Raktas 13: Kodėl Žaltys buvo Rojaus Sode?
Galima numatyti, kad dabar kai kurie skaitytojai galvos, jog pernelyg daug laiko skyriau ir pernelyg išsamiai aprašinėjau tai, kas nutiko Rojaus Sode buvusiems mokiniams. Kai kurie gali pamanyti, kad mano aprašymas nė kiek nėra su jais susijęs. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad jie gimė ne Rojaus Sode, o kitoje dvasinėje mokykloje, kuri galbūt egzistavo dar aukštesnėje karalijoje. Kaip minėjau anksčiau, formų pasaulyje taip pat egzistuoja ir kitos evoliucijos, evoliucijos, kurios nebuvo sukurtos būti bendrakūrėjais, bet buvo sukurtos atlikti kitas funkcijas. Kaip vėliau matysime, šiuo metu Žemėje įsikūnijančių žmonių kilmė yra labai įvairi, tad sunku pasakyti kažką, kas galiotų visiems žmonėms Žemėje.
Tačiau mano Rojaus Sodo aprašymas turi tam tikrų universalių elementų, kurie iš tiesų galioja visiems šiuo metu Žemėje įsikūnijantiems žmonėms, ir būtent dėl to taip išsamiai jį aprašiau. Pavyzdžiui, kiekvienas gyvenimo Žemėje aspektas yra paveiktas dualistinės sąmonės. Pasiekti tikrą dvasinį augimą Žemėje galima tik vienu būdu – pakylant virš dualistinės sąmonės. O kad galėtumėte tai padaryti, svarbu suvokti, kaip savimonę turinčios būtybės gali apakti nuo dualistinės sąmonės nesuvokdamos, kas vyksta. Visiems yra svarbu suprasti, kaip dualistinė sąmonė jus apakina ir įkalina užburtame rate, iš kurio neįmanoma ištrūkti – nebent jūsų Sąmoningasis AŠ prisiimtų atsakomybę už savo gyvenimą, leisdamas senajam tapatumui mirti ir atgimdamas į aukštesnį tapatumo jausmą.
Kad ir iš kur būtumėte kilę, kad ir kokiu būdu būtumėte atsidūrę fiziniame kūne Žemės planetoje, vienintelis jūsų kelias į nušvitimą yra eiti Vienovės Keliu, kuriame įveikiate atskirą tapatumą ir įžengiate į vienovę su Būtybių Grandine, vedančia nuo jūsų iki Kūrėjo. Ir – kaip paaiškinau ankstesniuose skyriuose – vienintelis būdas įveikti savo atskiro tapatumo užburtą ratą yra užmegzti ryšį su mokytoju, kuris nėra jūsų tapatumo dėžutės viduje ir todėl gali jus iš jos išvesti. Tiktai bendraudami su būtybe, kuri nėra apakinta jūsų dualistinių iliuzijų, galite įveikti šias iliuzijas.
Kai kuriems tai atrodys akivaizdu, kai tuo tarpu kiti pajaus negatyvią reakciją kažkuriame savo esybės lygmenyje. Kai kurios būtybės, kurios šiuo metu įsikūnija Žemėje, yra linkusios atmesti Vienovės Kelią, ir ypač yra linkusios atmesti idėją, kad jums reikia sekti mokytoju ir įžengti į vienovę su juo arba ja. Jie, taip sakant, buvo užprogramuoti prieš šį procesą, tačiau realybėje užprogramuotas yra jų ego. Todėl vienintelis būdas įveikti šį programavimą yra suvokti, kaip buvo sukurtas šių būtybių ego, ir kodėl iliuzija, kuri privertė šias būtybes nupulti, taip pat neleidžia joms įveikti nuopolio ir prisijungti prie Vienovės Kelio. Tiesą sakant, šių puolusių būtybių sąmonė paveikė kiekvieną gyvenimo Žemėje aspektą, tad visiems yra svarbu suvokti, kaip ir kodėl dvasinės būtybės gali nupulti iš savo pirminės būsenos ir atsidurti Žemės planetoje. Tai yra tema, kurią toliau nagrinėsime, ir nagrinėti ją pradėsime, pažvelgdami į Rojaus Sodo Žaltį.
***
Norint pilnai suprasti, kas yra Žaltys ir iš kur jisai atėjo, mums reikia pakilti virš kai kurių labiausiai paplitusių įsitikinimų apie Bibliją, o ypač apie Pradžios Knygą. Žinoma, jeigu tikėtumėte fundamentalistine Senojo Testamento interpretacija, jau seniai būtumėte atmetę šią knygą, tad darau prielaidą, jog jau priimate, kad Biblija nėra neklystantis Dievo žodis. Todėl turėtumėte suprasti, kad nėra prasmės paimti visas Biblijoje paminėtas kartas ir iš jų sukonstruoti laiko intervalą, pasak kurio visata buvo sukurta prieš 6000 metų.
Realybėje, materiali visata yra labai sena, kaip ir Žemė. Ir iš tiesų, šiuolaikinis mokslas yra arčiau tikrojo amžiaus – teigdamas, jog Žemė yra 4,5 milijardų metų amžiaus – nei tie, kurie interpretuoja Bibliją pažodžiui. Tačiau net ir pats mokslas nėra iki galo supratęs savo teorijų, ypač Einšteino įrodyto ryšio tarp erdvės, gravitacijos ir laiko. Paprasčiausiai nėra teisinga į laiką žiūrėti kaip į linijišką fenomeną, galvojant, kad viena sekundė yra konstanta, turėjusi tokią pačią trukmę nuo laikų pradžios iki dabar. Realybėje, laikas nėra linijiškas, ir sekundės trukmė priklauso nuo gravitacinių sąlygų. Visatoje šiuo metu yra vietų, kuriose sekundė yra trumpesnė arba ilgesnė nei Žemėje. O per ilgą šios planetos istoriją, sekundės trukmė Žemėje taip pat nebuvo pastovi ir priklausė nuo gravitacinių laukų, per kuriuos judėjo planeta, ir nuo joje pačioje egzistavusių gravitacinių sąlygų, tarp jų ir pačios materijos tankumo.
Beje, net ir pats Einšteinas pilnai nesuvokė savo paties teorijų, priimdamas tam tikras prielaidas, kurios vieną dieną bus įrodytos klaidingomis, ir svarbiausia iš šių klaidingų prielaidų yra ta, kad šviesos greitis yra konstanta. Akivaizdu, jog tai negali būti tiesa, jeigu gravitacija gali iškreipti šviesos spindulius – ką pats Einšteinas ir įrodė. Jeigu šviesos spinduliai gali būti paveikti gravitacijos, gravitacinė trauka juos taip pat gali sulėtinti arba pagreitinti. Yra įmanoma išmatuoti šviesos greitį, palyginant jį su kažkuo pastoviu, su nejudančiu „absoliučios“ erdvės fonu, kurią pavadinau tuštuma. Stebėtojui, kuris gali išmatuoti šviesą, lygindamas ją su nejudančia tuštuma, šviesos greitis bus priklausomas nuo gravitacinių sąlygų, per kurias judės šviesa. Nejudanti tuštuma yra tikroji konstanta – absoliučios ramybės nulinė būsena, – kurios ieškojo Einšteinas ir kiti mokslininkai. Tiesą sakant, reliatyvumo teorija iš tiesų įrodė, kad materialioje visatoje nėra nieko, kas būtų pastovu – viskas yra reliatyvu, net ir šviesos greitis. Tačiau tikrąją konstantą įmanoma atrasti, tik peržengiant materialios visatos reliatyvumo ribas. Tad Einšteinas iš tiesų įrodė, kad be dvasingumo, mokslas niekada nesugebės pasiekti savo aukščiausio tikslo – paaiškinti visatos ir gyvenimo kilmės.
Sulyginus laiką su tuštuma, bus įmanoma nustatyti absoliutinį laiką, nesikeičiantį nuo gravitacijos ar erdvės plėtimosi ar traukimosi įtakos. Tai vieną dieną taps įmanoma, tačiau net ir geriausi šiandieniniai superkompiuteriai dar nesugeba atlikti reikalingų skaičiavimų. Be to, mokslas dar nesuvokė, kokiu nepaprastai sudėtingu keliu juda Žemė, skriedama per jų taip vadinamą tuščią erdvę, kur ją į įvairias puses traukia skirtingi gravitaciniai centrai. Tiktai sulygindamas Žemės kelią su absoliučia tuštumos konstanta, mokslas sugebės atsekti tikrąjį Žemės kelią ir apskaičiuoti jos absoliutų amžių. Tai atvers galimybę keliauti laiku atgal, atsekant tikslų Žemės kursą per absoliučią erdvę.
Mano šio pasakojimo tikslas yra parodyti jums, kad šiuo metu yra beprasmiška mėginti sudaryti linijišką laiko chronologiją Žemės amžiui ar duoti jums tikslią datą, kada įvyko nuopolis ar kada buvo įkurtas Rojaus Sodas. Svarbu, kad suvoktumėte, jog Rojaus Sodo istorija yra labai labai sena, tačiau ji nėra protingos gyvybės šioje planetoje pradžia. Šiandien jūsų taip vadinamos Žemės energetiniame lauke sąmoningos būtybės gyveno žymiai anksčiau nei buvo sukurtas Rojaus Sodas. Įrašai apie šias būtybes ir jų civilizacijas šiuo metu negali būti pagrindžiami archeologiniais radiniais ar net pačiais seniausiais mitais. Tačiau pačioje Pradžios Knygoje esama tam tikrų užuominų apie šių būtybių egzistavimą. Pažvelkime į vieną iš akivaizdžių klausimų, kurį iškelia Rojaus Sodo pasakojimas:
Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė Enochą. Kainas pastatė miestą… (Pradžios 4,17)
Ankstesniuose Pradžios Knygos skyriuose yra rašoma, kad Adomas ir Ieva turėjo tris sūnus, ir vienas iš jų buvo nužudytas brolio. Tad, jeigu Bibliją interpretuotume pažodžiui, Adomas ir Ieva turėjo tik berniukus, tad tuomet kyla klausimas, iš kur atėjo Kaino žmona? Tai, žinoma, yra mistika, kurią dauguma fundamentalistų, nesvarbu, ar jie būtų žydai, krikščioniai ar musulmonai, mieliau ignoruotų. Tad tai yra nepaneigiamas faktas, kad arba Pradžios knygoje yra padaryta klaida, arba joje kažko trūksta, o tai reiškia, kad galite arba atmesti Bibliją, arba ieškoti trūkstamos įžvalgos.
Ar galime išspręsti šią misteriją? Galime, jeigu sugrįšime prie mano ankstesnių mokymų apie tai, kad viskas yra sukurta iš energijos, ir kad materiali visata yra sukurta iš vibracijų, vibruojančių tam tikro spektro ribose. Jau matėme, kad už fizinėmis juslėmis aptinkamų vibracijų lygmens egzistuoja dvasinė karalija, turinti keletą sluoksnių arba lygmenų. Mums dabar reikia atsižvelgti ir į tai, kad net ir materiali karalija turi keletą lygmenų, besiskiriančių tarpusavyje savo vibracinėmis savybėmis, panašiai kaip oktavos garsinėje skalėje. Egzistuoja keturi pagrindiniai materialaus pasaulio lygmenys. Kiekvienas lygmuo dalijasi į dar daugiau lygmenų, tačiau, kad išvengtume pernelyg didelės painiavos, pradėsime nuo keturių pagrindinių lygmenų apžvalgos. Jums bus lengviau vizualizuoti šiuos keturis lygmenis, jei žinosite, kad jie atitinka keturis jūsų asmeninio energetinio lauko, jūsų proto lygmenis.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com