12 | Klaidingo atsakomybės jausmo įveikimas
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Nada. Penktajame iniciacijų, per kurias einate mano ašrame, lygmenyje, mes susiduriame su taikos ir vizijos deriniu. Šį mokymą norėčiau pradėti nuo koncepcijos, kurią pasaulietiniai psichologai vadina „stebukliniu mąstymu“. Iš jo gimsta įvairios taip vadinamo prietaringumo formos.
Jis dažnai yra priskiriamas žmonėms, kurie painioja priežastį ir pasekmę, sumąstydami paaiškinimą, kuris koncentruojasi į juos pačius, dažnai versdamas juos manyti, kad jų pačių mintys buvo atsakingos už tam tikrų įvykių įvykimą arba neįvykimą. Jis dažnai yra aprašomas kalbant apie vaikus, kurie galvoja, kad jų mintys yra atsakingos už tai, kas įvyko gyvenime, ir mėgina viską paaiškinti remdamiesi tuo, ką jie šiuo metu žino, viską susiedami su savimi.
Troškimas būti nepažeidžiamu
Na, mano mylimieji, egzistuoja įvairūs šio stebuklinio mąstymo formos aspektai, kai kurie iš jų net nėra suprantami psichologų. Pradėti čia norėčiau primindama tai, ką kalbėjau savo paskutinėje pamokoje. Egzistuoja tam tikras troškimas tarp dvasios mokinių pasiekti tašką, kuriame jaučiate, kad negalite padaryti nieko blogo ir niekas iš tiesų negali jums pakenkti. Galbūt žinote, kad egzistuoja tam tikri kompiuteriniai žaidimai, kuriuose galite būti kažkokiame pasaulyje, kuriame priešai į jus šaudo, tačiau jūs galite užsidėti skydą ir tapti nepažeidžiami jų atakoms, bent jau kuriam laikui.
Kai pažvelgiate į tai, apie ką kalbu, kaip praeityje išreiškėte savo Kristiškumą ir puolusios būtybės privertė jus galvoti, kad tai darydami padarėte klaidą, galite matyti, jog stebuklinio mąstymo aspektas yra idėja, jog galite pasiekti tašką, kuriame kad ir ką bedarytumėte, nieko negalėsite padaryti ne taip, ir niekas jūsų šiame pasaulyje negalės sužeisti. Tai, tam tikru atžvilgiu, yra šio troškimo, kurį turi vaikai, pratęsimas, kuomet jie fantazuoja, kad yra nepažeidžiami, tačiau tai taip pat yra tam tikras giliai kolektyvinėje sąmonėje veikiantis dalykas.
Kaip sakiau, augdami bet kokioje kultūroje Žemėje esate paveikiami tam tikrų labai subtilių įsitikinimų. Žinoma, yra daug, daug žmonių, kai pažvelgiate į ilgą šios planetos istoriją, kurie patyrė traumuojančius įvykius, padariusius jiems gilias žaizdas. Jie mėgino sukurti kažkokią dvasią, išaugusią ir tapusią kolektyvine dvasia, kuri paaiškina, kodėl tai įvyko, arba suteikia jiems kažkokią viltį, kad vieną dieną jie galės pasiekti tašką, kuriame galės būti nepažeidžiami ir tai niekada daugiau negalės jiems nutikti. Matote, dalis stebuklinio mąstymo iš tiesų yra ši idėja, jog galite kontroliuoti visatą, galite kontroliuoti tam tikrus šio pasaulio aspektus, ir todėl galite išvengti blogų dalykų ir prisitraukti gerus dalykus. Yra daug žmonių, kurie turi įvairius prietarus lošdami, pavyzdžiui, jie galvoja, kad jeigu nešios sėkmės amuletą, jis juos padarys labiau sėkmingais. Egzistuoja daug ir kitų tokio prietaringo elgesio aspektų, kuomet žmonės mėgina kažką daryti, siekdami kontroliuoti, kas jiems nutiks ar nenutiks. Daugelis žmonių tiki, kad medaliono su šventojo atvaizdu nešiojimas ant kaklo apsaugos juos nuo blogų nutikimų.
Mano mylimieji, turite čia pripažinti, kad egzistuoja labai, labai sena tradicija arba judėjimas šiame pasaulyje, siekiantis paaiškinti, kodėl nutinka tam tikri dalykai, ir mėginantis apsaugoti žmones nuo kitų dalykų įvykimo. Norite išvengti blogų dalykų ir prisitraukti gerus. Galvojate, kad taikydami kažkokias priemones, galėsite tai pasiekti. Kitaip tariant, egzistuoja dvasia (kuri buvo sukurta per labai ilgą laiką Žemėje), verčianti žmones tikėti, kad jiems yra įmanoma įgyti kažkokią kontrolę pasauliui.
Būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais jūs užaugote aplinkoje, kurioje ši dvasia veikė daugumą žmonių vienokiu ar kitokiu būdu, ir jūs taip pat, žinoma, buvote jos paveikti. Vėlgi, niekas jūsų dėl to nekaltina. Tiesiog išsakau faktą, kad šiame šio kurso lygmenyje, esate pasiruošę įveikti šią konkrečią problemą. Esate pasiruošę pažvelgti į stebuklinio mąstymo elementus, kuriuos turite savo pačių prote, ir esate pasiruošę virš jų pakilti ir nuo jų išsilaisvinti. Mano mylimieji, kai juos paleisite, pasijusite daug laisvesni nei kada nors manėte esant įmanoma, kol buvote veikiami šios kolektyvinės dvasios ir galbūt netgi kai kurių vidinių dvasių jūsų pačių aukštesniuosiuose kūnuose.
Visagalio Dievo iliuzija
Na, mano mylimieji, iš pradžių pažvelkime į šį troškimą būti nepažeidžiamu, būti nenugalimu. Labai gali būti, kad praeityje buvote susidūrę su puolusiomis būtybėmis, kurios jus užpuolė labai nuožmiu, bekompromisiniu būdu. Jūs, žinoma, norite išvengti tokios traumos, norite išvengti tokio skausmo, ir tai gali jus paskatinti susikurti vidinę dvasią, kuri verčia jus galvoti, kad vieną dieną turėtumėte tapti nenugalimi. Turėtumėte sugebėti nugalėti puolusias būtybes, sunaikinti puolusias būtybes, sunaikinti kiekvieną, kuris jus puola ar puola tuos, kuriuos jaučiate atsakomybę apsaugoti, pavyzdžiui, nekaltuosius.
Noriu, kad čia pamąstytumėte, iš kur iš tiesų ateina ši dvasia. Ji, kaip ir visos dvasios (bent jau pačios didžiausios) yra puolusių būtybių kūrinys. Tam tikra prasme, visos dvasios yra puolusių būtybių kūriniai, tai reiškia, kad jos yra paremtos puolusių būtybių puolimais ir iliuzijomis. Žinoma, individualios dvasios yra sukuriamos žmonių, jiems reaguojant į puolusias būtybes.
Puolusios būtybės nori jus įtikinti, kad egzistuoja kažkokia geradariška būtybė, paprastai vadinama Dievu, kuri absoliučiai kontroliuoja visatą. Kai tuo patikite, galvojate, kad tam tikri dalykai neturėtų nutikti. Tūkstantmečių bėgyje daugelis žmonių jautė, kad akivaizdus blogio egzistavimas planetoje meta iššūkį Dievo egzistavimui. Ar Dievas iš tiesų egzistuoja, ir jeigu šis Dievas yra geras ir visagalis, tai kodėl tuomet jis leidžia planetoje egzistuoti blogiui?
Matote, puolusios būtybės iš pradžių sukūrė iliuziją, kad egzistuoja visagalis Dievas, kuris kontroliuoja visatą. Po to jos pačios padarė daugybę blogio aktų žmonėms, kurie meta iššūkį šio geradariško visagalio Dievo egzistavimui. Ir tai tuomet leido puolusioms būtybėms sukurti šį prieštaravimą daugumos žmonių protuose. Manote, kad turėtų būti būdas kontroliuoti, kas jums nutinka jūsų gyvenime. Galvojate, kad turėtų būti kažkokia geradariška būtybė, kontroliuojanti tai, kas nutinka. Todėl galvojate, kad kreipdamiesi į šią būtybę kažkokiu stebukliniu mąstymu, turėtumėte sugebėti užsitikrinti šios būtybes malonę, idant jums nutiktų tik geri dalykai ir nenutiktų jokių blogų dalykų.
Kai kurie žmonės nugyvena visą savo gyvenimą šiame tikėjime, jausdami, kad niekas iš tiesų nemeta jam iššūkio, nes jiems nenutinka nieko, kas būtų tikrai bloga. Kiti žmonės iš pradžių turi šį tikėjimą, bet tuomet jiems nutinka kažkas blogo, ir staiga jie patiria tikėjimo krizę, galbūt netgi atmesdami visą religijos ir Dievo koncepciją. Bet kuriuo atveju, būtent to nori puolusios būtybės, kadangi jos laiko žmones įstrigusius reakciniame šablone. Net ir žmonės, kurie galvoja galintys kontroliuoti Dievą arba visatą, atlikdami tam tikrus veiksmus, jie taip pat yra laikomi puolusių būtybių iliuzijoje.
Ką mes mėginome padaryti šiame kurse? Mes mėginome padėti jums prisiimti vis didesnę atsakomybę už savo situaciją. Koks yra atsakomybės prisiėmimo privalumas? Tai yra, kad jūs dabar matote, jog galite kažką padaryti dėl savo situacijos. Tam tikra prasme, galėtumėte užduoti klausimą: „Na, argi tai nėra stebuklinis mąstymas? Iš pradžių sakai, kad puolusios būtybės sukūrė iliuziją, jog egzistuoja geradariškas Dievas, kuris kontroliuoja visatą. Kita vertus, sakai, kad turime įveikti stebuklinį mąstymą, ir vis dėlto, dabar tu sakai, kad turime prisiimti atsakomybę už save ir matyti, kad mes bendrakuriame savo pačių aplinkybes. Tad kaip galime visa tai suderinti?“ Na, mes iš tiesų nederiname šių dalykų. Mes pažvelgiame į komponentus ir matome, kas tai iš tiesų yra.
Paleiskite tikėjimą asmenišku Dievu
Visų pirma, žinoma, Kūrėjas egzistuoja, ir jis, tam tikra prasme, turi aukščiausią kontrolę visatai. Kūrėjas sukūrė formų pasaulį, įskaitant ir sferą, kurioje jūs gyvenate. Kaip paaiškinome per šį pasiuntinį, sfera yra sukuriama kaip nepakilusi sfera, tai reiškia, jog ji nėra pasiekusi amžinumo. Tikslas, dėl kurio sfera yra sukuriama tokiame būvyje, yra leisti laisvai valiai reikštis. Savimonę turinčios būtybės, kurios yra pasiunčiamos įsikūnyti toje sferoje, gali išreikšti savo laisvą valią tokiu būdu, kad nesukurtų nieko amžino. Jos nesukuria nieko, ko vėliau negalėtų panaikinti ar įveikti. Kitaip tariant, jos negali įstrigti savo susikurtuose kūriniuose.
Kadangi sfera, kurioje gyvenate, nėra amžina, jūs galite išreikšti savo laisvą valią kokiu tik norite būdu. Kai sakau „jūs“, neturiu omenyje jūsų asmeniškai. Visos savimonę turinčios būtybės jūsų nepakilusioje sferoje turi laisvą valią, nevaržomą laisvą valią. Jūs galite daryti dalykus, kuriais save apribotumėte, jūs galite daryti dalykus, kuriais sužeistumėte kitus, ir tai yra įmanoma, kadangi jūsų sfera nėra amžina. Tačiau tam, kad laisva valia galėtų save išreikšti, tai taip pat reiškia, kad Kūrėjas turi sustabdyti savo nepakilusios sferos kontrolę. Tai nereiškia, kad Dievas negalėtų įsikišti, jeigu Kūrėjas norėtų tai padaryti. Kūrėjas galėtų akimirksniu ištrinti visą sferą, jeigu to norėtų. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad Kūrėjas pasakė: „Aš suteiksiu šioms savimonę turinčioms būtybėms tam tikrą laiką išreikšti savo laisvą valią ir padaryti išvadą, remiantis savo laisvos valios eksperimentais, kad tai, kas yra geriausia visumai, taip pat yra geriausia individui.“
Realybė, žinoma, yra tokia, kad Žemė yra viena iš reliatyviai nedaugelio planetų visoje visatoje, kurioje egzistuoja labai, labai žemas kolektyvinės sąmonės lygmuo. Galite pažvelgti į tai, kas vyksta Žemėje, ir sakyti, kad Dievas neturėtų leisti šiam blogiui vykti, ir todėl Dievas turėtų ištrinti visą nepakilusią sferą. Tačiau egzistuoja milijardai planetų su daug aukštesniu kolektyvinės sąmonės lygiu už Žemę. Kodėl Dievas turėtų ištrinti visą sferą dėl to, kas vyksta šioje mažytėje planetoje?
Matote, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu šiame lygmenyje, turite palikti iliuziją, sukurtą puolusių būtybių, kad egzistuoja asmeniškas Dievas, kuris nepaprastai domisi jūsų asmeniniu gyvenimu ir situacija čia Žemėje. Turite palikti idėją, kad kažkur aukštai danguje yra senelis su balta barzda, kuris pastoviai stebi viską, ką jūs darote, sakote, mąstote ar jaučiate čia Žemėje, ir jis jumis ypatingai domisi. Šis tolimas Dievas danguje yra išgalvotas puolusių būtybių kūrinys. Atėjo laikas tiesiog tai paleisti. Atėjo laikas pripažinti, kad nėra tokio Dievo.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Mistinės Taikos iniciacijos.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com