Žmonių išlaisvinimas nuo klaidingų įsitikinimų

TEMOS: Daugelis krikščionių persekiotų Jėzų – būkite atviro proto pavyzdžiu – įgyvendinkite savo dvasingumą kasdienybėje – gerbkite laisvą valią – nesiekite atversti; tiesiog dalinkitės – žmonių išlaisvinimas – venkite fanatizmo

Klausimas: Galbūt klystu, ir jeigu taip, prašau, pataisyk mane. Kartais, kai diskutuoju dvasinėmis temomis ir išreiškiu savo nuomonę/įsitikinimus krikščionims (iš esmės atrajodamas tai, ką sakai šioje svetainėje), sulaukiu iš jų neapykantos. Kaip dar, be meilės, galėčiau padėti jiems išlaisvinti savo protą, o gal tai yra kažkas, ką jie turi būti pasirengę padaryti patys, savo gyvybės srauto evoliucijoje?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Argi tai ne keistas reiškinys, kad tiek daug žmonių, kurie save vadina krikščionimis ir kurie teigia esantys mano pasekėjai, reaguoja su neapykanta ir pykčiu, kai jiems tenka susidurti su idėjomis, kurios išeina už jų bažnyčios doktrinų ribų ir joms prieštarauja? Argi nekeista, kad šie save krikščioniais skelbiantys žmonės nesugeba matyti, jog nugrimzdo į lygiai tokią pačią mąstyseną, su kuria susidūriau aš ir kuriai daugybę kartų mečiau iššūkį žydų religijos vaduose ir pasekėjuose? Argi nekeista, jog jie teigia sekantys mano mokymais, bet atsisako įkūnyti šiuos mokymus, ypač mano įsakymą mylėti vienas kitą kaip aš jus mylėjau (Jono 15,12)? Argi nekeista, kad jie teigia sekantys Kristumi, tačiau nesugeba matyti, jog įkūnija mąstyseną – antikristo protą – kuri nužudė Gyvąjį Kristų prieš 2000 metų ir kuri jį vėl persekiotų šiandien?

Kiekvienas, kuris yra atviras šios svetainės mokymams, turėtų pripažinti, jog jis arba ji pasiekė aukštesnį dvasinio brandumo lygį, nei dauguma žmonių, kuriuos galite atrasti vyraujančiose krikščioniškose bažnyčiose – ar bet kurios kitos religijos tradicinėse atšakose. (Žinoma, tai neturėtų atvesti prie puikybės, tai tiesiog turėtų būti realistiškas įvertinimas.) Kaip paaiškinu savo mokyme apie skirtingus dvasinio išsivystymo lygmenis, kai kurie žmonės yra įstrigę baimėje paremtame požiūryje į religiją. Todėl jie jaučia grėsmę iš visko, kas neatitinka jų doktrinos, kurią jie nusprendė laikyti vienintele tiesa ir absoliučia tiesa.

Ir gyvybės srautas tol neištrūks iš šio baime paremto požiūrio, kol nesiryš pažvelgti už savo egzistuojančių įsitikinimų. Gyvybės srautas turi nuspręsti, jog yra pasirengęs augti, o tam jis privalo ryžtis prisiimti atsakomybę už savo paties išganymą, užuot tikėdamasis, kad išorinis išganytojas visą darbą nudirbs už jį. Tačiau iš tiesų galima daug ką nuveikti, kad padėtumėte gyvybės srautui priimti šį sprendimą.

Svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti, yra būti pavyzdžiu. Eikite dvasiniu keliu ir siekite įgyti gilesnį dvasinės gyvenimo pusės supratimą. Tačiau nepakanka tiesiog turėti intelektualinį supratimą. Privalote sugerti savo įgytas įžvalgas ir išreikšti jas visuose savo kasdieninio gyvenimo aspektuose. Religija niekada neturėtų būti paltas, kurį apsivelkate eidami į bažnyčią sekmadienį ir nusivelkate išėję iš bažnyčios. Tikrasis dvasingumas yra integrali jūsų esybės dalis, veikianti visus jūsų gyvenimo aspektus. Ir kai iš tiesų pademonstruosite šį absoliutų pasišventimą dvasiniam augimui, įkvėpsite daug daugiau žmonių nei galite įsivaizduoti.

Einant dvasiniu keliu yra natūralu, kad jaučiate troškimą pasidalinti savo supratimu ir įžvalgomis. Mano patarimas šiame kontekste būtų pasiekti gilesnį supratimą apie laisvos valios svarbą ir išsiugdyti bekompromisinę pagarbą Laisvos Valios Įstatymui. Tame slypi du aspektai:

Privalote bekompromisiškai gerbti kitų žmonių laisvą valią. Jie turi teisę tikėti tuo, kuo nori tikėti, net jeigu jų tikėjimą laikytumėte ribotu ar absoliučiai klaidingu. Jie turi teisę pereiti procesą, per kurį palaipsniui gilintų savo supratimą, kaip kad darėte jūs, kol pasiekėte savo dabartinį supratimo lygmenį. Jie netgi turi teisę uždaryti savo protą bet kokiam aukštesniam supratimui nei jų esama tikėjimo sistema, kurią jie nusprendė laikyti aukščiausia tiesa.

Tai nereiškia, kad negalite kalbėti su kitais žmonėmis apie savo įsitikinimus. Tačiau tai reiškia, kad turėtumėte tai daryti su bekompromisiniu požiūriu, jog nemėginate nė vieno atversti ar įtikinti, kad jų įsitikinimai yra klaidingi, o jūsiškiai teisingi. Egzistuoja subtilus, tačiau labai svarbus skirtumas, kai turite baime grįstą intenciją ir norą priversti kitus priimti jūsų įsitikinimus, ir kai turite meile grįstą intenciją ir tiesiog norite pasidalinti savo įsitikinimais ir supratimu. Kai baimė nebus jus motyvuojantis dalykas, nejausite žūtbūtinio poreikio atversti kitus. Tiesiog išsakysite savo įsitikinimus ir būsite neprisirišę prie to, kaip kiti žmonės reaguos į jūsų teiginius.

Antrasis aspektas yra tai, kad privalote besąlygiškai gerbti savo pačių laisvą valią. Turite teisę tikėti tuo, kuo tikite, ir turite teisę išreikšti savo įsitikinimus. Todėl, kai kiti žmonės reaguoja negatyviai, tiesiog turite būti neprisirišę prie jų reakcijų. Ir tol, kol laikysitės mano patarimo ir turėsite meile paremtą intenciją, tol neturėtumėte leisti kitų žmonių reakcijoms sukliudyti jums išreikšti tai, kuo tikite. Jie nori, kad nustotumėte kalbėti apie tai, kas išeina už jų tikėjimo sistemos ribų, kadangi bijo atverti savo protą naujoms idėjoms. Jie turi teisę uždaryti savo protą, tačiau neturi teisės reikalauti, kad padarytumėte tą patį ir liautumėtės kalbėti apie savo supratimą.

Eidami keliu į asmeninį Kristiškumą, palaipsniui įgysite gebėjimą mesti iššūkį žmonių iliuzijoms ir ribotiems įsitikinimams tokiu būdu, kuris bus grįstas vien meile, tačiau kartu bus labai tiesus ir tvirtas. Galite matyti, kad dariau tai daugybę kartų savo misijos metu. Iš tiesų, daugeliu atveju gyvybės srautas nori išsilaisvinti nuo tam tikrų išorinių įsitikinimų, tačiau išorinis protas negali šių įsitikinimų paleisti. Todėl žmogus yra įstrigęs dvasinėje aklavietėje, iš kurios pats nesugeba ištrūkti. Priežastis yra ta, kad tam, jog ištrūktų, žmogui reikia priimti sprendimą, tačiau žmogus įsikibęs laikosi iliuzijos, kuri neleidžia gyvybės srautui priimti kritinio sprendimo.

