Pakylėtųjų mokytojų mokymai ir Indijos guru

Klausimas: Esu iš Indijos ir man atrodo labai keista, kad, kiek žinau, esu vienintelė iš Indijos, sekanti pakylėtųjų mokytojų mokymais. Ši šalis turi 1,3 milijardo žmonių ir davė pasauliui daug, daug dvasiškai brandžių būtybių. Dėl ko ši šalis taip stipriai atsilieka dvasiniuose pasiekimuose? Ir koks būtų geriausias būdas pažadinti šią šalį? Žinau, kad Mokytojas MOR prieš kiek tai laiko sakė, kad Indiją stabdo būtent visi tie guru, kurie atsisako pripažinti pakylėtuosius mokytojus. Tokių žmonių kaip Sadguru, Sri Sri Ravi Shankar ir Brahma Kumari sukurti judėjimai turi daugybę pasekėjų. Bet kiek gi jie iš tiesų padeda savo pasekėjams? Norėčiau išgirsti Mokytojų mintis apie tai.

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo MOR per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Rinkitės Amerikos ateitį“.

Na, praeityje mes mėginome pasiekti mokinius Indijoje per Teosofijos judėjimą ir turėjome ganėtinai ribotą pasisekimą. Vėlesnėse dispensacijose, AŠ ESU judėjime, Summit Lighthouse ir šioje, mūsų mėginimai pasiekti mokinius Indijoje buvo dar mažiau sėkmingi. Iš dalies taip, žinoma, yra dėl to, kad Indija turi turtingą dvasinę tradiciją, daug turtingesnę už daugumą Vakarų šalių. Egzistuoja guru ieškojimo tradicija. Indijoje vis dar galite rasti tikrų guru, tad žmonės, kurie yra atviri dvasiniam keliui, gali rasti šiuos mokymus savo pačių kultūroje.

Taip pat turiu pasakyti, kad, žinoma, Indijoje taip pat egzistuoja netikrų guru juodoji brolija, kurie siekia išvesti iš kelio mokinius ne tik Vakaruose, bet ir pačioje Indijoje. Ir yra akivaizdu, kad egzistuoja didelis blokas kolektyvinėje Indijos sąmonėje, nukreiptas prieš pakylėtųjų mokytojų pripažinimą. Tai nėra unikalu Indijai, kadangi galite tai rasti ir daugumoje kitų šalių. Daugumoje šalių, kurios buvo paveiktos krikščionybės religijos, krikščionybės religija sukūrė bloką, kuris neleidžia pripažinti pakylėtųjų mokytojų, ir Indija čia niekuo neišsiskiria. Iš dalies už tai, žinoma, yra atsakinga induizmo tradicija, kuri iš tiesų nieko daugiau nepripažįsta be brahminų ir induizmo panteono dievybių, bet vis dėlto.

Tai nėra kažkas, dėl ko būtume pernelyg susirūpinę. Esame dėkingi, kad Indijoje yra mokinių, kurie studijuoja mokymus, tačiau mes iš tiesų nesitikime pritraukti didelio pasekėjų skaičiaus į šią dispensaciją iš Indijos.

Yra akivaizdu, kad jeigu pažvelgsite į Indija kaip į šalį, pamatysite, kad yra tokių guru, kurie darosi vis įžymesni ir aplink save suburia vis didesnį pasekėjų ratą. Bendrai paėmus sakyčiau, kad kai guru tampa labai populiarus, paprastai taip yra dėl to, kad to guru mokymai neperžengia tam tikro lygmens. Būtent dėl to daugelis žmonių gali su tuo susiderinti ir sekti šiais mokymais. Guru kažkokiu būdu duoda šiems žmonėms tai, ko jie nori. Jis jiems duoda patogų kelią, kuriuo yra ganėtinai lengva eiti, tačiau šis kelias nėra toks, kuriame iš jų būtų reikalaujama iš tiesų pažvelgti į save, gydyti savo psichologiją ir kelti savo sąmonę.

Na o dabar, jeigu pažvelgtumėte į visą pasaulį, ne tik į Indiją, atsiranda klausimas, kurį daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių klausė savęs: „Jeigu tai yra tiesa, kad žmonija kelia savo sąmonę ir kad šis augimas sąmonėje vyksta dėl pakylėtųjų mokytojų, kurie yra visuotiniai visos žmonijos mokytojai, kodėl nėra platesnio pakylėtųjų mokytojų pripažinimo? Pavyzdžiui, jeigu guru yra pasiekęs aukštą sąmonės lygį, kodėl jis nepripažįsta pakylėtųjų mokytojų? Kodėl Parahamansa Jogananda nerašė apie pakylėtuosius mokytojus savo knygoje, išskyrus kelias užmaskuotas užuominas, kurias galite rasti?“

Ir į tai nėra tiesiog vieno atsakymo. Kiekvienas guru, kuris yra tikras guru, turi tam tikrą žmonių grupę, kuriuos jam yra skirta pasiekti. Priklausomai nuo šių žmonių sąmonės lygmens jie gali nebūti pasirengę pripažinti pakylėtųjų mokytojų. Tai reiškia, kad šio guru užduotis nėra priversti juos pripažinti pakylėtuosius mokytojus; jo užduotis yra pakelti juos iš jų dabartinio lygmens iki tam tikro sąmonės lygmens, nuo kurio jie galėtų toliau augti. Nėra taip, kad kiekvienam tikram guru būtų skirta galiausiai pripažinti pakylėtuosius mokytojus. Todėl, kad ne visi žmonės yra tam pasirengę.

Tačiau, žinoma, taip pat egzistuoja netikra hierarchija, netikri guru, tiek Indijoje, tiek ir kitur, ir jie nepripažįsta pakylėtųjų mokytojų, kadangi būtent mes galime išlaisvinti mokinius nuo netikrų gurų įtakos. Galite pažvelgti į Žemę ir matyti, kad yra tikrų gurų, kurių užduotis yra pakelti mokinių sąmonę. Jeigu mokiniai nepaliaus kelti savo sąmonės, jie galiausiai, dauguma jų, atras pakylėtuosius mokytojus ir jų mokymą. Ir vis dėlto, negalime sakyti, kad visiems dvasingiems žmonėms Žemėje yra skirta galiausiai atrasti pakylėtuosius mokytojus. Egzistuoja skirtingi keliai. Ir yra svarbu, kad atsirastų žmonių, kurie pademonstruotų kiekvieną tikrą kelią, kad daugelis žmonių, kurie yra žemesniuose sąmonės lygmenyse, galėtų atrasti kelią, kuris jiems būtų patrauklus.

Kaip sakiau, ne visi yra pasirengę mūsų siūlomam keliui. Tačiau taip pat galime pasakyti, kad, žinoma, egzistuoja daug netikrų guru, ir netikri guru veda žmones įvairiausiais klystkeliais, ir jie įdeda blokus į žmonių protus, kurie neleidžia jiems augti virš tam tikro kelio lygmens. Yra netikrų guru, kurie suteikia mokiniams tam tikrą augimo lygmenį, bet tuomet jie sustoja ir jiems yra labai sunku peržengti tą lygmenį.

Šitiems mokiniams, kurie sekė netikrais guru, gali būti labai labai sunku pereiti į tikrą kelią, nesinaudojant pakylėtųjų mokytojų mokymais. Nes mes esame vieninteliai, turintys reikalingą sąmonės lygį ir patirtį, kad padėtume mokiniui įveikti šį bloką, kuris buvo sukurtas sekant netikrais guru. Daugeliui šių mokinių būtų naudinga išstudijuoti mūsų mokymus. Tačiau, deja, tam reikalingas daug didesnis proto atvirumas ir didesnis pasiryžimas pažvelgti už savo ankstesnio mokymo. Todėl, kad netikri guru dažnai labai subtiliais būdais įdėjo šiuos blokus į žmonių protus, kurie neleidžia jiems pripažinti pakylėtųjų mokytojų.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels