10 | Perfekcionizmo iliuzija
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Nada, ir norėčiau šią ketvirtąją pamoką pradėti nuo to, apie ką kalbėjau savo paskutinėje pamokoje, kalbėdama apie kompensavimo mechanizmą. Savo paskutinėje pamokoje sakiau, kad praeityje jūs jautėte, jog padarėte kažką ne taip ir mėginate tai kompensuoti. Sakiau, žinoma, kad turite įsisąmoninti šį mechanizmą, idant galėtumėte į jį pažvelgti, atsiskirti nuo jo ir jį paleisti. Nustojate savo kelią grįsti šiuo obsesiniu-kompulsiniu troškimu kompensuoti. Noriu tai vystyti toliau ir pažvelgti į šią koncepciją, kad yra įmanoma kažką padaryti ne taip. Ką iš tiesų reiškia padaryti kažką ne taip?
Metams bėgant mes perdavėme daug mokymų per šį pasiuntinį apie dualistinę proto būseną, apie epinę sąmonę. Mes perdavėme daug mokymų apie puolusias būtybes ir kaip jos mėgino manipuliuoti visais gyvenimo Žemėje aspektais. Žinoma, vienas iš subtilesnių būdų, kuriuo jos mėgino manipuliuoti gyvenimu ir manipuliuoti žmonėmis, yra apibrėždamos standartą, kas yra teisinga ir kas yra klaidinga. Subtiliausias aspektas čia yra tai, kad daugelyje kultūrų jos sugebėjo daugumą žmonių įtikinti, jog tai ne jos apibrėžė teisingumo ir klaidingumo standartą, tai padarė Dievas. Egzistuoja kažkoks aukštesnis autoritetas virš materialaus pasaulio, kuris apibrėžė teisingumo ir klaidingumo standartą. Egzistuoja piktas Dievas danguje, kuris stebi kiekvieną jūsų veiksmą ir teisia jus pagal šį teisingumo ir klaidingumo standartą. Jeigu pasielgsite klaidingai, šis Dievas jus nubaus, galbūt pasiųsdamas visai amžinybei degti kažkokiame liepsnojančiame pragare.
Būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais galite matyti, kad daugumoje kultūrų (kad ir kur būtumėte užaugę šioje planetoje) kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja šis mechanizmas, apibrėžtas puolusių būtybių. Žmonės tiki, kad būtent Dievas apibrėžė teisingumo ir klaidingumo standartą. Jums yra beveik neįmanoma užaugti šioje planetoje ir nebūti paveiktiems šio standarto. Vėlgi, nėra jokios priežasties blogai dėl to jaustis, tačiau atėjo laikas įsisąmoninti, kaip tai jus paveikė. Labai greitai sugebėsite pamatyti, kad jeigu praeityje jautėte, kad padarėte kažką ne taip, tačiau šis jausmas buvo paremtas puolusių būtybių apibrėžtu standartu, tuomet gali būti, kad nėra nieko, ką būtumėte padarę ne taip. Todėl nėra labai konstruktyvu toliau kartoti šį šabloną, siekiant kompensuoti tai, ką padarėte ne taip, – jeigu, tiesą sakant, nieko nepadarėte ne taip.
Na ir dabar, galite matyti, kad jūs visi prisiėmėte tam tikrą atsakomybę už save. Jaučiate, kad: „Aš susikūriau karmą praeityje ir turiu subalansuoti tą karmą.“ Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad jūsų karmos subalansavimas yra pastangos kompensuoti. Jūs kompensuojate už kažką, ką padarėte praeityje. Kaip sakiau savo ankstesnėje pamokoje, turite subalansuoti visą karmą, kurią turite, tačiau egzistuoja skirtumas tarp karmos balansavimo iš neutralios proto būsenos ir karmos balansavimo iš šio obsesinio-kompulsinio troškimo kompensuoti. Tikiuosi, kad jau pradedate šitai suvokti, jeigu integravote mano paskutinę pamoką.
