Ar karma yra klaidingas mokymas?
TEMOS: Iš tiesų galite pasirinkti pakeisti savo tapatumo jausmą bet kurią akimirką – kol sąmoningai to nepadarysite, tol jūsų pasirinkimai dabartyje bus veikiami jūsų tapatumo jausmo – negalite tiesiog imti ir palikti iškreiptą energiją – karmos neigimas kyla iš nenoro prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus – tai reiškia, kad negalite pakeisti šių pasirinkimų – ego visada neigia atsakomybę ir tai sustabdo meilės tėkmę – tiktai tuomet, kai darysite pasirinkimus, grįstus meile, išvengsite karmos – kai kuriems žmonėms reikalingas baime grįstas mokymas, kad galėtų apsigręžti – šiandienos amžiuje vis daugiau žmonių yra pasirengę meile grįstam mokymui
Klausimas: Kai kurie mokymai sako, kad karma tėra iliuzija, nes mes kuriame DABAR. Visada esame laisvi kurti ką tik norime dabartyje, nevaržomi to, ką padarėme ankstesniame gyvenime. Būtent dėl to mums nėra leidžiama sąmoningai prisiminti savo ankstesnių gyvenimų. Kai kurie netgi sako, kad mokymai apie karmą ir antrąją mirtį yra baime grįsti mokymai ir todėl nėra atėję iš tikrojo Dievo, kuris yra besąlyginės meilės Dievas. Jie sako, kad visi mokymai, kuriuose kalbama apie žmogui duotos galimybės pabaigą, yra klaidingi mokymai.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Tai yra nesupratimas kaip veikia materialios visatos mechaniniai aspektai. Dabartyje jūs kuriate savo tapatumo jausmą, ir jį perkuriate kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Todėl galite – teoriškai – pasirinkti pakeisti savo tapatumo jausmą bet kurią akimirką. Tačiau net ir tai gali būti sunku, nes jūsų praeityje padaryti pasirinkimai sukūrė psichologines žaizdas jūsų keturlypiame inde arba sieloje. Šias žaizdas padarė jūsų priimti sprendimai, ir kol šių sprendimų sąmoningai nepanaikinsite ir nepakeisite jų geresniais sprendimais, tol nebūsite laisvi nuo šių sprendimų. Todėl negalėsite pakeisti savo tapatumo jausmo, kuris yra pagrįstas šiais sprendimais.
Karmos įstatymas tiesiog aprašo mechaninius materialios visatos veikimo aspektus. Jūsų gyvybės srautas gali išgyventi tik todėl, kad gauna dvasinės energijos srautą iš jūsų AŠ ESU Esaties. Jeigu suteiksite šiai energijai vibraciją, kuri bus aukščiau tam tikrų dažnių, aukščiau tam tikros ribos, ši energija taps jūsų turtais, sukrautais danguje. Ji sugrįš jums padauginta, kaip paaiškinama mano palyginime apie talentus.
Jeigu šios energijos vibracijas nužeminsite žemiau kritinės ribos, nepataikysite į taikinį ir padarysite tai, ką krikščioniai tradiciškai įvardija kaip nuodėmę. Iškreipta energija bus saugoma jūsų asmeniniame energetiniame lauke ir Žemės planetos energetiniame lauke. Todėl, kai grįšite į savo sekantį įsikūnijimą, būsite veikiami šios energijos. Negalėsite visam laikui pakilti į dvasinę karaliją, kol nebūsite perkeitę visos energijos, kurią iškreipėte būdami įsikūnijime Žemėje. Lygiai taip pat kuriate ir atskirąjį aš, priimdami dualistines iliuzijas, ir jos tol darys poveikį jūsų tapatumo jausmui, kol sąmoningai jų netranscenduosite. Todėl tai paprasčiausiai nėra tiesa, kad galite bet kuriuo metu pasirinkti palikti savo karmą ar bet kurį kitą savo praeities aspektą.
Pasirinkimai, kuriuos padarėte praeityje, padarė jus tuo, kuo šiuo metu esate – sukūrė jūsų dabartinį tapatumo jausmą. Negalite tiesiog pasirinkti būti kažkuo kitu, nesugrįžę ir nepakeitę ribojančių sprendimų, kuriuos padarėte praeityje. Ir jūs neišvengiamai darysite pasirinkimus dabartyje, remdamiesi savo tapatumo jausmu.
Aš nelabai pajėgiu suprasti, kaip galima pripažinti ankstesnių gyvenimų realybę ir tuo pačiu neigti, kad jūsų ankstesni gyvenimai daro įtaką jūsų dabartiniam gyvenimui. Manau, jeigu pažvelgsite į logiškas šio požiūrio į reinkarnaciją išdavas, pamatysite, kad jis nėra labai nuoseklus.
Tiesą sakant, galite atrasti, kad jis pagrinde kyla iš nenoro prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir pripažinti, kad pagerinti savo dabarties ir ateities aplinkybes galėsite tik panaikinę netobulus pasirinkimus, kuriuos padarėte praeityje. Dauguma žmonių, kurie nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, renkasi iš viso neigti reinkarnacijos realybę. Tačiau kai kurie žmonės sugebėjo susikurti naują reinkarnacijos koncepcijos versiją, kuri leidžia jiems pripažinti, kad jie turėjo ankstesnius gyvenimus, tuo pat metu neigiant, kad šie ankstesni gyvenimai turi kokį nors poveikį dabarčiai. Nevisai sugebu suprasti šio tikėjimo reinkarnacija be karmos logiką. Kaip gali būti ir vilkas sotus ir avis sveika? Kaip galite pakeisti ankstesnį pasirinkimą, jeigu nepripažįstate, kad būtent jūs ir padarėte šį pasirinkimą?
Žinau, kad daugelis žmonių turi prisirišimą vengti prisiimti asmeninę atsakomybę, ir tai gali juos paskatinti neigti karmą. Jiems būtų naudinga pamąstyti, kodėl jie turi šį emocinį prisirišimą, ir manau žmonės pamatys, kad priežastis yra ta, jog dalis jų nenori pripažinti gyvenimo realybės, tai yra, kad neturite amžinybės savo dabartiniam tapatumo jausmui transcenduoti. Tai yra žmogiškasis ego, kuris nenori, kad suprastumėte, jog jūsų veiksmai turi pasekmes ir todėl jūsų turima gyvenimo galimybė iš tiesų galiausiai baigsis. Ego nenori pripažinti jokio baigtinumo, nes tai reikštų ego mirtį. Ego nori, kad tikėtumėte, jog galėsite daryti tai ką darote amžinai, kad niekas, ką bedarytumėte, neturės negatyvių pasekmių, ir kad galite atidėlioti dieną, kai turėsite pasirinkti, kam tarnausite. Jeigu sugebėsite atpažinti ego, priešą viduje, ir sugebėsite suprasti, kad jis iš tiesų nėra jūsų gyvybės srauto dalis, galėsite padaryti didžiulį progresą.
Tuomet pamatysite, kad prieš jus atsivers naujas augimo galimybių pasaulis, ir atrasite tikrąją besąlyginės meilės prasmę. Meilės koncepcija, kurią pateikia kai kurie mokymai, yra tai, kad niekas iš tiesų nėra svarbu, nes galiausiai viskas baigsis gerai. Tiesa apie besąlyginę meilę yra tokia, kad viskas yra svarbu, nes kiekviena situacija yra galimybė augti – galimybė leisti meilei tekėti – arba sustabdyti meilės tėkmę per save. Tai tiesa, kad daugelis religingų žmonių, tame tarpe ir daugelis krikščionių, naudojosi baime kaip dingstimi sustabdyti meilės tėkmę per save. Tačiau daugelis žmonių taip pat pasinaudojo fatalistiniais įsitikinimais, nugrimzdami į dvasinio abejingumo būseną, kuri taip pat sustabdo meilės tėkmę.
Dieviška meilė yra besąlygiška, tačiau tai nereiškia, kad ji priima viską – tiek gera, tiek bloga – kaip vienodai gerus dalykus. Kai žmogus leidžia besąlyginės meilės srautui tekėti per jį, šis žmogus turi įžvalgumą, leidžiantį jam suvokti, kas yra iš Dievo ir kas nėra iš Dievo. Šis žmogus tuomet naudojasi tuo įžvalgumu, niekada nepriimdamas riboto tapatumo jausmo ir niekada neleisdamas šio pasaulio aplinkybėms tapti pretekstu meilės srautui sustabdyti. Išreiškiate meilę, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, tačiau niekada nepatvirtinate jokių pasaulyje egzistuojančių sąlygų kaip amžinų ar turinčių galutinę realybę. Todėl jūsų meilės niekas nevaržo ir ji taip pat gali būti griežta meilė, metanti iššūkį žmogui kilti aukščiau – kaip matėte mane metant iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams.
Vienintelis teisingas dalykas yra atsakyti į kiekvieną situaciją su meile – ką sakiau žmonėms daryti prieš 2000 metų. Bet kuris pasirinkimas, kuris nėra daromas iš meilės, yra tai, ką krikščioniai vadina nuodėme. Deja, dauguma žmonių Žemėje pasirinko kitą kelią. Dėl to jie įstrigo sąmonės būsenoje, kurioje jiems yra labai sunku atsakyti į gyvenimą su meile.
Žiauri realybė yra tokia, kad didelis skaičius žmonių yra įstrigę žemyn traukiančiame sūkuryje, kuriame jie vis labiau tolsta nuo meilės. Šių gyvybės srautų tiesiog neįmanoma apgręžti meilės mokymu, kaip paaiškinau kitur. Daugeliu atveju, apgręžti juos galima tik tokia žinia, kuri labai aiškiai išdėsto pasekmes, kurios įvyks, jeigu jie ir toliau eis ta pačia kryptimi. Ir daugeliui gyvybės srautų šioje planetoje galimybė apsigręžti greitai artėja į pabaigą. Jeigu jie neapsigręš ir nepradės kilti aukštyn, jie patirs antrąją mirtį. Visgi, jeigu jie apsigręš ir pradės eiti Kristiškumo keliu, jų laikas galės būti pratęstas. Dievas turi didelį gailestingumą gyvybės srautams, kurie parodo nuoširdų troškimą grįžti namo.
Viena iš dilemų, su kuria susiduriame mes, dvasiniai mokytojai, yra ta, kad daugelis gyvybės srautų Žemėje yra nepasiekiami meile grįsta dvasine žinia. Jie yra taip giliai įstrigę baime paremtoje proto būsenoje, kad pasiekti juos galima tik tokia žinia, kuri pasinaudotų jų baimėmis. Tai yra liūdnas faktas, kad pragaro koncepcija buvo būtina, norint apgręžti kai kuriuos tokius gyvybės srautus. Šie gyvybės srautai sureagavo tik tuomet, kai pragaro baimė nusvėrė jų dabartinių veiksmų teikiamą naudą.
Laimei, mes dabar pereiname į amžių, kuriame vis daugiau žmonių sugeba priimti meile grįstą dvasinį mokymą, kurį būtent ir randate šioje svetainėje. Vis dėlto yra būtina pripažinti, kad daugelis žmonių tebėra giliai paveikti baime grįstos žinios. Ir kadangi vienas iš mano svetainės tikslų yra padėti žmonėms išsilaisvinti nuo baime paremtų doktrinų, kurias skleidė tradicinė krikščionybė, aš su džiaugsmu pakomentuosiu tokius įsitikinimus, žmonėms paklausus.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com