Ar yra būtina pamatyti gimimo traumos detales?
Klausimas: Kai atlikome Motinos Marijos meditaciją, kurioje ėjome per sodus [5 Skyrius: Įrankis psichologinei traumai išgydyti knygoje „Jūsų dvasinių traumų gydymas“], ar yra būtina pamatyti specifines sąlygas ir gimimo traumos detales, o gal yra svarbiau tiesiog pamatyti sprendimą, kuris buvo priimtas?
Atsakymas iš Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Tai yra pastarasis dalykas. Nėra taip svarbu pamatyti buvusias sąlygas. Ir, tiesą sakant, manau, kad dažnai kai nepamatome buvusių sąlygų, nesame taip stipriai prislegiami jausmų, kadangi dalykas, kurį mums iš tiesų reikia pamatyti, yra tai, kad priėmėme tam tikrą sprendimą, kuris buvo paskatintas traumos. Tiesiog duosiu jums vieną pavyzdį, kad pamačiau savyje, jog atėjau čia norėdamas padaryti kažką pozityvaus dėl Žemės, norėdamas išlaisvinti žmones nuo kančių.
Ir patyriau, kad žmonės nenori manęs klausyti. Net ir šiame gyvenime matau, kad turėjau daug situacijų, kuriose žmonės nenorėjo manęs klausyti. Aš kažką sakiau, o jie nenorėjo to klausyti. Ir kažkuriuo metu suvokiau – ir nesakau, kad tai buvo vienintelė gimimo trauma, tačiau tai tikrai buvo viena iš jų, – kad buvau situacijoje, kurioje priėmiau sprendimą savo prote: niekas Žemėje nenori manęs klausyti. Ir būtent toks sprendimas tuomet jus apriboja, nes dabar jūs žiūrite į gyvenimą Žemėje ir į kitus žmones su šiuo sluoksniu, kad niekas nenori manęs klausyti. Tai kam vargintis. Kam kalbėti? Kam ginti kažkokius aukštesnius principus? Niekas vis tiek nenori manęs klausyti. Ir man tai buvo didelis išsilaisvinimas šitai įveikti, nuo to išsilaisvinti. Žinoma, taip pat buvo dar ir ta trauma, kad puolusios būtybės fiziškai mane kankino ir nužudė. Tad gali būti daugiau nei viena trauma, kurią galime būti patyrę. Tačiau tai tiesiog buvo vienas pavyzdys, kuris man dabar atėjo į galvą. Aš tarsi pasiekiau šį tašką, kuriame nepamačiau specifinių aplinkybių, kuriomis niekas manęs nenorėjo klausyti; bet pamačiau, kad priėmiau tą sprendimą, ir, žinoma, pamačiau, kad tai yra iliuzija, nes kai kurie žmonės iš tiesų klausosi. Kaip Buda sakė: „Kai kurie supras.“ Bet suvokiau, kaip tai mane ribojo nuo pat tos akimirkos, kai priėmiau tą sprendimą. Ir todėl suvokiau, kad noriu nuo to išsilaisvinti. Nebenoriu visur su savimi to tampytis. Ir štai tuomet galėjau pažvelgti į savastį ir tarti: „Aš tiesiog leidžiu tau mirti. Nemėginu išspręsti problemos. Nemėginu priversti žmonių manęs klausyti.“ Nes iki tol savo prote galvojau: „Na, kodėl žmonės nenori manęs klausytis? Tikriausiai dėl to, kad pakankamai gerai nemoku paaiškinti dalykų. Turiu tapti geresnis. Turiu atrasti kitokį būdą kalbėtis su žmonėmis. Turiu atrasti tai, ko jie iš tiesų norėtų klausytis.“ Visą laiką koncentruojatės į kitų žmonių reakcijas. Ir po to, kai leidau tai savasčiai mirti, galiu tiesiog būti savimi. Ir jeigu tai padeda kai kuriems žmonėms, puiku. O jeigu tai nepadeda kitiems, irgi puiku. Neprivalau visų išgelbėti šioje planetoje. Tiesą sakant, nieko neprivalau išgelbėti.
Galiu būti savimi ir būti laisvu. Ir iš tiesų jaučiu, kad laisvai save išreikšdamas, parodau žmonėms geresnį pavyzdį, kad iš tiesų galite būti laisvi būti savimi. Ir manau, kad daug daugiau žmonių to nori. Ne visi, nes ne visi yra tam pasiruošę. Tačiau daug žmonių yra pasiruošę tarti: „Aš tiesiog noriu sugebėti būti savimi ir būti laisvas.“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com