Raktas 17: Iš kur atėjote ir kodėl esate čia Žemėje?

Vienas iš esminių raktų į dvasinę laisvę yra suvokimas, kad gyvenimas yra daugiau nei tai, ką matote plika akimi, o taip pat troškimas atrasti gilesnį supratimą apie šį daugiau. Tapsite laisvais tik tuomet, kai išsiugdysite gilesnio supratimo troškimą – už visus savo turtus, įsigykite supratimą (Patarlių 4,7) – ir kai išdrįsite ieškoti šio supratimo už tradicinių šaltinių ribų, tai reiškia, už savo pačių, jūsų visuomenės, ir net visos žmonijos susikurtos proto dėžutės ribų.

Išmintis prasideda tuomet, kai suvokiate, kad egzistuoja daug gilesnis gyvenimo supratimas už tą, kurį galite gauti per savo jusles ar iš šiuo metu egzistuojančių žmonių sukurtų tikėjimo sistemų, nesvarbu, ar jos savo prigimtimi būtų mokslinės ar religinės. Pavyzdžiui, imate suprasti, kad Žemė turėjo pradinį tikslą, o dabar turi modifikuotą tikslą. Tačiau pamatinis tikslas visada yra suteikti maksimalias augimo galimybes maksimaliam gyvybės srautų skaičiui.

Viskas, ką matote Žemėje, tėra paprasčiausias fasadas, regimybė, slepianti gilesnę už to slypinčią realybę. Materialus pasaulis slepia pamatinę dvasinę realybę. Būtent dėl to Jėzus sakė žmonėms neteisti pagal išorę (Jono 7,24), nes tai darydami neišvengiamai pasmerkiate save gyventi paviršutiniškomis žiniomis ir klaidingomis prielaidomis grįstą gyvenimą. Savo gyvenimą grindžiate regimais padariniais, užuot grindę jį nematomomis, pamatinėmis priežastimis.

Priežastis, dėl kurios žmonėms yra įmanoma neigti Dievo egzistavimą, yra ta, kad fizinė materija yra labai tanki, tačiau materija pasidarė dar tankesnė nei buvo numatyta pirminiame plane dėl žmonijos sąmonėje įvykusio nuopolio. Būtent tai sukuria save pastiprinantį sūkurį. Dėl materijos tankumo žmonėms tapo įmanoma neigti Dievo egzistavimą, neigti, kad jie patys yra dvasinės būtybės, ir pateisinti nenorą transcenduoti savo dabartinį sąmonės lygį. Tai paskatino juos pažeisti fundamentaliausią dvasinį įstatymą – savitranscendencijos įstatymą. Motinos sutraukianti jėga išdidino žmonių pasirinkimus, dar labiau sutankindama jų sąmonę, ir jie iš tiesų suprojektavo šį tankumą ant Materijos Šviesos, sudarančios Žemės planetą. Per ilgą laiką tai privertė materiją dar labiau sutankėti, ir žmonėms tapo dar lengviau neigti savo dvasinį tikslą, šitaip dar labiau pažeminant savo sąmonę ir suprojektuojant netgi dar tankesnį įvaizdį ant Materijos Šviesos. Akivaizdu, kad tokiam žemyn traukiančiam sūkuriui pasiekus kritinę masę, jį sukūrusios būtybės nebesugeba matyti, ką daro, ir todėl negali iš to ištrūkti.

Būtent dėl to atsiranda būtinybė įlieti „naujo kraujo“ į sistemą, atnešant būtybes, kurios nesukūrė šio sūkurio ir todėl turi visiškai kitokį požiūrį į Žemėje egzistuojančias sąlygas. Šios būtybės gali būti tarsi mažas vaikas pasakoje apie karaliaus naujus drabužius. Jos gali matyti tai, ko negali matyti nė vienas iš vietinių Žemės gyventojų, ir tai joms suteikia galimybę sušukti: „Bet juk karalius nuogas!“ Problema čia yra ta, kad šios būtybės turi įsikūnyti fiziniuose kūnuose ir įeiti į Žemės energetinio lauko tankumą, dėl kurio gali pamiršti, kodėl čionai atėjo. Tad klausimas dabar yra toks, ar šios būtybės suvoks, kas jos tokios yra, ir ar jos nubus savo vaidmeniui, kuriame sušuktų ir pažadintų žmoniją – miegančiąją gražuolę – iš jos ilgo miego.

Tad dabar jau pradedate suvokti, kad pagrindinis šios knygos tikslas yra pažadinti jus suvokimui, kas jūs iš tiesų esate ir kodėl čionai esate šioje nedidelėje planetoje, kurią jums kažkodėl sunku vadinti namais – o sunku tai gali būti dėl to, kad ši planeta visai gali ir nebūti jūsų dvasiniai namai. Ar sąmoningai pripažinsite, kas esate ir kodėl čionai atėjote? Ir ar išpildysite šį tikslą, sekdami Jėzaus pavyzdžiu ir liudydami tiesą (Jono 18,37)? Tačiau, kad galėtumėte liudyti tiesą, pirmiausia turite žinoti tiesą – vienatinę Kristaus proto tiesą, vietoj daugybės dualistinių antikristo proto „tiesų“.

***

Ankstesniame skyriuje aprašiau daugumos būtybių Žemėje kilmę ir suskirsčiau jas į keletą grupių. Tai darant, visada egzistuoja neišvengiamas pavojus, ir būtent dėl to – praeityje – didžioji dalis ezoterinių žinių buvo prieinamos tik labiau pažengusiems mokiniams arba jos buvo paslėptos po painios ir neaiškios kalbos šydu. Mums padarius šias žinias viešai prieinamomis, pavidalu, kuriame jos būtų lengvai suprantamos, galima numatyti, kad kai kurie šią informaciją skaitantys žmonės vis dar tebebus įstrigę dualistinėje sąmonėje. Šie žmonės bus dvasiškai akli, ir jie projektuos savo dualistinius įvaizdžius ant mano mokymo. Leiskite man papasakoti, kaip kai kurie žmonės gali interpretuoti ir pasinaudoti čia pateikta medžiaga.

Pats pirmas dalykas, kurį dvasiškai akli žmonės padarys, bus tai, kad šiai medžiagai primes vertybinį vertinimą. Jie sakys, kad kai kurie gyvybės srautai akivaizdžiai yra žemesnėje, savanaudiškesnėje sąmonės būsenoje, ir jie tai apibrėš kaip „blogą“ sąmonės būseną, lyginant su aukštesne sąmonės būsena – jų pačių, – kurią jie laikys „gera“. Jie sieks nustatyti išorinius kriterijus – tokius kaip žmonių elgesys, rasė, tautybė, lytis arba įsitikinimai, – kad galėtų nustatyti blogus žmones ir atskirti juos nuo gerų – tai yra, nuo savęs. Jie suskirstys pasaulį į gerus žmones ir į blogus žmones, remdamiesi išoriniais kriterijais, remdamiesi regimybėmis.

Tai tuomet atves prie sekančio žingsnio, mėginimo apibrėžti tam tikras žmonių grupes kaip iš prigimties esančias blogomis, kai tuo tarpu kitos bus laikomos iš prigimties geromis. Kitaip tariant, visi tam tikrų grupių nariai bus blogi, o visi kitų grupių nariai bus geri. Tai tuomet gali nuvesti slidžia diskriminacijos nuokalne, kuri – istorijos eigoje – sukėlė daugybę žiaurumų, tarp jų diskriminaciją pagal religiją, rasę, lytį, tautybę, etniškumą ir įvairiausias kitas išorines charakteristikas. Šios diskriminacijos pasireiškimas egzistuoja labai plačiame diapazone: nuo nedidelio nemėgimo iki genocido.

Kai pradedate tam tikras žmonių grupes laikyti blogomis, tėra tik nedidelis žingsnis iki samprotavimų, kad visos jūsų problemos, visos jūsų visuomenės problemos ir netgi visos žmonijos problemos buvo sukeltos blogų žmonių. Tad jei tik galėtume pašalinti šiuos blogus žmones iš planetos, visos problemos išsispręstų ir į Žemę ateitų rojus. Jeigu sąžiningai pažvelgsite į istoriją, pamatysite, kad net ir religingi žmonės mąstė šiuo būdu ir buvo įtikinti subtilia logika, kad tikslas gali pateisinti priemones. Jie pateko į spąstus galvodami, kad, nors jų religija teigia – kaip tą teigia praktiškai visos religijos Žemėje, – kad žudymas eina prieš Dievo įstatymus, yra priimtina nužudyti žmones, kurie pažeidžia Dievo įstatymą. Kitaip tariant, yra priimtina pažeisti Dievo įstatymą, kad atneštumėte Dievo karalystę – kas yra paremta netgi dar subtilesne logika, kad iš tiesų galėsite atnešti Dievo karalystę, pažeidinėdami Dievo įstatymus. Tai, žinoma, nėra tiesa, ir vėliau pažvelgsime, iš kur būtent šie samprotavimai ateina.

Norėdamas užtikrinti, kad kuo mažiau žmonių patektų į šiuos dualistinius spąstus, noriu kai kuriuos dalykus pasakyti labai aiškiai. Yra absoliučiai neįmanoma sukurti kokią nors išorinėmis charakteristikomis grįstą sistemą ir sakyti, kad tam tikrose grupėse esantys žmonės yra blogi arba kad jie yra puolusios būtybės, kai tuo tarpu visų kitų grupių nariai yra geri žmonės arba aukštą išsivystymą pasiekusios sielos. Niekada nebuvo ir niekada nebus tokių kriterijų. Priežastis tam yra labai paprasta, nes tai yra principas, kurį aprašiau, kuomet buvo leista daugybei skirtingų būtybių įsikūnyti Žemėje tam, kad būtų sumaišytas katilas. Kad katilas būtų sumaišytas kiek įmanoma labiau, tiek aukštos, tiek žemos sąmonės būtybes galite atrasti visose įmanomose žmonių grupėse.

Beprasmiška kurti išorinius kriterijus, mėginant identifikuoti tam tikrus būtybių tipus, kadangi to neįmanoma padaryti pagal išorines charakteristikas, nes tai galima padaryti tik pagal vidinę charakteristiką – žmonių sąmonės būseną. Žmonės, kurie žvelgia tik į išorines charakteristikas, demonstruoja, kad vis dar tebėra įstrigę dualizme – jie teisia pagal regimybes – ir todėl tiesiog negali nuskaityti žmonių sąmonės būsenos. Tiktai žmonės, kurie yra beveik išsilaisvinę nuo dualizmo, gali nuskaityti individo sąmonės būseną, ir tokie žmonės niekada nesieks diskriminuoti arba teisti. Tie, kurie nori identifikuoti gerus ir blogus žmones, to padaryti negali, o tie, kurie galėtų tai padaryti, neturi jokio noro tai daryti.

Tačiau akivaizdu, kad ne be priežasties aprašiau faktą, jog tiek daug skirtingų gyvybės srautų tipų šiuo metu įsikūnija Žemėje. Tad pažvelkime į modelį, kuris – nors taip pat negali visiškai išvengti dualistinės sąmonės manipuliacijų – galės mums duoti tvirtą pagrindą planetinei dinamikai suprasti.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels