3 | Ego normų supratimas
Egzistuoja tam tikri labai specifiški ego žaidimai, ir juos yra ganėtinai nesunku apnuoginti, kai pamatote juos žaidžiamus specifinėse situacijose. Egzistuoja kiti ego žaidimai, kurie yra bendresnio pobūdžio, ir juos apnuoginti gali būti sunkiau, kadangi jie yra žaidžiami daugelyje skirtingų situacijų, net ir visose situacijose. Šie bendro pobūdžio žaidimai dažnai paruošia dirvą specifiniams ego žaidimams, ir jie gali trukdyti jūsų gebėjimui permatyti specifinius žaidimus ir virš jų pakilti. Todėl iš pradžių pakalbėsiu apie vieną iš bendriausių ego žaidimų.
Kad padėčiau jums suprasti šį žaidimą, apibendrinkime tai, ką paaiškinau poroje ankstesnių mokymų:
- Ego nori apakinti jus aukštesnės realybės egzistavimui, kuri peržengia dualistinio ego mąstymo ribas.
- Kai jau esate apakinti šios iliuzijos, ego nori jus laikyti joje neribotą laiką.
- Ego nori, kad eitumėte ten, kur jis nori jus nuvesti, ir nori, kad nesuvoktumėte, kas vyksta. Jis nori jus taip laipsniškai vesti žemyn gyvenimo laiptais, kad net nepastebėtumėte jais besileidžiantys.
- Jeigu leistis žemyn atsisakysite, ego norės, kad stovėtumėte vietoje savo dabartiniame lygmenyje. Net ir po to, kai vėl pradėsite kopti aukštyn, ego sieks sustabdyti jūsų augimą bet kuriame lygmenyje.
- Reikalingas individualus sprendimas atsistoti ir vėl pradėti kopti aukštyn gyvenimo laiptais. Ego darys viską, ką gali, kad neleistų jums priimti tokio GYVENIMO sprendimo.
Koks yra pagrindinis ego ginklas, mėginant neleisti jums priimti GYVENIMO sprendimo ir pakilti ant sekančio laiptelio aukštyn gyvenimo laiptais? Šis ginklas yra ego mėginimas priversti jus priimti normą, apibrėžimą tam, kas yra laikoma normaliu elgesiu. Ego tuomet projektuoja į jūsų sąmoningą protą, kad, kol liksite jo apibrėžtose normalumo ribose, jums nebus jokių priežasčių daryti kažką nepaprasto, pavyzdžiui, priimti GYVENIMO sprendimą ir palypėti laipteliu aukštyn. Ego nori, kad tikėtumėte, jog slydimas laiptais žemyn arba stovėjimas vietoje yra normalus elgesys, kai tuo tarpu kopti laiptais aukštyn yra nenormalu ir nebūtina, pavojinga, uždrausta arba neįmanoma. Tad ego žinia jums yra tokia: „Nesiūbuok valties – tiesiog daryk, ką darei ir ką daro visi kiti.“
Šiose savo pastangose ego turi didelį sąjungininką, kurį kai kurie psichologai vadina kolektyvine pasąmone. Taip pat galėtume ją pavadinti masine sąmone arba planetiniu ego. Jeigu pažvelgsite į visuomenę, pamatysite, kad daugelis žmonių nugyvena visą savo gyvenimą savo visuomenės normų ribose, aklai sekdami normalaus elgesio standartais, pradedant religija ir baigiant madomis.
Istorijos eigoje matėte, kad daugelis visuomenių taikydavo įvairias bausmes už jų normų pažeidinėjimą. Tai gali būti drastiškos priemonės – nužudymas, deportavimas, įkalinimas arba suvarymas į gyvulinius vagonus ir išvežimas į koncentracijos stovyklą. Arba tai gali būti mažiau dramatiškos priemonės – kurias yra sunkiau apnuoginti – ir šie metodai prasideda nuo šeimos ir visuomenės spaudimo ir baigiasi tiesiog tuo, kad žmonės nėra mokomi, jog egzistuoja visiškai kitoks būdas žiūrėti į gyvenimą.
Kai jau visuomenė yra sukūrusi būseną, kurioje dauguma žmonių bijo eiti prieš normą arba ją kvestionuoti, ši visuomenė nugrimzta į sustabarėjimą. Egzistuoja labai mažai galimybių joje įvykti vidiniams pokyčiams, ir būtent dėl to tokios visuomenės dažnai pradeda slysti žemyn, kas galiausiai atveda prie jų žlugimo, kurį sukelia vidiniai veiksniai arba išorinis juos užkariavęs priešas. Romos imperija čia yra puikus pavyzdys, tačiau istorijos puslapiai pilni ir kitų pavyzdžių.
Kalbant istoriškai, labai mažai visuomenių turėjo normas, kuriose būtų buvę laikoma priimtinu elgesiu eiti dvasiniu keliu. Dauguma visuomenių trukdė žmonėms tai daryti, ir tai daryti trukdė – net ir – o galbūt būtent – religinės visuomenės. Štai kodėl man buvo priešinamasi, štai kodėl buvau spaudžiamas ir puolamas iš visų pusių, kai pradėjau išreikšti savo Kristiškumą. Visi nuoširdūs dvasios ieškotojai turi tikėtis, kad jiems reikės peržengti savo visuomenės normų ribas, kad galėtų pilnai eiti dvasiniu keliu. Dvasios ieškotojas iš tiesų turėtų priimti faktą, kad nė viena normali Vakarų visuomenė dvasinio augimo šiuo metu nelaiko normaliu dalyku. Ir kai jau tikėsitės būti nenormalūs – kad ir ką tai reikštų jūsų konkrečioje aplinkoje – nebūsite pažeidžiami subtilių ego mėginimų priversti jus pasilikti normos ribose – pasilikti garde.
Be savo visuomenės, jums taip pat reikia suvokti vidinį spaudimą, kuris ateina iš jūsų pačių ego. Jūsų asmeninės normos akivaizdžiai yra paveiktos aplinkos, kurioje užaugote, tačiau jos taip pat turi asmeninius bruožus, kuriuos jūsų ego stropiai kūrė daugelį gyvenimų. Jų paskirtis yra priversti jus laikytis to, ką ego laiko normaliu elgesiu, ir dvasios ieškotojas privalo išdrįsti ištirti savo normas. Dar niekam nepavyko sėkmingai eiti dvasiniu keliu, neištiriant ir nekvestionuojant – o po to transcenduojant – savo asmeninių normų, o taip pat išorinių savo aplinkos normų. Dvasios ieškotojui išėjimas už normos ribų turėtų būti laikomas normaliu elgesiu.
Morka ir lazda
Normos koncepcija reiškia vidurinės vertės, tam tikro vidurkio egzistavimą. Tačiau vidurys egzistuoja tiktai santykyje su dviem kraštutinumais, ir vidurkis yra randamas kažkur tarp aukščiausio ir žemiausio. Ego siekia apibrėžti savo normą, nustatydamas aukščiausią ir žemiausią:
- Morka yra aukščiausias dalykas, kurį galite pasiekti, jūsų beprotiškiausios svajonės, jūsų aukščiausia laimės būsena – apibrėžta ego. Kadangi ego nesugeba pažvelgti už dualistinės sąmonės ribų, jis šį aukščiausią dalyką apibrėš, remdamasis savo paties ribota vizija. Arba jis apibrėš būdą pasiekti šią aukščiausią būseną, remdamasis savo iliuzijomis. Pavyzdžiui, daugelis dvasingų žmonių turi iš dalies teisingą viziją, galvodami, kad aukščiausias gyvenimo tikslas yra egzaltuota būsena dvasinėje karalijoje. Jų ego dažnai sugeba juos įtikinti automatišku keliu į šį tikslą, kaip paaiškinau ankstesniuose mokymuose. Vienas akivaizdus pavyzdys čia yra tikėjimas, kad, jei tik pripažinsite Jėzų Kristų savo Viešpačiu ir Išganytoju, tuomet aš automatiškai prisiimsiu ant savęs visas jūsų nuodėmes ir nuvesiu jus į dangų.
- Lazda yra didžiausios jūsų baimės, jūsų vizija apie tai, kas blogiausio galėtų jums nutikti. Vėlgi, ego tai apibrėš, remdamasis savo iliuzijomis, ir čia visada egzistuos akivaizdus neracionalumo elementas. Visos baimės yra neracionalios, nes kai iš tiesų patiriate Dievo realybę, tiesa išlaisvina jus nuo visų baimių.
Realybėje, ego normos yra proto kalėjimas, kurio paskirtis yra laikyti jus uždarytus tam tikrose ribose, kuriose ego jaustųsi galintis jus kontroliuoti. Ego pristato normas kaip saugią zoną, garantuosiančią, kad pasieksite savo aukščiausią svajonę, tuo pat metu būdami apsaugoti nuo didžiausių savo baimių. Jeigu pasinaudotume ankstesniu mano pavyzdžiu, tol, kol tikėsite, kad Jėzus jus išganys, būsite išganyti. Kol nekvestionuosite nuodėmių atpirkimo doktrinos, išvengsite pragaro ugnies.
Tad išvada yra paprasta. Tol, kol nekvestionuosite normų, tame tarpe morkos ir lazdos, liksite jūsų ego apibrėžtos proto dėžutės rėmuose, ir dvasinis augimas bus neįmanomas. Dvasiškai augti nepradėsite tol, kol nepradėsite kvestionuoti savo ego normų. Ego, žinoma, darys viską, ką tik sugebės sugalvoti, kad įtikintų jus, jog kvestionuoti normas yra pavojinga, ir privalote ryžtis kvestionuoti priežastis, dėl kurių neturėtumėte kvestionuoti normų.
Ir kaip jau sakiau, bet kokia baimė yra neracionali, ir bet kokį neracionalumą galima pašalinti tinkamu supratimu. Esminis raktas į bet kokį progresą yra siekti supratimo. Kaip yra sakoma pačioje Biblijoje: „Už visus savo turtus įsigykite supratimą.“ Štai kodėl taip dažnai kalbėjau apie tuos, kurie turi „ausis girdėti“ arba „akis matyti.“ Štai kodėl sakiau žmonėms, kad, jeigu ieškos, iš tiesų ras, jeigu prašys, iš tiesų gaus, jeigu bels, durys jiems bus atidarytos. Žinau, kad baimė kvestionuoti normas yra labai gili, tad leiskite man pamėginti jums suteikti aiškumą, kuris leis jums ją įveikti.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego žaidimų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com