Kaip pakelti savo artimųjų mirtį
Klausimas: Ar galėtų mokytojai mums duoti aukštesnį mirties, šios inkarnacijos supratimą? Kodėl jaučiame tokį didelį skausmą praradę artimą mylimąjį? Kaip mums reaguoti praradus žmogų, kurį mylėjome? Ar galime verkti? Kaip mums transcenduoti visus negatyvius jausmus, kuriuos jaučiame praradę artimą mylimąjį?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 metų vebinare „Ideologijų eros pabaiga“.
Na, tai, žinoma, yra sunki tema daugumai žmonių. Ir čia dalyvauja ištisas atskirųjų savasčių konglomeratas. Tad, vėlgi, jums reikia naudotis mūsų mokymais ir įrankiais, kurie yra skirti atskirosioms savastims, ir su tuo tvarkytis, kad ir kas tai būtų jūsų individualiu atveju.
Bendrai apie tai galėtume pasakyti, kad esmė čia yra ta, jog jaučiate nuosavybės jausmą kitam žmogui. Jaučiate, kad tai yra mano mylimasis. Ir leidote sau jausti, kad kažkas jumyse, jūsų tapatumo jausmas, jūsų vientisumo jausmas, jūsų užbaigtumas, jūsų stabilumo jausmas, jūsų saugumo jausmas yra priklausomi nuo to kito žmogaus.
Tačiau pažvelgę į Žemės planetos realybę matote, kad esate individuali žmogiška būtybė. Jūsų mylimasis yra individuali žmogiška būtybė. Jūsų mylimojo kūnas gali bet kada mirti, jūsų kūnas gali bet kada mirti. Kaip kada nors galite iš tiesų leisti sau jausti, kad jūs, kad jūsų proto būsena yra priklausomi nuo kažko, kas bet kuriuo metu gali būti prarasta? Nėra išmintinga leisti sau tai jausti.
Žinau, kad šie žodžiai nebūtinai jums padės, nes šitaip jaučiatės dėl to, kad turite atskirąsias savastis iš ankstesnių gyvenimų, kurios jus verčia šitaip jaustis ar kurios jus privertė pasiduoti šiai priklausomybės būsenai. Ir vis dėlto, yra įmanoma pasinaudoti mūsų mokymais ir įrankiais šioms savastims atskleisti, dirbti su jomis ir leisti joms mirti.
Kai jaučiate didelį skausmą mirus jūsų mylimam žmogui, jis visada yra sukoncentruotas į save. Jūs koncentruojatės į save, o ne į mylimą žmogų. Jums gali būti naudinga pasiskaityti, ką patyrė daugelis ant mirties slenksčio pabuvojusių žmonių. Daugelis šių žmonių pasakojo, kad mirimas nėra nemalonus procesas, jie nepatiria kančių, jie nueina į aukštesnę karaliją, kurioje jų gyvenimas yra nepalyginamai geresnis nei buvo Žemėje.
Tad iš tiesų, jūs gailite ne savo mylimojo, jūs gailite savęs. O tiksliau, turite savastį, kuri savęs gaili. Tad turite padaryti šį darbą, atskleisdami savastis, kurios kuria visus šiuos jausmus jumyse, ir leisti joms vienai po kitos mirti. Ir tuomet galėsite išsilaisvinti nuo šio skausmo, galėsite reaguoti daug labiau subalansuotu būdu.
Tai nereiškia, kad negalite verkti dėl netekties. Tačiau yra skirtingi būdai verkti. Vienas būdas verkti yra, kai paleidžiate jausmus, ir po šio paleidimo pajaučiate palengvėjimą, pasijaučiate laisvesni. Ir taip pat yra kitas verkimas, kuris jus susaisto su kolektyvine sąmone, su kolektyviniais padarais ir už jų slypinčiais demonais. Ir tai tiesiog įsiurbia jūsų energiją į žemyn traukiantį sūkurį, dėl ko jūs jaučiatės vis blogiau ir blogiau.
Jeigu patiriate tokią reakciją, turite labai ryžtingai imti naudotis mūsų šaukiniais Arkangelui Mykolui ir Astrėjai, kad išsilaisvintumėte nuo šių kolektyvinių padarų, nuo šių demonų, nuo viso šio kolektyvinio momentumo, kuris tiesiog projektuoja ant jūsų, kad turėtumėte jausti gailestį, nes kitaip jūs iš tiesų nemylėjote savo mylimojo. Tačiau jeigu jūsų mylimasis perėjo į geresnį gyvenimą, kodėl turėtumėte jausti gailestį? Matote, tai yra visiškai nelogiška. Egzistuoja tam tikros savastys, kurios yra labai stiprios kolektyvinėje sąmonėje, ir jūs jas prisiėmėte ir turite leisti joms mirti savo pačių proto būsenoje, kad galėtumėte nuo jų išsilaisvinti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com