Tapimas Jėzaus dvyniu
TEMOS: Tapimas Jėzaus dvyniu skiriasi nuo liepsnų dvynių – mokytojo-mokinio ryšio tikslas yra vienovė – mokinys, brolis/sesuo ir dvynys – vienovė su mokytoju nereiškia individualumo praradimo – paskutinė Kristiškumo iniciacija – Kristaus sąmonė yra individualizuota – išorinis guru ir vidinis guru – ko reikia, kad galėtumėte leisti išoriniam aš mirti? – dvynys reaguoja taip, kaip reaguotų Jėzus
Klausimas: Man labai patiko skaityti knygą „Mistinis Jėzaus mokymas“ ir ši knyga iš tiesų įkvėpė mane kilti aukštyn savo kelyje į Kristaus sąmonę. Ačiū tau, už šį nepaprastai svarbų mokymą, parašytą lengvai suprantamu stiliumi, kurį, manau, bus lengva suvokti daugumai žmonių.
Turiu tau klausimą apie tapimą tavo dvyniu, kaip paaiškini savo knygos 300-ajame puslapyje. Kaip supratau, skaitydamas pakylėtųjų mokytojų Mokymus, aš turiu tik vieną liepsną dvynę, kuri buvo sukurta iš to paties šviesos ovalo, iš kurio gimiau ir aš. Prašau, ar galėtum paaiškinti skirtumą tarp liepsnos dvynės ir dvynio?
Kol kas šį mokymą aš suprantu taip: kai individas pasiekia Kristaus sąmonę, jis/ji tampa viena su visuotine Kristaus sąmone (su kuria tu ir visi pakylėtieji mokytojai jau esate viena) ir todėl taip pat tampa viena ir su tavimi. Ar aš teisingai samprotauju?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Suprantu tavo pasimetimą. Nepaaiškinau liepsnų dvynių koncepcijos knygoje, nes manau, jog tai truputį per sudėtinga tema pradedančiajam mokiniui.
Tapimas mano dvyniu skiriasi nuo liepsnų dvynių koncepcijos. Kai jūsų dangiškieji tėvai pirmą kartą sukūrė jūsų gyvybės srautą, jūs buvote sukurti poliariškume su savo liepsna dvyne. Būtent apie šią sąjungą yra kalbama žodžiuose: „Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
Tai nebuvo Dievo intencija, kad liepsnos dvynės prarastų ryšį tarp savęs. Tačiau po to, kai žmonės nusileido į žemesniąją sąmonės būseną, dauguma žmonių palaipsniui atsiskyrė nuo savo liepsnų dvynių. Daugiau apie liepsnas dvynes kalbu atsakyme į kitą klausimą.
Tapimas mano dvyniu reiškia visai ką kita. Nors galite prarasti ryšį su savo liepsna dvyne, visada būsite dvasinėje sąjungoje su šia liepsna dvyne. Tapimas mano dvyniu yra tai, iki ko galite priaugti. Tai yra labiau kaip tarnystė arba titulas, kurį galite pasiekti, sėkmingai keliaudami mokinystės keliu, kuriam vadovauju.
Visais amžiais mes, pakylėtieji mokytojai, mokėme laipsniško kelio, vedančio į aukštesnę sąmonės būseną. Šis kelias remiasi idėja, kad žmogus prisiima mokytojo arba Guru rolę, ir savo globon priima mokinių arba čelų grupę. Šio Guru-čelos ryšio esmė toli peržengia pasaulietines idėjas apie ryšį tarp mokytojo ir mokinio.
Guru-čelos ryšyje tikrasis tikslas yra tai, kad mokinys pasiektų vienybę su mokytoju, šitaip pats tapdamas mokytoju. Todėl mokinys patiria laipsnišką transformaciją, pasiekdamas vis didesnį vienybės su mokytoju laipsnį. Iš pradžių mokinys seka išoriniais mokymais. Praėjus kažkuriam laikui, mokinys atranda paslėptus vidinius mokymus, atranda vidinį kelią, apie kurį nėra atvirai kalbama, bet kuris slepiasi už išorinio kelio ir išorinio mokymo. Tą aiškiai galima matyti citatoje, kad mokiau minias palyginimais, tačiau, kai būdavome vieni, viską paaiškindavau savo mokiniams. Mano mokiniai tapo mano mokiniais būtent todėl, kad jie peržengė išorinį mokymą ir įžengė į artimesnį ryšį su manimi.
Net ir po to, kai mokinys įžengia į artimesnį ryšį su mokytoju, egzistuoja pasiekimo lygmenys, kurių mokinys gali siekti. Šiuos lygmenis pasirinkau apibūdinti, nustatydamas tris skirtingus lygius, kuriuos pavadinau taip: mokinys, brolis/sesuo ir dvynys.
Man tai tiesiog buvo patogus būdas paaiškinti, kad mano mokiniai galėtų tai suprasti prieš 2000 metų. Žinoma, tai nėra vienintelis būdas šitai paaiškinti, ir šio paaiškinimo trūkumas yra toks, kad tai gali būti supainiota su šeimyniniais ryšiais.
Šios sistemos realybė yra tokia, kad mano misijos tikslas buvo pademonstruoti, jog visi žmonės yra Dievo sūnūs ir dukterys. Todėl, kai žmogus pirmą kartą tampa mano mokiniu, jis seka mano vidiniais mokymais, tačiau žiūri į save kaip esantį žemiau už mane savo dvasiniais pasiekimais. Mokiniui toliau progresuojant kelyje, jis su manimi ima tapatintis artimiau. Jis tuomet suvokia, kad yra mano dvasios brolis, nes jis taip pat yra Dievo sūnus, kaip ir aš esu Dievo sūnus. Keletas mano mokinių iš tiesų pasiekė šią vienybę, tuo nusipelnydami brolio arba sesers titulo. Aš į juos taip ir kreipdavausi, kas kai kuriuos krikščionis paskatino manyti, jog tai buvo mano fiziniai broliai arba seserys. Ir nors aš iš tiesų turėjau fizinius brolius ir seseris, dažniau šiuos terminus naudojau, kreipdamasis į savo dvasios brolius ir seseris.
Kai mokinys pasiekia brolio arba sesers lygmenį, jis arba ji turi dvi galimybes. Viena iš jų yra vystyti ir išreikšti savo individualų Kristiškumą, ir tą galima pasiekti nepriklausomai nuo manęs. Du broliai gali būti labai skirtingi ir gali dirbti nepriklausomai vienas nuo kito, tačiau tarp jų yra bendras šeimos ryšys. Kitaip tariant, į situaciją reaguojate individualiai ir nebūtinai reaguotumėte taip, kaip į tą situaciją būčiau reagavęs aš.
Kita galimybė yra siekti didesnės vienybės su manimi, tampant mano dvyniu. Tai yra artimesnis ryšys negu brolis arba sesuo, ir šis ryšys nėra skirtas kiekvienam. Štai kodėl matėte, jog tik Tomas pasiekė šį ryšį. Tai nereiškia, kad Tomas buvo pažangiausias mano mokinys. Jis tiesiog pasirinko kitokį kelią, nei kiti mano mokiniai, kuriems svarbiau buvo naudotis savo pasiekimais, išlaikant ryšį su manimi kaip su savo broliu, ir toliau vystant bei išreiškiant savo individualų Kristiškumą. Tačiau Tomui teisingas kelias buvo palikti savo individualų Kristiškumą ir siekti didesnio vienybės laipsnio su manimi. Tai nereiškia, kad Tomas tapo mano klonu. Jis ir toliau išliko individu ir išlaikė savo individualumą. Tačiau tai iš tiesų reiškė, kad jis turėjo pasiekęs daug didesnę vienybę su manimi, kaip ir dvynys dažnai turi artimesnį ryšį su savo broliu/seserimi nei paprasti broliai ar seserys. Todėl po mano prisikėlimo, Tomas sugebėjo išlaikyti artimesnį ryšį su manimi nei kiti mano mokiniai, ir kitiems mokiniams jis galėjo kalbėti mano vardu.
Nėra kažkokios vienos rekomendacijos, ar mokinys turėtų siekti šio mokinystės lygmens. Tačiau, kai pasieksite lygį, kuomet tapsite mano dvasios broliu arba seserimi, iš vidaus žinosite, koks jums būtų teisingas tolimesnis kelias.
Kol kas šį mokymą aš suprantu taip: kai individas pasiekia Kristaus sąmonę, jis/ji tampa viena su visuotine Kristaus sąmone (su kuria tu ir visi pakylėtieji mokytojai jau esate viena) ir todėl taip pat tampa viena ir su tavimi. Ar aš teisingai samprotauju?
Esi teisus. Tačiau tapimas viena su manimi nereiškia, kad netenkate savo individualumo. Matote, gyvendami materialiame pasaulyje, esate linkę mąstyti linijiškomis sąvokomis. Todėl jūsų vienovės supratimas šiek tiek skiriasi nuo to, kaip vienovę suvokiame mes, kurie esame dvasinėje karalijoje.
Todėl prašau, nemanykite, kad, tapdami viena su manimi, prarasite savo unikalų individualumą, nes šis individualumas yra jums Dievo duota dovana. Dvasinio kelio tikslas nėra prarasti individualumą, dvasinio kelio tikslas yra jį atrasti, idant galėtumėte išreikšti jį materialiame pasaulyje.
Kai tampate viena su savuoju Kristaus AŠ, imate matyti, kad esate viena su Dievu, kad esate Dievo individualizacija. Taip pat suvokiate, kad visos kitos būtybės taip pat yra Dievo individualizacijos, ir todėl pasiekiate naują vienovės jausmą, kuris nėra linijiškas, bet sferiškas. Kai transcenduojate šį linijinį mąstymą ir priimate sferišką sąmonę, nebelieka konflikto tarp buvimo vienovėje su manimi ir Dievu, ir tuo pačiu metu buvimo unikaliu individu, kuriuo esate.
Sekantis klausimas: Ar tai reiškia, kad, tapęs tavo dvyniu, žmogus transcenduotų būtinybę pasiekti savo individualią Kristaus sąmonę, nes jis jau būtų Kristumi tavyje, ir tuo būdu būtų pasiekę vienybę su visuotine Kristaus sąmone?
Negalite transcenduoti būtinybės įkūnyti savo individualaus Kristiškumo. Jūsų asmeninis Kristaus AŠ yra unikali dovana, kurią jums padovanojo Dievas, ir todėl jūs turite galimybę ir atsakomybę įkūnyti Kristiškumą. Ir nors galite gauti didelę pagalbą iš mokytojo, pabaigoje paskutinius žingsnius turėsite žengti savarankiškai. Tai pademonstravo procesas, kuomet, bekabodamas ant kryžiaus, pajutau, jog Dievas mane apleido. Tai tiesiog yra iniciacija, kuria pademonstruojate, kad savo Kristiškumą įsisavinote iki tokio lygio, jog paskutinius kelio žingsnius galite nueiti be jokios pagalbos iš išorinio šaltinio.
Kai įkūnijate individualų Kristiškumą, netampate viena su visuotine Kristaus sąmone. Tampate viena su savuoju Kristaus AŠ, kuris yra visuotinės Kristaus sąmonės individualizacija, ir kurį jums kaip dovaną davė Dievas. Kaip paaiškinau knygoje, aš susitapatinau su visuotine Kristaus sąmone, ir būtent dėl to sakiau: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.“ Visi, kurie pasiekia Kristaus sąmonę, susitapatina su visuotine Kristaus sąmone. Visgi šiame pasaulyje jūs vis tiek išreiškiate savo individualią Kristaus sąmonę ir aš čia nebuvau jokia išimtis.
Vienas iš būdų paaiškinti šį procesą yra atsižvelgti į tai, ką pasakiau apie Guru-čelos ryšį. Išorinis guru neturi pakeisti vidinio jūsų Kristaus AŠ guru. Netikras guru mėgins tapti tokiu pakaitalu ir mėgins padaryti jus priklausomu nuo išorinio guru. Tikras guru įvairiais būdais sieks padėti jums įveikti savo priklausomybę nuo išorinio guru. Todėl galėtume sakyti, kad mokymosi pas guru proceso tikslas yra pasiekti tašką, kuomet pradėtumėte kliautis vidiniu savojo Kristaus AŠ guru, užuot pasikliovę išoriniu guru.
