5 | Visos gyvybės esminio principo suvokimas
Pakylėtoji Mokytojas Motina Marija, per Kim Michaels 2010 lapkričio 26 d.
Leiskite man pasiimti jus su savimi kelionėn į Elohimų širdį, kad galėtumėte įgyti supratimą, kas yra Elohimai ir kaip jie žvelgė į savo Žemės planetos sukūrimo užduotį. Ir pirmas dalykas, apie kurį jums reikia pamąstyti, yra milžiniškas skirtumas tarp tos sąmonės būsenos, kurią turi dauguma žmonių Žemėje, ir būtybių, kurias vadinu Elohimais, sąmonės.
Galite žiūrėti į Žemės planetą ir matyti tam tikrus savanaudiškumo ir susikoncentravimo į save pasireiškimus, kuriuos galite rasti praktiškai bet kurioje šios planetos vietoje. Būdami dvasingu žmogumi galėjote matyti šiuos pasireiškimus visą savo gyvenimą ir galėjote suvokti, kad tai tiesiog negali būti pilnas žmonių potencialas. Privalo egzistuoti kažkas daugiau, privalo egzistuoti kažkas aukštesnio, ir tai, ką jūs iš tiesų pajautėte vidiniuose savo širdies lygmenyse – giliausiose savo esybės klostėse – iš tiesų yra tai, jog yra įmanoma pakilti virš sąmonės būsenos, kuri yra taip stipriai apakinta savanaudiškumo ir žemesnių troškimų, kurie yra beveik gyvuliški troškimai, nepasotinami troškimai. Nes niekaip nesugebate pasisotinti tuo, anuo ar trečiu dalyku.
Ir todėl, priežastis, dėl kurios jūs esate atviri šiai knygai, esate atviri dvasinei gyvenimo pusei, yra ta, kad nešatės su savimi iš savo ankstesnių gyvenimų supratimą – žinias, vidinį žinojimą, – jog žmonės turi aukštesnį potencialą. Yra įmanoma pakilti virš šios savanaudiškumo būsenos, dvasinio aklumo būsenos, ir iš tiesų suvokti, kas yra gyvenimas, kaip veikia gyvenimas ir kaip aukščiausias ir iš tiesų geradariškas Kūrėjas sukūrė formų pasaulį. Yra įmanoma suvokti principus ir viziją, kuriuos turėjo Kūrėjas, prieš išsiųsdamas pirmąjį impulsą, kuriuo iš tiesų materializavo formų pasaulį. Ir kai įžengiate į vienovę su šiuo supratimu, ištrūkstate iš to, kas yra žmogiška, savanaudiška, gyvuliška, kūniška.
Pakylate į sąmonės būseną, kurioje iš tiesų nesate individuali būtybė, kaip dauguma žmonių į tai šiandien žiūri. Suvokiate pamatinę tiesą už senojo teiginio, kad „nė vienas žmogus nėra sala“.
Suvokiate, kad už regimų skirtumų ir padalijimų, kuriuos matote Žemėje, egzistuoja pamatinė vienovė, pamatinis vienijantis principas, surišantis visą gyvybę į šį milžinišką gyvybės tinklą. Ir kai iš tiesų pasiekiate Elohimų sąmonės lygį, ne tik kad suvokiate šią pamatinę vienovę kaip teorinę ar intelektualią koncepciją, pakylate į sąmonės būseną, kurioje tampate viena su šia vienijančia sąmone, su šiuo vienijančiu principu, surišančiu visą gyvybę į šį milžinišką tinklą, kurį galėtume pavadinti gyvybės Antakharana.
Tad Elohimai yra virš bet kokio savanaudiškumo pakilusios būtybės. Jie yra taip aukštai pakilę virš to, ką šiandien matote išreikšta Žemės planetoje, kad dauguma žmonių visiškai nesugebėtų suvokti Elohimų sąmonės, ir jie taip pat neištvertų buvimo Elohimų akivaizdoje. Nes Elohimų sąmonė yra tapusi atviromis durimis aukštesnės sferos šviesai, ir todėl šviesa jų esybėje yra tokia intensyvi, kad mažai žmonių galėtų ištverti netgi būti jų akivaizdoje.
Ir todėl, nors Elohimai negali, kaip paaiškinau, atnešti pakankamai šviesos, kad ji būtų varomąja jėga visos saulės sistemos sukūrimui – nes tai turi daryti netgi dar aukštesnio sąmonės lygmens būtybės – Elohimai vis dar tebėra atviros durys vizijai ir varomajai jėgai atnešti iš savo pačių esybės, kad įspaustų šią viziją ant šviesos, kurią teikia saulėje esančios būtybės.
Tad Elohimai įžengė į tokią vienovę su kūrybiniais šią konkrečią sferą apibrėžiančiais principais, kad nekyla nė klausimo, ar jie vadovausis šiais principais ar ne. Tai nereiškia, kad Elohimai atidavė laisvą valią; tai reiškia, kad jie atidavė atskirą valią. Nes iš tiesų, tai, ką dauguma žmonių Žemėje laiko laisva valia, iš tiesų nėra laisva valia, nes tai yra atskirties iliuzija grįsta valia, tos iliuzijos, kuri verčia žmones galvoti, jog jie yra atskiros būtybės ir gali daryti kitiems ką nori nepaveikdami savęs.
***
Galbūt jau pradedate jausti, kad jeigu iš tiesų egzistuoja visą gyvybę apimanti pamatinė vienovė, tuomet šis tikėjimas atskirtimi yra absoliuti iliuzija? Jeigu visa gyvybė yra persipynusi, tuomet jūs niekada nesate sala. Nors galite save laikyti individualia būtybe čia Žemėje, vis tiek nesate atskira būtybė. Galite manyti, remdamiesi savo stebėjimais ar iš gyvenimo Žemėje įgyta patirtimi, kad galite daryti tam tikrus dalykus, kurie paveikia kitus žmones, tačiau jeigu tie dalykai niekada negrįžo jums čia Žemėje, galite manyti, kad jums pavyko su tuo išsisukti. Galite manyti, kad jums pavyko padaryti kažką kitiems žmonėms, tačiau jums tai neturėjo jokių pasekmių. Tai, žinoma, yra viena iš didžiausių visų laikų iliuzijų, kurią galite rasti Žemėje, ir būtent ši iliuzija sukūrė visas naštas Motinos Žemės kūnui.
Tik pažvelkite keletą dešimtmečių į praeitį ir kaip Vakarų pasaulyje egzistavo sąmonė, kuri absoliučiai nenorėjo pripažinti taršos fenomeno ir galimybės, jog jums išleidus tam tikrus nuodus į gamtą, vieną dieną jie labai stipriai paveiks pačius žmones, net ir visą žmonių populiaciją. Ar matote, kad visas šis požiūris į taršą, kuris buvo taip plačiai paplitęs iki XX-ojo amžiaus septintojo dešimtmečio ir dar vėliau, iš tiesų yra grįstas šia pamatine iliuzija, kad žmonės yra atskiros būtybės ir todėl žmonių rasė yra atskirta nuo planetos, kurioje jie gyvena – žmonės yra atskirti nuo gamtos. „Mes gyvename ‘čia’ savo dideliuose miestuose; gamta yra kažkur ‘tenai’. Ir tai, ką išleidžiame į vandenį ir orą iš savo didelių miestų, paveiks tik tenai esančią gamtą. Arba galbūt tai nepadarys visiškai jokio poveikio gamtai, ir jau kuo tikriausiai nesugrįš mums ateityje. Galime sau leisti teršti viską kiek tiktai norime, nes tai mums niekada nesugrįš ir mums nepakenks.“
Ar suvokiate, kad ši sąmonė iš tiesų buvo visų ekologinių problemų, kurias šiuo metu matote šioje planetoje, priežastis? Tad ar tuomet suvokiate, kad jeigu norime padaryti bent kažkokį realų progresą įveikdami ekologines problemas, visai žmonijai yra absoliučiai būtina įveikti šią atskirties iliuziją?
Tačiau šis atskirties iliuzijos įveikimo procesas privalo nuo kažko prasidėti ir jis privalo prasidėti nuo individų. Pirmiausia nuo vieno individo: nuo jūsų, o tuomet nuo kitų individų, kol galiausiai bus pasiekta kritinė masė. Ar suvokiate, mano mylimieji, kad būtent tai vyko nuo septintojo dešimtmečio ir vėliau, kai iš pradžių keletas žmonių pradėjo įsisąmoninti potencialų taršos poveikį žmonijos rasei? O po to, palaipsniui, šis suvokimas sklido kaip ratilai vandenyje, kol buvo pasiekta kritinė masė. Ir dabar net ir vyriausybės bei žiniasklaida ir didieji pramonininkai nebegali ignoruoti būtinybės pakeisti savo požiūrį, elgesį ir politiką taršos atžvilgiu.
Tačiau ar suvokiate, kad norint iš tiesų išspręsti ekologines problemas, tai nebus padaryta tiesiog išleidus žmonių arba korporacijų elgesį varžančius įstatymus? Jeigu pamatinė problema iš tiesų yra atskirties jausmas, tuomet tikrasis lūžis neįvyks tol, kol atskirties jausmui nebus mestas absoliutus iššūkis. Ir todėl daugiau žmonių turi pradėti suprasti ir atskleisti pamatinius principus, kuriuos Kūrėjas apibrėžė nusprendęs sukurti sferą, kurioje gyvenate, kai Kūrėjas nusprendė sukurti formų pasaulį.
Šie pamatiniai principai glūdi už kiekvienos kada nors gimusios sferos, ir tai yra tai, ką galėtume pavadinti Dievo dėsnių Alfa aspektu. Tačiau taip pat egzistuoja ir Omega aspektas, ir tai yra tie principai, kuriuos sukūrė būtybės, suteikusios kūrybinį impulsą jūsų konkrečiai sferai. Šie Omega principai, kuriuos galėtume pavadinti gamtos dėsniais arba fizikos dėsniais, iš tiesų visiškai nėra atskirti nuo Dievo įstatymo Alfa principų ir jiems visiškai neprieštarauja. Jie tiesiog yra šių principų tąsa, tačiau jiems buvo suteikta specifinė forma, siekiant materializuoti sferą, kurioje jūs gyvenate su jos konkrečiomis charakteristikomis.
Vėlgi, Elohimai buvo visiškoje vienovėje tiek su Alfa Kūrėjo įstatymais, tiek su Omega principais, apibrėžtais tų, kurie kūrė jūsų konkrečią sferą. Tad Elohimai dirba iš jūsų sferos vidaus, kurdami saulės sistemas ir tuomet netgi jas sutvarkydami – aukštesniuose Elohimų lygmenyse – į ištisas galaktikas. O tuomet – netgi dar aukštesniame sąmonės lygyje – paskiausiai pakilusioje sferoje – egzistuoja būtybės, kurios suderina net ir galaktikas į vieną koherentišką sistemą, kuri juda unisonu, tarsi milžiniškoje simfonijoje tą pačią muziką grojantys muzikantai.
Ir todėl, egzistuoja harmonija. Harmonija egzistuoja tarp visų visumos lygmenų – ir būtent dėl to visuma yra tokio nepaprasto grožio. Pažvelkite į nakties dangaus grožį ir suvokite, jog jeigu nebūtų aukštesnį sąmonės lygį už žmones turinčių būtybių, sukūrusių šį grožį, visa tai negalėtų egzistuoti. Nes pati visata jau seniai būtų susinaikinusi ar ji niekada net nebūtų prasidėjusi.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Motinos Žemės gydymas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com