Pažvelkite į savo dvasinę praktiką
Mums žinoma, reikėtų čia būti neutraliems ir pastabiems. Tiesiog turime pastebėti, kad susikūrėte tam tikrą karmą praeityje, turite ją subalansuoti, ir jums reikia daryti tai, ką reikia daryti, kad ją subalansuotumėte – ar tai atliekant tam tikrus veiksmus, ar kalbant šaukinius ir invokacijas. Visų pirma, jūsų karmos subalansavimas priklauso nuo jūsų sąmonės pakėlimo, nuo vidinių dvasių paleidimo, kurios privertė jus padaryti veiksmą, kuris būtent ir sukūrė tą karmą. Ir žingsnis, kurį mums reikia čia žengti, yra tai, kad jeigu esate šiame kompensavimo šablone, jūs jaučiate, kad jeigu nustosite daryti tai, ką iki šiol darėte mėgindami kompensuoti, tai bus blogai. Noriu, kad sąžiningai į save pažvelgtumėte ir savęs paklaustumėte: „Ką aš dariau per praėjusius metus? Ar kalbėjau invokacijas ir šaukinius?“ Ir tuomet jums reikia pamąstyti: „Kaip jausčiausi, jeigu šiandien nustočiau kalbėti invokacijas ir šaukinius?“ Jeigu jaučiate, kad jumyse sukyla kažkokia reakcija į tai, yra kažkoks galbūt baime paremtas jausmas, kad nutiks kažkas blogo ar kad tai jums baigsis bloguoju, tuomet tai yra kompensavimo šablonas, tai yra obsesiška-kompulsiška.
Nesakau, kad turėtumėte nustoti kalbėti šaukinius ir invokacijas. Sakau, kad turėtumėte stebėti savo reakciją į tai. Galite matyti, kad jeigu esate stumiami obsesinio-kompulsinio troškimo kompensuoti tai, ką padarėte blogai praeityje, iki galo nekontroliuojate savo reakcijų. Jūs reaguojate, kaip sakiau savo paskutinėje pamokoje, į puolusias būtybes, o ne į pakylėtuosius mokytojus. Mes norime, kad subalansuotumėte savo karmą, ir kai būsite subalansavę savo karmą, norime, kad pereitumėte prie kažkokių kitų dalykų, užuot toliau darę tą patį.
Vėlgi, atrandate pakylėtųjų mokytojų mokymus, sužinote apie dvasinį kelią ir karmą, sužinote, kad galite subalansuoti karmą kalbėdami, pavyzdžiui, violetinės liepsnos šaukinius, ir savo išoriniu protu nusprendžiate, kad kiekvieną dieną turite valandą laiko kalbėti violetinės liepsnos šaukinius. Galvojate, kad turėsite tai daryti visą savo likusį gyvenimą, idant užtikrintumėte visos savo karmos subalansavimą. Kaip sakiau savo paskutinėje pamokoje, ateina momentas, kai pasivejate savo dabartinį sąmonės lygį, subalansuojate karmą iki to lygmens ir jums nebereikia daryti to paties dalyko, kurį nusprendėte turintys daryti, galbūt prieš keletą metų.
Dabar jums reikia susiderinti, su kokiu susiduriate iššūkiu savo dabartiniame sąmonės lygmenyje ir kaip galite toliau iš čia judėti į priekį? Aš tik prašau jūsų atrasti gilesnį susiderinimą su tuo, kur jūs esate savo kelyje. Ir tuomet pažvelkite: „Ar nusprendžiau prieš dvejus, penkerius, dešimt, trisdešimt metų, kad privalau atlikti tam tikrą išorinę praktiką kiekvieną dieną visą savo likusį gyvenimą?“ Jeigu tai padarėte, ar yra konstruktyvu toliau laikytis to sprendimo? Ar nebūtų konstruktyviau susiderinti su tuo, koks yra jūsų dabartinis sąmonės lygmuo ir ką jums reikia padaryti šiame lygmenyje, kad pakiltumėte į sekantį, aukštesnį lygmenį.
Jūs, žinoma, matote ironiją, kad puolusios būtybės praeityje privertė jus patikėti, jog padarėte kažką ne taip, ir tai sukūrė kompensavimo mechanizmą, tačiau realybėje jūs nieko nepadarėte ne taip, ir todėl nėra jokios prasmės mėginti kompensuoti už kažką, kas buvo padaryta ne taip. Galite matyti, kad mėginote subalansuoti karmą, bet tos karmos tenai tiesiog nėra.
Kristiškumas turi lygmenis
Dabar noriu, kad atsitrauktumėte žingsnelį atgal ir pažvelgtumėte į savo teisingumo ir klaidingumo koncepciją. Aš, tiesą sakant, noriu, kad ryžtumėtės atverti savo protą naujai į tai pažvelgti. Tuo jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad ką jūs iki šiol darėte, buvo klaidinga. Tiesiog dabar pasiekėte dvasinio kelio lygmenį, kuriame artėjate prie 90 sąmonės lygmens. Jūs artėjate prie Septintojo Spindulio iniciacijų, kurioms vadovauja Sen Žermenas, ir todėl esate pasiruošę į tai pažvelgti.
Mano mylimieji, pirmiausia pažvelkime į Kristiškumo koncepciją. Mes perdavėme daug mokymų apie Kristiškumą ir davėme juos skirtingiems sąmonės lygmenims. Kaip jau anksčiau sakėme, yra natūralu, kad kai pirmą kartą išgirstate apie Kristiškumo koncepciją, jūs į tai žiūrite iš savo tuo metu turimo sąmonės lygmens. Realybėje, egzistuoja daug Kristiškumo lygmenų, ir todėl turėtumėte suvokti, kad negalite paimti savo pirmosios Kristiškumo koncepcijos ir nešiotis jos su savimi keldami savo sąmonę.
Kodėl taip yra? Na, jeigu paimtumėte plačiausiai Žemėje paplitusią Kristiškumo koncepciją, tai yra toji, kurią skleidžia oficialiosios krikščionių bažnyčios. Pagal jų supratimą, tiktai Jėzus galėjo pasiekti Kristiškumą, ir Kristiškumas buvo tobulumo būsena. Daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių turi to požiūrio aspektą, kad Kristiškumas reiškia, jog – staiga – jūs pasiekiate tam tikrą sąmonės lygį, ir iš jo tuomet aiškiai viską matote ir viskas, ką jūs darote, yra teisinga. Jie, pavyzdžiui, galvoja, kad Jėzus vieną dieną pasiekė Kristiškumą ar galbūt, kad netgi turėjo jį nuo gimimo, ir todėl jis niekada nieko nepadarė ne taip.
Tačiau realybė yra daug subtilesnė, ir tai galima suprasti susiejant tai su tuo, ką sakiau savo paskutiniame mokyme. Sakiau: „Kristiškumas reiškia iššūkio metimą status quo.“ Kuo yra paremtas status quo? Jis yra paremtas iliuzija. Jūs dabar matote, kad kiekviename iš 144 sąmonės lygmenų, egzistuojančių Žemėje, yra tam tikra iliuzija, surišta su tuo sąmonės lygmeniu. Būtent ši iliuzija apibrėžia tą konkretų sąmonės lygį. Todėl ši iliuzija taip pat apibrėžia, ką žmonės, kurie vis dar tebėra apakinti to sąmonės lygmens, mato kaip status quo.
Kiekviename iš 144 lygmenų egzistuoja tam tikras status quo jausmas, paremtas tam tikra iliuzija. Kas yra Kristiškumas? Tai yra iššūkio metimas iliuzijai, egzistuojančiai kiekviename iš 144 sąmonės lygmenų. Jūs dabar matote, kad egzistuoja 144 Kristiškumo lygmenys. Mano mylimieji, jeigu norite mesti iššūkį iliuzijai žemiausiame Kristiškumo lygmenyje, kuris yra įmanomas Žemėje, kitaip tariant, tame lygmenyje, kuriame žmonės yra labiausiai susikoncentravę į save, kuriame jie yra didžiausi narcizai, egoistai, tuomet, žinoma, tai labai stipriai skirsis nuo iššūkio metimo iliuzijai daug aukštesniame lygmenyje.
Todėl dabar matote, kad gali egzistuoti skirtingos Kristiškumo išraiškos. Jeigu taikysite puolusį standartą, tuomet daugelis Kristiškumo veiksmų, kurie meta iššūkį iliuzijoms žemesniuose sąmonės lygiuose, atrodys neteisingi pagal tą standartą. Noriu, kad suvoktumėte, jog yra gerai prisiimti atsakomybę už tai, ką padarėte praeityje. Tačiau obsesinis-kompulsinis sutrikimas verčia jus prisiimti atsakomybę už tai, ko jūs nepadarėte. Jis jus verčia prisiimti atsakomybę už kažką, kas nėra jūsų atsakomybė. Sakiau, kad Kristiškumas niekada nebus populiarumo varžybos, kadangi puolusios būtybės niekada nepritars jokiam Kristiškumo išreiškimui. Leiskite man dabar jums parodyti jūsų praeitį kitokioje šviesoje.
Kristiškumas nereiškia, kad privalote būti tobuli
Praeityje jūs buvote žemesniame sąmonės lygyje. Nėra svarbu, ar buvote aukščiau ar žemiau 48 sąmonės lygmens. Kaip pakilote į aukštesnį sąmonės lygį? Jūs pakilote, kadangi praregėjote iš to sąmonės lygmens iliuzijos. Kai praregėjote iš tos iliuzijos, tai, tam tikra prasme, tapo iššūkiu, ne tik puolusioms būtybėms, bet ir kitiems žmonėms šalia jūsų, kurie vis dar tebebuvo įstrigę iliuzijoje. Suprantate, kad savo praeityje jūs galėjote turėti tam tikrus gyvenimus, kuriuose praregėjote iš tam tikros iliuzijos. Tai galėjo būti iliuzija viename iš žemesnių lygmenų, ir jūs atvirai ir tiesiai metėte iššūkį žmonėms, kurie vis dar tebesilaikė įsikibę tos iliuzijos.
Galbūt metėte iššūkį tam tikroms puolusioms būtybėms, kurios vadovavo jūsų visuomenei ir laikė jūsų visuomenę įstrigusią tame iliuzijos lygmenyje, pavyzdžiui, laikė ją smurtiniame konflikte su kita šalimi ar kita žmonių grupe. Todėl jūs galėjote mesti iššūkį tam tikrai iliuzijai, tam tikram status quo jausmui, ir tuomet puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo, kad priverstų jus jausti, jog padarėte klaidą tai darydami.
Na, mano mylimieji, nėra taip, kad jos bendrai mėgina priversti jus jausti padarius klaidą. Ką dažnai daro puolusios būtybės, tai jos pažvelgia į veiksmus, į žodžius, ir mėgina atrasti juose kažkokį aspektą, kuris nebuvo tobulas. Labai atidžiai pamąstykite apie tai, ką čia sakau. Jūs metate iššūkį status quo, jūs metate iššūkį tam tikrai iliuzijai. Ta iliuzija gali būti labai žemame sąmonės lygyje, daug žemiau 48 lygmens. Tai nebūtinai reiškia, kad jūs buvote tame sąmonės lygyje, tačiau jūs galėjote matyti iliuziją savo visuomenėje ir metėte jai iššūkį.
Tai buvo žema iliuzija. Ką reiškia mesti iššūkį iliuzijai, tarkime, 25-ame sąmonės lygyje? Tai reiškia, kad kai metate iššūkį iliuzijai tame žemame lygyje, jūs to nedarote išreikšdami aukščiausią įmanomą tiesą. Niekas tame lygmenyje negalėtų suvokti aukščiausios įmanomos tiesos, net jeigu egzistuotų toks dalykas kaip aukščiausia įmanoma tiesa Žemėje. Kai metate iššūkį iliuzijai 25 sąmonės lygyje, jūsų iššūkis nebus „tobulas“, jeigu egzistuotų toks dalykas kaip tobulumas. Tiktai puolusios būtybės sukūrė koncepciją, kad turėtų būti kažkas, kas yra tobula.
Ar suvokiate, ką sakau? Jūs metate iššūkį iliuzijai 25-ame sąmonės lygyje, ir jūs tai darote išreikšdami tiesą, kuri yra šiek tiek aukščiau nei 25 lygmuo, tačiau tai tikrai nėra aukščiausia tiesa, kuri yra įmanoma Žemėje. Puolusios būtybės dabar pažvelgia į tai, ką padarėte, pažvelgia į tai, ką pasakėte, ir jos mėgina atrasti kažkokį mažą aspektą tame, kuris, pasak jų, nebuvo tobulas pagal jų standartą. Mano mylimieji, kaip jūs į tai reaguojate? Na, jūs į tai reaguojate ne pagal savo dabartinį sąmonės lygį, jūs į tai reaguojate iš to sąmonės lygmens, kurį turėjote tuo metu. Sakykime, kad buvote 48-ame sąmonės lygyje. Jūs metėte iššūkį iliuzijai 25-ame lygmenyje. Puolusieji jus apkaltino, kad nesate tobuli, ir jūs, žinoma, į tai sureagavote iš 48 sąmonės lygmens.
Tame sąmonės lygyje jūs iš tiesų jautėte, kad turėjote būti tobuli, ir jūs vis dar tebebuvote labai stipriai įstrigę visoje šioje perfekcionizmo koncepcijoje, kurią žmonėms įdiegė puolusios būtybės. Jūs tuomet pasinaudojote puolusių būtybių kaltinimais ir nusprendėte: „Aš suklydau. Nebuvau tobulas.“ Tai yra viena iš pačių klastingiausių, pačių subtiliausių ir viena dažniausių priežasčių, kodėl pakylėtųjų mokytojų mokiniai nedrįsta išreikšti savo Kristiškumo. Galvojate, jog tam, kad išreikštumėte Kristiškumą, privalote būti tobuli. Galvojate, kad egzistuoja tobulumo standartas, kuris turi kažkokį pagrįstumą. Nemanote, kad būtent puolusios būtybės jums primetė šį standartą, nes jūs to dar nesuvokiate. Galvojate, kad tai Dievas arba pakylėtieji mokytojai apibrėžė standartą. Galvojate, kad padarėte klaidą pagal šį standartą praeityje, kai mėginote išreikšti savo Kristiškumą. Todėl nusprendėte, kad daugiau nebemėginsite išreikšti savo Kristiškumo, kol nebūsite tikri, kad esate tobuli.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Mistinės Taikos iniciacijos.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com