Raktas 26: Kaip įvykdyti savo misiją Žemėje

Tikiuosi, kad jau pradedate suvokti, jog mėginu šiame amžiuje sukurti naują judėjimą, iki šiol dar rašytinėje Žemės istorijoje neregėtą iniciatyvą. Siekiu sukurti judėjimą, kuris apjungtų dualizmo paklydimus išvydusius žmones, kurie būtų absoliučiai pasišventę pakilti virš dualizmo, šitaip pademonstruodami kelią ir kitiems. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, yra absoliučiai būtina, kad tie, kurie nori tapti šio judėjimo dalimi, iš tiesų suvoktų, koks subtilus ir įtikinantis gali būti dualizmas. Leiskite man duoti jums pavyzdį.

Dualizme įstrigusios būtybės susikūrė iliuziją, kuri joms leidžia gintis nuo savo pirmykštės baimės. Tad jos nori išsaugoti šią ekvilibriumo būseną, ir jums metus iššūkį jų iliuzijoms, žmonės jaus grėsmę. Jie tuomet mėgins sunaikinti grėsmę, ir tai darydami, sieks įtraukti jus į vieną iš dviejų reakcijų. Dauguma žmonių tai daro nesąmoningai, tačiau galutinis rezultatas yra toks pat. Reakcijos yra tokios:

  • Jie nori, kad priimtumėte jų iliuziją, šitaip tapdami vienu iš jų per paklusimą.

  • Jie nori, kad jiems priešintumėtės, tapdami jų priešu per šį priešinimąsi.

Gali atrodyti, kad šios dvi reakcijos yra priešingybės, nes viena patvirtina jų iliuziją, o kita priešinasi jų iliuzijai. Tačiau jeigu nusileisite giliau už paviršinių regimybių, pamatysite, kad egzistuoja daug subtilesnis supratimas. Pamatinė visų puolusių būtybių iliuzija yra ta, kad jos yra atskirtos nuo Dievo ir nuo visų kitų gyvybės formų – jos yra atskiros būtybės. Jeigu paklusite jų gyvenimo būdui, patvirtinsite, kad jų mąstymo būdas yra pranašesnis už jūsų senąjį mąstymo būdą, tai reiškia, kad patvirtinsite jo atskirą statusą. Jeigu priešinsitės jų mąstymo būdui, patvirtinsite, kad jis yra priešingas jūsų mąstymo būdui, kas taip pat patvirtins jo atskirą statusą.

Ar suvokiate, kad tiek viena, tiek kita reakcija patvirtina pamatinę puolusių būtybių iliuziją – kad jos yra atskirtos nuo kitų gyvybės dalių? Tad nesvarbu, ar joms paklusite ar priešinsitės, patvirtinsite, kad jos nuo jūsų skiriasi. Pamatinė iliuzija, kurios jos nenori, kad atiduotumėte, yra atskirties iliuzija. Tad, kad ir kokiu būdu reaguosite, tik dar labiau sustiprinsite tolesnį jų tikėjimą šia iliuzija. Jeigu paklusite, savanoriškai atiduosite joms savo šviesą, o jeigu priešinsitės, įsitrauksite į dualistinę kovą, iškreipiančią Dievo energiją, šitaip savo šviesa maitindami netikrus dievus, kurių gyvavimas yra priklausomas nuo dualistinės kovos. Tikroji problema čia yra ta, jog nesvarbu, paklusite ar priešinsitės, įžengsite į vieną iš dualistinių kraštutinumų, kurie yra neišvengiama atskirties pasekmė. Kai atsiskiriate nuo Kristaus vienovės, neišvengiamai įžengiate į antikristo dualizmą, kuriame privalo egzistuoti du priešingi poliai. Kad ir į kurią šių dviejų priešingų polių skalės vietą atsistosite – dešinėje, kairėje ar kažkur į vidurį tarp jų – būsite patekę į dualistinę kovą.

Bet kokiu atveju, non-dualizmo tikslas patirs pralaimėjimą, tad jums yra būtina nenugrimzti į šią tendenciją ir visada siekti reaguoti nedualistiniu būdu. Pirmiausia turite suvokti, kad kiti žmonės yra įstrigę atskirties iliuzijoje, ir privalote atsisakyti tapti jos dalimi. Tai pasiekiate, nei paklusdami jų iliuzijai, nei įsitraukdami į dualistinę kovą su jais. Sekančiame žingsnyje, privalote išvengti iliuzijos sustiprinimo jų protuose. Vėlgi, tam reikės, kad nei paklustumėte, nei priešintumėtės, tačiau kas tuomet lieka – kaip tuomet galite reaguoti, kai įstrigusieji dualizme atstumia jūsų šviesą ir jūsų tiesą?

Tiek Buda, tiek Jėzus savo misijomis siekė pademonstruoti, kaip atsakyti dualistiniams žmonėms nedualistiniu būdu. Štai kodėl Jėzus jums sakė nesipriešinti blogiui, bet atsukti kitą skruostą. Noriu jums duoti praktišką pavyzdį. Viena iš vietovių šioje planetoje, kurioje dualistinė kova tęsiasi ilgiausiai, yra Vidurio Rytai. Ten egzistuoja įvairios frakcijos, kurios kovoja tarpusavyje, ir daro tai jau taip ilgai, kad niekas nebepamena, nuo ko visa tai prasidėjo (o priežastis yra ta, kad tai prasidėjo ne šioje planetoje). Tad čia matome žemyn traukiantį sūkurį, kuriame viena grupė siekia atkeršyti už kitos grupės padarytas skriaudas. Tačiau šios skriaudos buvo kerštas už pirmosios grupės padarytas skriaudas. Tad kiekviena pusė siekia keršto už kerštą, siautulyje, kurio niekas regimai negali sustabdyti.

Ar jau suvokiate, kad šitaip abi pusės iš tiesų stiprina viena kitos atskirties iliuziją? Niekas nesugebės sustabdyti šio sūkurio, kol viena iš pusių neatsisakys reaguoti kitos pusės iliuziją pastiprinančiu būdu. Tarkime, Grupė A išsiugdė didelę neapykantą Grupei B, ir joje esantys žmonės galvoja, kad kitos grupės nariai yra blogi žmonės ir yra kalti dėl jų problemų. Kažkuriuo metu šis save pastiprinantis neapykantos sūkurys pasiekia sprogimo tašką, ir kai kurie iš silpniausių Grupės A narių (jie save laiko stipriausiais) įvykdo smurto aktą prieš Grupę B. Grupė B samprotauja, kad Grupės A nariai yra blogi žmonės ir nusipelno būti nubausti, tad atsakydami į tai, jie taip pat prieš juos griebiasi smurto. Tad ką gi Grupės B nariai ką tik padarė Grupės A narių protuose? Jie sustiprino Grupės A iliuziją, kad Grupė B yra sudaryta iš blogų žmonių, kurie yra kalti dėl jų problemų. Jie taip pat sustiprino pamatinę atskirties iliuziją, egzistuojančią tarp dviejų grupių. Todėl Grupė A jaučiasi visiškai teisi dėl savo įvykdyto pirmojo smurto veiksmo ir siekio atkeršyti už Grupės B kerštą. Ir nepastebimai prabėga pora tūkstančių metų, su nesuskaičiuojamais keršto aktais ir daugybe nužudytų žmonių, nė vienai pusei nepadarius jokio realaus progreso. Kas gali sustabdyti šį sūkurį?

Tarkime, kad Grupė B nusprendžia neatsakyti į smurtą smurtu. Jie nusprendžia paklausyti Jėzaus patarimo ir atsukti kitą skruostą. Pirmoji Grupės A reakcija yra nustebimas, kadangi Grupė B nesureagavo taip, kaip jiems yra įprasta reaguoti. Kas gi čia vyksta, ką jie čia sumanė? Tikėtina, kad Grupė A toliau tikrins vandenį, darydama kitus smurto veiksmus. Kurį laiką, Grupė A nesmurtinį atsaką netgi gali interpretuoti kaip silpnumą, ir todėl tai juos padrąsins dar didesniam smurtui. Kažkuriuo momentu, brandesni Grupės A nariai pradės kvestionuoti savo įsitikinimus apie Grupę B, ir jie netgi pradės kvestionuoti savo pačių savivaizdį. Jeigu Grupė B atsisakys patvirtinti Grupės A atskirą tapatumo jausmą, šios grupės nariai galiausiai pradės kvestionuoti šį tapatumą. Jeigu Grupės B nariai iš tiesų yra tokie blogi, tai kodėl jie tuomet nešaudo atgal? O jeigu mes vėl ir vėl šaudome į tuos, kurie nešaudo atgal, ar tai nereiškia, kad tai mes esame blogi žmonės, o jie tokie nėra?

Suprantu, kad kol kas žmonių istorijoje nėra daug pavyzdžių, kuriuose žmonės į smurtą būtų atsakę nesmurtu. Tačiau šie pavyzdžiai iš tiesų egzistuoja, ir vienas nuostabus pavyzdys yra Indijos šalis, kuri, sekdama iš esmės nedualistiniu Mohando Gandžio vadovavimu, pasipriešino Britanijos imperijos priespaudai nesmurtiniu būdu. Indams galiausiai pavyko britų blogį padaryti tokiu akivaizdžiu, kad patys britai pradėjo kvestionuoti, ar jų veiksmai Indijoje atitinka jų pačių savivaizdį, kuriame jie save laikė labai aukštą civilizacijos lygį pasiekusia šalimi. Kai šis neatitikimas britams galiausiai pasidarė akivaizdus, jie pakeitė savo elgesį Indijoje. Panašus metodas, tikrąja to žodžio prasme, galėtų išspręsti visus šioje planetoje egzistuojančius konfliktus.

Tačiau, kad tokia iniciatyva galėtų būti pradėta ir įvykdyta iki galo, įsikūnijime privalo atsirasti žmonių, kurie būtų pakilę virš dualizmo ir todėl sugebėtų išvengti dualistinės reakcijos. Kaip galėtumėte tapti vienu iš šių žmonių?

***

Svarbiausias žingsnis yra atpažinti esminį mechanizmą, dėl kurio įstrigote dualistinėje sąmonėje. Labiausiai tikėtina, jog tai įvyko dėl to, kad buvote suklaidinti puolusių būtybių, kurios yra netikri žmonijos mokytojai – labai gudriai prisistatinėjantys tikraisiais žmonijos mokytojais. Šios būtybės pasinaudojo pačiu pažeidžiamiausiu jūsų laikotarpiu, kaip buvo rašyta ankstesniuose skyriuose, tuo momentu, kai turėjote sąmoningai imti vystyti savo tapatumą. Tai yra momentas, kuriame turite potencialą tapti dvasiškai savarankiška būtybe – Gyvuoju Kristumi.

Kad tai galėtų įvykti, privalote ryžtis prisiimti pilną atsakomybę už savo kelią ir savo išganymą. Privalote ryžtis priiminėti esminius sprendimus – GYVENIMO sprendimus – kurie iškeltų jus virš bet kokio atskirties jausmo ir leistų atgimti į naują tapatumo jausmą, grįstą vienove su jūsų aukštesniąja esybe, vienove su jūsų Kūrėjų ir vienove su visa gyvybe.

Kaip paaiškinau, jūs greičiausiai buvote sukurti nusileisti į sferą – ar tai būtų buvusi materiali visata, ar tai, kas dabar jau yra dvasinė karalija, – kurioje jau egzistavo puolusios būtybės. Todėl jūsų aukštesnioji esybė žinojo, kad susidursite su puolusiomis būtybėmis ir rizikuosite įstrigti jų sąmonės būsenoje. Tačiau ji taip pat žinojo, kad tai yra didesnio Dievo plano dalis, ir todėl jūsų aukštesnioji esybė – jūsų tikrasis aš – nusprendė rizikuoti. Sakau tai todėl, kad tikiuosi padėti jums priimti savo Aukštesniojo AŠ sprendimą pasiųsti jus į sferą, kurioje šviesa egzistuoja kartu su tamsa. Tai priėmę, galėsite greitai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, atkurdami ryšį su savo Aukštesniojo AŠ ryžtu, ryžtu nebūti arba nelikti puolusios sąmonės gniaužtuose. Ir šitaip galėsite pasiekti suvokimą, jog jums reikia iš visų jėgų pasistengti išsilaisvinti nuo visų dualistinių iliuzijų, kurias priėmėte į keturis savo proto lygmenis. Ir kai priimsite šį sprendimą, būsite žengę svarbiausią žingsnį link laisvės. Tiesą sakant, jeigu visa širdimi priimsite šį sprendimą, tai jau bus pusė pergalės – teliks sutvarkyti, kas buvo sujaukta.

Suprantu, kad dualistinė sąmonė gali atrodyti labai subtili, ir galite baimintis, kad jums nepavyks ištrūkti iš jos iliuzijų. Tačiau, kai jau būsite nusprendę, jog norite tapti laisvi, galėsite greitai pradėti ugdytis įžvalgumą, kuris jums leis praregėti iš dualizmo iliuzijų. Ir čia jūs nebūsite vieni, kadangi galėsite pasinaudoti savo Aukštesniojo AŠ, dažnai dar vadinamo Kristaus AŠ, ir pakylėtųjų mokytojų pagalba, kurie su džiaugsmu tarnaus jūsų mokytojais. Tačiau, norėdami pasinaudoti šiuo dangiškuoju vidiniu vedimu, pirmiausia privalote įveikti didžiausią bloką, kurį netikriems mokytojams pavyko įdiegti į jūsų protą. Jo iliustraciją galite pamatyti Rojaus Sodo istorijoje, kurioje Žaltys gundė Ievą.

Situacija buvo tokia, kad Ievai buvo pasakyta, jog ji mirs, jeigu suvalgys uždraustąjį vaisių. Žaltys pakirto šio tikėjimo pamatus, priversdamas Ievą suabejoti tikruoju mokytoju ir savo gebėjimu suprasti tikrojo mokytojo dangiškąjį vedimą bei juo sekti. Dėl šios abejonės, Ieva nesugebėjo atsispirti Žalčio gundymams ir nesugebėjo priimti GYVENIMO sprendimo. Vietoj to, ji priėmė Mirties sprendimą, o visa kita, kaip sakoma, jau yra istorija.

Ievos istorija iliustruoja, kad jūs taip pat nupuolėte dėl to, kad suabejojote savo gebėjimu gauti tikslų vedimą ir suabejojote savo gebėjimu priiminėti GYVENIMO sprendimus – savo gebėjimu būti Kristumi įsikūnijime. Ir nuo pat tų laikų netikri mokytojai mėgina stiprinti jūsų abejojimą savo gebėjimais gauti tikslų vedimą ir priiminėti GYVENIMO sprendimus. Jie tai padarė, pasinaudodami jūsų baime ir įbaugindami jus aklai jais sekti.

Dauguma žmonių Žemėje yra linkę aklai sekti savo vadais, tačiau dvasiškai brandžiausi žmonės yra pasiekę pakankamą savarankiškumą, kad nebūtų aklais pasekėjais. Tačiau netikri mokytojai mėgino neleisti jums tapti savarankiškais, stiprindami jūsų abejones tikruoju mokytoju ir jūsų gebėjimu sekti šiuo mokytoju. Jeigu jiems nepavyksta priversti jūsų aklai jais sekti, tuomet jie siekia sunaikinti jūsų gebėjimą sekti bet kokiu mokytoju arba priiminėti savarankiškus sprendimus, siekdami nugramzdinti jus į dvasinį paralyžių. Jie tai daro, nustatydami išorinius standartus ir priversdami jus tikėti, kad, jeigu negyvensite pagal šiuos standartus, būsite žlugę. Todėl yra saugiau nieko nemėginti daryti, nei rizikuoti patirti nesėkmę.

Kaip jums įveikti abejonę? Abejonė gali egzistuoti tik šešėliuose, ir šis faktas yra užšifruotas populiariame posakyje: „Nėra nė šešėlio abejonės.“ Abejonė egzistuoja pilkose jūsų proto kertelėse, kurioms dar neviešpataujate, kadangi tenai yra kažkas, į ką sąmoningai nepažvelgėte. Norėdami įveikti abejonę, turite sąmoningai stengtis ieškoti pilkų vietų ir apšviesti jas tiesos šviesa, kuomet visi abejonių šešėliai išsisklaidys. Tai yra vienintelis būdas įveikti abejones, ir atkreipkite dėmesį, kad tai nėra taip sunku ar baisu, kaip gali atrodyti. Vėlgi, ego ir dualizmo jėgos siekia jus uždaryti į užburtą ratą, kuriame bijote pažvelgti į pilkas kerteles, bijote to, kas tenai gali slėptis. Tačiau bet kokia baimė yra nežinomybės baimė, ir viskas nėra taip blogai, kai iš tiesų viską ištraukiate į šviesą. Kaip yra sakoma populiariame posakyje: nėra ko bijoti – tik pačios baimės; ir kai jau būsite patyrę, kaip pažvelgimas į savo baimes gali jus išlaisvinti, susikursite pozityvų abejonių įveikimo momentumą.

Pavyzdžiui, kai kalbu apie galimybę žmonėms pasiekti asmeninį Kristiškumą, gerai žinau, kad daugeliui tai atrodys nerealistiškas tikslas. Tačiau pagrindinė to priežastis yra intensyvus stabmeldystės kultas, kurį puolusios būtybės sukūrė aplink Jėzų per pastaruosius 2000 metų. Jis buvo vaizduojamas tokia tobula būtybe, kad praktiškai niekam nebūtų įmanoma tapti tokiu kaip jis. Jeigu klausysite netikrų mokytojų, pasijusite taip prislėgti tariamo Jėzaus tobulumo, jog net nebandysite. Manysite, kad būti Kristumi Žemėje reiškia, jog privalote būti tobuli. Tačiau visa ši knyga pristato gyvenimą kaip laipsnišką kelią. Todėl Kristiškumas privalo būti pasiektas etapais, ir turite teisę išreikšti savo dabartinį Kristiškumo lygį, nors tai ir nebūtų pilnas Kristiškumas. Tiesą sakant, kol nepradėsite išreikšti savo Kristiškumo nesavanaudiškoje tarnystėje kitiems, negalėsite pakilti virš tam tikro Kristiškumo lygmens. Iš esmės būsite užkasę savo Kristiškumą į žemę, kurioje jis negalės būti padaugintas. Netikri mokytojai tai žino, ir būtent dėl to jie siekia neleisti jums išreikšti savo Kristiškumo šiame pasaulyje. Jie nori jus sustabdyti, jums dar nespėjus pradėti viešpatauti, parodant pavyzdį, kad visi žmonės gali sekti Jėzaus pėdomis. Tad klausimas čia yra toks: klausysite netikrų mokytojų, ar klausysite Jėzaus, kuris aiškiai pasakė:

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes aš einu pas savo Tėvą. (Jono 14,12)

Kitas būdas, kuriuo netikri mokytojai mėgina priversti žmones abejoti viskuo, kas yra tikra, naudodamiesi iliuzine dualistinės sąmonės prigimtimi, yra taip supainioti žmonių protus, kad jie negalėtų nieko priimti kaip galutinės tikrovės. Tai padaryti yra lengva su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai patyrę Tiesos Dvasios, ir tėra susidūrę su dualistinėmis regimybėmis. Kadangi visos šios regimybės yra netikros ir kadangi dvasiškai brandūs žmonės pradeda tai matyti, juos yra įmanoma priversti viskuo abejoti. Kaip galėtumėte įveikti šį užburtą ratą?

Esminis suvokimas, kaip jau buvo minėta, yra tai, kad visa praradimų baimė kyla iš atskiro tapatumo jausmo. Kai save laikote atskira būtybe, neišvengiamai pradedate tikėti, kad galite būti kitų žmonių tapatumo priešais. O priešiškumas reiškia, kad gali egzistuoti pralaimėjimas ir pergalė, tai reiškia, kad kas nors kitas potencialiai gali sunaikinti arba kontroliuoti jūsų tapatumą.

Kaina, kurią mokate už atskiro tapatumo jausmo susikūrimą, yra ta, kad neišvengiamai pradedate tikėti, jog jūsų tapatumas, jūsų individualumas gali būti prarastas. Ir atskiras tapatumas, kurį kuriatės, iš tiesų gali būti prarastas. Ir priešingai, kai matote tiesą, kad visa gyvybė yra viena, suvokiate, kad viskas atėjo iš Dievo, ir todėl niekas realybėje negali būti atskirta nuo Dievo. O kadangi atskirtis yra iliuzija, iš to seka, kad praradimas taip pat yra iliuzija. Tiktai tai, kas netikra, gali būti prarasta, kai tuo tarpu tam, kas yra tikra – jūsų dvasiniam tapatumui – niekas negali kelti grėsmės.

Kitas būdas tai aprašyti būtų sakyti, kad jūsų tikrasis tapatumas ir individualumas yra apibrėžti jūsų AŠ ESU Esatyje, kuri, kaip paaiškinau anksčiau, egzistuoja virš materialios visatos. Jokie šiame pasaulyje vykstantys įvykiai negalėtų negatyviai paveikti jūsų AŠ ESU Esaties, ir todėl tikrasis jūsų tapatumas niekada negali būti prarastas. Netekties jausmą galite patirti, tik jūsų Sąmoningajam AŠ praradus ryšį su savo AŠ ESU Esatimi ir įžengus į laikiną, atskirą tapatumą, sukurtą iš dualistinės sąmonės. Tačiau jūsų Sąmoningasis AŠ yra paties Kūrėjo Esybės tąsa, ir todėl jis taip pat niekada negalės būti prarastas. Prarastas gali būti tik laikinas tapatumo jausmas, su kuriuo iki šiol buvote susitapatinę. Paleisdami šį tapatumą, galite įveikti atskirties jausmą, kartu įveikdami ir tapatumo praradimo baimę. Kai paliksite atskirtį, pajusite savo aukštesniosios esybės ir visos virš jūsų esančios Būtybių Grandinės besąlyginę meilę. Tai yra tobula meilė, kuri išgena visas baimes. Problema yra ta, kad nesugebėsite priimti šios meilės tol, kol laikysitės įsikibę savo atskiro tapatumo jausmo.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels