Kaip kalbėti be vidinės įtampos
Klausimas: Kaip kalbėti apie idėjas, pristatomas pakylėtųjų mokytojų mokymuose, žmonėms, kurie nėra susipažinę su mokymais, tokiu būdu, kad mokiniui nereikėtų naudotis dualistiniu mąstymu savo samprotavimams pagrįsti, mėginant naudotis pakylėtųjų mokytojų mokymais kaip kažkokiu aukščiausiu įrodymu idėjai pagrįsti ar kitiems mokymams paneigti. Kaip galėtume skleisti per šią dispensaciją pakylėtųjų mokytojų pristatomas idėjas nieko nesisavindami, bet tuo pat metu neabejodami idėjomis, jeigu kas nors jas kvestionuoja ar netgi ignoruoja. Matau, kad egzistuoja labai didelė rizika įpulti į dvasinę puikybę, jaučiantis pranašesniu ar ypatingu. Matau atskirąją savastį, kuri bijo kalbėti apie idėjas, perduotas pakylėtųjų mokytojų, viešoje aplinkoje arba naujiems žmonėms, dėl baimės būti išjuoktu ar pažemintu. Bet jeigu nekalbame apie pakylėtųjų mokytojų pristatomas idėjas, tai taip pat neatrodo teisinga. Tad koks požiūris būtų konstruktyviausias?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 metų vebinare „Ideologijų eros pabaiga“.
Na, tai iš tiesų yra problema, kuri yra labai universali avatarams, ar jie būtų pakylėtųjų mokytojų mokymuose ar ne. Avatarai paprastai jaučia atėję į Žemę kažką pakeisti, ir tai reiškia, jog turite šį troškimą, šį norą, kartais netgi obsesinį-kompulsinį troškimą pasisakyti, padėti kitiems žmonėms.
Žinoma, kai atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymą ir jį priimate, patiriate, kad tai nepaprastai praplečia jūsų suvokimą, ir todėl esate linkę daryti prielaidą, kad jei tik galėtumėte pristatyti pakylėtųjų mokytojų idėjas žmonėms ir paskatinti juos jas priimti, kaip jūs tai padarėte, tai padarytų tokį patį poveikį jų protui. Tai, žinoma, nėra realistiška prielaida. Kaip Gautama Buda ką tik paaiškino, planetoje egzistuoja 7 milijardai žmonių, ir kiekvienas jų turi savo individualią asmeninę ideologiją ir suvokimo filtrą. Galite pristatyti žmonėms idėją, kuri kai kuriems padarys didžiulį poveikį, tačiau kiti į tai pažiūrės priešiškai, kai kurie tai ignoruos, o kitiems tai bus visiškai neįdomu.
Avatarams tai labai stipriai siejasi su jūsų pirmuoju atėjimu į Žemę, kuomet atėjote čia su pozityviu troškimu padėti žmonėms kažką pakeisti. Žinojote, kad tai pareikalaus iš žmonių pamatyti ir priimti naujas idėjas, ir jūs visi kažkuriuo metu pasijautėte atstumti, dažnai jėga pažeminti puolusių būtybių, tačiau jūs dažnai jautėtės ignoruojami ir atstumiami Žemės gyventojų.
Jeigu norite pilnai įveikti šią dinamiką, jums reikia paimti mūsų mokymus apie atskirąją savastį ir gimimo traumą, ir dirbti su jais šioms savastims įveikti. Tačiau jums taip pat reikia žengti žingsnį toliau ir pažvelgti, kas jus atvedė į Žemę, kokias turėjote idėjas ir troškimus, kaip mes keletą kartų naudojome šio pasiuntinio pavyzdį, kad jis suvokė, kaip pirmąjį žingsnį, jog nėra nieko, ką jis privalo padaryti šioje Žemėje.
Vėliau jis taip pat suvokė ir daugelį kitų aspektų, kad jis neprivalo pasiekti kažkokių rezultatų Žemėje, kad jis neturi pasiekti kažkokio galutinio supratimo ar įrodymo Žemėje, kad jis neturi nė vieno įtikinti Žemėje, kad jis neturi pakeisti nė vieno žmogaus Žemėje, kad jis neturi nieko pakeisti Žemėje.
Matysite, kad jeigu sugebėsite įveikti šias savastis, kurios savo šaknimis siekia jūsų pirmąjį atėjimą čionai, tuomet iš tiesų įvyks taip, kad išsilaisvinsite nuo šio prievolės jausmo. Nebejausite privalantys pasisakyti ar privalantys kalbėti kiekvienoje situacijoje, įgysite intuityvų pajautimą, kada yra konstruktyvu kalbėti, o kada ne. O dar svarbiau, išmoksite kalbėti be vidinės įtampos, kuri dažnai lydi kalbėjimą.
Kai sugebėsite tai daryti, pamatysite sulaukiantys kitokios reakcijos iš žmonių. Ir vis dar gali būti žmonių, kurie nesugebės suvokti, ką jūs sakote. Vis dar gali atsirasti keletas žmonių, kurie tam priešinsis, tačiau nesulauksite tokios pačios reakcijos iš žmonių, kurios sulaukiate kalbėdami su šia vidine įtampa. Be to, ir jumyse pačiuose nekils šios reakcijos, žmonėms atmetus tai, ką sakote, jūs tiesiog leisite jiems turėti savo laisvą valią, jūsų tai nepaveiks ir jūs toliau nesiliausite kalbėti.
Ir nutiks taip, kai įveiksite tas savastis, kurios jumyse kuria šią prievolę kalbėti, kad jūs nebejausite poreikio kažką įrodyti, jums nebereikės remtis jokiais autoritetais. Tai yra tikra tiesa, kad tipiška reakcija, ne tik iš pakylėtųjų mokytojų mokinių, bet iš esmės iš kiekvieno, kuris yra įtikėjęs tam tikra tikėjimo sistema, yra tokia, kad jūs pradedate pakylėtųjų mokytojų mokymus laikyti kažkokiu autoritetu.
Ir jūs tuomet tikitės galėsiantys įtikinti kitą žmogų ir tikitės, kad kitas žmogus taip pat priims šiuos mokymus kaip autoritetą. Tačiau, vėlgi, tai nėra realistiškas lūkestis, kadangi žmonės yra skirtingose proto būsenose. Kai transcenduojate poreikį kažką įrodyti, turėti kažkokį autoritetą, nebedarote spaudimo žmonėms, o kai nebedarote spaudimo žmonėms, jie taip stipriai nebereaguoja, kaip reaguodavo tuomet, kai pasąmoningai mėginote juos spausti, nes jie visada tai jaučia.
Tad tuomet nutinka taip, kad galite priimti naują požiūrį. Užuot mėginę juos įtikinti, užuot priėmę šį požiūrį: „Jie turėtų reaguoti tam tikru būdu, jie turėtų priimti tai, ką sakau, jie turėtų atsiversti“, jūs tiesiog dalinatės tuo, kas su jumis nutiko. Jūs dalinatės, kaip atradote šių konkrečių pažiūrų naudingumą, kaip jos pakeitė jūsų požiūrį į gyvenimą, kaip jos pakeitė tai, kaip patiriate gyvenimą, kaip jos jums suteikė didesnę ramybę, pilnatvę ir pasitenkinimą.
Jūs tiesiog dalinatės savo mokymų patirtimi. Ir tai yra fundamentaliai kitoks požiūris nuo to, kai dar tebeturite likusių tų savasčių, kurios jus verčia kalbėti ir kurios taip pat jums kelia šią baimę, kad būsite atstumti. Jūs galite siekti to taško, kuriame būtumėte neutralūs. Į tai taip pat įeina, kaip apie tai buvo kalbama šiuose mokymuose, ideologinio požiūrio įveikimas.
O taip pat, kai atsikratote šių atskirųjų savasčių, galite išpildyti visų religijų priesaką: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų, (nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų)“. Nenorite, kad kiti žmonės verstų jus kažką daryti, tad ir jūs nenorite versti kitų žmonių.
Iš esmės galėtume sakyti, kad jeigu paimtumėte Gautamos mokymus apie ideologinį mąstymą, ir kiek daug žmonių pasaulyje suvokė, jog nėra naudinga naudoti jėgą, geresnė visuomenė nėra sukuriama naudojant jėgą, galite matyti, kad nesukursite geresnės visuomenės mėgindami primesti tam tikras idėjas kitiems žmonėms. Netgi galėtume sakyti, kad jeigu paimtume priesaką „darykite kitiems“ iki jo logiškos išdavos arba ekstremaliausio taško, kad galite turėti troškimą pakeisti visuomenę. Jeigu pažvelgtumėte į visas ideologijas, kurios buvo perduotos Žemėje, galėtume sakyti, kad visos jos turi vieną bendrą dalyką – jos visos yra grindžiamos idėja, jog norint pakeisti visuomenę, turite pakeisti kitus žmones.
Tad egzistuoja, kaip paaiškino Gautama Buda, padalijimas į tuos, kurie skleidžia ideologiją ir siekia pakeisti, ir tuos, kurie tam priešinasi, ir tie, kurie skleidžia ideologiją, visada tiki, jog, norėdami pakeisti visuomenę, turite pakeisti kitus žmones. Tačiau kai paimate mistinio kelio mokymus, kaip jie buvo perduoti Budos, Jėzaus ir daugelio kitų mokytojų, matote, jog realybė yra, kad visuomenę pakeisti galite keisdami save.
Kai pakeisite save, galėsite pasidalinti šiuo procesu su kitais ir kiti galės pasisemti iš to įkvėpimo, ir bent kai kurie žmonės supras. Ir tai tuomet sukurs kritinę masę, kuri pakeis visuomenę. Tačiau, vėlgi, raktas yra pripažinti, kad kiekvieną kartą, kai savyje jaučiate įtampą, ar jaučiate prievolę pakeisti kitus žmones, ar ši įtampa kyla jums bendraujant su kitais žmonėmis, tai ateina iš atskirųjų savasčių.
Tad jeigu norite nuo to išsilaisvinti, turite pamatyti šias savastis, iškelti jas į paviršių, atsiskirti nuo jų, pamatyti už jų slypintį įsitikinimą, paleisti įsitikinimą ir tiesiog leisti savasčiai mirti, užuot mėginus išspręsti problemą, jėga verčiant arba mėginant įtikinti kitus žmones.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com