8 | Kodėl žmonės kabinasi į savo dramas

Vienas iš subtiliausių ir sunkiausiai atpažįstamų dramos padarinių yra tai, kad ji sukuria proto dėžutę. Ir tuomet dėžutėje esantys žmonės nuolatos projektuoja proto įvaizdžius ant visų aplink juos vykstančių dalykų. Net ir mokymą apie dramas žmonės skaitys per savo asmeninius filtrus, tai reiškia, kad jie perkelinės savo proto įvaizdžius ant mokymo ir – priklausomai nuo savo turimos dramos – atras priežastį iš karto atstumti mokymą arba (dažniausiai pasitaikanti reakcija) pamatys, kaip šis mokymas tinka kitiems žmonėms, tačiau nesugebės prisitaikyti jo sau.

Tad esminis bet kokio dvasinio progreso pagrindas yra suvokti: „Egzistuoja kažkas, ko nežinau.“ Egzistuoja kažkas, ko nematote, egzistuoja šydas, neleidžiantis jums pažvelgti už savo proto dėžutės ribų ir kolektyvinės žmonijos proto dėžutės ribų ir pamatyti už jos egzistuojančios realybės. Buda tai vadino „Majos šydu“, o aš apie tai taip pat kalbėjau įvairiais būdais, vadindamas tai akyje esančiu rąstu ir kreipdamasis į tuos, kurie sugeba regėti ir klausyti. Šiandieniniame amžiuje galime apie tai kalbėti daug išsamiau.

Kvantinė fizika ir proto dėžutės

Kvantinės fizikos atradimai daugeliu atžvilgiu yra revoliuciniai. Šiame kontekste, pradėkime nuo to, kad kvantinė fizika įrodė, jog žmogui neįmanoma atlikti iš tiesų objektyvaus stebėjimo, tai yra, tokio stebėjimo, kuris nebūtų paveiktas proto. Klasikinėje fizikoje visata buvo dalinama į dvi karalijas – materijos karaliją, egzistuojančią nepriklausomai nuo bet kokio proto (ir todėl objektyvią), ir proto karaliją, kuri yra visiškai subjektyvi. Buvo teigiama, kad su atitinkamais instrumentais ir procedūromis mokslininkai gali atlikti jų proto nepaveiktą stebėjimą.

Kvantinė fizika parodė, kad materijos karalija yra fizinių juslių ir tam tikros mąstysenos, tam tikros proto dėžutės sukurta iliuzija. Gilesnė tiesa čia yra ta, kad sąmonė yra fundamentali realybė, o materija yra sąmonės kūrinys. Kvantinė fizika apie tai kalba sakydama, kad viskas, kas egzistuoja, yra sukurta iš kvantinių bangų formų, kas realybėje yra proto įvaizdžiai, kuriuos ant Materijos šviesos įspaudžia savimonę turinčios būtybės.

Kvantinė fizika šiuo metu yra įstrigusi aklavietėje, nes nenori pripažinti, kad egzistuoja savimonę turinčios būtybės, kurios nėra žmonės, ir šios būtybės taip pat įspaudė proto įvaizdžius ant Materijos šviesos. Mokslininkams dabar belieka svarstyti tokius klausimus kaip šis: „Ar mėnulis iš tiesų egzistuoja, kai niekas į jį nežiūri?“ Realybė yra tokia, kad mėnulis iš tiesų egzistuoja net ir tuomet, kai į jį nežiūri nė vienas žmogus, kadangi mėnulis buvo sukurtas dvasinių būtybių, kurios visada žiūri.

Egzistuoja tai, ką galėtume pavadinti objektyvia realybe, ta prasme, kad ji nebuvo sukurta žmonių, tai yra, dualistinėje sąmonėje įstrigusių būtybių. Žemę jos tyrame pavidale sukūrė Elohimai, o dvasinė karalija buvo sukurta (ir tebėra kuriama) aukštesnių būtybių. Tad iš tiesų egzistuoja realybė, kuri nėra paveikta dualistinės sąmonės ir jos iliuzijų.

Nesugebėsite iki galo suvokti šios realybės, kol į gyvenimą žvelgsite per kokią nors proto dėžutę. Taip yra dėl to, kad, žvelgdami per proto dėžutę, neišvengiamai iš šios dėžutės ant visko, ką matote, projektuojate proto įvaizdžius. Kaip paaiškina kvantinė fizika, jūsų sąmonė veikia stebėjimo aktą. Tai, ką matote, yra jūsų sąmonės kvantinės bangų formos ir jūsų stebimo objekto kvantinės bangų formos sąveikos padarinys.

Tai reiškia, kad, kol žiūrėsite per proto dėžutę, nesugebėsite matyti dvasinių būtybių sukurtos realybės (bent jau ne pilnai). Vietoj to, matysite kažką, ką sukūrėte jūs patys, įspausdami savo proto įvaizdžius (arba kolektyvinius savo „grupės“ įvaizdžius) ant objektyvios realybės.

Ir kaip pavyzdį paimkime mano svetainę atradusį krikščionį fundamentalistą. Jis arba ji žvelgia per tam tikrą proto dėžutę ir yra labai prisirišęs prie to, kad ši proto dėžutė būtų patvirtinta. Vos tik šis žmogus atranda svetainėje kažką, kas nepatvirtina jo proto dėžutės, vienintelė reakcija yra atmesti svetainę. Ar žmogus iš tiesų išgirdo, ką sakiau, o gal šis žmogus „girdėjo“ tik savo sąmonės, perkėlusios fiksuotą proto įvaizdį ant mano žodžių, sukurtą aidą? Na ir dabar, ženkite su tuo žingsniu toliau ir ryžkitės pažvelgti į veidrodį. Kad ir kas jūs bebūtumėte, kad ir kaip ilgai būtumėte ėję dvasiniu keliu, kad ir kiek daug mokymų būtumėte studijavę ar kad ir kiek technikų būtumėte praktikavę, į mano žodžius taip pat žvelgiate per savo proto dėžutės filtrą. Esminė skiriamoji riba tarp tų, kuriuos dvasinis mokytojas gali mokyti, ir tų, kurių negali, yra tolesnis supratimas:

  • Aš taip pat turiu proto dėžutę.

  • Ji neišvengiamai daro poveikį tam, kaip į viską žiūriu, net ir kaip žiūriu į dvasinius mokytojus ir mokymus.

  • Nematau, kaip mano proto dėžutė daro poveikį tam, kaip aš į viską žiūriu, ir kaip ji veikia išvadas, kurias darausi, remdamasis savo pastebėjimais. Esu linkęs manyti, kad mano proto dėžutė man rodo tikrovę.

  • Dvasinis mokytojas man reikalingas būtent dėl to, kad negaliu savarankiškai pažvelgti už savo proto dėžutės ribų.

  • Mano gebėjimas progresuoti priklauso nuo mano pasiryžimo leisti mokytojui mesti iššūkį mano proto dėžutei ir parodyti jos nenuoseklumus ir ribotumus.

  • Progresuoti galėsiu tik tiek, kiek leisiu mokytojui man parodyti, ko negaliu matyti.

  • Siekdamas apsaugoti ir apginti savo proto dėžutę, uždarau savo protą mokytojo pagalbai ir tampu nemokytinu.

  • Aš esu atsakingas už savo proto ir širdies atvirumo išsaugojimą mokytojui, ryždamasis viską kvestionuoti. Esu atsakingas už nuolatinį savo proto valymą nuo visų dualistinių iliuzijų, net ir pačių subtiliausių, atrodančių kaip absoliuti tiesa. Tai, ko nenoriu kvestionuoti, tampa mano kalėjimu.

Galėtume sakyti, kad esminis klausimas čia yra toks, ar norite ginti savo dabartinę proto dėžutę/dramą, projektuodami ir atstumdami, ar priešingai – leisite mokytojui atverti jūsų protą aukštesnei realybės vizijai, siekdami suprasti ir praplėsti savo suvokimo ribas. Dauguma žmonių Žemėje visiškai nesuvokia fakto, kad tai, ką jie mato, nėra realybė, o tik jų proto įvaizdžiai, kurie yra perkeliami net ne ant realybės, o ant iškreiptos „realybės“, kurią žmoniją susikūrė per eonus metų.

Sakiau, kad turėsite proto dėžutę tol, kol būsite įsikūnijime. Tačiau, kai iš tiesų išvalysite savo protą, Sąmoningasis AŠ galės pradėti atsiskyrimo nuo savo proto dėžutės procesą. Kadangi Sąmoningasis AŠ yra Kūrėjo Esybės tąsa, jis gali išeiti iš bet kokios proto dėžutės ir patirti objektyvią realybę. Tokia patirtis yra nepaprastai vertinga. Tačiau, kaip Maitrėja išsamiau paaiškina savo knygoje, sugrįžę į savo įprastinę sąmonę, neišvengiamai žiūrėsite į šią patirtį ir ją interpretuosite per savo proto dėžutę. Tad mes vėlgi matome būtinybę nuolatos valyti savo protą nuo dualistinių iliuzijų, idant nesiektumėte įgrūsti transcendentinio, beribio patyrimo į ribotą proto dėžutę.

PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego dramų.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2013 Kim Michaels