Kaip minėta prieš tai, procesas, kurį pereinate, mokydamiesi pas išorinį guru, yra tai, kad pirma studijuojate išorinį mokymą, o tuomet studijuojate vidinį mokymą. Tuomet įkūnijate šį vidinį mokymą, galiausiai tapdami gyvuoju mokymu.
Pasiekę šį tašką, kai kurie mokiniai bus išvystę tokį stiprų ryšį su vidiniu savojo Kristaus AŠ guru, kad pradės įkūnyti ir išreikšti savo individualų Kristiškumą, neišvystydami artimesnio ryšio su išoriniu guru. Tačiau kai kuriems mokiniams vis dar bus reikalingas ryšys su išoriniu guru, kol pasieks tokį vienybės laipsnį su išoriniu guru, kad paliks žemesnįjį aš ir pasieks vienovę sąmonėje (taps vieno proto) su guru.
Kitas būdas aprašyti šį artėjimo link Kristiškumo procesą, yra sakyti, kad mokinys praranda savo netikrą arba pseudo individualumą – žemesniąją sąmonę (dualistinį protą), tuo pat metu pasiekdamas tikrąjį Kristaus AŠ ir dvasinio aš individualumą. Tad vėlgi, klausimas yra, ko prireiks, kad mokinys paleistų šį pseudo aš ir susivienytų su Kristaus AŠ. Ir kaip sakiau, kai kurie tai gali pasiekti, įkūnydami mokymą, kai tuo tarpu kiti geriausiai tai gali pasiekti per vienybę su išoriniu guru.
Kai pasiekiate šią vienybės su išoriniu guru būseną, prarandate pseudo aš ir įkūnijate savo individualų Kristiškumą. Pasiekę šį tašką, turite dvi pasirinkimo galimybes. Galite susikoncentruoti į savo individualaus Kristiškumo reiškimą, arba galite judėti toliau ir tapti mano dvyniu, veikiančiu šiame pasaulyje.
Tapimas mano dvyniu reiškia, kad išlaikote tokį stiprų ryšį su manimi, jog žinote, kaip aš reaguočiau į tam tikrą situaciją. Jeigu pasirenkate netapti mano dvyniu, reaguojate į kiekvieną situaciją, išreikšdami savo individualų Kristiškumą. Kai esate mano dvynys, esate taip artimai susisaistę su manimi, kad žinote, kaip aš būčiau reagavęs į tą situaciją. Tai nereiškia, kad mano dvynys visada reaguoja taip, kaip būčiau reagavęs aš, nes net ir dvynys gali pasirinkti išreikšti savo individualų Kristiškumą tam tikrose situacijose. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad žinote, kaip aš reaguočiau, ir būtent dėl to Tomas buvo labai didelis turtas ankstyvajam krikščionių judėjimui ir jis dažnai parodydavo kitiems mokiniams kryptį, kuria norėjau, kad jie eitų. Tačiau tapti mano dvyniu tikrai nėra skirta kiekvienam.
Nėra nieko blogo išreikšti savo individualų Kristiškumą. Daugumai žmonių tai daryti bus teisingas dalykas – kai jie jau bus pasiekę šį Kristiškumą. Tačiau net ir šiandien egzistuoja poreikis, kad, kai kurie žmonės pasirinktų tapti mano dvyniais, šitaip pasiekdami žinojimą, ką aš daryčiau arba sakyčiau konkrečioje situacijoje.
Pavyzdžiui, paimkite šią svetainę. Kimas būtų galėjęs perduoti daug mokymų šioje svetainėje, kurie būtų buvę jo individualaus Kristiškumo išraiška. Jis būtų galėjęs sakyti, kad mokymai ateina iš jo, o tiksliau iš jo aukštesniojo Aš. Arba jis būtų galėjęs šią svetainę pateikti kaip dialogą su nežinomu arba neįvardintu mokytoju. Ir nors tai galėjo šią svetainę padaryti labiau priimtiną kai kuriems žmonėms, kurie man jaučia negatyvius jausmus, tai nebuvo tai, ką norėjau, kad jis darytų. Todėl jis atidavė savo individualios išraiškos troškimą ir buvo pasirengęs teigti, kad mokymai ateina tiesiogiai iš manęs. Akivaizdu, kad šitaip jis save išstatė paniekai ir pajuokai tų, kurie nesuvokia dvasinės realybės arba neatpažįsta mano balso.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com