Raktas 3: Kodėl nėra nepaneigiamų įrodymų apie Dievo egzistavimą
Grįžkime prie ankstesnio klausimo: „Jeigu Dievas iš tiesų egzistuoja, kodėl jis nedavė žmonėms kokio nors nepaneigiamo įrodymo apie savo egzistavimą?“ Mes dabar matome, kad Dievas iš tiesų davė nepaneigiamą savo egzistavimo įrodymą, suteikdamas visiems žmonėms gebėjimą – pažinimo raktą – tiesiogiai patirti Dievo Esatį. Kai būsite patyrę tokį patyrimą, klausimas apie Dievo egzistavimą taps atgyvenusiu. Tačiau norėdami patirti šį patyrimą, privalote ryžtis pakilti virš sąmonės būsenos, kuri kuria proto įvaizdžius, projektuoja juos ant realybės ir teigia, kad įvaizdis yra tikresnis už pačią realybę.
Vėliau išsamiau pakalbėsime apie laisvos valios svarbą, tačiau kol kas tiesiog sakykime, kad Dievas suteikė žmonėms gebėjimą įrodyti jo egzistavimą, tačiau paliko laisvai paties individo valiai nuspręsti, ar jis pasinaudos šiuo gebėjimu. Lemiantis veiksnys yra individo pasiryžimas pažvelgti už savo proto įvaizdžių ir pakoreguoti juos pagal tiesioginį realybės patyrimą, peržengiantį įvaizdžio ribas. Tad kaip vėliau matysime, Dievas jums suteikė gebėjimą atrasti įrodymus, nepažeisdamas savo paties Laisvos Valios Įstatymo, suteikiančio jums teisę susikurti savo realybės įvaizdį ir laikytis į jį įsikibus iki baigsis jums skirtasis laikas. Tai suteikia žmonėms teisę gyventi Žemėje ir neigti Dievo egzistavimą. Jeigu Dievas būtų davęs nepaneigiamus įrodymus apie savo egzistavimą, žmonės neturėtų šios galimybės, ir tai būtų priešinga – kaip matysime – pačiam šios visatos tikslui.
Pamatėme, kad Dievas – aukščiausia prasme – yra transcendentinė realybė, tai reiškia, kad jokie šio pasaulio žodžiai ar vaizdiniai negali tiksliai aprašyti Dievo. Būtent dėl to Jėzus sakė, kad tie, kurie garbina Dievą, turi tai daryti Dvasioje ir tiesoje. Negalite garbinti transcendentinio Dievo vien žodžiais, proto įvaizdžiais ar ritualais, kurie yra iš šio pasaulio.
Tačiau mes taip pat matėme, jog nėra beprasmiška turėti dvasinius mokymus, aprašančius Dievo aspektus. Jums tiesiog reikia išvengti labai senų spąstų, kuomet imate manyti, kad tam tikra doktrina duoda išbaigtą arba neginčijamą Dievo aprašymą. Kad ir koks platus arba detalus būtų dvasinis mokymas, Dievas visada bus daugiau už šiame žemiškame mokyme pateiktą aprašymą. Šį „daugiau“ galima pažinti tik tiesioginiu patyrimu. Dvasinis mokymas neturi pakeisti tiesioginio Dievo Esaties patyrimo; jis turi padėti šiam patyrimui įvykti. Todėl tam tikro religinio arba dvasinio mokymo studijavimas turėtų būti tik tiltu į tiesioginį Dievo Esaties patyrimą ir į tiesioginį, asmeninį ryšį su dvasinėje karalijoje egzistuojančiomis Būtybėmis.
***
Nors ir sakiau, kad jokie žodžiai negali pilnai aprašyti transcendentinės Dievo prigimties, ši knyga neišvengiamai turės naudotis žodžiais, duodama aprašymą, galintį jums padėti išsiugdyti brandesnį Dievo prigimties suvokimą. Ir kaip atskaitos tašką šiai diskusijai paimkime faktą, kad dauguma religijų Žemėje moko, jog egzistuoja mažiausiai vienas realybės aspektas, išeinantis už materialaus pasaulio ribų. Ši karalija dažnai yra vadinama „dangumi“ arba dvasine karalija, ir įvairiose religijose ji turi specifinius pavadinimus. Tai mums duoda koncepciją, kad pasaulio, kuriame gyvenate, visuma gali būti padalinta į sluoksnius arba lygmenis. Tiesą sakant, daugelis religijų moko, kad dvasinė karalija nėra vienos dimensijos, ji nėra vienalytė. Ji turi įvairius lygmenis, arba sluoksnius, pereinančius nuo žemiausio dangaus iki aukščiausio dangaus.
Ir čia mums reikia atsitraukti šiek tiek atgal ir išaiškinti klaidingą idėją, įslinkusią į keletą religijų, ir tai yra idėja, kad dangus ir Žemė fundamentaliai skiriasi ir yra atskirti neperžengiamu barjeru. Norint geriau suprasti situacijos realybę, būtų naudinga pažvelgti į šiuolaikinio mokslo atradimus. Idėja, kad mokslas prieštarauja religijai, kyla iš dualistinės sąmonės būsenos, ir vėliau aptarsime kodėl – apsišvietusioje visuomenėje – neturėtų būti jokio realaus konflikto tarp šių dviejų lygiagrečių – ir potencialiai vienas kitą papildančių – būdų aprašyti pasaulį.
Aš išsakiau teiginį, kad žmonių sąmonė yra dualistinė, tai reiškia, kad jos mąstymas yra paremtas reliatyviomis priešingybėmis. Vienas iš didžiausių mokslo laimėjimų yra sistematiškas šio dualistinio požiūrio į pasaulį išardymas, parodant pamatinę realybę, kuri nėra apibrėžta reliatyvių priešingybių. Pavyzdžiui, mokslininkai anksčiau tikėjo – iš dalies remdamiesi sensorine patirtimi – kad pasaulis yra sukurtas iš dviejų skirtingų substancijų – kietos materijos ir takios energijos. Šiuolaikiniai fizikai atrado, kad materiali visata nėra sukurta iš dviejų fundamentaliai besiskiriančių substancijų. Tiesa ta, kad viskas yra energija. Net ir tai, ką jūsų juslės suvokia kaip „kietą“ materiją, yra sukurta iš energijos. Energija yra vibracijų forma, kuri yra aptinkama bangų pavidalu. Galite išmatuoti vibracines bangų savybes, tokias kaip jų dažnis, ir vienintelis realus skirtumas tarp skirtingų bangų formų yra jų vibracijose. Mokslininkai įrodė, kad tarp materialios substancijos, tokios kaip auksas, ir nematerialios „substancijos“, tokios kaip mintys, tėra tik vienas skirtumas – energijos bangų vibracijos.
Mokslininkai išmatavo daug skirtingų energijos bangų rūšių, ir nėra jokio teorinio barjero tokių aukštų vibracijų energijos bangų egzistavimui, kurių nebūtų įmanoma išmatuoti šiuo metu mokslininkams prieinamais instrumentais. Kitaip tariant, mokslininkai nebegali sąžiningai atmesti karalijos egzistavimo – vadinkite ją kita dimensija, paralele visata ar kuo tiktai norite, – kuri egzistuoja šalia materialios visatos ir tiesiog yra sukurta iš vibracijų, kurių dabartiniai instrumentai negali aptikti. Tiesą sakant, žinant, kad viskas yra energija, mokslas negali atmesti galimybės, jog gali vykti energijos bangų mainai tarp tokios aukštų vibracijų karalijos ir žemų vibracijų karalijos, kurią žmonės vadina materialia visata. Jei kalbėtume tiesiau, šiuolaikinis mokslas – bent jau teoriniame lygmenyje – parodė, kad religijos gali būti teisios, kalbėdamos apie dangaus pasaulį, egzistuojantį už materialaus pasaulio ribų.
Mokslo atradimai yra svarbūs tuo, kad jie įrodė, jog nėra jokio fundamentalaus skirtumo tarp dvasinės karalijos ir materialaus pasaulio. Viskas yra sukurta iš tos pačios bazinės substancijos, kurią mokslininkai vadina energija. Materialus pasaulis yra sukurtas iš energijų, kurios vibruoja tam tikrame dažnių spektre. Dvasinė karalija yra sukurta iš tos pačios bazinės energijos rūšies; ji tiesiog vibruoja aukštesniame spektre. Galime atrasti šią koncepciją minimą daugelyje religinių raštų. Paimkime, pavyzdžiui, sukūrimo istoriją, kuri yra pateikiama Pradžios knygoje. Joje yra sakoma, kad iš pradžių Dievas sutvėrė Dangų ir Žemę (Pradžios 1,1), tai yra, dvi karalijas, esančias tos pačios kūrinijos dalimi. Iš pradžių Žemė buvo be formos ir tuščia, ir tai akivaizdžiai ją atskyrė nuo dangaus, kuris skyrėsi nuo tuštumos. Tuomet Dievas sukūrė šviesą (Pradžios 1,3). Šviesa yra substancija, iš kurios Dievas gali lipdyti bet kokias formas, ir todėl galėtume palyginti biblinę šviesos koncepciją su moksline energijos koncepcija. Realybėje, tai yra vienas ir tas pats. Prieš pradėdamas kurti bet kokias materialias formas, Dievas pirma turėjo sukurti substanciją, iš kurios būtų galima lipdyti formas, ir todėl šviesa yra materialios visatos „statybinis blokas.“
Vėliau išsamiau pakalbėsime apie šį procesą, tačiau kol kas tebūna pasakyta, kad Pradžios knygoje aprašyta šviesa tiesiog yra tam tikrame materialios visatos vibraciniame spektre vibruojanti šviesa. Todėl ši šviesa gali būti paverčiama materialiomis formomis, tarp jų ir atomais, kurie yra fiziniai, visą materiją sudarantys statybiniai blokai. Tačiau šviesa taip pat egzistuoja ir dangaus pasaulyje, ir tai yra lygiai ta pati bazinė substancija, kuri tiesiog turi aukštesnes vibracines savybes. Ir todėl ji negali būti naudojama formoms kurti, kol jos vibracijos nėra pažeminamos. Dvasinės šviesos vibracijų pažeminimo procesas yra, tiesą sakant, būtent tas procesas, kuris atvedė prie materialios visatos sukūrimo. Kaip vėliau matysime, net ir žmonės gali būti šio kūrybinio proceso dalimi, ir būtent dėl to jie buvo sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą bei turi potencialą viešpatauti (Pradžios 1,26) „Žemei“ – šviesai, iš kurios yra sukurta visa materija.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Visrakčiai į dvasinę laisvę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com