Protėvių atminimo pagerbimas

Klausimas: Korėjoje mes turime ritualą mirusių protėvių atminimui pagerbti. Kokia būtų tavo nuomonė apie tai?

Atsakymas iš Kim Michaels 2016 metais:

Manau, kad tai yra praeities dalykas ir nėra Vandenio Amžiaus dalis. Tai jus pririša prie protėvių ir senų įpročių. Kaip visuomenė galės save transcenduoti, būdama taip stipriai prisirišusi prie praeities? Manau, kad tai pamažu išnyks Vandenio Amžiuje. Manau, kad mokytojai tikriausiai patys kažką apie tai pasakys, tačiau, jeigu pažvelgtumėte į tai logiškai, galite rinktis iš dviejų kelių, galite arba iš viso tai apleisti ir sakyti: „Mums to nebereikia“, arba galite sakyti: „Na, bet kas gi yra mūsų tikrieji protėviai?“ Tai nėra mūsų tėvai ar seneliai, nes kas buvo prieš juos? Jeigu paseksite savo giminės medį pakankamai toli į praeitį, galiausiai prisikasite iki pakylėtųjų mokytojų, nes jie yra mūsų tikrieji protėviai, būtent iš jų mes kilome kaip dvasinės būtybės.

Manau, kad visuomenei iš tiesų yra labai, labai sunku augti, jeigu ji yra taip stipriai prisirišusi prie protėvių. Manau, kad iš tiesų yra nesveika galvoti, jog protėviai mus visą laiką stebi ir teisia mūsų gyvenimą. Taip pat manau, kad nesveika tai gali būti ir pačių protėvių sieloms. Jeigu žmonės yra labai emociškai prisirišę, tai yra tarsi noras prie savęs laikyti pririštus savo tėvus, ir jiems tuomet tai gali apsunkinti judėjimą toliau.

Yra visai daug knygų – nežinau, ar jų yra Korėjoje, bet jų yra daug Amerikoje, – kuriose yra aprašomos ant mirties slenksčio atsidūrusių žmonių išgyventos patirtys. Ar turite šią koncepciją Korėjoje? Šie žmonės buvo realiai fiziškai mirę ir patyrė patirtis, o tuomet grįžo atgal. Daugelis jų pasakoja, kaip, mirus kūnui, turite judėti toliau, pereinate į identiteto karaliją ir dažnai turite poilsio periodą ir mokymosi periodą prieš savo sekantį įsikūnijimą. Tam, kad galėtumėte judėti toliau ir pereiti į šviesą, turite sugebėti paleisti savo buvusį gyvenimą ir savo fizinį kūną, o taip pat savo buvusią šeimą ir visuomenę. Jeigu būsite labai labai stipriai prisirišę, kuomet vaikai nenori paleisti savo tėvų ar senelių, tai kaip tuomet siela galės judėti toliau?

Manau, kad dažnai tokiais atvejais sielos įstringa, ir būtent tai pakylėtieji mokytojai vadina išsikūnijusia siela – tokia siela, kuri negali judėti toliau ir negali vėl įsikūnyti. Ji dažnai įstringa astralinėje plotmėje arba emocinėje karalijoje. Ir tuomet siela gali tenai įstrigti ir jaustis taip, tarsi jos vaikai neleidžia jai toliau judėti, tad ji dabar ima mėginti daryti poveikį vaikams, ir visa tai pavirsta labai sudėtinga ir sunkia situacija. Yra daug sveikiau paleisti, kad protėvių sielos galėtų judėti toliau, ir jūs galėtumėte judėti toliau ir išsilaisvinti nuo praeities.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2016 Kim Michaels