Žmonės, kurie nupuolė mėgindami padėti kitiems

Klausimas: Maitrėja savo knygoje kalba apie tai, kaip lyderiai ir jų pasekėjai nupuolė į dualizmą ketvirtoje sferoje. Jaučiu, kad tai buvo labai stipriai traumuojantis įvykis ir daugeliui kitų gyventojų. Daugelis mėgino įtikinti savo brolius ir seseris nenusigręžti nuo Dievo ir nesekti lyderiais į atskirtį. Kai nesugebėjo pakeisti kitų ir pamatė, kad jų mėginimai yra beprasmiški, jų neviltis pavirto pykčiu sau ir pykčiu lyderiams, ir dėl to jie taip pat nupuolė į kitą sferą. Ar galėtų Mokytojai išsamiau tai paaiškinti?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Maitrėjos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare Amerikai „Demokratijos prikėlimas“.

Na, taip, apie tai iš tiesų galima pasakyti daug dalykų. Mes visada mėginame savo apreiškimą perduoti pakopomis, remdamiesi tuo, ką, mūsų manymu, žmonės gali pakelti. Mes taip pat kartais duodame tam tikrą apreiškimą specifinėms žmonių grupėms. Kol kas labiau koncentravomės į apreiškimų perdavimą avatarams ir pirminiams Žemės gyventojams, kadangi būtent jie dažniausiai yra pritraukiami dvasinių mokymų. Mes iš tiesų nedavėme specifinių mokymų žmonėms, kurie, kaip tu aprašai, nupuolė dėl to, kad mėgino padėti kitiems.

Galėtume čia detaliau tai apibrėžti ir sakyti, kad buvo puolusių būtybių, kurios nupuolė dėl to, kad neigė pakylėtųjų mokytojų realybę – Kristaus sąmonę. Jos nupuolė per sąmoningą, tyčinį neigimą – atsisakymą keistis, paleisti savo atskirąsias savastis. O tuomet dar buvo didelė grupė žmonių, kurie sekė būtybėmis, kurios nupuolė kad ir kokiose planetose jos būtų buvusios, ir ar tai būtų įvykę ketvirtoje sferoje ar vėlesnėse sferose. Ir jie nupuolė tiesiog dėl savo ištikimybės puolusioms būtybėms, o tiksliau, būtybėms, kurios nupuolė, kadangi jos dar nebuvo puolusios būtybės ketvirtoje sferoje.

O tuomet taip pat dar egzistuoja tam tikra žmonių grupė, kaip tu aprašai, kurie nupuolė dėl to, kad mėgino neleisti kitiems sekti puolusiomis būtybėmis. Na ir dabar, tai yra tikra tiesa, kad kai kurie iš jų jaučia pyktį, kaip tu aprašei, bet ne visi. Tiesą sakant, kai kurie iš jų sąmoningai, savo noru nusekė būtybėmis, kurios nupuolė, siekdami joms padėti, siekdami mėginti joms padėti. Galėtume sakyti, kad tai turi šiek tiek panašumų su avatarais, kurie pasiekė tam tikrą pasiekimų lygmenį natūralioje planetoje ir ryžosi rizikuoti šiais pasiekimais ateidami į nenatūralią planetą. Daugelis šių būtybių turėjo tam tikrus pasiekimus ir todėl manė, kad galės arba padėti būtybėms, kurios nupuolė, ar bent jau galės padėti tiems, kurie aklai nusekė šiomis būtybėmis, kartu su jomis nupuldami į sekančią sferą, užuot užsitarnavę pakylėjimą iš savo pirminės sferos.

Daugelis mokymų, kuriuos perdavėme, taip pat, žinoma, galioja ir šioms būtybėms, kadangi jums reikia pradėti matyti puolusias būtybes, jums reikia praregėti iš dualistinės sąmonės. Turite pasiekti šį suvokimą, kad iš tiesų negalite išgelbėti kitų žmonių, jeigu jie nenori būti išgelbėti. Jums neįmanoma išgelbėti kito žmogaus, jeigu jis nenori pažvelgti į save ir į savo proto būseną. Negalite priversti žmonių būti išgelbėtais, negalite jų priversti. Ir turite pasiekti šį išrišimą, tardami: „Na, matau, kad puolusios būtybės mėgina priversti kitus žmones pasilikti žemesnėje sąmonės būsenoje. Tačiau, žinoma, aš nenoriu to daryti. Ir taip pat matau, kaip yra beprasmiška mėginti priversti žmones pakelti savo sąmonę; to neįmanoma padaryti jėga“. Ir kai šitai pripažįstate, jūs tuomet galite arba patobulinti savo metodus, kuriais siekiate padėti kitiems žmonėms, arba galite sakyti: „Man jau šito gana, atėjo laikas man pakilti“. Ir tuomet galite susikoncentruoti į tai.

Žinoma, jeigu jaučiate pyktį puolusioms būtybėms arba pyktį sau, tuomet jums iš tiesų reikia su tuo dirbti. Pyktis yra atskirosiose savastyse. Jums reikia naudotis mūsų įrankiais, kad jas išrištumėte, nes jūs, kaip Sąmoningasis AŠ, iš tiesų nejaučiate pykčio, nei puolusioms būtybėms, nei sau. Turite pasiekti šį tašką, kuriame pripažintumėte, kad puolusios būtybės naudojasi savo laisva valia. Ir jeigu gerbiate laisvą valią, tuomet nesate atsakingi už šių žmonių išgelbėjimą.

Jeigu paimtumėte Jėzaus diktavimą, kurį jis šiandien perdavė apie krikščionis, kurie pyksta, nes jaučiasi įstrigę, turite pripažinti, kad jaučiate pyktį, nes jaučiatės įstrigę. Tačiau įstrigę jaučiatės dėl to, kad žiūrite į situaciją iš ribotos perspektyvos. Manote, kad turite padaryti kažką dėl kitų žmonių. Tačiau kartu matote, jog yra neįmanoma padaryti kažką dėl kitų žmonių. Tačiau galite pakeisti idėją, kad turėtumėte pakeisti kitus žmones. Jūs jaučiatės įstrigę ir tai sukelia pyktį – frustraciją, kuomet jaučiate atsidūrę situacijoje, kurios negalite pakelti. Tačiau nematote, kaip galėtumėte iš jos ištrūkti. Esate surištomis rankomis ir kojomis ir esate išmesti į išorines tamsybes, kur yra verksmas ir dantų griežimas.

Tačiau jūs patys save surišote, jūsų atskirosios savastys surišo jūsų Sąmoningąjį AŠ, kadangi tapatinatės su šiomis atskirosiomis savastimis. Manote, kad Žemėje esate dėl to, kad turite išgelbėti šiuos žmones. Ir jums reikia išsilaisvinti nuo šio įsitikinimo, pamatyti, jog tai yra iliuzija, paleisti tai, leisti atskirajai savasčiai mirti – leisti atskirosioms savastims mirti, kurios palaiko šį sprendimą, kurios gimė iš šio sprendimo, ir pripažinti, kad atėjo laikas jums pakilti, kad ir ką kiti žmonės darytų ar nedarytų. Nes niekada nepakilsite, kol nenuspręsite susikoncentruoti į savo pakylėjimą, kad ir ką kiti žmonės darytų ar nedarytų. Tas pats galioja ir avatarams: jūs galite vėl ir vėl įsikūnyti Žemėje, kol nuspręsite, jog kad ir kas bevyktų šioje planetoje, kad ir kaip viskas blogai beatrodytų, jūs esate pasiruošę pakilti. Jums jau gana ir jūs norite judėti toliau.

Tai yra jūsų teisė priimti šį sprendimą. Nesakau, kad turėtumėte jį priimti, tai priklauso nuo Sąmoningojo AŠ. Tačiau iš tiesų negalėsite priimti šio sprendimo, kol neišsilaisvinsite nuo šių savasčių. Kai išsilaisvinsite nuo savasčių, galėsite priimti laisvą sprendimą. Galėsite tarti: „Noriu palikti Žemę.“ Arba galėsite pasakyti: „Noriu likti su Žeme ir padėti išgelbėti žmones.“ Bet dabar jūs nebedarysite to per šias atskirąsias savastis, kurios jaučia obsesinę-kompulsinę prievolę tai daryti – kad privalote tai daryti. Todėl nebesijausite įstrigę. Galėsite pripažinti, jog savanoriškai renkatės čia likti. Ir jūs tai darote dėl to, kad siekiate padėti žmonėms, tačiau nesate prisirišę prie rezultato. Ir todėl nejaučiate nei frustracijos, nei pykčio, nesijaučiate įstrigę.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels