Alfos, Omegos ir Kristaus perspektyva į kūrybiškumą
Klausimas: Mylimas Sen Žermenai, neseniai atradau šią savastį, kuri labai greitai patiria nusivylimą, kai ateina metas save išreikšti ir kažką atnešti. Vos tik suvokiu, kad jau kažkas egzistuoja panašia forma materijos karalijoje, arba kažkas kitas kažkuo pasidalino panašiu būdu, jaučiu, kad yra beprasmiška iš viso to siekti ar tai išreikšti. Tačiau jaučiu čia kažkokį tiesos grūdą. Galbūt tai yra troškimas atnešti kažką, kas dar neegzistuoja. Norėčiau pamatyti aukštesnę perspektyvą į tai.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare.
Turite į tai pažvelgti iš Alfos ir Omegos perspektyvos. Kas yra kūrybiškumas? Na, Alfa kūrybiškumo aspektas yra tai, kad atnešate kažką, kas nebuvo atnešta anksčiau. Susiderinate su pakylėtąja karalija, susiderinate su pakylėtuoju mokytoju ir atnešate kažką, kas nebuvo atnešta į Žemę. Tai yra buvimo kūrybišku Alfa aspektas.
Tačiau Omega aspektas yra lygiai taip pat svarbus. Tai yra, kad pažvelgiate į kažką, kas jau egzistuoja, ir pamatote geresnį būdą tai daryti, ir tuomet jūs tai patobulinate. Neprivalote iš naujo išradinėti rato, tačiau iš tiesų galite sukurti geresnę rato versiją. Galite sakyti, kad pirmasis ratas galėjo būti akmeninis diskas su paprastu mediniu velenu, pritaisytas prie jaučio tempiamo vežimo, tačiau pažvelkite, kaip ratai yra naudojami šiandien šiuolaikiniuose automobiliuose ir motocikluose. Didžiuliai technologijų, žinių ir išradimų kiekiai yra sudedami į šių ratų sukūrimą. Jeigu žmonės būtų pasakę: „Na, senasis ratas yra pakankamai geras, mums nereikia jo tobulinti“, na tai tuomet nebūtumėte turėję šiuolaikinių automobilių, motociklų, dviračių, lėktuvų ir visų šių išradimų.
Visada yra reikalingi abu, tačiau šalia to taip pat, tiesą sakant, egzistuoja ir trečiasis kūrybiškumo aspektas. Galime kalbėti apie Alfą ir Omegą, bet dar yra ir Kristaus perspektyva, kuri subalansuoja plėtimosi ir sutraukiančią jėgas. Ir štai čia visada yra erdvės individualiai išraiškai. Galite sakyti: „Na, taip, žmonės ant drobės tapė ištisus šimtmečius. Nėra nieko naujo, ką būtų galima nutapyti. Viskas, kas buvo nauja, jau buvo padaryta. Kažkas jau apie tai mąstė. Pamirškime tapymą.“ Tačiau egzistuoja begalinė erdvė individualiai išraiškai. Tai neprivalo būti geriau už tai, ką sugalvojo kažkas kitas. Tai neturi būti tiek originalu, kad niekas kitas nebūtų padaręs nieko panašaus. Tai tiesiog turi būti individuali išraiška. Ir tai vis tiek turės vertę, tiek tam, kuris tai išreikš, tiek kitiems žmonėms, kurie gali tuo mėgautis. Ir, žinoma, tai galima perkelti į daugelį kitų gyvenimo aspektų.
Ar yra tik vienas būdas daryti dalykus? Jūs visada, kaip yra sakoma, galite išrasti geresnius spąstus pelėms. Tačiau esmė čia nėra vien geresni spąstai pelėms, esmė yra faktas, kad egzistuoja skirtingi būdai daryti dalykus.
Na ir dabar, galime perkelti šią diskusiją į dvasinių mokymų lygmenį. Egzistuoja sena diskusija, koks yra pranašiausias dvasinis mokymas? Ar yra tik viena tiesa, ir kas yra aukščiausias dvasinis mokymas? Mes sakėme, kad tai, ką mes, pakylėtieji mokytojai, darome, yra laipsniškas apreiškimas. Dalis laipsniško apreiškimo, laipsniško apreiškimo alfa aspektas yra tai, kad atnešame mokymus, kurie niekada anksčiau nebuvo perduoti Žemėje. Tačiau laipsniško apreiškimo omega aspektas yra tai, kad mes išreiškiame dvasines idėjas tokia forma, kurioje jas yra lengviau suvokti, jas gali suvokti daugiau žmonių, tad mes skleidžiame dvasines idėjas vis platesnei ir platesnei auditorijai. Ir Kristaus perspektyva į tai yra, kad visada egzistuoja erdvės pristatyti dvasines idėjas individualiais būdais.
Galite sakyti, kad esate pakylėtųjų mokytojų mokinys. Turite pakylėtųjų mokytojų mokymą, kuris buvo tiesiogiai perduotas iš mūsų. Tačiau jūs galite jį paimti ir išreikšti jį savitu būdu, daugybe įvairių būdų. Kai kalbatės su žmonėmis, galite apie tai rašyti, galite sukurti video, galite daryti įvairiausius dalykus. Jūs suformuluojate idėją savo paties žodžiais. Ir kodėl tai yra svarbu? Na, tai gali būti svarbu dėl individualios išraiškos. Jūs, tiesą sakant, geriau suvoksite mokymus, kai tai darysite. Tačiau tai taip pat gali būti svarbu, kadangi žodžiai, kuriuos mes naudojame perduodami diktavimą, gali padaryti poveikį kai kuriems žmonėms ir suteikti jiems šį persilaužimą, šį aha patyrimą, kuomet jie staiga kažką pamato per tuos žodžius, kuriuos mes naudojame, tačiau tie žodžiai negali pasiekti visų žmonių. Jūs esate kilę iš tam tikros aplinkos. Egzistuoja tam tikras žmonių skaičius, su kuriais jūs rezonuojate, kurie rezonuoja su jumis, tad yra vertinga išreikšti mokymus savo individualiu būdu, nes tai iš tiesų gali suteikti tiems žmonėms aha patyrimą, kurio jie negalėtų gauti iš mūsų tiesiogiai padiktuotų žodžių.
Vėlgi, ar yra būtina jausti nusivylimą dėl kažko? Tad jums reikia apsižvalgyti aplinkui, pažvelgti į save ir tarti: „Kodėl jaučiuosi nusivylęs? Kas jaučia nusivylimą?“ Na, tai visada yra atskiroji savastis. Ir ši atskiroji savastis gali turėti troškimą būti „originali“, būti ypatinga, nes sugebėjo padaryti kažką, ko niekas kitas nebuvo padaręs. Ir kai ji pamato: „O, čia aš negaliu būti ypatinga, kažkas kitas jau tai padarė“, ji tampa nusivylusi. Tačiau jūs netampate nusivylę, nebent esate susitapatinę su šia savastimi. Naudokitės įrankiais ir mokymais, atsiskirkite nuo savasties, pamatykite iliuziją, leiskite jai mirti ir išreiškite savo kūrybiškumą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com