Toks žmogus gali būti išlaisvintas tik tuomet, kai jam iššūkį mes tam tikrą Kristiškumo laipsnį pasiekęs žmogus, galintis perduoti jam supratimą, meilę ir Dievo galią, kurie perskrostų iliuzijų kalėjimą, kuriame yra įkalintas žmogaus protas. Tačiau tam padaryti reikalinga labai subtili pusiausvyra, kurią tegalima pasiekti per Kristaus AŠ. Tačiau, kol dar nesate pasiekę šio Kristiškumo lygmens, galite daug ką dėl kitų nuveikti, naudodamiesi Arkangelo Mykolo Rožiniu ir Motinos Marijos rožiniais, kad išlaisvintumėte žmones nuo baimės ir kitų apribojimų.

Tai yra liūdnas faktas, kad tiek daug žmonių atsiverčia į kurią nors tikėjimo sistemą ir tuomet ima laikyti savo šventa pareiga atversti kitus į šį tikėjimą visomis įmanomomis priemonėmis, net jeigu tai pažeistų jų pačių religijos įsakymus. Šie žmonės dažnai pasinaudoja savo išoriniu protu arba emocijomis samprotaudami, kad jų tikslas atversti kitus yra toks kilnus, jog dėl to pasidaro priimtina pažeisti Laisvos Valios Įstatymą. Jie pradeda fanatiškai mėginti atversti kitus, ir naudojasi baime, mėgindami kontroliuoti kitus ir priversti juos priimti savo įsitikinimus. Kaip paaiškina Motina Marija savo mokyme, idėja, kad tikslas gali pateisinti priemones niekada neatėjo iš Dievo.

Siekis kontroliuoti kitus per baimę, kaltės jausmą ir kitas negatyvias emocijas niekada nėra priimtinas ir neturi jokio ryšio su Kristiškumu. Tačiau, kai pasieksite tam tikrą Kristiškumo lygį, sugebėsite pakilti virš šios fanatiškos reakcijos ir sugebėsite vis tiek mesti iššūkį žmonių iliuzijoms. Esminis skirtumas yra tas, kad šį iššūkį mesite ne išoriniu protu ar savo emocijomis. Suvoksite tiesą, kad jūs patys iš savęs nieko negalite padaryti (Jono 5,30). Tiesiog lauksite, kol jūsų Kristaus AŠ ims veikti per jus ir mes kitiems iššūkį. Kitaip tariant, nesinaudosite savo išoriniu protu, kad nuspręstumėte, jog privalote mesti iššūkį kitų žmonių iliuzijoms. Tai įvyks spontaniškai, iš vidaus.

Jeigu norite pasiekti šį tašką, kuomet jūsų Kristaus AŠ galėtų dirbti per jus, turite turėti bekompromisinę pagarbą laisvai valiai ir aiškų ryšį su savuoju Kristaus AŠ. Kai pasieksite šį lygį, tiesiog leisite Kristaus protui dirbti ir padėti žmonėms, kurie negali patys išsilaisvinti iš savo iliuzijų.

Galima sakyti, kad visi dvasiniai mokytojai yra siunčiami į Žemę tam, kad padėtų žmonėms, kurių gyvybės srautai nori išsilaisvinti, bet yra įstrigę savo išoriniame prote, įstrigę kokioje nors organizacijoje, tikėjimo sistemoje, kultūroje arba yra patekę tamsos jėgų įtakon. Šie žmonės taip ir liks įstrigę savo neišmanyme ir iliuzijose, kol jų savo įsikišimu neišlaisvins žmogus, veikiantis kaip Dievo atstovas Kristaus proto galia. Tad, kai nuoširdžiai sieksite leisti „šiam protui būti jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje,“ (filipiečiams 2,5) iš tiesų galėsite tapti instrumentu, padėsiančiu žmonėms ištrūkti iš iliuzijų kalėjimo.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels