Puolusių būtybių nejautrumas
Klausimas: Kaip taip gali būti, kad mažiau nei ideali vaikystė gali kažką suluošinti ir paveikti žmogaus pasitikėjimą ir savivertę. Bet puolusios būtybės, kurios matė ir patyrė daug blogesnius dalykus, gali būti tokios produktyvios ir pasiekti aukštus postus visuomenėje, nejausdamos nei depresijos nei nerimo, kurie jas stabdytų.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Moterų išlaisvinimas“.
Na, paprastas atsakymas, ir egzistuoja skirtingi atsakymų lygmenys, tačiau paprasčiausias atsakymas yra toks, kad puolusios būtybės yra visiškai nejautrios. Jos yra nejautrios žmonėms, tačiau jos taip pat, tam tikru atžvilgiu, yra nejautrios ir sau. Jos gali patirti tam tikrą patyrimą, kuris daugumą žmonių labai traumuotų, tačiau jos yra tokios nejautrios, kad jų sąmonėje tai beveik visiškai neužsilieka. Jos tapo labai surambėjusios dėl to, ką patyrė anksčiau. Ir iš tiesų yra daug puolusių būtybių, tiesą sakant, sakyčiau, kad dauguma puolusių būtybių, kurios atėjo į įsikūnijimą Žemėje, yra tokios nejautrios, kad niekas Žemėje iš tiesų negali jų paliesti. Jos į tai nereaguoja. Kai kurios turi specifinį tikslą, ir jos yra taip stipriai susitelkusios į tą tikslą, kad neleidžia jokiems dalykams atitraukti jų nuo to tikslo.
Dauguma žmonių, žinoma, nėra tokie nejautrūs ir neturėtų būti. Juos labai stipriai paveikia, pavyzdžiui, vaikystėje patirtas smurtas, ir tai juos gali veikti visą jų gyvenimą, jeigu jie neina dvasiniu keliu. Žinoma, taip pat yra žmonių, kurie yra priartėję prie Kristiškumo, ir jie galėjo turėti sunkią vaikystę, tačiau jie gali arba išvengti jos poveikio, arba gali tai įveikti ir labai greitai save išgydyti, nes, vėlgi, jie turi pozityvų tikslą. Jų tikslas yra Kristiškumas, jų tikslas yra jų pakylėjimas, ir jie suvokia, kad negali leisti, kad kažkokie dalykai Žemėje juos nuo to atitrauktų.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com