Mūsų gyvenimas po mirties
Klausimas: Turiu klausimą, ką žmogus veikia po to kai miršta? Kokias jis turi veiklas? Ar jis gali mąstyti ir medituoti tuo pačiu būdu, kaip tai darė būdamas fiziniame kūne? Ar kas nors jam parodo klaidas, kurias jis padarė savo gyvenime? Ar jis gali matyti, kas vyksta Žemėje fizinėje karalijoje? Ar jis gali bendrauti su kitais giminaičiais, kurie mirė prieš jį?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Moterų išlaisvinimas“.
Na, atsakymas į visus šiuos klausimus yra taip. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės daro visus šiuos dalykus. Tai yra labai labai individualu, kas vyksta su žmogumi, kai jis palieka fizinį kūną. Tai priklauso nuo jo sąmonės lygio, tai priklauso nuo to, ką jis apsibrėžė savo Dangiškajame plane, ir, visų pirma, tai priklauso nuo jo pasiryžimo save transcenduoti.
Mes anksčiau, ankstesnėse dispensacijose, sakėme, kad egzistuoja tokia koncepcija – bekūniai, kai tam tikros sielos iš tiesų negali išsilaisvinti nuo fizinės plotmės, jos nebėra kūne, tačiau iki galo negali palikti fizinės plotmės, kadangi yra labai stipriai prisirišusios prie fizinės plotmės ir gyvenimo, kurį turėjo. Jos tampa tradiciškai taip vadinamomis šmėklomis, kurios bastosi ir netgi gali siekti paveikti įsikūnijime esančius žmones, siekdamos pavogti jų energiją, tai gali būti šeimos nariai, tai gali būti kiti. Kai kurios sielos nesugeba judėti toliau.
Kitos sielos yra tokiame žemame sąmonės lygyje, kad nueina tiesiai į astralinę plotmę, į vieną iš tų lygmenų, kurie atrodo labai pragariškai. Ir yra kitų sielų, kurios neina dvasiniu keliu, ir jos nueina į tokią kaip ir laikymo vietą, kurioje nedaro didelio progreso. Jos yra beveik nesąmoningos, kai kurios netgi yra komoje, kitos yra beveik vegetatyvinėje būsenoje, kurioje nepadaro didelio progreso tarp įsikūnijimų.
O tuomet yra sielos, kurios eina dvasiniu keliu, ir jos gali nueiti į įvairias vietas mentalinėje arba identiteto karalijose, ar netgi gali nueiti į mokytojų ašramus. Yra sielų, kurios nueina į mūsų taip vadinamą Devačaną, norų išpildymo karaliją, kurioje, jeigu turėjote tam tikrą labai labai stiprų troškimą savo buvusiame įsikūnijime, galite nueiti į šį Devačaną, kad iki galo išgyventumėte tenai tą troškimą. Tai yra beveik kaip virtualios realybės aplinka, kuri gali sukurti bet kokias aplinkybes, ir jūs galite išgyventi tą troškimą, kol jums jo bus gana. Ir todėl galite ateiti į savo sekantį įsikūnijimą, būdami laisvi nuo to konkretaus troškimo.
Ir štai tik vienas iš pavyzdžių, tarp tūkstančių galimų pavyzdžių: žmogus, kuris svajojo gyventi rūmuose, tačiau negalėjo to pasiekti savo praėjusiame įsikūnijime. Jis tuomet gali nueiti ir gyventi rūmuose Devačane, ir galbūt įveikti šį troškimą, kad kitame savo įsikūnijime galėtų pasirinkti situaciją, kuri būtų pozityvesnė jo dvasiniam augimui.
Tačiau, vėlgi, yra svarbu suvokti, kad kiekvienos būtybės, kuri išeina iš įsikūnijimo Žemėje, situacija yra unikali, ir todėl negalite sukurti universalaus standarto, kuris galiotų visiems žmonėms. Galime duoti šias bendras užuominas, tačiau yra labai unikalu, ko sielai reikia, ko būtybei reikia, kad ji galėtų suvirškinti savo paskutinę aplinką ir pakilti aukščiau. Žinoma, kaip yra sakoma ir klausime, tie žmonės, kurie eina dvasiniu keliu, po šio gyvenimo gaus gyvenimo apžvalgą, per kurią, vadovaujami savo dvasinių mokytojų, galės įsivertinti, iš neutralios perspektyvos, savo paskutinį įsikūnijimą. Taip pat yra tokių, kurie yra žemesnėje sąmonės būsenoje ir jiems taip pat gali būti pateikta gyvenimo peržiūra, per kurią jie susiduria su būtinybe pasikeisti, nes kitaip jiems gresia patekti į negatyvų sūkurį ar netgi nueiti į antrąją mirtį, jeigu nepasikeis. Yra daug, daug galimų scenarijų.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com