13 | Įveikite dualizmą, kad galėtumėte atlikti tikrąją tarnystę

Pakylėtoji Mokytoja Nada, per Kim Michaels 2010 gruodžio 04 d.


Ledi Mokytoja Nada yra mano vardas. Aš esu šeštojo spindulio Čohanė. Šeštasis spindulys tradiciškai buvo laikomas tarnystės ir tarnavimo spinduliu, bet kartu ir taikos spinduliu. Norėčiau jums duoti mokymą, kaip tarnavimas ir taika yra neatsiejamai vienas su kitu surišti, ir negalite vieno suprasti be kito. 

Jūs, be abejonės, esate girdėję posakį, kad kelias į pragarą yra gerais norais grįstas. Tai yra visiems matomas faktas, kad kai kurie žmonės kurie įvykdė didžiausius žiaurumus istorijoje, darė tai iš klaidingo tikėjimo, kad tuo būdu jie tarnauja kažkokiam aukštesniam tikslui. Jeigu nuoširdžiai trokštate būti vienu iš Motinos Žemės gydymo pionierių ir norite įveikti dabartines ekologines problemas – ar netgi potencialias ekologines problemas, kurias galėtų sukelti didelio masto karas – na tai tuomet jums reikia suprasti, kaip galėjo nutikti, kad istorijos eigoje tiek daug geranoriškų žmonių buvo įtraukti į veiklas, kurios netarnavo gyvenimui, kurios neskatino taikos.

Kaip paaiškino Motina Marija ir kiti čohanai, grupė būtybių iš tiesų sukilo prieš Dievo tikslą aukštesnėje sferoje, ir jos tęsė savo nuopolį, kol atsidūrė šioje sferoje. Kai kurios iš šių būtybių įsikūnijo Žemės planetoje, o kitos buvo pririštos prie Žemės planetos be fizinio kūno. Šios būtybės sudaro mūsų taip vadinamą valdžios elitą, kuris siekia kontroliuoti žmoniją, turėdamas du pagrindinius tikslus. 

***

Pirmasis tikslas, žinoma, yra jų pačių išlikimas. Nes realybė yra tokia, kad nors visos būtybės turi laisvą valią, kai pradedate pažeidinėti kitų būtybių laisvą valią, šviesos kiekis, kurią gaunate iš dvasinės karalijos, iš savo AŠ Būsiu Esaties, yra sumažinamas. Tiems, kurie sistematiškai piktnaudžiavo arba pažeidinėjo kitų laisvą valią, iš dvasinės karalijos atitekantis šviesos srautas galiausiai būna sumažinamas tiek, kad jie vos geba palaikyti fizinio kūno gyvastį. Kai kurie iš jų tai sumažino netgi dar labiau, ir būtent dėl to jie nebėra fiziniame įsikūnijime, bet yra pririšti prie Žemės ir egzistuoja mūsų kartais dar taip vadinamoje astralinėje karalijoje, kuri yra emocinės karalijos dalis. 

Tai kas nutinka, kai būtybė sumažina šviesos iš dvasinės karalijos tekėjimą iki tokio lygmens, kad vos gali išlikti gyva? Na, nutinka taip, kad ši būtybė – jeigu ji nenori pakeisti savo sąmonės būsenos – privalo siekti pavogti dvasinę šviesą iš kitų žmonių. Tai yra daroma įvairiomis manipuliacijomis priverčiant juos atiduoti savo šviesą. 

Tai gali būti daroma panaudojant tiesioginę jėgą, kaip matote tai smurto, prievartavimo ir karo atveju. Kai yra jėga iššaukiamos emocijos, arba kai yra praliejamas kraujas, tai paleidžia dvasinę šviesą. Tačiau ši dvasinė šviesa nėra paleidžiama savo tikruoju pavidalu, ji yra nudažoma emocijomis, kurias tas žmogus tuo metu jaučia. Šią iškreiptą šviesą tuomet gali sugerti būtybės, kurios nebegauna srauto, arba nebegauna pakankamo srauto iš dvasinės karalijos. 

Šios būtybės negali sugerti tyros dvasinės šviesos, ir jeigu jos su ja susidurtų, ji juos priverstų labai nemaloniai pasijausti – ir būtent dėl to matote, kad kai kurie žmonės gali labai supykti ant kitų ir būti pilni neapykantos kitiems. Kodėl, pavyzdžiui, jūsų manymu, įpykusi minia, – kuri staiga atsuko Jėzui nugarą prieš 2000 metų vykusiame teisme, skanduodama „Barabas, Barabas“ – buvo tokia suirzusi? Taip buvo dėl to, kad Jėzus nešė didelę dvasinę šviesą, o šviesos poveikis yra toksai, kad ji iškelia į paviršių tamsą tuose, kurių asmeninis energetinis laukas yra užpildytas tamsa. 

Paprastai šiems žmonėms pavyksta užmaskuoti savo tamsą, nes savo protuose jie šią tamsą pavertė kažkuo, kas atrodo kaip gėris. Tačiau kai susiduria su dvasine šviesa, ji staiga iškyla į paviršių ir jie nebegali jos neigti. Ir jeigu nenorės keistis, privalės išlieti savo pyktį ant žmogaus, kuris išjudino tai, ką jie atsisako matyti.

Tad istorijos eigoje matėte tai vykstant daug kartų. Pavyzdžiui, galėjote matyti visame šiame inkvizicijos procese ir raganų medžioklėse, kaip katalikų religijos lyderiai iš tiesų demonstravo pyktį ir neapykantą tiems, kurie išdrįso prieštarauti doktrinai, o taip pat liejo neapykantą moterims, kurios studijavo gyvenimą ir buvo išsiugdžiusios tam tikrą gebėjimą gydyti.

Daugelis raganų, kurios buvo sudegintos ant laužo, iš tiesų buvo sąmonės keitimo pradininkės. Jos buvo toliau pažengusios už žmones, kurie jas persekiojo, net ir už žmones, kurie jas įduodavo valdžiai, ir net ir už pačius valdžios atstovus. Tad tai, ką matėte vykstant viduramžių raganų medžioklės procese iš tiesų buvo tų, kurie turėjo mažiau šviesos, mėginimas sunaikinti tuos, kurie turėjo daugiau šviesos, idant negalėtų įvykti pokytis kolektyvinėje sąmonėje.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Motinos Žemės gydymas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels