8 | Kaip nustoti save kaltinti
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Nada. Šiame trečiajame iniciacijų mano ašrame lygmenyje, noriu iš pradžių priminti jums tai, ką sakiau ankstesnėje pamokoje. Sakiau jums, kad jūsų sąmonėje egzistuoja mechanizmas, dėl kurio jaučiate, jog dėl to, kad tam tikros sąlygos pasaulyje, specifiškai čia, Žemės planetoje, nėra tokios, kokios turėtų būti, jūs negalite tam tikru būdu būti. Negalite būti ramybėje, negalite būti savimi, negalite pilnai savęs išreikšti Žemėje.
Na, mano mylimieji, kas iš tiesų slypi už šios psichologinės būsenos? Kodėl taip yra, kad patikėjote, jog dėl tam tikrų sąlygų Žemėje negalite išreikšti savo kūrybiškumo, negalite išreikšti savo Kristiškumo, negalite padovanoti dovanos, kurią atėjote duoti šiai planetai? Čia yra būtina, mano mylimieji, pripažinti, kad puolusios būtybės yra labai, labai subtilios ir labai, labai gudrios, ir labai labai ryžtingai nusiteikusios niekam neleisti išreikšti Kristiškumo.
Žinoma, mes davėme mokymus apie koncepciją, kad daugelis dvasingų žmonių yra avatarai, atėję į Žemę su konkrečiu tikslu – prisidėti prie kolektyvinės sąmonės kėlimo proceso. Galiu jus užtikrinti, kad puolusios būtybės taip pat yra labai, labai ryžtingai nusiteikusios neleisti nė vienam pirminiam Žemės gyventojui pakilti iki Kristiškumo lygmens ir pradėti išreikšti tą Kristiškumą, nes tai joms iš tiesų kelia didžiausią grėsmę.
Kaip jau anksčiau minėjome, tikrasis šios planetos progresas priklauso nuo pirminių Žemės gyventojų. Avatarai gali padėti pakelti kolektyvinę sąmonę, tačiau jie iš tiesų negali priversti planetos atlikti lemiamą šuolį į priekį. Tam reikia, kad kritinis pirminių gyventojų skaičius pakiltų virš tam tikro sąmonės lygmens, kad galėtų įvykti lemtingas pokytis. Žinoma, kad toks pokytis galėtų įvykti tarp pirminių gyventojų, yra būtina, kad kai kurie iš jų pasiektų Kristiškumo lygmenį ir pradėtų išreikšti tą Kristiškumą, tad puolusios būtybės labai stipriai trokšta užkirsti tam kelią.
Kai esate pritalžomi už tai, kad mėginate išreikšti save
Praeityje su jumis nutiko taip, kad drįsote išreikšti kažką neįprasto. Drįsote nesekti minia, ir puolusios būtybės jūsų jau tenai laukė, kad jus pričiupusios pritalžytų, kad sukurtų jums kažkokią traumą, ir todėl ėmėte asocijuoti skausmą ir baimę (arba beviltiškumą ir neviltį, su jausmu, kad niekas iš tiesų nėra svarbu) su savęs išreiškimu, su savo kūrybiškumo išreiškimu, su stojimu ginti aukštesnės tiesos ar kitais būdais savo veiksmais peržengti normos ribas. Daugelis jūsų turite šį mechanizmą, kuriame iš tiesų bijote, kad vos tik pradėsite save išreikšti, būsite priversti susidurti su pajuoka, kritika ar netgi fizinėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, būsite nužudyti, kankinami, įkalinti ar kad ir kas tai būtų. Tad savo prote susikūrėte mechanizmą, kuris sako: „Nenoriu išreikšti savo Kristiškumo, tačiau žinau, kad atėjau čia išreikšti savo Kristiškumą, tad turiu rasti pasiteisinimą, kodėl negaliu išreikšti savo Kristiškumo.“ Žinoma, tai tuomet jus verčia galvoti, kad kol tam tikros išorinės sąlygos nepasikeis, negalėsite išreikšti savo Kristiškumo.
Tai leidžia jūsų ego ir tam tikroms vidinėms dvasioms jaustis labai saugiais, nes, žinoma, gali užtrukti labai daug laiko (ar bent jau taip atrodė praeityje), kol Žemė taps pasiruošusi pakilti virš karo. Žinote, kad bent keletą įsikūnijimų ateityje jums nereikės nerimauti dėl savo Kristiškumo išreiškimo, nes turite tobulą pasiteisinimą. Jūsų Kristiškumo išreiškimas yra pririštas prie tam tikros išorinės sąlygos pasikeitimo, kuri yra sunki ir jai pakeisti reikės daug laiko, tad jūsų ego kurį laiką gali jaustis saugus.
Stebėkite savo vidinę reakciją
Kai jums apnuoginu tokius dalykus, prašau jūsų pažvelgti į savo vidinę reakciją, kylančią į tai, ką jums sakau. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad kalbu labai tiesiai, labai negailestingai, apnuogindama šį mechanizmą. Kai kurie žmonės gali jausti, kad neturėčiau taip tiesiai kalbėti. Kai kurie žmonės gali jausti, kad visiškai neturėčiau šito apnuoginti. Jumyse gali kilti reakcija ir ji gali įgyti vieną iš dviejų formų. Pirmoji yra, kad jaučiate, jog neturėjau taip tiesmukai kalbėti, atkreipdama į tai jūsų dėmesį. Kita yra, kad priimate tai, ką sakau, ir iš karto imate blogai jaustis dėl to, kad turite šį mechanizmą.
Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad savo paskutinėje pamokoje sakiau, jog negalėsite iš tiesų pasiekti ramybės savyje, kol nepriimsite sąlygų Žemėje ir nepriimsite buvimo įsikūnijime. Jeigu pastoviai kovosite prieš buvimą įsikūnijime, jeigu priešinsitės buvimui čia, natūralu, kad negalėsite jaustis ramybėje. Aš noriu, jog šioje pamokoje pripažintumėte, kad jeigu nepriimate savęs, taip pat negalite būti ramybėje. Kodėl šitai iškeliu, kalbėdama apie šį mechanizmą, kuriame atidėliojate savo Kristiškumą? Na, taip yra dėl to, nes kai parodau jums, kad jumyse egzistuoja šis mechanizmas, tai dažnai sukuria reakciją. Reakcija gali padėti jums pamatyti, kas yra jumyse, kas trukdo jums priimti save, neleidžia jums jaustis ramybėje būnant tuo, kuo esate.
Na ir dabar, tarp jūsų yra tokių (ir nekalbu čia apie daugumą, bet apie kai kuriuos iš jūsų), kurie į tai sureaguos beveik įsižeisdami, kad atkreipiu į tai jūsų dėmesį. Taip yra dėl to, kad jūs vis dar tebesate tame taške, kuriame siekiate išvengti pažvelgimo į save, visą laiką projektuodami, kad tas ar anas neturėjo įvykti. Noriu, kad įsisąmonintumėte šią reakciją, ir noriu, kad pamatytumėte, jog tai yra paprasčiausia vidinė dvasia – jūsų ego dalis – kuri šitaip priešinasi. Tai yra gynybinis mechanizmas, kuriame ego nenori, kad pamatytumėte mechanizmą, kuris leidžia ego jus valdyti. Jis verčia jus visą laiką projektuoti savo dėmesį į išorę ir sakyti, kad tas ar anas neturėjo įvykti.
Noriu, kad pradėtumėte nuo to atsiskirti, ir labai gerai žinau, kad kai tai padarysite, suvoksite, jog jums reikia pažvelgti į save, jums reikia pažvelgti į mechanizmą. Užuot sakius, kad neturėjau šito sakyti, jums reikia pažvelgti į faktą, kad turite šį mechanizmą, šią tendenciją atidėlioti savo Kristiškumą. Ir tuomet galėsite padaryti tai, ką daugelis mokinių jau kurį laiką darė, tai yra, pažvelgti į save, pažvelgti į tai, ką jūs savyje turite, kas turi būti išrišta.
Žinau, kad daugeliui jūsų, tiesą sakant, daugumai jūsų, bus skausminga pažvelgti į šią sąlygą. Daugelis jūsų ne kartą jautėte, studijuodami šį kursą ar netgi eidami dvasiniu keliu iki šio kurso, kad kai kažkas yra apnuoginama jūsų viduje, tai yra skausminga. Tai jumyse sukelia reakciją.
Pakylėtieji mokytojai nėra sadistai
Na, mano mylimieji, pakylėtieji mokytojai nėra sadistai; mes nesiekiame specialiai, sąmoningai jūsų kankinti. Mums nėra malonu atkreipti jūsų dėmesį į mechanizmą jūsų psichologijoje, kuris jus verčia jausti skausmą, verčia blogai dėl savęs jaustis. Priešingai, didžiausias mano troškimas šiame mano ašramo lygmenyje yra padėti jums pasiekti tašką, kuriame galėtumėte pažvelgti į save nejausdami skausmo, nesijausdami blogai dėl savęs.
Visas šios trečiosios pamokos tikslas mano ašrame yra padėti jums pasiekti tašką, kuriame galėtumėte įveikti šią labai, labai subtilią tendenciją blogai jaustis, kai tik kažką pamatote savyje, ką jums reikia įveikti. Daugelis jūsų jausite, kad pamatėte kažką, ko tenai neturėjo būti, to iš viso tenai neturėjo būti. Na, mano mylimieji, turite čia pripažinti, kad ši reakcija buvo sukurta puolusių būtybių. Galbūt turėčiau tai perfrazuoti, sakydama, kad reakcija, žinoma, nebuvo sukurta puolusių būtybių, tačiau išorinės sąlygos, kurios jus verčia šitaip reaguoti, buvo sukurtos puolusių būtybių.
Kažkada ankstesniame gyvenime iš tiesų išdrįsote išreikšti tam tikrą savo Kristiškumo aspektą, ir puolusios būtybės darė viską, ką galėjo, kad jus pritalžytų, idant daugiau nebegalėtumėte tame gyvenime išreikšti to Kristiškumo. Turite čia pripažinti, kad puolusios būtybės nepasitenkino tiesiog sustabdydamos jus tame įsikūnijime. Puolusios būtybės žiūri į kiekvieną, kuris išdrįsta išreikšti Kristiškumo elementą. Egzistuoja puolusios būtybės identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose, kurios naudojasi puolusiomis būtybėmis fiziniame įsikūnijime, sąmoningai mėgindamos užtikrinti, kad daugiau niekada neišdrįstumėte išreikšti savo Kristiškumo. Jos tai daro, mėgindamos įdiegti reakciją jūsų esybėje, kuri jus verčia jausti, kad padarėte klaidą išreikšdami savo Kristiškumą. Padarėte klaidą mesdami joms iššūkį, padarėte klaidą, viešai kalbėdami. Padarėte klaidą, nes pernelyg išsiskyrėte nuo normos, nuo kitų žmonių, ir visokiausi tokie mechanizmai.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Mistinės Taikos iniciacijos.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com