2 | Jūs esate sąmonė, žvelgianti į save
Pakylėtoji Mokytojas Motina Marija, per Kim Michaels 2010 lapkričio 24 d.
Esu tikra, kad girdėjote posakį, jog istorija kartojasi. Šis posakis yra paremtas tuo, kad mes, Pakylėtieji Mokytojai, naudojame įvairius ciklus, pristatydami žmonijai iš esmės tą pačią, tačiau skirtingai užmaskuotą pamoką. Kiekvieną kartą, kai pristatome šią pamoką, kai kurie žmonės išmoksta pamoką, kurią jiems buvo skirta išmokti, kai tuo tarpu didžioji žmonių dalis paprastai pamokos neišmoksta. Ir būtent dėl to pamoka yra kartojama ateityje, kitokiame kontekste.
Tad turėdami tai omenyje, pažvelkite į viduramžių visuomenę. Vyraujanti tos visuomenės paradigma buvo katalikų bažnyčios doktrinos. Pažvelgus į visuomenę iš oficialiosios perspektyvos, nebuvo leidžiamos jokios alternatyvos. Galėjote sulaukti labai stipraus persekiojimo, netgi galėjote būti nukankinti ir sudeginti ant laužo dėl to, kad drįsote kvestionuoti katalikišką doktriną. Ir vis dėlto, jūs taip pat šiandien žinote, kad egzistavo pogrindinis žmonių judėjimas, kurie iš tiesų išdrįso kvestionuoti katalikišką doktriną. Jie egzistavo tam tikrose slaptose bendruomenėse, o taip pat ankstyvųjų mokslininkų pavidalu, pradėjusių tyrinėti dangų.
Na o dabar pažvelkite į visuomenę, kurioje gyvenate šiandien. Jūs joje, vėlgi, bent jau daugelyje visuomenės sričių, matote vyraujančią oficialią paradigmą – mokslinio materializmo paradigmą. Ši paradigma teigia, kad už materialaus pasaulio ribų nieko nėra, ir todėl bet koks tikėjimas kokia nors dvasine realybe yra paprasčiausi prietarai, sukurti fizinėse smegenyse vykstančių procesų. Tačiau net ir šiandien jūs matote tam tikrą pogrindinį judėjimą, kuriame dalyvauja daug šią oficialiąją paradigmą išdrįsusių kvestionuoti žmonių. Laimei, bausmė už oficialiosios paradigmos kvestionavimą nebėra tokia žiauri kaip viduramžiais. Ir vis dėlto, reikalinga tam tikra drąsa – ypač žmonėms, kurie užima kokią nors poziciją visuomenėje – kvestionuoti šią paradigmą.
Tačiau matote, kad nors daugelis mokslininkų nenori oficialiai kvestionuoti materializmo, yra mokslininkų, kurie ištisus dešimtmečius vykdė tyrinėjimus, aiškiai rodančius, kad už materialistinės paradigmos ribų yra kažkas daugiau. Tad dabar pažvelkime, ką atrado šie mokslininkai.
***
Jeigu grįžtumėte į 19-ąjį amžių, aiškiai pamatytumėte, kad mokslas turėjo akivaizdžiai dualistinį požiūrį į pasaulį. Pasaulį sudarė du atskiri elementai – materija ir energija. Šie elementai galėjo įvairiais būdais sąveikauti, tačiau vienas negalėjo būti paverstas kitu. Galite pastebėti, kad tai yra labai panašu į monoteistinį požiūrį, kuriame egzistuoja du atskiri skyriai – dangus ir žemė.
Tačiau 1905 metais Albertas Einšteinas metė pirmą rimtą iššūkį šiai dualistinei pasaulėžiūrai. Jo reliatyvumo teorija iš esmės teigia, kad materija neegzistuoja, nes viskas yra sukurta iš energijos. Tačiau dalykas, kurio dauguma žmonių nesuprato, yra tai, kad nuo šių 1905 metų oficialioji materialistinė paradigma iš esmės buvo sudaužyta į šipulius.
Tai, vėlgi, turi daug panašumų su tuo, ką matėte viduramžiais. Kai Galilėjus, Kopernikas ir Kepleris pradėjo publikuoti savo atradimus, kad Žemė negali būti visatos centras, oficialioji katalikų paradigma iš esmės buvo sudaužyta. Tačiau kadangi tiek daug žmonių nenorėjo apleisti katalikų tikėjimo, bažnyčia išliko ir toliau laikė visuomenę savo gniaužtuose dar ilgai po šių pirminių atradimų. Ir, žinoma, net ir šiandien bažnyčia turi didelę įtaką milijonų žmonių protams visame pasaulyje.
Ir vis dėlto, ar suvokiate, kad kai Einšteinas paskelbė savo paprastą formulę, E=mc2, materializmas pradėjo byrėti? Taip įvyko dėl to, kad Einšteinas įrodė, jog materija tiesiog yra žmogaus proto ir žmogiškų juslių konstruktas. Dualistinė paradigma, teigianti, kad egzistuoja padalijimas į energiją ir materiją, yra akivaizdžiai gimusi iš fizinių juslių, kurios yra sukurtos aptikti tik fizinę materiją sudarančių energijų vibracijas. Todėl juslėms materija atrodo tikra. Tačiau tam egzistuoja priežastis.
Paimkime paprastą pavyzdį. Galbūt matėte filmuose lėktuvo propelerį, kuris, kai į jį žiūrite iš tam tikro atstumo, atrodo taip greitai sukasi, kad sukuria pilnavidurį diską. Tačiau jeigu filmą sulėtintumėte, galėtumėte įžiūrėti individualių propelerių sparnų judėjimą, ir tuomet jūsų akys galėtų pamatyti, kad tarp šių sparnų iš tiesų egzistuoja erdvė. Tad tai tiesiog yra besisukantis propeleris, o ne pilnaviduris diskas.
Tuo pačiu būdu veikia ir jūsų fizinės juslės. Jūsų juslės yra sukurtos aptikti energijų vibracijas, vibruojančias tam tikrų dažnių spektre. Tačiau jūsų juslės nėra sukurtos aptikti individualius judesius, individualias energijų bangas. Jūsų juslės yra sukurtos parodyti jums didesnį paveikslą, formas, kurios yra sudarytos iš šių individualių vibracijų.
Tad kai žiūrite į savo fizinį kūną, nematote, kad jūsų kūnas yra sudarytas iš mažesnių elementų, vadinamų ląstelėmis. Ir taip pat nematote, kad ląstelės yra sudarytos iš dar mažesnių elementų, vadinamų molekulėmis. Nematote, kad molekulės yra sudarytos iš atomų, o atomai yra sudaryti iš subatominių dalelių.
Tad matote, jūsų juslės jums rodo materialaus pasaulio paveikslą, kuris yra sukoncentruotas į fizinę materiją sudarančias vibracijas. Ir jūsų juslės nesugeba pažvelgti už šio realybės lygmens. Tačiau mokslas nepaneigiamai įrodė, kad už lygmens, kurį jūsų juslės geba aptikti, egzistuoja kitas lygmuo, kuris yra absoliučiai tikras. Mokslas įrodė ląstelių, molekulių, atomų ir subatominių dalelių egzistavimą.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Motinos Žemės gydymas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com