Dievo malonė, nuodėmė ir karma

TEMOS: Atleidimas nėra nemokamas – Jėzus nėra vienintelis Dievo sūnus – katalikų bažnyčia sunaikino Jėzaus pavyzdį – darbai ir malonė – Liuteris eliminavo darbus, palikdamas tik malonę – turite nusipelnyti malonę savo darbais – Žemė yra mokykla – pasiekę Kristiškumą nebekuriate karmos – malonė pašalina karmą, kai transcenduojate senąją sąmonės būseną – karma yra mokytojas, o ne bausmė – nuodėmė yra atskirtis nuo Dievo – Jėzus neprisiims žmonių nuodėmių, jeigu jie nekeis savo sąmonės – nieko negalite nuslėpti nuo Jėzaus

Klausimas: Prašau, ar galėtum išsamiau paaiškinti ryšį tarp Dievo atleidimo ir Karmos. Atrodytų, kad Dievo atleidimas neigia Karmos veikimą. Dievo atleidimas yra nemokamas, o Karma yra brangi. Kaip gali abu – Dievo atleidimas ir Karma – dirbti harmonijoje žmogaus gyvenime?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia norėčiau pakomentuoti idėją, kad Dievo atleidimas yra nemokamas. Iš kur atėjo ši idėja? Na, ji buvo sukurta tuomet, kai naujai suformuota katalikų bažnyčia – Nikėjos įsaku – iškėlė mane virš visų kitų, sakydama, kad aš buvau „vienatinis Dievo Sūnus,
prieš visus amžius gimęs iš Tėvo: Dievas iš Dievo, šviesa iš šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo; gimęs, bet ne sukurtas, esantis vienos prigimties su Tėvu, per kurį visa yra padaryta.“

Išaukštindama mane virš visų kitų žmonių, bažnyčią sunaikino mane kaip pavyzdį, tuo būdu sugriaudama – kaip paaiškinu šioje svetainėje – tikrąjį mano gyvenimo ir misijos tikslą. Aš atėjau pažadinti žmones jų potencialui apsivilkti Kristaus protą ir daryti darbus, kuriuos aš dariau. Tačiau katalikų bažnyčią užbaigė ankstesniųjų bažnyčios tėvų pradėtą darbą, išaukštindama mane į žmonėms nepasiekiamą statusą.

Tad jeigu nebegalėjau būti pavyzdžiu, tai koks tuomet žmonėms būtų buvęs tikslas tapti krikščioniais? Na, jie jais buvo pasiruošę tapti tik tuomet, jeigu aš dėl jų būčiau galėjęs kažką padaryti, ir bažnyčia tuo ir įtikino žmones, paversdama mane kažkokiu visagaliu Dievu, galinčiu visą darbą nudirbti už žmones ir juos išganyti. Jie sukūrė tikėjimą, kad mano kraujas ant kryžiaus buvo aukščiausia auka, kuri sumokėjo už žmonijos nuodėmes, tiek praeities, tiek dabarties, tiek ir ateities. Kaip paaiškinu kitur, tai yra absoliučiai klaidinga idėja.

Ir nors katalikų bažnyčią padarė labai rimtą klaidą – iš tiesų paskleisdama ereziją – išaukštindama ir sulygindama mane su Dievu, joje vis dar išliko tikėjimas, kad išganymas yra laimimas gerais darbais ir malone. Tad nors bažnyčia neigia karmą, joje bent jau egzistuoja atvirumas koncepcijai, kad jūsų elgesys turi poveikį jūsų išganymui.

Tačiau, kai Martinas Liuteris nusprendė ištaisyti kai kurias katalikų bažnyčios padarytas klaidas, jis iš tiesų šias klaidas tik dar labiau pagilino, nes, nors jis ir išėmė kai kuriuos katalikų bažnyčios pridėtus dalykus, jis nepridėjo nieko, ką bažnyčia išėmė iš mano pirminių mokymų – kuriuose iš tiesų egzistavo karmos ir reinkarnacijos koncepcijos. Būdamas užsidegęs pašalinti tai, ką jis laikė perdėtu kliovimusi gerais darbais, Liuteris ėmė samprotauti, kad išganymą lemia išskirtinai malonė, ir kad negalite nieko padaryti, kad nusipelnytumėte savo išganymą.

Tačiau tai taip pat atvedė prie suraizgytos idėjos, jog, kadangi negalite nieko padaryti, kad užsitarnautumėte malonę, tai reiškia, jog jums nieko ir nereikia daryti, kad ją užsitarnautumėte. Būtent dėl to tiek daug šiuolaikinių krikščionių nuo mažumos buvo auginami tikėti, kad išganymas yra garantuotas, kai paskelbiate mane savo Viešpačiu ir Išganytoju arba pasikrikštijate krikščioniškoje – geriau liuteronų – bažnyčioje.

Iš tikrųjų malonė nėra nemokama, ir todėl nėra jokio prieštaravimo tarp malonės/atleidimo ir karmos. Esminė įžvalga, kuri padės jums išspręsti šią enigmą, yra tai, kad materiali visata yra mokykla, kurioje jums yra skirti išmokti tam tikras pamokas, kurios pakylėtų jūsų sąmonę ir savęs suvokimą. Jums yra skirta tapti bendrakūrėjais su Dievu ir viešpatauti Žemėje, tai reiškia, kad jais tapę galėsite veikti tokiu būdu, kad nesusikursite sau negatyvios karmos.

Norėdami pasiekti šį meistriškumą, turite eksperimentuoti su savo kūrybiniais gebėjimais, tame tarpe ir su savo laisva valia. Jums buvo duota laisva valia daryti ką norite su Dievo energija, ir jūs nuolatos gaunate šviesą iš savo AŠ ESU Esaties. Tačiau jūs taip pat esate atsakingi už tai, ką darote su šia šviesa, tad, jeigu naudosite ją savanaudiškiems tikslams arba kenkdami kitiems, susikursite negatyvią karmą. Turite grąžinti visą karmą, kad galėtumėte pasiekti meistriškumą ir užbaigti Žemės mokyklą.

Dauguma žmonių turėjo daug gyvenimų šioje planetoje ir yra susikūrę nemažą kiekį karmos. Egzistuoja tam tikra karmos rūšis, kuri yra sukuriama, kai žmogaus sąmoningasis aš tapatinasi su tam tikra sąmonės būsena. Pagrindinė pamoka, kurią jums reikia išmokti Žemėje, yra kaip pakilti virš dualistinės ego sąmonės ir apsivilkti Kristaus protą, kuriame niekada nepažeistumėte Dievo įstatymų. Kai pasiekiate Kristiškumą, galite gyventi ir veikti Žemėje nesusikurdami karmos.

Tačiau tam, kad pasiektumėte Kristiškumą, privalote atsiskirti nuo bet kokios sąmonės būsenos, kuri yra paremta dualizmu ir atskirtimi nuo Dievo. Kai pakylate virš tam tikros sąmonės būsenos, Dievas visiškai netrokšta, kad toliau būtumėte pririšti prie šios sąmonės būsenos ir kad turėtumėte susidurti su karma, kurią susikūrėte per šią proto būseną. Todėl Dievo atleidimas ir malonė gali nuimti nuo jūsų jums likusią karmą.

Esmė ta, kad karma – tai, ką dauguma krikščionių vadina nuodėme – nėra Dievo bausmė, ji iš tiesų yra mokytojas. Jos užduotis yra išmokyti jus, kad, kai iškreipiate Dievo šviesą, pjaunate, ką pasėjote. Pasėję vėją, pjausite viesulą. Kai pakilsite virš sąmonės būsenos, privertusios jus susikurti tam tikros rūšies karmą, būsite išmokę savo pamoką, tad koks tuomet būtų tikslas jums toliau susidurti su šia karma? Jeigu iš tiesų būsite palikę dualistinę sąmonės būseną, nebebus nieko, ką daugiau galėtumėte išmokti, kentėdami karmos pasekmes, ir būtent dėl to malonė gali paimti tai nuo jūsų.

Priešingai nei tiki daugelis žmonių, Dievas visiškai netrokšta jūsų nubausti, kad ir kokias nuodėmes būtumėte padarę. Dievas tiesiog nori, kad sugrįžtumėte į Jo karalystę, nes Dievui malonu ją jums dovanoti. Tačiau, kad galėtumėte atrasti jumyse esančią karalystę, pirmiausia privalote pakilti virš dualistinės sąmonės, kuri verčia jus matyti save atskirtą nuo to, kas jau yra jūsų viduje.

Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad atleidimas arba malonė nėra duodami nemokamai. Kad ir kokius įsitikinimus daugumai krikščionių nuo vaikystės diegė vyraujančių krikščioniškų bažnyčių akli vadai, jūs NEGAUSITE Dievo atleidimo už tam tikros rūšies nuodėmę, kol nebūsite iki galo atsikratę sąmonės, vertusios jus daryti šią nuodėmę. Aš esu visam laikui pasišventęs Dievo įstatymui, ir todėl nepaimsiu nė vieno žmogaus nuodėmių arba karmos, kol šis asmuo iš tiesų dvasiškai neatgims ir daugiau tikrai nebekartos veiksmų, privertusių jį nusidėti. Kaip galite išmokyti žmogų finansinės atsakomybės, išmokėdami jo skolas ir nereikalaudami pakeisti savo sąmonės?

Tad turite nusipelnyti Dievo atleidimo, darydami tai, ką daryti sakiau visiems krikščionims – pašalindami rąstą iš savo akies. Tikėjimas, kad jie gali ignoruoti šį įsakymą, nes aš beatodairiškai išpirksiu jų nuodėmes, yra pati baisiausia veidmainystė, kokią tik galiu įsivaizduoti – bent jau tiems, kurie teigia esantys Kristaus pasekėjai. Žodžiais man prisiekinėjama ištikimybė, nekeičiant savo širdies, nepriartins jūsų prie dangaus.

Negi tikrai žmonės mano, kad tai, ką jie slepia savo širdyse ir pasąmonėje, yra paslėpta nuo manęs? Negi žmonės mano, kad gali mane apgauti, vaidindami išorėje „gerus krikščionius,“ bet iš tiesų nekeisdami savo sąmonės būsenos?

Kada gi krikščioniai pabus iš šios masinės iliuzijos? Kada gi jie išsitrauks rąstą iš savo akies, kad iš tiesų galėtų gauti mano malonę?

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels