Raktas 5: Būti DAUGIAU, ar būti mažiau – štai koks tikrasis klausimas
Jeigu norite suprasti jūsų patirtį materialioje visatoje formuojančią dinamiką, turite nepamiršti, kad visas formų pasaulis buvo sukurtas dėl labai konkretaus tikslo. Šis tikslas buvo galimybės patirti, ką reiškia būti mažiau už Visetą, būti atskirtu nuo Viseto, sukūrimas. Tačiau Dievas niekada neturėjo intencijos padaryti šį patyrimą amžinu. Šis pasaulis buvo sukurtas mažiau būsenoje, tačiau jis taip pat buvo sukurtas eiti keliu, kuriame palaipsniui taptų daugiau, kol vėl susilietų su Visetu, iš kurio gimė ir nuo kurio iš tiesų niekada nebuvo atskirtas.
Jūsų Kūrėjas suprojektavo save į formų pasaulį dviejų polių pavidalu. Vienas iš jų yra Motinos Šviesa, klusniai prisiimanti bet kokias formas, kurias ant jos projektuoja kitas polius – savimonę turinčios būtybės su bendrakūrybiniais gebėjimais. Yra labai svarbu suvokti, kad jūsų Kūrėjas formų pasaulį patiria per jus. Kūrėjas prisimena Visetą ir jaučia Vienovę su Visetu, ir šis vienovės jausmas niekada negalėtų būti prarastas. Tad kai patiriate apribojimus formų pasaulyje, jūsų Kūrėjas – per jus – patiria, ką reiškia būti mažiau už Visetą ir būti atskirtu nuo Viseto. Jūsų Kūrėjas sukūrė jus iš dalies dėl to, kad galėtų tai patirti. Todėl Kūrėjui bet kokia jūsų patiriama patirtis prisideda prie jo paties patirties, kurios dėka Kūrėjas gali patirti, ką reiškia būti mažiau už Visetą. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad, nors jūsų Kūrėjas gali patirti – per jus – ką reiškia būti mažiau už Visetą, Kūrėjas niekada negalėtų pasiklysti šioje patirtyje. Kūrėjas gali patirti iliuziją, kad yra atskirtas nuo Viseto, tačiau Kūrėjas niekada negalėtų pilnai patikėti, kad ši atskirties regimybė, buvimo mažiau regimybė, yra tikra ar amžina. Taip yra dėl to, kad jūsų Kūrėjo savimonės jausmas nėra gimęs formų pasaulio viduje, ir todėl jis niekada negalėtų būti apibrėžtas šio pasaulio ribomis. Jūsų Kūrėjas žino su absoliučiu žinojimu, kad yra didesnis už formų pasaulį. O štai jūs nežinote, ką reiškia būti mažiau už Visetą, nes nesate patyrę Viseto. Todėl galite pasiklysti formų pasaulyje, galvodami, kad be jo nieko daugiau nėra, ir kad jums neįmanoma pakilti virš savo atskiro ir riboto tapatumo jausmo. Akivaizdu, kad jūsų Kūrėjas nenori, jog jums tai nutiktų.
Leiskite man pailiustruoti šią mintį palyginimu. Įsivaizduokite, kad esate teatre vaidinantis aktorius. Gerai atsimenate, kad jūsų gyvenimas prasidėjo už teatro ribų. Įžengiate į pastatą ir apsivelkate kostiumą. Norėdami įtikinamai suvaidinti savo vaidmenį, atidedate į šalį savo įprastinę asmenybę ir įlendate į savo vaidinamo personažo asmenybę. Tačiau, kai vaidinimas baigiasi, nusivelkate kostiumą, sugrįžtate į savo įprastinę asmenybę ir paliekate teatrą – sugrįždami į „tikrąjį“ pasaulį, ar bent jau į savo ilgalaikio tapatumo jausmo pasaulį. Dabar įsivaizduokite, kad žmogus yra gimęs teatre ir niekada nematė išorinio pasaulio. Žmogus matė į teatrą įeinančius ir teatrą paliekančius žmones, tačiau niekada rimtai nesusimąstė apie tai, kas yra jo išorėje. Todėl žmogus yra patikėjęs, kad teatras yra vienintelė realybė, ir kad teatro pasaulis yra absoliučiai tikras. Žmogus netgi gali būti patikėjęs, kad nėra kito gyvenimo be teatro ir nėra jokio kito tapatumo be jo šiuo metu vaidinamo vaidmens.
Jūs esate savimonę turinti būtybė ir esate savo Kūrėjo tąsa. Tačiau Kūrėjas nesukūrė jūsų tiesiog kaip lėlės, kaip savo žaislo. Jūsų Kūrėjas jums davė gyvybės dovaną, tai reiškia, kad turite savimonę, vaizduotę ir laisvą valią – turite gebėjimą susikurti kokią tik norite patirtį, net ir materialias aplinkybes, naudodamiesi Motinos Šviesa. Ir turite laisvą valią susikurti šią patirtį pagal savo vaizduotę ir savo pasirinkimą. Jūsų Kūrėjas negimė iš savo kūrinijos, ir Kūrėjas niekada negalėtų patikėti iliuzija, kad formų pasaulis yra vienintelė realybė. Tačiau, kadangi jūs gimėte formų pasaulyje, jūs galite patikėti, kad tai, ką sukūrėte, turi kažkokią absoliučią realybę, ir jums neįmanoma iš to ištrūkti. Tad nors Kūrėjui niekada nebūtų įmanoma pasiklysti savo paties kūrinijoje, jūs joje pasiklysti galite. Jūs galite imti tikėti, kad iš tiesų esate ribota žmogiška būtybė, gyvenanti planetoje, kurioje gyvenimas yra kančia.
Yra suprantama, kad galite būti patikėję šia iliuzija, ir Dievas jūsų nekaltina dėl to, kad esate pilnai susitapatinę su vaidmeniu, kurį dabar vaidinate teatre, vadinamame Žemės planeta. Tačiau jūsų Kūrėjas taip pat žino, kad turite potencialą išplėsti savo savimonės jausmą, toli peržengdami savo dabartinio patyrimo ribas. Kadangi esate Kūrėjo sąmonės tąsa, turite potencialą pasiekti pilną Kūrėjo sąmonę.
Galbūt esate girdėję apie holografinį paveikslą. Tai yra tam tikra nuotraukos rūšis, tačiau ji yra unikali tuo, kad visas paveikslas yra sudarytas iš individualių dalių, ir kiekviena dalis turi mažesnę visumos kopiją. Galėtume sakyti, kad esate sukurti holografinio paveikslo – Kūrėjo, išreiškiančio save formų pasauliu, viena dalimi. Jūsų individuali sąmonė savyje talpina tikslią visumos kopiją, ir gilindami savo visumos suvokimą, galite tapti viena su visuma, galite tapti viskuo, kuo yra visuma, galite tapti Visuma. Tai yra aukščiausias potencialas, kurį savyje slepia gyvybės dovana.
Ir štai kokia yra esminė mintis. Jūs buvote sukurti atskira būtybe, gyvenančia formų pasaulio viduje. Tačiau jūsų Kūrėjas niekada nenorėjo, kad visam laikui pasiklystumėte formų pasaulyje, kad pasiklystumėte savo atskirame tapatume. Jūsų Kūrėjas nori, kad suvoktumėte, jog materialus pasaulis tėra teatras, kuriame prisiėmėte vaidinti tam tikrą vaidmenį. Jūsų Kūrėjas niekada nenorėjo, kad amžinai susitapatintumėte su šiuo vaidmeniu, galvodami, kad gyvenime be šio vaidinimo nieko daugiau nėra. Kodėl Kūrėjas to nenorėjo? Todėl, kad jūsų Kūrėjas žino, jog šis pasaulis yra nepaprastai ribotas, lyginant su Visetu. Kūrėjas žino, kad materiali visata, savo dabartiniame išsivystymo lygmenyje, yra nepaprastai ribota, lyginant su dvasine karalija. Jūs esate Kūrėjo tąsa ir jūsų Kūrėjas myli jus kaip save, nes jūs esate jis pats. Todėl Kūrėjas visiškai netrokšta, kad visam laikui įstrigtumėte ribotame pasaulyje, kuriame gyvenimą patirtumėte kaip kančią.
Prisiminkite, kad Kūrėjas patiria atskirtį per jus, kadangi jūs esate Kūrėjo Esybės tąsa. Tačiau tai veikia abiem kryptimis, tai reiškia, kad galite patirti Kūrėjo Esybę, vis dar tebebūdami šioje ribotoje būsenoje. Galite patirti save kaip Kūrėją, patiriantį apribojimus per savo žemesniąją esybę. Kai išgyvensite šį išplėstos sąmonės patyrimą, nebebūsite pasiklydę atskirtyje ir nebesitapatinsite su apribojimais, kurie kelia jums kančias. Pakilsite virš bet kokio tapatinimosi su šiuo pasauliu, ir būtent tai yra vadinama nušvitimu – būsena, kurioje žinote, kas iš tiesų esate.
Galite paklausti, kodėl tuomet jūsų Kūrėjas sukūrė jus ribota būtybe, įkalinta planetoje, kurioje yra tiek daug kančių. Ir esminis atsakymas čia yra toks, kad jūsų Kūrėjas nesukūrė jūsų dabartiniame – žmogiškame – tapatume, ir jis taip pat nesukūrė Žemės jos dabartiniame netobulumų ir kančios lygmenyje. Tai kas tuomet sukūrė atskirą būtybę – atskirą tapatumo jausmą – kuria save šiandien laikote? Jūs sukūrėte! Kas sukūrė pasaulį, kuriame šiandien gyvenate? Tai kolektyviškai padarė visa žmonija! Vėliau plačiau paaiškinsiu šį faktą, tačiau eisime prie to palaipsniui.
***
Noriu tai pasakyti kaip įmanoma aiškiau. Jūs buvote sukurti savimonę turinčia būtybe, buvote sukurti su atskiru tapatumo jausmu, kuris daugiau ar mažiau yra sukoncentruotas į save. Savo dabartiniame savasties jausme tikriausiai save laikote atskirtu nuo kitų jūsų aplinkoje esančių būtybių ir taip pat atskirtu nuo Kūrėjo. Tai nebūtinai yra blogai, tačiau, kadangi esate dvasingas žmogus, jums reikia labiau įsisąmoninti potencialą išplėsti savo savasties jausmą. Kitaip tariant, nors buvote sukurti atskira būtybe, turite potencialą iš to išaugti. Galite eiti keliu, kuriuo eidami plėsite savo savasties jausmą, kol pasieksite vienovę su savo šaltiniu – savo Kūrėju – ir su visa gyvybe.
Jūs buvote sukurti atskira būtybe, tačiau nebuvote sukurti pasilikti atskira būtybe. Jūs buvote sukurti savo gyvenimą pradėti būdami atskira būtybe, ir tuomet jums buvo skirta eiti savimonės auginimo keliu, kol įveiksite atskirumą ir tapsite viena su Visuma, neprarasdami savo individualumo jausmo. Kitaip tariant, pamatinis formų pasaulio tikslas yra augti nuo atskirumo į vienovę. Tai, ką daugelis religingų žmonių vadina išganymu, yra būtent šis procesas, kuriame augate nuo atskiro tapatumo jausmo prie išplėsto tapatumo jausmo, kuriame suvokiate visos gyvybės vienovę ir atitinkamai pagal tai gyvenate. Kaip sakiau, viskas yra sukurta iš Kūrėjo sąmonės, kuri laikinai buvo suprojektuota į ribotas, atskiras formas. Tačiau Kūrėjas nenori, kad jo Esybė liktų amžinai įstrigusi šiuose apribojimuose. Todėl, viskam, kas buvo sukurta iš Kūrėjo sąmonės, yra skirta sugrįžti į Kūrėją. Jūs taip pat galite sugrįžti, tik skirtumas čia yra toks, kad sugrįžę neprarasite savo tapatumo, bet išdidinsite jį tiek, kad galėsite įžengti į Visetą arba galėsite tapti savo pačių visatos kūrėju. Todėl tikrasis gyvenimo tikslas yra transcenduoti savo tapatumo jausmą, kol pasieksite pilną Dievo sąmonę.
Galėtume sakyti, kad visos atskiros būtybės buvo sukurtos „save transcenduojančiomis būtybėmis.“ Kaip vėliau matysime, formų pasaulyje egzistuoja daug įvairių evoliucijų, tačiau jos visos buvo sukurtos transcenduoti save, pereinant iš atskirumo į vienovę.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com