvena žemiau skurdo ribos taip vadinamoje turtingiausioje Žemės šalyje. Bet tiesa ta, kad nė viena šalis negali teigti esanti turtinga, jei bent vienas jos pilietis gyvena skurde.

Ir galiausiai, leiskite man paminėti faktą, kad Amerikos psichikoje egzistuoja gilus skilimas tarp dviejų jėgų, siekiančių išsaugoti žmonijos nudvasinimą, tai yra, tarp mokslinio materializmo ir tradicinės krikščionybės.

Ar norėtum, kad tęsčiau?

Kimas: Ne, manau, kad įrodei savo mintį, jog Amerikos šalis turi rąstą savo akyje. Kadangi iškėlei krikščionybės temą, visada egzistavo kalbos, kad krikščioniškos bažnyčios nepakankamai pasisako prieš holokaustą. Kokia būtų tavo pozicija šiuo klausimu?

Jėzus: Mano pozicija yra tokia, kad tradicinės krikščioniškos bažnyčios padarė kai ką daug rimtesnio, nei tiesiog nepasisakydamos. Realybė yra tokia, kad vyraujanti krikščionybės srovė buvo vienas iš pagrindinių faktorių, paruošusių dirvą holokaustui. Vėlgi, tikroji holokausto priežastis yra žmonių nudvasinimas. Vienintelis būdas tai ištaisyti yra padėti gyvybės srautams atkurti ryšį su savo dvasiniu šaltiniu, idant jie galėtų matyti, kad visi žmonės yra Vieno Dievo Kūno Žemėje dalis. Aš atėjau duoti žmonijai dvasinę filosofiją, kuri galėtų padėti jiems atlikti šį pokytį sąmonėje, kaip tą galite matyti iš šio mano kvietimo:

Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį.“ (Luko 10,27)

Savo artimą kaip save patį galite mylėti tik tuomet, kai suvokiate, kad jūsų artimas yra didesniojo aš dalis, kurio dalimi esate ir jūs. Nėra kito būdo mylėti savo artimą.

Tačiau, kaip paaiškinu šioje svetainėje, mano besąlyginės meilės žinia buvo paversta tradicine, baime paremta religija. Didžiausias nusikaltimas buvo įvykdytas tuomet, kai aš buvau paverstas vieninteliu Dievo sūnumi, o visi kiti žmonės buvo pavaizduoti kaip esantys daug žemiau už mane. Katalikų bažnyčia, šalia teiginio, jog žmonės NĖRA Dievo sūnūs ir dukterys, dar ėmė teigti, kad jie iš prigimties yra nusidėjėliai. Šios idėjos labai akivaizdžiai sustiprino žmonių nudvasinimą, ir jos dominavo intelektualiniame Europos gyvenime 1500 metų prieš holokaustą. Akivaizdu, kad protestantiškos bažnyčios praktiškai nepadarė nieko, kad mestų iššūkį šioms doktrinoms, ir dauguma šiuolaikinių krikščioniškų bažnyčių ir toliau nesiliauja skleisti šiuos šėtoniškus melus kaip krikščioniškas tiesas.

Šalia to galėtumėte pridurti faktą, kad daugelis krikščionių į žydus žiūrėjo kaip į žmones, kurie nužudė Kristų – vėlgi nematydami rąsto savo akyje. Tačiau didžiausia problema su tradicine krikščionybe iš tiesų yra žmonių nudvasinimas, paverčiantis mane vieninteliu Dievo sūnumi, o visus kitus žmones nusidėjėliais, ir tuo būdu padalijantis žmonių rasę į dvi kategorijas – į mane ir į visus kitus.

Virš viso to dar turite mokslinio materializmo filosofiją, kuri teigia, kad žmonės tiesiog yra labiau išsivysčiusi gyvūnų versija, ir neigia Dievo egzistavimą ar bet kokį dvasinį žmogiškos prigimties aspektą. Tačiau ši filosofija nebūtų įsitvirtinusi, jeigu tradicinė krikščionybė jau nebūtų užprogramavusi kolektyvinės psichikos anti-dvasingumo filosofija.

Jeigu atidžiai ištirtumėte, pamatytumėte, kad net ir naciams buvo būtina turėti tam tikrą pateisinimą savo veiksmams. Ir jie naudojosi labai keistu ir neracionaliu krikščioniškų bei mokslinių dogmų mišinių, išsikeldami save į antžmogių statusą, o žydus paversdami tik pusiau žmonėmis.

Tad nėra nė menkiausių abejonių, kad tiek tradicinė krikščionybė, tiek ir mokslinis materializmas neša dalį atsakomybės už faktą, kad holokaustas įvyko ir kad kolektyvinė psichika dar nebuvo išgydyta. Tad abi šios pusės iki pat šių dienų ir toliau palaiko žmonių nudvasinimą, kuris gali iššaukti sekantį holokaustą.

Kimas: Na čia tu tikrai kalbi be jokių užuolankų!

Jėzus: Ne, bet negi manai, kad holokausto tema nusipelno švelnaus kalbėjimo, idant išvengtume žmonių ego įžeidimo?

Kimas: Tiesą sakant, ne, mane tiesiog truputį nustebino tavo tiesmukumas. Turint tai omenyje, norėčiau užduoti klausimą, kurį dar nemačiau, kad kas nors būtų uždavęs: Ar žydai kartais patys neprisidėjo prie sąmonės, slypinčios už holokausto?

Jėzus: Ir tu mane vadini tiesmuku? Na, jeigu nori paversti save takiniu ir nori būti apkaltintas antisemitinės propagandos skleidimu, nesiruošiu tavęs stabdyti. Akivaizdu, kad žydai turi labai seną sąmonę, kurioje save laiko „Dievo išrinktaisiais žmonėmis.“ Ir dabar tiems, kurie turi įžvalgų protą, jau turėtų būti akivaizdu, jog tai taip pat yra nudvasinimas, kuris dalina žmonijos rasę į kategorijas, į tuos, kurie yra pranašesni, ir į tuos, kurie yra menkesni. Tad taip, žydai iš tiesų prisidėjo prie šios sąmonės pasauliniu mastu, nors jie jokiu būdu nėra vieninteliai tai darę žmonės.

Tačiau dalykas, kurį jums reikia čia atpažinti, yra tai, kad čia iš tiesų egzistuoja labai tamsi ir šėtoniška sąmonė, kuri visada siekia kurti šias kovas dėl valdžios, kuriose viena grupė žmonių jaučia turinti teisę siekti išnaikinti kitą grupę. Galite į tai žiūrėti kaip į sąmonę, kuri nuolatos ieško tiek grobuonio, tiek aukos. Kaip sakiau, Vokietijos nacionalinėje psichikoje egzistavo tam tikros charakteristikos, dėl kurių Vokietija tapo pažeidžiama ir ėmėsi grobuonio vaidmens. Tačiau tokį patį mechanizmą taip pat matote nacionalinėje Rusijos psichikoje, kuris atvedė prie Stalino genocido, o taip pat ir Kinijoje, kuris atvedė prie Mao genocido.

Tad lygiai taip pat yra tiesa ir tai, kad kolektyvinėje žydų psichikoje egzistuoja tam tikros charakteristikos, kurios pavertė juos taikiniu. Tiesą sakant, jeigu žydai būtų manęs paklausę ir pritaikę pokyčius, kurių atnešti atėjau, jie jau seniai būtų palikę „Dievo išrinktųjų“ sąmonę ir todėl nebūtų tapę nacių ar kitų grobuonių taikiniu istorijos eigoje ir daugelyje šalių. Tie, kurie tampa taikiniu, yra tie, kurie jau pavertė save taikiniu savo pačių protuose. Jų pačių susikurtas savivaizdis, tikrąja to žodžio prasme, pritraukia prie jų išorinę situaciją.

Ir vėlgi, tiems, kurie turi įžvalgius protus, turėtų būti akivaizdu, kad žydai nepaliko šios sąmonės. Kodėl žydai negali atleisti ir judėti toliau? Nes jie nori ir toliau gauti politinės naudos iš holokausto. Jiems pavyko pavaizduoti save pasauliui kaip didžiausio žmonijos istorijoje įvykdyto genocido aukomis. Tačiau Stalinas ir Mao nužudė daug daugiau žmonių, tai kur tuomet proporcijos jausmas?

Brutali realybė yra tokia, kad žydai – kurie save vaizduoja aukomis – nenori, kad pasaulis atleistų ir judėtų pirmyn, palikdamas holokaustą praeityje. Jie nori išsaugoti atmintį ir žaizdas amžinai, idant galėtų manipuliuoti kitomis šalimis ir priversti jas elgtis su jais kaip su „Dievo išrinktaisiais žmonėmis.“ Jeigu pasaulis iš tiesų pagytų ir atleistų, tuomet žydai nebegalėtų reikšti teisių į šį išskirtinį elgesį su jais.

Kimas: Tai ką norėtum, kad pasaulis imtųsi daryti, idant išsigydytų holokausto žaizdas?

Jėzus: Norėčiau, kad žmonės pripažintų tikrąją dvasinę ir psichologinę priežastį ir tuomet nuoširdžiai stengtųsi pašalinti rąstus iš savo akies. Norėčiau, kad pasaulis atleistų Vokietijos žmonėms, ir norėčiau, kad Vokietijos žmonės priimtų Dievo atleidimą. Norėčiau, kad žydai pamatytų rąstą savo akyje ir tuomet atleistų Vokietijos žmonėms, pripažindami, jog beprasmiška visą kaltę suversti vienai šaliai, kai pamatinė priežastis slypi planetinėje psichikoje.

Kimas: Tai tu neturi jokio troškimo nubausti Vokietijos žmonių? Turiu omenyje, daugelis žmonių regis galvoja, kad Dievas nori juos nubausti?

Jėzus: Absoliučiai ne. Neturiu jokio kito troškimo – ir galiu jus užtikrinti, kad Dievas taip pat neturi jokio kito troškimo – kaip išvysti visus Dievo sūnus ir dukteris įžengiant į savo Tėvo karalystę ir pasiliekant joje visą amžinybę. Tačiau, kad galėtumėte įžengti į Dievo karalystę – kuri, kaip paaiškinu šioje svetainėje, yra sąmonės būsena – turite palikti dualistinę, žmogišką sąmonės būseną. Turite palikti bet kokius žmogiškus įsižeidimus ir neatleidimą. Ir turite palikti jausmą, kad esate atskirti nuo Dievo ir nuo kitų žmonių. Būti Dievo karalystėje iš tiesų reiškia būti viena su Dievu. Nėra jokio kito būdo įžengti į karalystę kaip tik per vienovės jausmą.

Tad taip, iš tiesų noriu, kad visi žmonės išmoktų savo pamokas, kurias jiems reikia išmokti iš holokausto, noriu, kad jie pasinaudotų juo rąstui iš savo akies pašalinti, ir tuomet tiesiog judėtų toliau ir įžengtų į Dievo karalystę.

Kimas: Tačiau daugybė žmonių sakys, kad neįmanoma tiesiog judėti toliau ir palikti tokį žiaurumą praeityje.

Jėzus: Taip, tačiau laikydamiesi šio įsitikinimo, jie padeda ir toliau palaikyti nudvasinimą, kuris NEIŠVENGIAMAI paruoš dirvą sekančiam holokaustui. Kaip manote, kodėl sakiau žmonėms atsukti kitą skruostą? Sakiau tai dėl to, kad tai padarę, galite sustabdyti smurto ir žiaurumo sūkurius, kurie egzistuoja tūkstančius metų šioje planetoje. Kas nors turi žengti pirmąjį žingsnį ir atleisti už viską, kas įvyko praeityje. Kaip paaiškina Motina Marija, tiktai visiškas atleidimas gali atvesti į visišką laisvę. Kai atleidžiate, iš tiesų išsilaisvinate nuo praeities.

Tad kur norite eiti? Ar norite įžengti į karalystę, kurioje gyvenantys susigrąžino savo dvasingumą, palikdami savo dualizmą? O gal priešingai, norite pasilikti savo dabartinėje sąmonės būsenoje neribotą laiką? Aš galiu tik parodyti kelią į Dievo karalystę; negaliu pasirinkti už jus.

Kimas: Ir paskutinis klausimas. Man regis, kad dauguma žmonių, kurie iš tiesų suvokia, kas įvyko holokauste, yra priblokšti šios beprasmybės, per kurią mirė tiek daug nekaltų žmonių tokiomis žiauriomis sąlygomis. Tai tiesiog atrodo visiškai beprasmiška. Ar turi ką nors, ką galėtum apie tai pasakyti?

Jėzus: Taip. Jeigu pažvelgsite į karą, pamatysite, kad kelis pirmuosius metus Vokietijos karinės pajėgos buvo beveik nesuvokiamai sėkmingos; jos buvo beveik nesustabdomos. Taip buvo dėl to, kad Adolfas Hitleris ir artimiausi jo bendrininkai nudvasino save iki tokio taško, kuomet jie pasidavė vienai iš velnio pagundų, kuri yra aprašyta šioje citatoje:

5 Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, vieną akimirką parodė Jam visas pasaulio karalystes.
6 Velnias Jam tarė: „Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.
7 Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo“.
8 O Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’“

Tad Hitleris pardavė savo sielą velniui, kad pasiektų savo svajonę viešpatauti visam pasauliui. Ir velnias jam davė didelį kiekį iškreiptos energijos, kuri būtent ir leido Vokietijos pajėgoms laimėti savo karines pergales. Tačiau iš Dievo nepasišaipysite, ir Dievas šią planetą sukūrė taip, kad jokia viena jėga negalėtų jos užvaldyti. Ir todėl, nors velnias gali jums pažadėti pasaulį, jis paprasčiausiai neturi galios išpildyti šį pažadą.

Ir viena iš priežasčių tam yra priežasties ir pasekmės dėsnis, karmos įstatymas, kuris reikalauja, kad jums nužudžius kitus, prarastumėte dalį savo galios. O kai žudote civilius, ypač vaikus, užsitraukiate daug didesnę karmą, nei tiesiog žudydami kareivius mūšio lauke. Tad realybė čia yra tokia, kad už kiekvieną koncentracijos stovyklose nužudytą žmogų, dalis tamsios energijos, dalis nacių turėto momentumo būdavo atimama. Ir todėl nuo pat tos akimirkos, kai naciai pastatė pirmąją mirties stovyklą, jie pasirašė sau mirties nuosprendį ir atvėrė duris daug greitesniam pralaimėjimui. Galiu jus užtikrinti, kad, jeigu naciai nebūtų statę koncentracijos stovyklų, jie nebūtų taip greitai išeikvoję tamsios energijos, ir todėl karas būtų tęsęsis daug ilgiau. To pasekoje daug daugiau žmonių būtų buvę nužudyta mūšio lauke.

Žinau, kad tai yra menka paguoda tą išgyvenusiems žmonėms ir jų šeimoms, tačiau tai yra faktas, kad už kiekvieną koncentracijos stovyklose nužudytą asmenį buvo išgelbėtos mažiausiai kitų dviejų žmonių gyvybės, sumažinant už nacių ir jų karo mašinos slypėjusią tamsos jėgą. Ši situacija buvo panaši į tą, kuri vyko Romos laikais, kuomet romėnų vykdomi krikščionių žudymai prisidėjo prie romėnų imperijos žlugimo. Tad tam tikra prasme galėtumėte sakyti, kad jų mirtys nebuvo visiškai beprasmiškos. Jos iš tiesų pasitarnavo aukštesniam tikslui, nors šio tikslo pakylėtieji mokytojai verčiau būtų norėję išvengti.

Prašau jūsų suprasti, kad jokiais būdais nemėginu sumenkinti holokausto siaubų ar vokiečių atsakomybės. Tiesiog mėginu jums parodyti, kad Dievas niekada nenori, kad žmonės liktų įstrigę praeityje. Jis nori, kad žmonės išmoktų savo pamokas, tai reiškia, atkurtų savo dvasingumą, ir tuomet judėtų toliau. Ir iš tiesų, jau laikas, ir seniai jau laikas, pasauliui judėti toliau ir visam laikui palikti sąmonę, sukėlusią holokaustą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels