Asmeninis savastingumo jausmas dvasiniame kelyje
Klausimas: Tai yra klausimas Motinai Marijai. Ar galėtum paaiškinti ir praplėsti mūsų suvokimą sekančiu klausimu? Summit Lighthouse turėjome mokymus apie 14 kryžiaus stočių, o taip pat 15-ąjį rožinį, ir tai buvo tavo mokymai apie atidavimo misteriją. Tad ėjimas per 14 stočių siejasi su naujesniais mokymais apie kopimą nuo 48 lygmens į 96 sąmonės lygį. O tuomet 15-asis rožinis reikštų 96 lygmens perkopimą. Ir ar šis Kristaus pasiekimų atidavimas tarnaujant visumai galioja iki pat 144 lygmens? Ar galėtum paaiškinti šį procesą, ypač kaip tai yra susiję su savo asmeninio savastingumo jausmo išsaugojimu savo unikaliame aš, šios planetos didesniajame aš?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. JAV konferencijoje.
Summit Lighthouse mes labiau koncentravomės nutiesti žmonėms tiltą tarp, pavyzdžiui, katalikų bažnyčios ir pakylėtųjų mokytojų mokymų. Naudojome įvaizdžius, su kuriais jie buvo pažįstami, ne vien iš katalikų tradicijos, bet taip pat ir iš kitų tradicijų. Kaip pavyzdį čia galėtume paimti pasiuntinės mokymus apie Kabalą. Mes mėginome sukurti tiltą žmonėms, kad parodytume tam tikrus panašumus tarp kelio, kurio mokome mes, kelio į Kristiškumą, paremto pakylėtųjų mokytojų perspektyva, ir ankstesnių mokymų, kitų mokymų. Ir būtent dėl to panaudojau šį 14 stočių įvaizdį. Jūs, žinoma, galite matyti, kad 14 kryžiaus stočių koncentruojasi į Jėzaus teismą ir nukryžiavimą. Jos labai stipriai koncentruojasi į kančias. Ir galite matyti, kaip katalikai tuo pasinaudojo jausti, kad nors jų gyvenimas yra kančia, kadangi Kristus taip pat kentėjo, jie gali su juo atrasti ryšį. Jie gali suprasti Kristaus kančią.
Ir šie 14 stočių atitinkantys rožiniai iš tiesų turėjo tikslą padėti žmonėms transcenduoti kančias ir susiderinti su keliu į Kristiškumą, kuris, žinoma, nėra, kaip mes to mokome iš pakylėtojo lygmens, kelio į Kristiškumą esmė nėra pabėgti nuo kančių. Jo esmė yra susiderinti su aukštesniu Kristaus sąmonės džiaugsmu, kuriame esate laisvi nuo šių žemiškų rūpesčių, laisvi nuo kančios. Galite tai susieti su kopimu nuo 48 iki 96 lygmens, tačiau negalite to daryti visiškai linijišku būdu. Kitaip tariant, nemėginkite padalinti 48 lygmenų iš 14 ir sakyti, kad šie lygmenys siejasi su pirmąja kryžiaus stotimi ir taip toliau. Tai būtų pernelyg linijiška. Galime sakyti, kad egzistuoja atitikmuo, tačiau jis priklauso nuo to, iš kur žmonės yra kilę, nes, žinoma, procesas, per kurį einate kopdami nuo 48 lygmens į 96 lygmenį, nėra priklausomas nuo jokios kultūrinės ar religinės aplinkos. Tai tiesiog yra iliuzijos, kurios nėra ypatingai katalikiškos, žydiškos, musulmoniškos ar dar kokios nors.
Kalbant apie atidavimą, neprivalote būti 96 lygmenyje ar arti jo, kad galėtumėte naudoti atidavimo rožinį. Šis pasiuntinys tiesą sakant nemažai jį naudojo dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai dar nebuvo pasiekęs 96 lygmens. Tačiau jūs, žinoma, galite jį naudoti, nes galime sakyti: kas jums leidžia pakilti nuo vieno lygmens į sekantį? Turite pamatyti iliuziją, pamatyti savastį. Jūs, taip sakant, leidžiate jai mirti, tačiau taip pat galėtume sakyti, kad jūs ją atiduodate, jūs ją paleidžiate, tad kiekvienoje kelio pakopoje egzistuoja šis savasties atidavimas, kuri jus laiko tame lygmenyje arba kuri jums leido nusileisti į tą lygmenį. Atidavimas yra esminis kelio aspektas.
Na, o jeigu kalbėtume apie savastingumo jausmo išsaugojimą, na, tiek atidavimo rožinyje, tiek tuose mokymuose, kuriuos mes duodame šiandien, savasties atidavimas yra ėjimo keliu dalis, kadangi, kaip šiandien paaiškiname, kiekviename kelio lygmenyje turite tam tikrą savasties jausmą, kuris jus laiko tame lygmenyje arba nuvedė jus žemyn į tą lygmenį ir jus tenai laiko. Ir tiktai tuomet, kai atiduosite tą savasties jausmą ir, tam tikra prasme, atgimsite į aukštesnį savasties jausmą, būsite laisvi nuo to lygmens.
Tačiau mes suprantame, ir matau tai daugelyje žmonių, kad gali egzistuoti tam tikras sumišimas, kuomet tarsi mėginate atrasti atitikmenį tarp lygmenų, 144 lygmenų, ir savo kasdienio gyvenimo. Gali egzistuoti sumišimas, kuomet galite galvoti, kad jeigu atiduosite savasties jausmą, kurį turite šiuo metu, kaip galėsite funkcionuoti savo kasdieniame gyvenime? Ir realybė yra, kad atsakymas yra taip ir ne, kadangi galite funkcionuoti kasdieniame gyvenime, tačiau nefunkcionuosite lygiai tokiu pačiu būdu, kaip tai darėte iki to momento, kai atidavėte tam tikrą savastį. Tai priklauso nuo to, apie kokį savasties jausmą kalbame. Tačiau judėdami link 96 lygmens, jūs keičiate savo prioritetus, kol ateina tas momentas 96 lygmenyje, kuriame iš esmės nusprendžiate: svarbiausias čia nesu aš, kaip nepriklausomas aš. Mes sakėme, jog tam, kad galėtumėte užkopti nuo 48 lygmens į 96 lygmenį, jūs kuriatės dvasinį aš, kuris jus iškelia virš žemyn tempiančios masinės sąmonės traukos. Ir tai yra būtina priemonė, kuri jus virš to išveda. Tačiau tai vis dar tebėra nepriklausomas aš.
Tai taip pat, tam tikru atžvilgiu, yra atskirasis aš, kadangi jūs atsiskiriate nuo masinės sąmonės. Tai nėra atskirasis aš ta prasme, kad jis būtų paremtas dualizmu. Jis nėra paremtas dualistine sąmone, tačiau jis yra paremtas savęs laikymu nepriklausomu nuo masinės sąmonės. Tačiau tam, kad galėtumėte pereiti virš 96 lygmens, turite atiduoti tą aš. Ir šis aš, laikydamas save dvasine būtybe, taip pat dažnai būna susijęs su jūsų kasdieniu praktiniu gyvenimu. Ką jūs darote ir ko nedarote, ką valgote ir ko nevalgote, kaip rengiatės, kokį norite turėti darbą ir karjerą, visa tai yra su tuo susiję. Ir tai nereiškia, kad būtinai turite visa tai atiduoti, kad išlaikytumėte iniciacijas 96 lygmenyje, tačiau turite būti pasiryžę visa tai atiduoti. Galime sakyti, tarkime, kad esate padarę sėkmingą karjerą kažkokiame versle. Tai nereiškia, kad kai pasiekiate 96 lygmenį, būtinai privalote tai atiduoti. Tačiau turite atiduoti savasties jausmą, kurį iki šiol turėjote, nes 96 lygmenyje turite atiduoti tą tapatumo jausmą, kuriame save laikote atskiruoju aš.
Ir nors sakau, kad dvasinis aš, kurį susikuriate, nebūtinai yra dualistinis aš, jis vis dar gali tebeturėti tam tikrą pranašumo jausmą. Kuomet jūs save laikote pranašesniais, nes darėte visas šias dvasines veiklas, kurių kiti žmonės nedarė. Ir tai turi būti atiduota, nes jeigu nesugebėsite to atiduoti, panaudosite savo pasiekimus ir panaudosite dvasinį mokymą, kad toliau stiprintumėte tą aš. Ir tai jus tuomet gali vėl imti vesti žemyn, į vis stipresnį ir stipresnį koncentravimąsi į save. Tai nereiškia, kaip sakiau, kad būtinai turite atiduoti savo išorinę karjerą, tačiau turite nustoti su ja tapatintis. Ir užuot laikę savo karjerą būdu išaukštinti save lyginantis su kitais, ar būdu pasiekti pripažinimą, jūs savo karjerą laikote būdu tarnauti visumai, tarnauti kitiems žmonėms. Paimkime, pavyzdžiui, gydytoją, kuris yra įžymus chirurgas, ir jis yra stumiamas savo ego įgyti gebėjimą padaryti tai, ko negali padaryti joks kitas chirurgas. Tačiau jeigu išlaikote iniciacijas 96 lygmenyje, tai nunyksta. Tai privalo būti atiduota. Ir dabar jūs tiesiog koncentruojatės padėti žmonėms, naudojatės savo įgūdžiais jiems padėti, o ne aukštinti save.
Na, o kai pakylate dar aukščiau kelyje virš 96 lygmens, pereinate fazę, kurioje tampa šiek tiek sunkiau subalansuoti savo kasdienį praktinį gyvenimą su šiuo nauju savasties jausmu, į kurį pakilote. Tačiau po kurio laiko atrandate pusiausvyrą, ir vis dar sugebate funkcionuoti savo įprastiniame gyvenime, rūpindamiesi savo fiziniu kūnu, rūpindamiesi savo šeima, turėdami pajamas ir taip toliau. Tačiau jūs tiesiog esate vis mažiau ir mažiau su tuo susitapatinę, vis mažiau ir mažiau prie to prisirišę. Žinoma, tol, kol būsite fiziniame kūne, jums reikės valgyti, turėsite turėti stogą sau virš galvos. Ir šiandieniame pasaulyje tai reiškia, kad turėsite daryti tam tikrus dalykus, jog tai turėtumėte. Tačiau jūs galite atlikti šias išorines užduotis nebūdami su jomis susitapatinę. Ir augdami link 144 lygmens, jūs tampate vis mažiau ir mažiau prie to prisirišę, o tai taip pat reiškia, kad tampate vis atviresnėmis durimis, idant per jus galėtų tekėti šviesa ir materializuoti jūsų išorinius poreikius, pasirūpinti jūsų išoriniais poreikiais.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad jumyse įvyksta pokytis, jūs nebeturite tikslo. Jūs, pavyzdžiui, negalėsite pakilti virš 96 lygmens, būdami susikoncentravę į pinigų uždirbimą ir tapimą milijardieriumi. Jūs tiesiog pereinate į proto būseną, kurioje turite patenkinti savo bazinius poreikius, tačiau kokiu būdu tai įvyks, nesate prie to prisirišę. Ir iš tiesų paliekate idėją, kad turėtumėte turėti milijoną dolerių banke, kad galėtumėte visada jaustis saugūs. Esate pasiryžę tekėti su gyvenimu ir žiūrėti, kaip jis vystosi. Žinau, kad tai nėra mechaniškas kelias. Ir galbūt yra svarbu įvardinti šį skirtumą, kad tarp 48 ir 96 lygmenų egzistuoja tam tikras mechaniškas kelio aspektas. Kalbate invokacijas iškreiptai energijai sudeginti, ieškote savasties, įveikiate iliuziją. Tačiau kai pakylate virš 96 lygmens, kelias nebėra toks linijiškas arba toks mechaniškas. Ir būtent čia atidavimas tampa netgi dar svarbesnis. Ir galėtume sakyti, ką jūs iš tiesų darote artėdami prie 144 lygmens? Kas nutinka jūsų savastingumo jausmui?
Na, nutinka tai, kad Sąmoningasis AŠ ima labiau suvokti, kad jis yra grynoji sąmonė, neutrali sąmonė, kad jis nėra keturiuose žemesniuosiuose kūnuose esančios struktūros. Tačiau jūs taip pat imate labiau suvokti savo AŠ ESU Esaties individualumą. Tai reiškia, kad galite atiduoti tapatumo jausmą, susijusį su šiuo pasauliu, ir įgyti naują tapatumo jausmą, paremtą Esaties individualumu. Nes jis tiesiog pradeda labiau per jus šviesti. Ir jūs ryžtatės paleisti savo žemišką tapatumo jausmą, kad galėtumėte pilniau patirti Esaties tapatumą. Galime tai išreikšti skirtingais būdais. Galime sakyti, kad Sąmoningasis AŠ atsitraukia nuo tapatumo jausmo, egzistuojančio keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, ir vis labiau ir labiau savo tapatumo jausmą perkelia į AŠ ESU Esatį. Galime tai pasakyti dar kitaip. Tam tikra prasme, galime sakyti, kad kai pasiekiate 144 lygmenį, jūsų savasties jausmas, susijęs su Žeme, yra visiškai atiduotas, atiduotas aukštyn. Tačiau jūs vis dar galite funkcionuoti fiziniame kūne ir vis dar galite pasirūpinti savo poreikiais, ir vis dar galite daryti tai, kas yra jūsų Dangiškojo plano dalis, ką jūs darote dėl kitų ar tarnaudami pakylėtiesiems mokytojams.
Galime sakyti, kad kai priartėjate prie 96 lygmens, kai šiek tiek virš jo pakylate, gali būti toks, kaip galėtume tai pavadinti, sumišimas, kuomet jaučiate tam tikrą įtampą tarp išorinių praktinių gyvenimo aspektų ir savo naujo tapatumo jausmo. Tačiau kai pakylate dar truputėlį aukščiau, tai palaipsniui nunyksta ir jūs tiesiog atrandate naują savasties jausmą, kuriame nebelieka jokių prieštaravimų, nebelieka jokios įtampos. Jūs, tam tikra prasme, galėtume sakyti, nuo 48 iki 96 lygmenų, jūs tarsi atsitraukiate nuo savo susitapatinimo su pasauliu, jūs tampate vis mažiau ir mažiau prisirišę prie išorinių dalykų. Būtent taip jūs save iškeliate virš masinės sąmonės, kadangi masinė sąmonė akivaizdžiai yra labai stipriai susitapatinusi su pasauliu. Kurį laiką jūs tarsi stovite skirtingomis kojomis skirtingose stovyklose ir esate šiek tiek plešiami pusiau. Tačiau kai pakylate virš 96 lygmens ir atiduodate tą susikoncentravimą į save, labai greitai atrandate pusiausvyros būseną, kuri išriša tą įtampą, kurią matėte daugelyje dvasingų žmonių amžių bėgyje, įtampą tarp būtinybės išlaikyti fizinį kūną ir noro siekti dvasinių tikslų.
Jumyse tarsi daugiau nebelieka jokių prieštaravimų. Jūs tiesiog pasirūpinate kūnu, nes laikote jį priemone savo reiškimuisi, savo Dangiškojo plano įgyvendinimui, savo AŠ ESU Esaties reiškimuisi. Ir jūs tiesiog juo pasirūpinate, nesutelkdami į jį pernelyg didelio dėmesio. Ir po kurio laiko jūs tiesiog susikoncentruojate į tai, ką galėtumėte nuveikti per jums fiziniame kūne likusį laiką. Ką galite atnešti? Ką galite pakeisti? Kaip galite tarnauti visumai? Ir tai, tam tikra prasme, yra atidavimas. Tad tiesiog sakau, kad ateina momentas, kai turite atiduoti savo susitapatinimą su pasauliu, su išorinėmis savastimis, tačiau jūs vis dar tebesate pasaulyje, tačiau nesate iš pasaulio. Jūs dabar labiau koncentruojatės leisti savo AŠ ESU Esačiai per jus šviesti, nes atidavėte pakankamai išorinio aš, kad atsirastų vietos Esačiai šviesti. Ir tai yra nuostabus procesas, kuriame jūs tiesiog atrandate vis daugiau ir daugiau ramybės, vis didesnį ir didesnį džiaugsmą. Ir įtampa – tai nėra tarsi kažkoks vienas didelis dalykas, kuris išrištų įtampą, ji tiesiog po truputėlį nunyksta.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com