7 | Valdžios ir laimėjimo žaidimai
Kaip aprašiau, ego susiduria su dilema: nors nori išlikti nematomas Sąmoningajam AŠ, jis nori, kad pasaulis ir jo susikurtas dievas jį matytų. Mėgindamas susikurti statusą su savo dievu, ego privalo siekti susikurti statusą pasaulyje. Ego nemato, kad niekada negalės įgyti statuso tikrojo Dievo akyse, ir tiki, kad jo paties susikurtas dievas gerbs ego apibrėžtus kriterijus, ką reiškia turėti statusą Žemėje. Žinoma, kai žmonės mėgina susikurti statusą, kuriuo siekia būti svarbesniais už kitus, tarp jų neišvengiamai pradeda vykti kovos dėl valdžios.
Išgyvenimo žaidimai savo prigimtimi gali būti šiek tiek pasyvūs, nes, jeigu ego nejaučia grėsmės, žmonės gali nerodyti agresijos. Ir iš tiesų matote pavyzdžių, kuriuose bendruomenių ir net šalių žmonės yra tapę tokiais homogeniškais, kad individų ego jaučiasi visai saugiai. Žmonės gali gerai tarpusavyje sutarti, žaisdami tuos pačius ego žaidimus, tačiau tokioje bendruomenėje tikras dvasinis augimas nelabai vyksta. Visi tiesiog gyvena su savo ego suvokimo filtrais.
Netgi galite matyti, kad skirtingos grupės arba šalys gali pasiekti taikos ir bendradarbiavimo būseną, kurioje pasiekia nerašytinį susitarimą. Jeigu viena grupė nekels grėsmės kitos grupės ego ir atvirkščiai, jos abi galės jaustis saugiai ir joms nebus būtina tarpusavyje žaisti valdžios žaidimų. Žinoma, tai nėra tikra taika, pranokstanti supratimą; tai yra reliatyvi taika, pastatyta ant ego logikos. Ji ilgai netvers, kadangi, kaip paaiškinau, visata neišvengiamai iššauks aplinkybes, kurios, ego iškreiptame suvokime, atrodys kaip grėsmė.
Kas liečia troškimą būti matomiems pasaulio ir savo susikurto dievo, tai tuomet, žinoma, šie valdžios žaidimai savo prigimtimi visiškai nėra pasyvūs. Kaip sakiau, ego galvoja galintis pasiekti statusą savo dievo akyse, įgydamas valdžią Žemėje. Dėl savo dualistinės logikos, ego iš tiesų gali tikėti, kad, pasiekęs kažkokį aukščiausią statusą arba valdžią Žemėje, jis sugebės prasibrauti arba nusipirkti bilietą į dangų. Ego iš tiesų tiki, kad žemiška valdžia iš tiesų yra įmanoma priversti Dievą ir Kosminio Kristaus proto atstovus paklusti arba juos kaip nors įtikinti. Jis mano, kad, jeigu pakankamai žmonių Žemėje pripažins jo statusą, tuomet Dievas privalės padaryti tą patį.
Atsižvelgiant į šį tikėjimą – ir į faktą, kad ego niekada nesuvoks šio tikėjimo paklydimo, – akivaizdu, kad, kai jau žmonės nusprendžia norintys aukščiausios valdžios Žemėje, neegzistuoja jokie limitai, kiek toli jie yra pasiryžę eiti ir kokiomis priemonėmis yra pasiruošę naudotis šiai valdžiai įgyti – ir jai išsaugoti, kai jau bus ją įgiję. Taip pat akivaizdu, kad bet kuriuo metu aukščiausios valdžios siekia daugiau nei vienas žmogus ar žmonių grupė. Jeigu du ar daugiau žmonių sieks aukščiausios valdžios, tarp jų įvyks neišvengiamas konfliktas, nes tik vienas iš jų gali turėti aukščiausią valdžią.
Kas yra tikroji galia?
Bet kas yra galingas žmogus? Daugelis žmonių sakys, kad tai yra žmogus, turintis didelę valdžią fiziniame pasaulyje: diktatoriai, šalių lyderiai arba didelių kariuomenių vadai. Bet ar šie žmonės – Romos imperatoriai, Čingischanas, hunų karalius Atila, Hitleris, Stalinas ar Mao Dzedungas – iš tiesų turėjo didelę galią – asmeninę galią?
Jeigu pažvelgtumėte į šių žmonių proto būseną, pamatytumėte, kad jie dažnai buvo pasiruošę nužudyti daugybę kitų žmonių, net ir savo tautiečių, kad išsaugotų valdžią. Tiek Stalinas, tiek Mao myriop pasiuntė milijonus savo šalies piliečių, ir ne dėl to, kad šie žmonės būtų iš tiesų kėlę grėsmę lyderiui. Grėsmė daugumoje atvejų tebuvo įsivaizduota, ji egzistavo tik lyderio prote.
Kas jaučia grėsmę? Tik ego. Kodėl ego jaučia grėsmę? Todėl, kad turi egzistencinę baimę, tokią baimę, kurios niekada negalės įveikti. Kai esate pasiruošę nužudyti milijonus žmonių, kad sunaikintumėte savo vaizduotėje susikurtą grėsmę, demonstruojate, kad jūsų protas yra visiškai užvaldytas baimės. Kuo labiau žmonės yra pasirengę žudyti, tuo didesnę jie jaučia baimę. Negalima teigti, kad baimės graužiamas žmogus turi asmeninę galią – kad ir kokią didelę fizinę valdžią jis turėtų, vadovaudamas sistemai, nužmoginusiai tuos, kurie atrodo grasinantys sistemai.
Pasaulį kontroliuojantis žmogus neprilygsta tam, kuris kontroliuoja savo protą. Tikra asmeninė galia reiškia, kad bet kurioje situacijoje, su kuria susiduriate Žemėje, galite laisvai pasirinkti, kaip į ją reaguosite. Užuot reagavę per vieną iš ego žaidimų, galite reaguoti, tapdami atviromis durimis savo AŠ ESU Esačiai ir Dievo galiai. Ši galia gali – kaip pademonstravo mano taip vadinami stebuklai – nustelbti gamtos dėsnius, kuriuos žmonės paprastai laiko apribojimais savo galios naudojimui – ir kurie iš tiesų riboja jėga grįstą galią.
Ko reikia, norint būti atviromis durimis šiai tikrajai galiai? Reikia, kad išsilaisvintumėte nuo atskirties iliuzijos, idant nebežiūrėtumėte į situaciją per dualizmo filtrą ir nereaguotumėte kaip atskiras individas. Atskiras individas dažnai jaučia, kad jam yra grasinama, ir jis gali reaguoti tik siekdamas sunaikinti grėsmę – tikrą ar įsivaizduotą.
Kažkurios gyvenimo dalies sunaikinimas tegali pakenkti visumai. Kai nesate apakinti atskirties, galite būti atviromis durimis veiksmams ir žodžiams, kurių tikslas yra kelti aukštyn visumą. Gali būti, kad jums teks leisti žmonėms nužudyti jūsų fizinį kūną, kad leistumėte jiems iki galo sužaisti savo ego žaidimus, padarydami juos labiau regimais. Tačiau jūs patys niekada, niekada nežudote ir nenaudojate prievartos prieš kitus žmones. Kai esate vienovėje, negalite sunaikinti arba pažeminti nė vienos gyvybės dalies, nes žinote, kad tai sumenkintų visumą – kurios individuali išraiška jūs esate.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego žaidimų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com