Raktas 28: Kaip padėti išlaisvinti žmones iš dualistinio mąstymo

Tam, kad aukščiausi dešimt procentų dvasingiausių žmonių galėtų padaryti maksimalų poveikį, jiems reikia suvokti, kaip jie yra linkę reaguoti, susidūrę su religingais žmonėmis, atvirai demonstruojančiais fanatizmą, priešiškumą ir agresyvumą. Tad iš pradžių pažvelkime į aukščiausių dešimties procentų žemesniąją dalį.

Šie žmonės suvokė, kad gyvenimas turi dvasinę pusę, tad jie sugeba pažvelgti už tradicinės religijos sustabarėjimo, tačiau dar nėra pilnai suvokę dualizmo prigimties. Dėl to jie dažnai įsitraukia į dualistinę kovą, ginčydamiesi su tais, kurie vis dar tebėra pilnai įstrigę dualizme. Jie aiškiai mato tradicinės religijos klaidas ir labai uoliai mėgina įtikinti kitus žmones, dažnai manydami, jog daro tai dėl Dievo ar dėl kažkokio aukštesnio tikslo. Tačiau, kadangi aukščiausiems dešimčiai procentų priklausantys žmonės yra pakilę virš žemiausių dualistinės sąmonės pasireiškimų, šie žmonės nesiryžta eiti taip toli kaip žemiausi dešimt procentų, kad įveiktų savo oponentus. Jie nėra iki galo įsitikinę, kad tikslas gali pateisinti priemones, ir suvokia, kad egzistuoja tam tikros priemonės, kurios niekada negalėtų būti pateisinamos. Todėl aukščiausi dešimt procentų beveik visada pralaimi bet kokias kovas dėl valdžios su žemiausiais dešimt procentų, kurie dažnai juos išstumia iš vadovaujančių postų tradicinėse bažnyčiose. Ir dvasingiems žmonėms tai dažnai kelia didelę frustraciją, kuri juos įstumia į pasyviai agresyvią reakciją, paskatindama juos jaustis aukomis arba kankiniais.

Daugelis šių žmonių jaučia, jog jie jau mėgino reformuoti savo vaikystės religiją ir jiems nepavyko to padaryti, tad dabar jie nebenori turėti jokių reikalų su šia religija ar su bet kuria kita religija. Tačiau tikiuosi, jog dabar jau galėsite pradėti suvokti, kad tai yra juodai balto mąstymo forma, kurioje iš vieno kraštutinumo peršokate į kitą. Jeigu jūsų religijos lyderiai nenori jūsų klausyti, tuomet nenorite su jais turėti jokių reikalų ir todėl pasitraukiate. Tačiau tokie žmonės pasitraukia su didele frustracija, dažnai pasidarydami labai priešiškais savo buvusiai religijai arba visoms religijoms apskritai. Akivaizdu, jog tai rodo, kad šie žmonės vis dar tebėra prisirišę prie savo veiksmų rezultatų, ir todėl dar nėra įveikę dualizmo.

Gerai žinau, kad daugelis šių žmonių iš tiesų turi kuo geriausias intencijas ir yra labai nuoširdūs. Taip pat žinau, kad jie dažnai jaučiasi įstrigę, galvodami, kad, jeigu kiti nenori jų klausyti, jiems tuomet nelieka kitos alternatyvos kaip tik pasitraukti. Tačiau tikiuosi, kad šie žmonės galės pasinaudoti šioje knygoje duodamais mokymais, idant suvoktų, jog iš tiesų egzistuoja alternatyva, peržengianti abiejų dualistinių kraštutinumų ribas. Ši alternatyva yra iš tiesų pakilti virš dualizmo, idant galėtumėte dalyvauti religiniuose debatuose, nesitikėdami jokių konkrečių išorinių rezultatų. Šitaip galėsite išvengti jausmo, kad esate atstumiami, ir tai iš tiesų atvers duris trokštamiems rezultatams materializuotis.

Tad dabar pažvelkime į aukščiausių dešimties procentų viršutinę dalį, kurią galėtume pavadinti aukščiausiais penkiais procentais. Tai yra žmonės, kurie pamatė dalyvavimo bet kokioje dualistinėje kovoje beprasmybę. Tačiau, kadangi sąmoningai dar nesuvokė nedualistinio požiūrio realybės, jie mano, kad nėra jokių galimybių konstruktyviai bendrauti su į didesnį fanatizmą nugrimzdusiais žmonėmis. Kai kurie iš šių žmonių priklauso tradicinėms religijoms ir dažnai dalyvauja religinėse veiklose niekada nieko nesakydami. Jie dalyvauja išoriniuose ritualuose, būdami giliai nugrimzdę į savo mintis privačioje proto erdvėje. Kiti tiesiog tyliai pasitraukė iš savo religijos arba iš visų religijų, išsaugodami savo dvasingumą, tačiau nieko išoriškai nebepraktikuodami.

Šie žmonės dažnai yra perėję į pilko mąstymo formą, kurioje tiki, kad tiesiog turėtumėte gyventi ir leisti gyventi, tikėti ir leisti tikėti. Turėtumėte tikėti tuo, kuo tikite, ir leisti kitiems žmonėms daryti tą patį, nesikišdami į jų įsitikinimus ir nemesdami jiems iššūkio. Tad, jeigu aukščiau aprašytoji grupė dažnai yra įstrigusi pasyviai agresyvioje reakcijoje, pastaroji grupė yra įveikusi agresiją – kas yra gerai, – tačiau šie žmonės pateko į kitą aklavietę, kurioje yra visiškai pasyvūs. Tačiau kas gi galėtų būti blogai su šiuo požiūriu – argi šie žmonės neatsisako priešintis blogiui, atsukdami kitą skruostą?

Ir dabar priėjome esminį klausimą, kuris nulems, ar aukščiausi dešimt procentų pakils ir išpildys savo vaidmenį, kurį planavo vaidinti, ar tiesiog toliau pasyviai sėdės, kai tuo tarpu religinių debatų toną toliau nustatinės įstrigusieji dualizme. Tad klausimas čia iš tiesų yra toks, ar aukščiausi dešimt procentų išves šią planetą į dvasinės laisvės ir gausos Aukso Amžių, ar priešingai – leis žemiausiems dešimčiai procentų sunaikinti aukštyn kylančią spiralę, sukurtą per tūkstančius metų, kuomet planeta nugrimztų į dar vieną žemyn traukiantį sūkurį. Pažvelkime į tai giliau.

***

Esminė dinamika, kuri formuoja viską Žemės planetoje, yra labai paprasta. Kaip paaiškinau, viskas yra sukurta iš Materijos Šviesos, kuri turi sąmonę. Visos struktūros formų pasaulyje yra sujungtos į vienetus, ir kiekviename vienete egzistuoja kolektyvinė sąmonė, veikianti viską, kas tame vienete egzistuoja. Vienete, kuris yra vadinamas Žemės planeta, dominuojantis veiksnys yra žmonijos sąmonė. Tad visus gyvenimo šioje planetoje aspektus, tarp jų žmonių visuomenę, gamtos pusiausvyrą, gamtos kataklizmus, Žemės plutos judėjimą, ir net materijos tankumą, veikia žmonijos sąmonė. Dėl laisvos valios egzistavimo, didžiausią poveikį daro vidurinių 80 procentų populiacijos sąmonė. Žemiausi dešimt procentų negali vieni patys sunaikinti šios planetos, kaip ir aukščiausi dešimt procentų negali jos ištraukti aukštyn vien savo jėgomis. Būtent 80 procentų plačiausios visuomenės didžiąja dalimi lemia kursą, kuriuo keliauja planeta. Aukščiausi ir žemiausi dešimt procentų tegali patraukti plačiąją visuomenę aukštyn arba žemyn.

Praeityje, ši planeta matė aukso amžius, kuriuose žmonių žinios, technologija ir gausa toli pranoko net pačių optimistiškiausių mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotę. Tai įvyko periodais, kai aukščiausi dešimt procentų nusprendė tapti Žemės šeimininkais patraukdami su savimi aukštyn ir plačiąją visuomenę. Kaip sakė Jėzus: „O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jono 12,32). Ši planeta taip pat matė žemyn traukiančius sūkurius, atvedusius prie didžiulių civilizacijų žlugimo, ir kai kurios iš jų buvo ištrintos per milžiniškus gamtos kataklizmus. Buvo laikotarpių, kai žmonių populiacijos skaičius buvo labai sumažėjęs, ir žmonės savo egzistavimu menkai kuo tepranoko beždžiones. Tai, ką šiandieniniai archeologai laiko žmonijos pradžia – urvinius žmones, tebuvo tik vienas iš tokių žemiausių taškų. Šie žemyn traukiantys sūkuriai buvo sukurti tuomet, kai aukščiausi dešimt procentų nusprendė nenorintys viešpatauti, ir leido žemiausiems dešimčiai procentų nusitempti plačiąją visuomenę iki savo savanaudiškos sąmonės lygmens. Galėtume sakyti, kad jeigu žemiausių dešimties procentų neatsvers šviesos įliejimas, jie nusitemps visuomenę žemyn, kol ją pradės griauti sutraukianti jėga.

Pakylėtieji mokytojai su žmonija dirba jau milijonus metų, ir mes visada siekiame neleisti susidaryti žemyn traukiančiam sūkuriui ir siekiame atnešti aukso amžių. Tačiau visada esame ištikimi Laisvos Valios Įstatymui, tai reiškia, kad dirbti galime tik per įsikūnijime esančius žmones. Ir praktikoje tai reiškia, kad turime dirbti per aukščiausius dešimt procentų, nes jie vieninteliai turi pakankamą dvasinę brandą pripažinti mūsų egzistavimą ir matyti mūsų nedualistinių mokymų ir vedimo vertę.

Ir šiandien Žemės planetoje matote, kad po paskutinio žemiausio taško, pakylėtieji mokytojai labai atsargiai ir laipsniškai vedė žmoniją prie lūžio taško. Mes tai darėme, dirbdami su aukščiausiais dešimt procentų, bet – jeigu kalbėtume atvirai – tai buvo labai sunki kova, kadangi net ir dvasiškai brandžiausi žmonės rodė labai stiprų nenorą viešpatauti.

Planeta šiuo metu yra ant Aukso Amžiaus slenksčio, tačiau jis galės ateiti tik tuomet, jeigu aukščiausi dešimt procentų nubus situacijos realybei ir nuspręs pradėti viešpatauti. O kad tai galėtų įvykti, šie žmonės privalo įveikti vieną iš dažniausiai pasitaikančių iliuzijų apie meilę ir mielaširdingumą, tai yra, kad meilė gali būti tik minkšta, švelni ir pasyvi. Tiek daug dvasingų žmonių įvarė save į proto būseną, kurioje galvoja, kad viskas, ką jiems reikia daryti, norint tarnauti Dievui, yra būti mylinčiais ir maloniais su kitais. Tai iš tiesų nėra klaida, tačiau problema čia yra ta, kad pernelyg daug žmonių galvoja, kad būti mylinčiu ir maloniu reiškia, jog turėtumėte turėti beribę toleranciją kitiems žmonėms ir jų elgesiui. Jie mano, kad meilė yra pasyvi ir viską toleruojanti.

Daugelis dvasingų žmonių galvoja, kad meilė reiškia, jog neteisiate kitų, ir nors tai yra tiesa, problema čia yra ta, kad dualizmas viską iškraipo, net ir žmonių meilės supratimą. Daugelyje religijų iš tiesų matote tam tikrą dualistinio teisimo formą, kuriame žmonės teisia visus, kas nesilaiko išorinės religijos nustatyto standarto. Daugelis dvasingų žmonių pamatė viso to veidmainystę, tačiau galvoja privalantys peršokti į priešingą dualistinį kraštutinumą, pasyviai viską toleruodami. Tai yra labai pavojinga iliuzija, nes realybė yra ta, kad aukščiausi dešimt procentų privalo naudotis Kristaus įžvalgumu, kad galėtų įveikti abu dualistinius kraštutinumus. Tikroji meilė nėra pasyvi ir ji nėra viską toleruojanti. Tikroji meilė yra besąlyginė meilė, ir tai yra jėga, kuri nori išlaisvinti visą gyvybę. Tad, nors ji nežemina žmonių teisimu, ji taip pat neleidžia jiems bereikalingai kentėti, nieko nedarydama, kad jiems padėtų. Būtent dėl to Jėzus papasakojo palyginimą apie gerąjį samarietį, padėjusį žmogui, kurį teisuoliški žydai ignoravo (Luko 10,30). Besąlyginė meilė yra labai aktyvi jėga, kuri visada siekia išlaisvinti žmones nuo sąlygų, neleidžiančių jiems tapti daugiau. Besąlyginė meilė yra paties gyvenimo jėga. Žinau, kad Kūrėjas davė būtybėms laisvą valią, betgi nemanote, kad Kūrėjas norėtų, jog jos naudotųsi šia laisva valia savęs sunaikinimui? Ir būtent dėl to Kūrėjas siunčia savo atstovus į Žemę – tam tikrą Kristiškumo laipsnį pasiekusias būtybes – pažadinti žmones iš jų kuriamos savidestrukcijos. Jūs galite būti vienu iš šių atstovų, tik klausimas yra toks, ar ryšitės išpildyti šį vaidmenį, ar priešingai – toliau būsite pasyvume, teisindami jį kokiu nors dualistiniu pateisinimu.

Puikiai žinau, kad daugelis tarp aukščiausių dešimties procentų esančių žmonių nenorės skaityti arba priimti šios knygos, kadangi taip tiesiai kalbu apie puolusias būtybes, blogio egzistavimą ir dualistinę sąmonę. Daugelis dvasingiausių žmonių yra įžengę į pilko mąstymo būseną, kurioje nori tikėti, kad blogis neegzistuoja, kad šioje planetoje iš tiesų nėra nieko blogo arba kad blogis išnyks savaime, jeigu jie jį ignoruos. Viskas galiausiai baigsis gerai – jei tik su visais būsime malonūs. Pakylėtuosius mokytojus nuolatos stebina, kaip labiausiai į dvasingumą linkę žmonės gali būti atviri dvasiniams mokymams, kuriuose yra kalbama apie meilę ir taiką, tuo pat metu ignoruodami realybę, kas iš tiesų vyksta šioje planetoje, su joje egzistuojančiu karo ir terorizmo potencialu, su vis didėjančiu seksualiniu vaikų išnaudojimu, skurdu, badu ir daugybe kitų sąlygų, kurios akivaizdžiai negalėtų egzistuoti aukso amžiuje. Ir tai ypač stebina todėl, kad patys dvasingiausi žmonės paprastai į įsikūnijimą atėjo dėl to, kad norėjo padėti žmonijai pakilti virš šių sąlygų. Tad esminė mano mintis yra ta, kad visi žmonės pamiršta savo dangiškąjį planą, atėję į įsikūnijimą, tačiau jau seniai laikas dvasingiems žmonėms įveikti šį atminties praradimą.

Paprasta – tačiau nepopuliari – tiesa yra ta, kad daugelis tarp aukščiausių dešimties procentų esančių žmonių yra pasiekę tam tikrą dvasinės brandos lygį, tačiau, užuot toliau ėję link pilno Kristiškumo, jie leidosi savojo ego ir netikrų mokytojų įvedami į aklavietę, kuri yra labai subtili savanaudiškumo forma. Šie žmonės pasidarė taip stipriai susikoncentravę į save ir savo pačių dvasinį augimą, kad galvoja, jog gyvenimo tikslas yra siekti savo asmeninio nušvitimo. Ir jei tik jie nepaliaus to daryti, skleis tiek daug pozityvių vibracijų, kad Žemė bus pakelta aukštyn ir visa tamsa išnyks. Tačiau leiskite man jums priminti, kad Jėzus jums sakė nesipriešinti blogiui – jis nesakė ignoruoti blogio (Mato 5,39). Vietoj to, jis jums sakė būti išmintingiems kaip žalčiai ir taikiems kaip balandžiai (Mato 10,16).

Paprasta tiesa yra tokia, kad Žemė kils aukštyn arba grims žemyn priklausomai nuo to, kas ims viešpatauti plačiajai visuomenei – aukščiausi dešimt procentų ar žemiausi dešimt procentų. Liūdnas faktas yra toks, kad – kol kas – žemiausi dešimt procentų buvo daug ryžtingesni, daug agresyvesni ir labiau organizuoti savo pastangose viešpatauti nei aukščiausi dešimt procentų. Tiesą sakant, aukščiausi dešimt procentų didžiąja dalimi tiesiog ignoravo žemiausius dešimt procentų ir dualistinę jėgą, agresyviai siekiančią nusitempti žmoniją į savo susikurtą pragarą. Ir, kaip anksčiau minėjau, tam, kad dualistinė jėga triumfuotų, tereikia kad aukščiausi dešimt procentų nieko nedarytų.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels