1 | Jūs esate bendrakūrėjas
Mano mylimos širdys, jums gali kilti klausimas, kaip būtybė, kuri buvo sukurta būti bendrakūrėju su Dievu, būtybė, kuri gimė iš Dievo Sąmonės Viseto, būtybė, kuri iš tiesų yra Dievas, įsikūnijęs individualiu gyvybės srautu, galėjo prarasti Visumos suvokimą, iš kurios gimė. Ir tai yra klausimas, apie kurį jums gali būti naudinga pamąstyti.
Nėra vieno atsakymo į šį klausimą, kadangi kiekvienas bendrakūrėjas buvo sukurtas unikaliu individu. Tiksli priežastis, privertusi jus prarasti ryšį su savo šaltiniu, nebus tokia pati kaip kitų. Norint suvokti šią misteriją, reikia pamąstyti apie dilemą, kaip galėtumėte suderinti faktą, kad turite sąmonę kaip individuali, savita būtybė, tačiau tuo pat metu esate Dievo Esybės Viseto išraiška. Tai yra esminis iššūkis, kurį gaunate kartu su individualumo ir laisvos valios dovana. Nė vienas bendrakūrėjas negalėjo išvengti šio iššūkio. Daugelis šį iššūkį įveikė visai nesunkiai, kai tuo tarpu kitiems prireikė daug laiko išspręsti šią mįslę. Didelė bendrakūrėjų dalis, tarp jų ir milijardai šiuo metu Žemės planetoje gyvenančių gyvybės srautų, dar neišsprendė šios mįslės, individualumo mįslės.
Raktas į šios mįslės išsprendimą yra suvokti, ką reiškia, kad esate individuali būtybė. Kas jūs esate, kuo jūs esate, kas yra jūsų tapatumo šerdis? Kūrybinis procesas prasidėjo nuo Kūrėjo singuliariumo. Pradžioje buvo tik Dievas, Kūrėjas, ir Dievas buvo – ir yra – vientisa ir sau pakankama Būtybė. Kūrėjas turi savimonę ir savitą tapatumo jausmą. Kūrėjas kūrimo procesą pradėjo, sukurdamas dvi bazines jėgas – Tėvo plėtimosi jėgą ir Motinos sutraukiančią jėgą. Šios jėgos nėra kažkokios nesąmoningos jėgos, kaip, pavyzdžiui, gamtos jėgos, kurias matote Žemės planetoje, tokios kaip gravitacija ir magnetizmas.
Šias dvi dvasines jėgas valdo dvi savimonę turinčios būtybės, kurios buvo pirmieji bendrakūrėjai, atsiradę iš Kūrėjo. Šios dvi būtybės Biblijoje yra vadinamos Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Šios dvi būtybės nėra atskirtos nuo Kūrėjo, jos iš tiesų yra Kūrėjo tąsos, Jo pasireiškimai. Štai kodėl Biblijoje yra įrašyti žodžiai: „‘Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga’, – sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis“ (Apreiškimo 1,8). Tad dabar turime Kūrėją, kuris išreiškė save dviem savimonę turinčiomis būtybėmis, dviem bendrakūrėjais. Kiekviena iš šių būtybių turi savimonę, ir todėl ji turi savasties jausmą, kuriame save laiko savita būtybe, savitu individu. Kadangi Alfa ir Omega buvo sukurti tiesiogiai paties Kūrėjo, jų ryšys su Kūrėju yra toks stiprus ir toks aiškus, kad nėra tikėtina, jog šiame lygmenyje egzistuojanti būtybė galėtų prarasti šį ryšį, šią vienovę.
Alfa ir Omega sukūrė palikuonis, ir egzistuoja daug savimonę turinčių būtybių, gimusių tiesiogiai iš Alfos ir Omegos. Tiesioginiai Alfos ir Omegos palikuoniai tuomet sukūrė savo pačių palikuonis, ir taip toliau, per daugelį kūrinijos sferų. Joks linijiškas įvaizdis negali perduoti tikslaus dvasinės realybės vaizdo. Kadangi jūsų protas vis dar tebėra labai stipriai užprogramuotas mąstyti linijišku būdu, mėginu padaryti neįmanoma ir aprašyti jums tai linijišku būdu. Visos savimonę turinčios būtybės, gyvenančios visame formų pasaulyje, priklauso tam pačiam giminės medžiui, savo šaknimis siekiančiame vieną Kūrėją. Be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Jeigu toliau naudosimės giminės medžio iliustracija, galėsime pamatyti, kad giminės medis turi daug šakų, kurios reprezentuoja skirtingas kartas. Kuo toliau esate nutolę nuo Kūrėjo Gyvybės Medyje, tuo silpnesnis yra jūsų ryšys su Kūrėju. Kuo toliau esate nutolę nuo Kūrėjo, tuo lengviau jums yra prarasti šio ryšio pajautimą. Galite pasidaryti taip stipriai susitelkę į savo individualumą, kad galiausiai pamirštate savo kilmę ir imate save laikyti atskira būtybe, kuri yra tarsi vėjo ir bangų nešamas laivas, dreifuojantis bekraščiame vandenyne.
Giminės medžio įvaizdis turi tam tikrų rimtų trūkumų, kurie jums gali trukdyti iš tiesų suvokti Dievo Kūną, Gyvybės Medį. Giminės medyje, gimstate į tam tikrą poziciją ir niekada negalėsite šios pozicijos pakeisti. Dievo Kūne, kiekviena savimonę turinti būtybė, kad ir iš kur ji būtų kilusi, turi galimybę kilti per skirtingus lygmenis aukštyn, kol galiausiai pasieks pilną Dievo sąmonę. Savimonę turinti būtybė taip pat gali nusileisti daug žemiau to lygmens, kuriame gimė, ir todėl gali dar labiau nutolti nuo Dievo sąmonės.
Kas lemia, kylate aukštyn ar leidžiatės žemyn Gyvybės Medžiu? Lemiantis veiksnys yra jūsų savasties jausmas, jūsų savimonė, jūsų tapatumo jausmas. Jūs gimstate į tam tikrą šeimą ir jūsų šeima turi genealogiją, kurią galima atsekti per daugelį kartų. Jūsų genai ir jūsų auklėjimas padarė įtaką tam, kuo jūs esate šiandien, kuo jūs save laikote. Daugelis žmonių nesuvokia, kad jūsų tapatumo jausmas nėra fiksuotas. Nors jis gali būti paveiktas išorinių jėgų, jūs turite potencialą imti viešpatauti savo savasties jausmui ir keisti šią savastį pagal aukščiausią savo viziją.
***
Jūsų fizinis kūnas yra genų, perduotų jūsų šeimoje, padarinys, o jūsų auklėjimas yra iš jūsų šeimos ir visuomenės atėjusios pasaulėžiūros bei kultūros padarinys. Jūs vis dar tebesate savita individualybė, ir galite pakilti virš daugelio savo šeimyninės aplinkos, į kurią gimėte, aspektų, kaip tą įrodė daugelis žmonių. Kadangi iš tiesų esate dvasinė būtybė, turite visišką laisvę pakilti virš savo dabartinio tapatumo jausmo ir netgi galite pakilti virš to tapatumo, su kuriuo gimė jūsų individuali esybė. Pati jūsų esybės šerdis yra jūsų savasties jausmas, jūsų tapatumo jausmas.
Kai Kūrėjas jums davė savimonę, vaizduotę ir laisvą valią, jis sukūrė būtybę, neturinčią fiksuoto ir nekintančio tapatumo. Jūs, tikrąja to žodžio prasme, esate tuo, kuo esate, esate tuo, kuo save laikote. Jeigu save laikote Dievo sūnumi, tuomet ir esate Dievo sūnus. Jeigu save laikote mirtinga žmogiška būtybe, tuomet ir esate mirtinga žmogiška būtybė, bent jau laiko ir erdvės ribose. Galite pakeisti savo tapatumo jausmą, galite pakeisti savo savimonę, naudodamiesi savo vaizduote ir laisva valia. Galite pamiršti, kad esate Dievo sūnus arba dukra, arba galite tai neigti, vietoj to įsivaizduodami ir priimdami tapatumo jausmą, kuriame laikytumėte save mirtingu nusidėjėliu. Tačiau taip pat galite palikti ribotą tapatumo jausmą, kuriame save laikote žmogiška būtybe, ir galite susigrąžinti savo tikrąjį tapatumą, su kuriuo gimėte. O tuomet galite toliau statyti ant šios tyros vizijos, tapdami daugiau nei buvote sukurti būti – ko Kūrėjas iš jūsų ir tikisi.
Tam, kad suvoktumėte šias koncepcijas, jums gali prireikti pamąstyti šiek tiek apie tai širdimi, kadangi analitinis protas nesugebės išspręsti to, kas jam atrodys kaip prieštaravimas. Visuotinis Kristaus Protas saugo dangiškąją matricą, tyrą viziją, jūsų individualumui, tam individualumui, kuriuo buvote apdovanoti, kai gimė jūsų gyvybės srautas. Ši matrica niekada negalės būti prarasta, ir aukštesnė dvasinė būtybė, iš kurios gimėte, egzistuos dvasinėje karalijoje, kad ir ką čia Žemėje bedarytumėte. Ši dvasinė būtybė iš esmės yra jūsų AŠ ESU Esatis, tačiau jūsų AŠ ESU Esatis yra giminės medžio dalis, nusidriekusio per daugelį kartų arba lygmenų iki paties Kūrėjo. Jūs, būdami individualia esybe, esate daugiau negu jūsų AŠ ESU Esatis, daugiau negu jūsų giminės medis ir daugiau negu jūsų Kūrėjas. Kai sakau „daugiau“, nesakau to lyginamuoju būdu, tarsi būtumėte geresni už savo Kūrėją. Turiu omenyje, kad turite savitą savimonės jausmą, išeinantį už Kūrėjo ir jūsų dvasinės šeimos narių savimonės ribų.
Turite savitą savimonės jausmą, sudarytą iš dviejų aspektų – iš „sąmonės“ ir „savasties“. Sąmoningai suvokiate, kad egzistuojate, kad turite esybę, turite gyvybę. Ši sąmonė yra sutelkta į tai, ką jūs laikote savo „savastimi“, yra sutelkta į jūsų tapatumą. Jūsų sąmonė yra talpykla jūsų esybei, o jūsų savasties jausmas yra jūsų individualios esybės talpyklos turinys. Sąmonė jums suteikia egzistavimą, o savastis suteikia jūsų egzistavimui specifinę kryptį, o taip pat būdą išreikšti save formų pasaulyje.
Sąmonė egzistuoja nepriklausomai nuo savasties, tai yra, ji nėra priklausoma nuo kokių nors formų. Ji gali egzistuoti kaip grynoji sąmonė, nebūdama sutelkta į specifinį individualumą, ir būtent ši sąmonė yra pati Dievo Esybės šerdis. Aukščiausiasis Dievas yra grynosios sąmonės būsena, ir ši sąmonė yra aukščiau už visas formas, tai reiškia, kad ji niekada negalėtų būti prarasta arba padalinta. Ji save gali išreikšti per konkrečią formą, per individualų aš, nes be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Individualaus aš turinys gali užtemdyti grynąją sąmonę, tačiau grynoji sąmonė yra nekintanti ir amžina. Kaip yra sakoma senoje indiškoje patarlėje: „Žmonės ateina ir žmonės išeina, bet aš lieku amžinai“. Savasties jausmas yra kintantis, ir jis priklauso nuo to, kaip į save žiūrite, kuo įsivaizduojate save esant bei ką nusprendžiate laikyti tikru dalyku ir savo savasties dalimi. Viskas priklauso nuo turinio, kurį įdedate į savasties talpyklą, ir, žinoma, jūsų savasties jausmas gali būti paveiktas formų pasaulio. Būtent dėl to Sąmoningasis AŠ gali pasiklysti formoje ir pamiršti grynąją sąmonę, kuri yra jo šaltinis. Jūs galite pakeisti savo savimonę, pakeisdami savo savasties jausmą, pakeisdami savo esybės talpyklos turinį.
Jūsų sąmonė yra tarsi baltas popieriaus lapas, ir ant šio popieriaus Kūrėjas nupiešė nuostabų jūsų dangiškosios matricos piešinį. Kai pradedate priimti žemesnį savasties jausmą, užtušuojate popierių juodu rašalu. Jeigu nepaliausite to daryti, galiausiai pasieksite tašką, kuomet tušas paslėps ne tik jūsų dangiškąją matricą, bet ir už jos esantį baltą popierių. Šitaip jūsų grynoji sąmonė ir jūsų dvasinio aš matrica pasidengia juodomis melo linijomis, susipynusiomis į tinklą, neturintį jokios aiškiai apibrėžtos struktūros. Laimei, šios juodos linijos nėra išraižytos nenutrinamu markeriu. Juodos linijos yra išpieštos ant skaidraus plastiko lakšto, tai reiškia, kad baltas popierius ir pirminė matrica tebėra nesugadinti ir nepaliesti.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Meilė gyvenimui.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com